- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eA-2450-624/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03264-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z., S. S., R. A., Y. V., D. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė „Vladspedas“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. N., B. O. (B. O.), I. K. (I. K.), V. F., O. K. (O. K.), S. Z. (S. Z.), S. S., R. A. (R. A.), Y. V. (Y. V.), S. Z. (S. Z.) ir D. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z., S. S., R. A., Y. V., S. Z. ir D. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vladspedas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z. (S. Z.), S. S., R. A. (R. A.), Y. V. (Y. V.), S. Z. (S. Z.) ir D. N. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtus sprendimus Nr. (15/5-3)50U-04484, Nr. (15/5-3)50U-04485, Nr. (15/5-3)50U-04486, Nr. (15/5-3)50U-04458, Nr. (15/5-3)50U-04487, Nr. (15/5-3)50U-04459, Nr. (15/5-3)50U-04460, Nr. (15/5-3)50U-04463, Nr. (15/5-3)50U-04480, Nr. (15/5-3)50U-04481, Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimai) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde nurodė:
2.1. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Vladspedas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, įmonė), išdavė jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai sudarė darbo sutartis su UAB „Vladspedas“, tačiau Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjų atžvilgiu priėmė sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo vienodais motyvais ir tuo pačiu pagrindu, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu. Atsakovas nustatė, kad UAB „Vladspedas“ direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda; bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 3 d.
2.2. Visi pareiškėjai, išskyrus I. K., kuriam leidimas pakeisti darbdavį įsidarbinant UAB „Vladspedas“ suteiktas 2020 m. birželio 10 d., buvo gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir taip pat buvo sudarę darbo sutartis su UAB „Vladspedas“ dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimo priėmimo. Sprendimai priimti be teisinio pagrindo, nes UAB „Vladspedas“ nebuvo įsipareigojęs įdarbinti pareiškėjų pagal darbo sutartį, kadangi jie jau buvo įdarbinti, t. y. įsipareigojimas jau buvo įvykdytas. Pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį dėl jiems suteiktų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo atitinkamą laikotarpį, nes buvo įvykdę visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nubaudus UAB „Vladspedas“ direktorių, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, nepagrįstai pritaikė teisinę atsakomybę ir pareiškėjams.
2.3. Pareiškėjai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, ši profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai ilgam laikui neteko galimybės teisėtai dirbti Lietuvoje, kadangi privalo iš naujo teikti prašymą atsakovui išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patirti papildomų nuostolių vien jau sumokėdami prašymo pateikimo mokestį ir pan. Pareiškėjai bus priversti patirti nepatogumų, siekdami sukurti naujus darbo santykius, nes turės kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų leidimų išdavimo, prieš tai suradę darbdavį, kuris įsipareigos sudaryti darbo sutartį.
2.4. Sprendimų prieštaringumas teisingumo ir proporcingumo principams akivaizdus ir UAB „Vladspedas“ atžvilgiu – įmonėje dirba 24 darbuotojai, iš kurių 3 dirba administracijoje. Migracijos departamento Sprendimų pagrindu pusė įmonės darbuotojų, t. y. 11, priversti nutraukti darbo santykius, taip praktiškai sustabdant įmonės veiklą, todėl jai kyla reali bankroto grėsmė. Susidaro situacija, kai įmonė baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą.
2.5. Vieno iš pareiškėjų – D. N. – atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Nr. (15/5-3)50U-04483, neatitinka aiškumo reikalavimų, kadangi nėra aišku, kokio konkrečiai asmens atžvilgiu jis taikomas. Sprendimo tekste nurodytos skirtingos asmens gimimo datos, t. y. (duomenys neskelbtini) Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad panaikinamas leidimas D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau tokia pačia pavarde yra ir kitas asmuo – S. N., kurio Sprendime nurodyta ta pati gimimo data, t. y. (duomenys neskelbtini) Todėl akivaizdu, kad D. N. atžvilgiu toks Sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas dėl klaidingai nurodytos gimimo datos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
3.1. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakovas priėmė sprendimus, kuriais pareiškėjams dvejus metus buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Visi pareiškėjai, išskyrus I. K., įsidarbino UAB „Vladspedas“, kurios direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), ir už tai jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
3.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pagrįstai priėmė ginčijamus Sprendimus. Darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį (būtina leidimo gyventi išdavimo sąlyga) apima ir tą laikotarpį, kai darbo sutartis sudaryta. Pagal teisinį reglamentavimą tam, jog leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas ir galiotų, būtina, kad darbdavys nebūtų baustas už nelegalų darbą. Tai reiškia, kad sąlygos, būtinos leidimui laikinai gyventi išduoti, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas.
