Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-03-15 · Administracinė byla Nr. eI2-1586-872/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-15Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
eI2-1586-872/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04235-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
H. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Norlida“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1586-872/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04235-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. (H. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05139 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė). 2020 m. spalio 21 d. pareiškėjas gavo Departamento Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, kadangi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Bendrovės vadovas nubaustas 1 000 Eur bauda už nelegalų darbą.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant UAB „Norlida“ direktorių, t. y. atvykdamas dirbti į Lietuvą jis negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi. Nurodo, kad Bendrovės vadovas neskundė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kadangi jam nebuvo išaiškinta, jog be Bendrovės vadovui paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei UAB „Norlida“ bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikytos ir kitos sankcijos.

Pažymi, kad Bendrovė 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. TT-002 su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinti reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenims įdarbinti Lietuvoje, įskaitant ir darbo vizos gavimą. Pareiškėjo teigimu, UAB „Megadarbas LT“ atitiko Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 30 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies 2 punkto teisės normas, reglamentuojančias tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimus. UAB „Norlida“, neturėdama patirties ir kompetencijos įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarė minėtą sutartį su tarpininkavimo paslaugas teikiančia įmone. Pažymi, kad UAB „Norlida“ teikia logistikos paslaugas, todėl jai reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai. Teigia, jog Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-322 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m. II pusmečiui patvirtinimo“, ir Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“, nurodoma, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (C, CE kategorijos) priskiriamas prie profesijų, su kurių darbuotojų trūkumu susiduriama jau daugiau nei metus, todėl Bendrovė buvo priversta vairuotojų-ekspeditorių ieškoti iš trečiųjų šalių.

Atkreipia dėmesį, kad nekilo pagrindo abejoti UAB „Megadarbas LT“ pateikta informacija dėl visų reikalingų leidimų, todėl Bendrovė buvo įsitikinusi, kad visi užsieniečiai įmonėje įdarbinti teisėtai ir apie jų įdarbinimą pranešta visoms atitinkamoms institucijoms. Pareiškėjo teigimu, nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o dėl galimai aplaidžių paslaugų teikėjo veiksmų pareiškėjas negali būti atsakingas. Be to, šiuo atveju jokios žalos valstybei ar jos ekonomikai bei viešiesiems finansams padaryta nebuvo.

Mano, kad vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje įmonėje, t. y. UAB „Norlida“, neturėjimas dėl paslaugos teikėjo kaltės negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Teigia, kad taip buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kadangi pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, jog galės dirbti ir gyventi Lietuvoje. Akcentuoja, kad nuobauda buvo paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdavys yra Bendrovė, o ne jos vadovas, tad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negalėjo būti panaikintas. Nurodo, kad šioje byloje buvo pažeistas ir proporcingumo principas, kadangi Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš jų 53 – užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų šalių. Panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje UAB „Norlida“ nebegalės vykdyti veiklos ir finansinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Norlida“, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šį prašymą Departamentas patenkino ir 2019 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7477911, galiojantį iki 2021 m. liepos 25 d. Departamentui nustačius, kad Bendrovės direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už nelegalų darbą ir jam paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnyje 1 dalyje nustatytais pagrindais, o 19 punkto a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai. Taigi, Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Akcentuoja, kad Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dvejiems metams, t. y. iki 2021 m. liepos 25 d., tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir kartu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog nei UAB „Norlida“, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, o neteisėtus veiksmus įvykdė paslaugų teikėjas, kuris buvo įsipareigojęs surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje. Nurodo, kad Bendrovės vadovo kaltė dėl administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020.

Teigia, kad priimdamas Sprendimą Departamentas rėmėsi Administracinių nusižengimų registro duomenimis apie Bendrovės vadovo administracinį nusižengimą, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog darbdavio įvykdytas teisės pažeidimas yra formalus, įvykdytas dėl neatsargumo, todėl kylančios teisinės pasekmės priėmus ginčijamą sprendimą yra neproporcingos ir teigia, kad pagal Įstatymą, tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Norlida“ atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir dėl jų nesilaikymo kylančias teisines pasekmes.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, UAB „Norlida“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai, atlikti per atstovą, sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, nepaneigia ginčijamo sprendimo teisinio pagrindo.

Departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas prieštarauja proporcingumo principui, kadangi didžioji dalis įmonės darbuotojų yra užsieniečiai, kuriems tuo pačiu pagrindu panaikinus leidimus laikinai gyventi jie bus priversti nutraukti darbo santykius ir įmonė nebegalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Depertamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui, o teisės aktų, kuriuose būtų tokia pareiga nustatyta Departamentui, nenurodė ir pareiškėjas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Norlida“ nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (15/5-3) (15/5-3) 50U-05139 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo panaikintas Ukrainos piliečiui H. Z. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7477911, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 24 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad ketina dirbti UAB „Norlida“.

Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7477911; šį leidimą Departamentas išdavė 2019 m. liepos 25 d. ir jis turėjo galioti iki 2021 m. liepos 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ direktorius D. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už pažeidimus, nustatytus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. už nelegalų darbą, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda. Bendrovės direktorius baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d.

Departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad UAB „Norlida“ direktorius baustas už nelegalų darbą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7477911.

Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

UĮ 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad UĮ įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (UĮ 56 straipsnio 10 dalis).

ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 pareiškėjo darbdavio UAB „Norlida“ direktorius D. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, t. y. jis nubaustas už nelegalų darbą. Aukščiau minėtas teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 10 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog jo darbdavys yra Bendrovė, o ne jos buvęs vadovas D. V., kuris baustas už nelegalų darbą. Pati Bendrovė nėra bausta už nelegalų darbą. Be to, pareiškėjas pats taip pat nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje Nr. eA-5343-624/2019; ir kt.).

Taigi, iš minėtos teismų praktikos akivaizdu, kad tam, kad būtų galima taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, be kita ko, užtenka nustatyti, jog darbdavio atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidė ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skirta bauda. Nagrinėjamu atveju tokia aplinkybė neginčijamai nustatyta, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 UAB „Norlida“ tuometiniam direktoriui D. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Siekiant taikyti minėtą Įstatymo normą nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad faktas, jog jo darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, be to, jis pats nepadarė jokio pažeidimo, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai priėmė Sprendimą, kadangi pareškėjas gavo leidimą laikinai gyventi dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių, todėl negalėjo tikėtis, kad dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi. Tad jo atžvilgiu priimtas Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, taip pat proporcingumo principui, kadangi jis, atvykdamas į Lietuvą ir gavęs leidimą joje gyventi, pagrįstai tikėjosi visą laikotarpį teisėtai dirbti.

Teismas aukščiau nurodytus pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes LVAT yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2019 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; ir kt.). Aplinkybė, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jiems išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikinti iki jų galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).

Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo darbdavys nubaustas už nelegalų darbą, nors šis faktas nustatytas (atsirado) jau po leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovas turėjo pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes jo galiojimo laikotarpiu atsirado aplinkybių, kurioms esant toks leidimas būtų neišduotas. Todėl atmestinas pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principai.

Teismas pažymi, jog LVAT yra nurodęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų, aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne; Įstatyme nėra nustatyta jokių šių reikalavimų netaikymo išimčių, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad panaikinus jam (ir kitiems darbuotojams) leidimą laikinai gyventi Bendrovei kyla veiklos sutrikdymo rizika ir finansinių įsipareigojimų apsunkintas vykdymas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie argumentai iš esmės nėra susiję su pačiu pareiškėju, be to, visa atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių tenka pačiai UAB „Norlida“, kurios vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šios aplinkybės niekaip nedaro įtakos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas, nustatęs pareiškėjo darbdavės UAB „Norlida“ nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė vadovo nubaudimu pagal ANT 95 straipsnio 1 dalį, bei tai, jog nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (2020 m. rugsėjo 10 d.), praėjo mažiau kaip vieneri metai, turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamento Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio nuostatas. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, matyti, kokias teisines pasekmes jis sukelia pareiškėjui, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. Z. (H. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė