Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „N“, direktoriumi, baustas administracine tvarka, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. V. 2020 m. liepos 31 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „N“ direktoriumi, leido įmonėje nuo 2020 m. gegužės 28 d. dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., gim. (duomenys neskelbtini) Su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tačiau UAB „N“ neturėjo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) išduoto leidimo dirbti jų įmonėje. Pagal Migracijos departamento pateiktą informaciją S. K. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir teisę dirbti UAB „F“. Tokiais savo veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

2. ANK 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri nustato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam D. V. ir institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, apie posėdžio laiką ir vietą žinoma, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei dokumentų, pagrindžiančių neatvykimą, nepateikė D. V. administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Susipažinus su bylos medžiaga, aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas posėdyje būtinas, nenustatyta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

3. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kyla darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Nelegalaus darbo sąvoka pateikta Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje – nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kuri nustato, kad nelegaliu darbu taip pat laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

4. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

5. D. V. kaltė grindžiama šiais įrodymais: 2020 m. liepos 31 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDI-ANR_P-991-2020, kuriame nurodytos nusižengimo padarymo aplinkybės; 2020 m. liepos 21 d. Migracijos departamento nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0396-0301, kuriame nurodyta, kad UAB „N“ įdarbindama S. K. ir leisdama dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalį; UAB „N“ paaiškinimu, kuriame nurodoma, kad UAB „M.“ kaip tarpininkaujanti įmonė neatliko sutartyje numatytų sąlygų ir nesutvarkė S. K. dokumentų; 2020 m. gegužės 25 d. darbo sutartimi Nr. 164, kurioje nurodyta, jog S. K., UAB „N“ pradeda dirbti nuo 2020 m. gegužės 25 d.; 2020 m. gegužės 26 d. sutikimu, kuriame nurodyta, jog V. V. ir J. V. įsipareigoja suteikti gyvenamąjį plotą Baltarusijos piliečiui S. K.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos rezultatais, kuriuose nurodyta, jog UAB „N“ darbuotojas K. S. dirbo nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. liepos 14 d.; 2019 m. gruodžio 20 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. TT-002 tarp UAB „N“ ir UAB „M“.

6. Teismas, įvertinęs byloje suriktus įrodymus, konstatuoja, kad D. V. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta. Įrodyta, kad Baltarusijos pilietis S. K. buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

7. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio ² dalyje nustatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kaip užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. tarp darbdavio UAB „N“ ir darbuotojo Baltarusijos Respublikos piliečio S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sudaryta darbo sutartis Nr. 164. Nurodytos darbuotojo darbo funkcijos: tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas. Nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2020 m. gegužės 28 d. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio 2020 m. gegužės mėnesio matyti, kad S. K. realiai dirbo 16 val., jam už darbą gegužės mėnesį išmokėta 212,06 Eur. Apie šio asmens įdarbinimą informuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius. S. K. turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį teisę dirbti UAB „F“, ne UAB „N“. D. V. patvirtino, kad iki galo dokumentai nebuvo sutvarkyti. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 25 d. UAB „N“ migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą, o likusius dokumentus turėjo paruošti ir pateikti migracijos departamentui UAB „M‘, tačiau ji to nepadarė. Be to, paaiškino, kad UAB „M“ vadovas T. J. patvirtino, kad dokumentai sutvarkyti, todėl 2020 m. gegužės 29 d. S. K. buvo išsiųstas į komandiruotę, įsakymo Nr. SS/1013. Kadangi UAB „M“ neatliko sutartyje numatytų sąlygų, darbuotojas S. K. iš komandiruotės grąžintas 2020 m. liepos 15 d. tolimesniam dokumentų tvarkymui. Nustatyti duomenys patvirtina, kad Baltarusijos pilietis S. K. UAB „N“ pradėjo dirbti turėdamas kitos įmonės leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kad UAB „N“ vadovas D. V., neįsitikinęs, kad dokumentai yra sutvarkyti, išsiuntė Baltarusijos pilietį S. K. į komandiruotę, t. y. S. K. realiai pradėjo dirbti UAB „N“, nors nebuvo išduotas leidimas S. K. dirbti jų įmonėje. Taigi D. V., žinodamas, kad nėra išduotas leidimas S. K. dirbti UAB „N“, įdarbino S. K. ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Šiuo atveju atsakomybė kyla UAB „N“ direktoriui D. V., kuris kaip vadovas įdarbindamas žmogų turėjo pareigą įsitikinti, jog visi dokumentai sutvarkyti.

9. Teismas konstatuoja, jog tokiais veiksmais UAB „N“ direktorius D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus reikalavimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į D. V. asmenybę – administracine tvarka anksčiau baustas (per 2020 m. 3 kartus), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalis, 35-36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 614, 635–637, 646, 675, 687 straipsniais,

nutaria:

D. V., pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB Swedbank; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 20120486475.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo administracinių nusižengimų byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apeliacinis skundas dėl šio nutarimo paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.