3.3. Šiuo atveju pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti ir jie galėjo įsidarbinti UAB „Vladspedas“, nustačius, kad pareiškėjai ir darbdavys atitinka Įstatymo reikalavimus ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių leidimą laikinai gyventi atsisakytina išduoti. Pasikeitus situacijai ir UAB „Vladspedas“ atstovą patraukus administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnyje, pareiškėjai nebeatitiko Įstatymo reikalavimų, kurie yra būtini, kad leidimai laikinai gyventi siekiant įsidarbinti galėtų būti išduodami, todėl būtent tai ir sudarė pakankamą teisinį pagrindą pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi.
3.4. Nors visiems pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejiems metams, tačiau tai nereiškia, kad jie galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, jog neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti. Nepaisant to, kad patys pareiškėjai šiuo atveju neteisėtų veiksmų neatliko, leidimai laikinai gyventi jiems buvo išduoti įvertinus ne tik jų pačių dokumentus, tačiau ir jų darbdavio UAB „Vladspedas“ atitiktį Įstatymo reikalavimams, o kadangi darbdavys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai ir teisėtai kilo ir pareiškėjams.
3.5. Nors pareiškėjai teigė, kad D. N. atžvilgiu priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo neatitinka aiškumo reikalavimų, tačiau sprendime tiksliai nurodyta, kad panaikinamas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), išduotas iki 2021 m. gruodžio 12 d., (duomenys neskelbtini) piliečiui D. N.. Šiame sprendime asmens vardas, pavardė, jam išduoto leidimo laikinai gyventi numeris nurodyti teisingai, o vien tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra rašymo apsirikimas nurodant neteisingą pareiškėjo gimimo datą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog sprendimas yra neaiškus, juo labiau, kad kitoje sprendimo dalyje pareiškėjo D. N. gimimo data nurodyta teisingai ir jam pačiam nekyla abejonių, kad sprendimas priimtas jo atžvilgiu; sprendimas yra motyvuotas, jame aiškiai nurodytos pareiškėjui kylančios teisinės pasekmės.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vladspedas“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti, sutiko su skunde išdėstytais motyvais ir reikalavimais. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirta 1 000 Eur administracinė bauda buvo sumokėta 2020 m. rugsėjo 3 d. Dėl šios priežasties įmonė už teisės pažeidimą jau nubausta ir nukentėjo finansiškai, tačiau priimti Sprendimai neabejotinai lemia papildomus nuostolius, t. y. įmonė už tą patį pažeidimą baudžiama antrą kartą. Sprendimais praktiškai sustabdoma įmonės veikla, kadangi vienu metu netenkama 11 darbuotojų. Įmonė, netekdama pusės įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti bent pusės prisiimtų įsipareigojimų klientams, be to, atleidžiamiems darbuotojams privalės sumokėti ne tik jiems priklausantį darbo užmokestį, bet ir išeitines kompensacijas bei atostoginius už nepanaudotas atostogas, todėl iškyla reali įmonės bankroto grėsmė. Įmonės turtinė padėtis šiuo metu ir taip sunki, kadangi dėl COVID-19 pandemijos patyrė itin didelių nuostolių bei keliems mėnesiams karantino laikotarpiu buvo sustabdžiusi veiklą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visiems pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjai iki Sprendimų priėmimo (2020 m. rugsėjo 17 d.) dirbo UAB „Vladspedas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Vladspedas“ atstovas (direktorius) 2020 m. birželio 18 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė Sprendimus panaikinti visiems pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
7. Vertindamas pareiškėjų argumentus, kad atsakovas nepagrįstai priėmė ginčijamus Sprendimus, kadangi tuo metu, kai jų darbdavio atstovas buvo nubaustas, jie jau buvo sudarę sutartis ir nebeegzistavo darbdavio įsipareigojimas juos įdarbinti, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, nustatęs faktus, kad pareiškėjai priimant Sprendimus dirbo UAB „Vladspedas“, o pareiškėjų darbdavio UAB „Vladspedas“ direktorius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 3 d.), praėjo mažiau nei vieni metai, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, t. y. atsakovas savo veiksmais jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
9. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Sprendimai yra nemotyvuoti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų; pareiškėjo D. N. atžvilgiu priimtas Sprendimas Nr. (15/5-3)50U-04483 neatitinka aiškumo reikalavimų, kadangi jame nurodyta klaidinga gimimo data, teismas nurodė, kad įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamus Sprendimus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, galima daryti išvadą, jog Sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Sprendimuose aiškiai ir pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjams panaikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad nors Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta D. N. gimimo data, t. y. vietoj (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, jog tai yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida; iš kitų sprendime nurodytų duomenų – asmens, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, vardo, pavardės, išduoto leidimo numerio, jo galiojimo datos, galima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kad šis sprendimas priimtas būtent pareiškėjo D. N. atžvilgiu.
10. Teismas atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad priimti Sprendimai prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, teisinės valstybės principui, teisingumo ir kitiems principams. Teismas vertino, kad pareiškėjai iš esmės remiasi tik savo subjektyvia nuomone, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų minėtų ginčui aktualių Įstatymo normų sisteminį vertinimą, atitinkantį suformuotą nuoseklią teismų praktiką.
11. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė dvigubo baudimo draudimo principo (non bis in idem) pažeidimo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad vien tai, jog įmonės direktorius buvo nubaustas už nelegalų darbą, o jos darbuotojams (pareiškėjams) dėl to panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nelaikytina, kad UAB „Vladspedas“ yra baudžiamas du kartus už tą patį; pareiškėjams pritaikytos teisinio poveikio priemonės ir įmonės vadovui skirta bauda yra iš esmės skirtingo pobūdžio ir paskirties.
12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad Migracijos departamentas priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, kurių naikinti nėra teisinio pagrindo.
III.
13. Pareiškėjai S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z., S. S., R. A., Y. V., S. Z. ir D. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyta:
13.1. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pritaikymas nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui priimant Sprendimus pernelyg išplečia šios normos taikymo ribas. Sprendimai priimti tuomet, kai darbdavys nebuvo įsipareigojęs pareiškėjams juos įdarbinti pagal darbo sutartį, o toks įsipareigojimams jau buvo pasibaigęs jo įvykdymu / realizavimu, nes užsieniečiai jau buvo įdarbinti. Migracijos departamentas, nustatęs, kad darbdavys, kuris įsipareigojo ir buvo įdarbinęs pareiškėjus pagal darbo sutartį, yra baustas, ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu dėl to panaikinęs pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, nenustatė nelegalaus darbo fakto pareiškėjų atžvilgiu. Faktas, kad pareiškėjų darbdavio atstovui skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjams išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas pareiškėjų skundo dėl Sprendimų prieštaravimo teisingumo ir proporcingumo principams nenagrinėjo, o Migracijos departamento pozicija, jog ginčijami Sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams. Teismo sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjų teikiami argumentai yra deklaratyvūs, grindžiama ne teismo atliktu bylos medžiagos, įrodymų visapusišku vertinimu, o teismų praktika, kuri šiuo požiūriu nėra taikytina (t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019).
13.3. Teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimų prieštaravimą teisingumo ir proporcingumo principams ir paties darbdavio atžvilgiu, atmetė skundo argumentus dėl dvigubo baudimo egzistavimo, tačiau tuo pačiu iš esmės konstatavo patraukimo du kartus teisinėn atsakomybėn faktą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismams tiesiogiai pasisakė, jog UAB „Vladspedas“ vis dėl to yra taikoma leistina teisinė atsakomybė antrą kartą, nes tai atitinka teisėtumo reikalavimus. Ši antrą kartą darbdaviui kilusi teisinė atsakomybė – faktinis veiklos apribojimas uždraudžiant palaikyti veiklai būtinus darbo santykius, kyla iš darbuotojams pritaikytos atsakomybės – priimtų Sprendimų. Todėl, jei darbdaviui pritaikyta teisinė atsakomybė atitinka teisėtumo reikalavimus, nėra jokio pagrindo manyti, jog pareiškėjų teisinė atsakomybė taip pat galima ir apskritai įmanoma, nes jie jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikę. Iš to, kaip teismas atskleidė dvigubos teisinės atsakomybės egzistavimo darbdavio atžvilgiu galimybę, aišku, jog turi būti panaikinti Sprendimai kaip neteisėtai ir pareiškėjams taikoma teisinės atsakomybės forma.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:
14.1. Nei Įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintu pagrindu panaikinamas, jei nustatomas šio užsieniečio nelegalaus įdarbinimo faktas.
