- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- eI2-5227-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03264-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z., S. S., R. A., Y. V., D. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Uždaroji akcinė bendrovė „Vladspedas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. N., B. O. (B. O.), I. K. (I. K.), V. F., O. K. (O. K.), S. Z. (S. Z.), S. S., R. A. (R. A.), Y. V. (Y. V.), S. Z. (S. Z.) ir D. N. skundą dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vladspedas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z., S. S., R. A., Y. V., S. Z., D. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtus sprendimus Nr. (15/5-3)50U-04484, Nr. (15/5-3)50U-04485, Nr. (15/5-3)50U-04486, Nr. (15/5-3)50U-04458, Nr. (15/5-3)50U-04487, Nr. (15/5-3)50U-04459, Nr. (15/5-3)50U-04460, Nr. (15/5-3)50U-04463, Nr. (15/5-3)50U-04480, Nr. (15/5-3)50U-04481, Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimai); taip pat priteisti iš atsakovo visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vladspedas“, išdavė jiems leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad pareiškėjai sudarė darbo sutartis su UAB „Vladspedas“. Tačiau Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjų atžvilgiu priėmė sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo vienodais motyvais ir tuo pačiu pagrindu, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto 1 papunkčiu. Atsakovas nustatė, kad UAB „Vladspedas“ direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, dėl to jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu paskirta 1 000 Eur administracinė nuobauda; bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 3 d. Mano, kad Sprendimai priimti nepagrįstai, kadangi tuo metu, kai pareiškėjų direktorius buvo nubaustas, jie jau buvo sudarę darbo sutartis ir nebeegzistavo darbdavio įsipareigojimas juos įdarbinti, be to, teigia, kad pareiškėjai Sprendimais be jokio teisinio pagrindo faktiškai yra baudžiami už kito asmens padarytą teisės pažeidimą. Pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, sukeliančius pareiškėjams neigiamas pasekmes, netinkamai juos motyvavo ir neatskleidė aplinkybių, kodėl pareiškėjų atžvilgiu taikoma Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio norma, taip pat neatskleidė, kodėl darbdavio įsipareigojimai juos įdarbinti egzistavo priimant Sprendimus, nors pareiškėjai jau buvo sudarę darbo sutartis. Nurodo, kad visi pareiškėjai, išskyrus I. K., kuriam leidimas pakeisti darbdavį, įsidarbinant UAB „Vladspedas“, suteiktas 2020 m. birželio 10 d., buvo gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir taip pat buvo sudarę darbo sutartis su UAB „Vladspedas“ dar iki minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimo priėmimo. Mano, kad Sprendimai priimti be teisinio pagrindo, nes UAB „Vladspedas“ nebuvo įsipareigojusi įdarbinti pareiškėjų pagal darbo sutartį, kadangi jie jau buvo įdarbinti, t. y. įsipareigojimas jau buvo įvykdytas. Nurodo, kad pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį dėl jiems suteiktų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo atitinkamą laikotarpį, nes buvo įvykdę visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teigia, kad nubaudus UAB „Vladspedas“ direktorių, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, nepagrįstai pritaikė teisinę atsakomybę ir pareiškėjams. Nurodo, kad jie dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais, ši profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui patvirtinimo“. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjai ilgam laikui neteko galimybės teisėtai dirbti Lietuvoje, kadangi privalo iš naujo teikti prašymą atsakovui išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, patirti papildomų nuostolių vien jau sumokėdami prašymo pateikimo mokestį ir pan. Teigia, kad pareiškėjai bus priversti patirti nepatogumų, siekdami sukurti naujus darbo santykius, nes turės kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų leidimų išdavimo, prieš tai suradę darbdavį, kuris įsipareigos sudaryti darbo sutartį. Atkreipia dėmesį, kad nuo užsieniečio kreipimosi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dienos šie leidimai išduodami per itin ilgą laiko tarpą, t. y. gali užtrukti net iki 4 mėnesių. Nurodo, kad Sprendimų prieštaringumas teisingumo ir proporcingumo principams akivaizdus ir UAB „Vladspedas“ atžvilgiu – įmonėje dirba 24 darbuotojai, iš kurių 3 dirba administracijoje. Migracijos departamento Sprendimų pagrindu pusė įmonės darbuotojų, t. y. 11, priversti nutraukti darbo santykius, taip praktiškai sustabdant įmonės veiklą, todėl jai kyla reali bankroto grėsmė. Mano, kad susidaro situacija, kai įmonė baudžiama du kartus už tą patį pažeidimą. Pažymi dar ir tai, kad vieno iš pareiškėjų – D. N. – atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kurio Nr. (15/5-3)50U-04483, neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, kadangi nėra aišku, kokio konkrečiai asmens atžvilgiu jis taikomas. Sprendimo tekste yra nurodytos skirtingos asmens gimimo datos, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad panaikinamas leidimas D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau tokia pačia pavarde yra ir kitas asmuo – S. N., kurio Sprendime nurodyta ta pati gimimo data, t. y. (duomenys neskelbtini). Tad akivaizdu, kad D. N. atžvilgiu toks Sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas dėl klaidingai nurodytos gimimo datos.