14.2. Migracijos departamento sprendimai, kuriais pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi, nėra atsakomybės taikymo aktai, tai individualūs administraciniai aktai, priimti pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Todėl aplinkybė, jog administracinį teisės pažeidimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Vladspedas“ atstovas, o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjams negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.
14.3. Migracijos departamentas neginčija apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, jog pareiškėjai, kurių leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti, patyrė neigiamas pasekmes, kadangi neteko darbo, patiria nepatogumus bei papildomas išlaidas, tačiau visa tai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą.
14.4. Pareiškėjų argumentai, kad Migracijos departamento priimti sprendimai pažeidė teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir kitus principus, paremti subjektyviu teisės normų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų, niekaip nesusijusių su nagrinėjamu ginču, aiškinimu. Pagal pareiškėjų apeliaciniame skunde dėstomų teiginių logiką, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas apskritai jokiais atvejais negalėtų būti taikomas, o tai prieštarauja įstatymų leidėjo valiai, Lietuvos Respublikoje įtvirtintiems įstatymų privalomumo bei lygybės prieš įstatymą principams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimų Nr. (15/5-3)50U-04484, Nr. (15/5-3)50U-04485, Nr. (15/5-3)50U-04486, Nr. (15/5-3)50U-04458, Nr. (15/5-3)50U-04487, Nr. (15/5-3)50U-04459, Nr. (15/5-3)50U-04460, Nr. (15/5-3)50U-04463, Nr. (15/5-3)50U-04480, Nr. (15/5-3)50U-04481, Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, nurodęs, kad atsakovas Sprendimais, kurie priimti imperatyvaus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
17. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad teismas pernelyg plačiai aiškino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, neįvertino ginčijamų Sprendimų prieštaringumo teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams, neatsižvelgė į dvigubos teisinės atsakomybės taikymą pareiškėjų darbdavio atžvilgiu.
18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Pareiškėjai iki Sprendimų priėmimo (2020 m. rugsėjo 17 d.) dirbo UAB „Vladspedas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Vladspedas“ atstovas (direktorius) 2020 m. birželio 18 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė Sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
20. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija) a papunktyje įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr. 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; kt.).
22. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtos Įstatymo normos taikymui nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Taigi šiuo aspektu nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad faktas, jog jų darbdavio atstovui buvo skirta nuobauda, niekaip negalėjo ir neturėjo daryti įtakos pareiškėjams išduoto leidimo laikinai gyventi teisėtumui.
23. Akcentuotina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Vladspedas“ atstovas (direktorius) 2020 m. birželio 18 d. nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamus Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
25. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad priėmus ginčijamus Sprendimus pareiškėjų darbdavys yra baudžiamas du kartus už tą patį, t. y. pripažinus jį pažeidus ANK 95 straipsnio nuostatas ir panaikinus leidimus laikinai gyventi jo darbuotojams (pareiškėjams), kas, pareiškėjų teigimu, turi tiesioginės įtakos tolimesnei UAB „Vladspedas“ komerciniai veiklai. Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų. Konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Migracijos departamento Sprendimai nėra atsakomybės taikymo aktai, tai individualūs administraciniai aktai, priimti pagal Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
26. Dėl pareiškėjų teiginių, kad Sprendimai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, teisingumo, proporcingumo principams, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti teisėtai, nereiškia, kad jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jiems išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikinti iki jų galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra toks, koks yra, ir šiuo atveju aplinkybės, jog ginčijami Sprendimai, pareiškėjų nuomone, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas juos panaikinti.
27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
28. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. N., B. O. (B. O.), I. K. (I. K.), V. F., O. K. (O. K.), S. Z. (S. Z.), S. S., R. A. (R. A.), Y. V. (Y. V.), S. Z. (S. Z.) ir D. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.