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimus, kuriais pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi dvejus metus; visi pareiškėjai, išskyrus I. K., įsidarbino UAB „Vladspedas“. Nustatyta, kad UAB „Vladspedas“ direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), ir už tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi, Migracijos departamentas mano, kad, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pagrįstai priėmė ginčijamus Sprendimus. Nurodo, kad darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį (būtina leidimo gyventi išdavimo sąlyga) apima ir tą laikotarpį, kai darbo sutartis sudaryta, o jeigu būtų vadovaujamasi pareiškėjų pateiktu aiškinimu, kad sudarius darbo sutartį pasibaigia ir darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį, tai sudarius darbo sutartį turėtų būti iš karto panaikinamas leidimas gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu). Teigia, kad pagal teisinį reglamentavimą tam, jog leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas ir galiotų, būtina, kad darbdavys nebūtų baustas už nelegalų darbą; tai reiškia, kad sąlygos, būtinos leidimui laikinai gyventi išduoti, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas. Šiuo atveju pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti ir jie galėjo įsidarbinti UAB „Vladspedas“ nustačius, kad pareiškėjai ir darbdavys atitinka Įstatymo reikalavimus ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių leidimą laikinai gyventi atsisakytina išduoti. Pasikeitus situacijai ir UAB „Vladspedas“ atstovą patraukus administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis įvykdė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 95 straipsnyje, pareiškėjai nebeatitiko Įstatymo reikalavimų, kurie yra būtini, kad leidimai laikinai gyventi, siekiant įsidarbinti, galėtų būti išduodami, tad būtent tai ir sudarė pakankamą teisinį pagrindą pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi. Be to, pažymi, kad, nors visiems pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejiems metams, tačiau tai nereiškia, kad jie galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, neatsižvelgiant į tai, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti. Neatsižvelgiant į tai, jog patys pareiškėjai šiuo atveju neteisėtų veiksmų neįvykdė, tačiau leidimai laikinai gyventi jiems buvo išduoti įvertinus ne tik jų pačių dokumentus, tačiau ir jų darbdavio UAB „Vladspedas“ atitiktį Įstatymo reikalavimams, o kadangi darbdavys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjams. Tačiau atkreipia dėmesį, kad Sprendimai savaime neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jie atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas. Nurodo, kad administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjai nepagrįstai juos sutapatino, teigdami, kad jų direktorius buvo nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą. Migracijos departamentas neginčija aplinkybių, kad pareiškėjai patyrė neigiamų pasekmių, kadangi neteko darbo, patiria nepatogumų bei papildomų išlaidų, tačiau visa tai neturi teisinės reikšmės vertinant ginčijamų Sprendimų teisėtumą. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar jų atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Šiuo atveju tiek UAB „Vladspedas“ atstovas, tiek pareiškėjai privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl šių neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus Sprendimus. Taip pat mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas, prieš panaikindamas pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar toks sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjų darbdaviui. Nors pareiškėjai teigia, jog D. N. atžvilgiu priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo neatitinka aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, tačiau atsakovas su tuo nesutinka, kadangi jame tiksliai nurodyta, kad panaikinamas leidimas laikinai gyventi LT7497859, išduotas iki 2021 m. gruodžio 12 d., (duomenys neskelbtini) piliečiui D. N.. Šiame sprendime asmens vardas, pavardė, jam išduoto leidimo laikinai gyventi numeris nurodyti teisingai, o vien tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje yra rašymo apsirikimas, nurodant neteisingą pareiškėjo gimimo datą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog sprendimas yra neaiškus; juo labiau kad kitoje sprendimo dalyje pareiškėjo D. N. gimimo data yra nurodyta teisingai ir jam pačiam nekyla abejonių, kad paminėtas ginčijamas sprendimas yra priimtas jo atžvilgiu, sprendimas yra motyvuotas, jame aiškiai nurodytos pareiškėjui kylančios teisinės pasekmės.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vladspedas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad visiškai sutinka su skunde išdėstytais motyvais ir reikalavimais, todėl prašo skundą patenkinti.
Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo iš esmės identiškus motyvus kaip ir pareiškėjų skunde, todėl teismas jų nekartos. Papildomai pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirta 1 000 Eur administracinė bauda, ji sumokėta 2020 m. rugsėjo 3 d. Nurodo, kad dėl šios priežasties įmonė už teisės pažeidimą jau nubausta ir nukentėjo finansiškai, tačiau priimti Sprendimai neabejotinai lemia papildomus nuostolius, dėl to mano, jog įmonė už tą patį pažeidimą baudžiama antrą kartą. Šiuo metu, įmonėje dirbant iš viso 24 darbuotojams, iš kurių 3 dirba administracijoje, Sprendimais praktiškai sustabdoma įmonės veikla, kadangi vienu metu netenkama 11 darbuotojų. Įmonė, netekdama pusės įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti bent pusės prisiimtų įsipareigojimų klientams, be to, atleidžiamiems darbuotojams privalės sumokėti ne tik jiems priklausantį darbo užmokestį, bet ir išeitines kompensacijas bei atostoginius už nepanaudotas atostogas, todėl iškyla reali įmonės bankroto grėsmė. Pažymi, kad įmonės turtinė padėtis šiuo metu ir taip yra sunki, kadangi dėl COVID-19 pandemijos patyrė itin didelių nuostolių bei keliems mėnesiams karantino laikotarpiu buvo sustabdžiusi veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimų Nr. (15/5-3)50U-04484, Nr. (15/5-3)50U-04485, Nr. (15/5-3)50U-04486, Nr. (15/5-3)50U-04458, Nr. (15/5-3)50U-04487, Nr. (15/5-3)50U-04459, Nr. (15/5-3)50U-04460, Nr. (15/5-3)50U-04463, Nr. (15/5-3)50U-04480, Nr. (15/5-3)50U-04481, Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriais pareiškėjams (duomenys neskelbtini) piliečiui S. N., (duomenys neskelbtini) piliečiui B. O., R. F. piliečiui I. K., R. F. piliečiui V. F., (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K., (duomenys neskelbtini) piliečiui S. Z., (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S., R. F. piliečiui R. A., (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. V., (duomenys neskelbtini) piliečiui S. Z., (duomenys neskelbtini) piliečiui D. N. panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. N. 2019 m. spalio 25 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Departamentas 2019 m. gruodžio 12 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7497860, galiojantį iki 2021 m. gruodžio 12 d.
Pareiškėjas B. O. 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2020 m. kovo 10 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7510541, galiojantį iki 2022 m. kovo 10 d.
Pareiškėjas I. K. 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „V. D. F.“; Migracijos departamentas 2019 m. vasario 4 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7457974, galiojantį iki 2021 m. vasario 4 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 44 straipsnio 7 dalimi, 2020 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą leisti pareiškėjui I. K. pakeisti darbdavį į UAB „Vladspedas“.
Pareiškėjas V. F. 2019 m. kovo 1 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2019 m. rugpjūčio 23 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7481275, galiojantį iki 2021 m. rugpjūčio 23 d.
Pareiškėjas O. K. 2019 m. lapkričio 5 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2020 m. sausio 15 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7501858, galiojantį iki 2022 m. sausio 15 d.
Pareiškėjas S. Z. 2019 m. gegužės 16 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 23 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7486526, galiojantį iki 2021 m. rugsėjo 16 d.
Pareiškėjas S. S. 2019 m. gegužės 17 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2019 m. rugsėjo 23 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7486525, galiojantį iki 2021 m. rugsėjo 16 d.
Pareiškėjas R. A. 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2019 m. spalio 21 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7490311, galiojantį iki 2021 m. spalio 21 d.
Pareiškėjas Y. V. 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2020 m. sausio 29 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7504389, galiojantį iki 2022 m. sausio 29 d.
Pareiškėjas S. Z. 2019 m. rugsėjo 24 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2020 m. sausio 30 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7504641, galiojantį iki 2022 m. sausio 30 d.
Pareiškėjas D. N. 2019 m. spalio 25 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Vladspedas“; Migracijos departamentas 2019 m. gruodžio 12 d. išdavė jam leidimą laikinai gyventi LT7497859, galiojantį iki 2021 m. gruodžio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu UAB „Vladspedas“ direktorius K. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį už pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. už nelegalų darbą, ir jam paskirta 1 000 Eur bauda.
Bylos duomenimis, įmonės direktorius baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 3 d.
7. Migracijos departamento Kontrolės skyrius, nustatęs, kad UAB „Vladspedas“ direktorius baustas už nelegalų darbą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimais Nr. (15/5-3)50U-04484, Nr. (15/5-3)50U-04485, Nr. (15/5-3)50U-04486, Nr. (15/5-3)50U-04458, Nr. (15/5-3)50U-04487, Nr. (15/5-3)50U-04459, Nr. (15/5-3)50U-04460, Nr. (15/5-3)50U-04463, Nr. (15/5-3)50U-04480, Nr. (15/5-3)50U-04481, Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino pareiškėjams S. N., B. O., I. K., V. F., O. K., S. Z., S. S., R. A., Y. V., S. Z., D. N. išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
8. Pareiškėjai su tokiais Sprendimais nesutinka, todėl prašo juos panaikinti kaip nepagrįstus.
9. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 straipsnio a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
10. Nagrinėjamu atveju visiems pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.
Bylos duomenimis, pareiškėjai iki Sprendimų priėmimo (2020 m. rugsėjo 17 d.) dirbo UAB „Vladspedas“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Tačiau Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Vladspedas“ atstovas (direktorius) 2020 m. birželio 18 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė Sprendimus panaikinti visiems pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
11. Pareiškėjai skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai priėmė Sprendimus, kadangi tuo metu, kai jų darbdavio atstovas buvo nubaustas, jie jau buvo sudarę sutartis ir nebeegzistavo darbdavio įsipareigojimas juos įdarbinti.
Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašaus pobūdžio bylose.
LVAT, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz., valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje Nr. eA-5343-624/2019).
12. Kaip matyti, visi pareiškėjai priimant Sprendimus dirbo UAB „Vladspedas“. Taip pat byloje esantis 2020 m. rugsėjo 16 d. Administracinių nusižengimų registro penkerių metų išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus Nr. 4500-ANR_I-30129-2020 patvirtina, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Vladspedas“ direktorius K. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) 1 000 Eur bauda ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti (bauda sumokėta 2020 m. rugsėjo 3 d.), praėjo mažiau nei vieni metai. Tai reiškia, kad Departamentas, nustatęs šiuos faktus, 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, t. y. atsakovas savo veiksmais jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, priešingai, tinkamai taikė Įstatymo normas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Taip pat pareiškėjai nurodo, kad priimti Sprendimai yra nemotyvuoti ir juose neatskleistos aplinkybės, kodėl pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi būtent Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu; skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
Be to, nurodo, kad pareiškėjo D. N. atžvilgiu priimtas Sprendimas Nr. (15/5-3)50U-04483 neatitinka aiškumo reikalavimo, kadangi jame nurodyta klaidinga gimimo data, todėl apskritai neaišku, kokio asmens atžvilgiu priimtas toks sprendimas.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pareiškėjų teiginiais.
13.1. Priimant skundžiamus sprendimus (2020 m. rugsėjo mėnesį) galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos, t. y. įsigaliojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalis.
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14 ir kt.). Be to, LVAT praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama ir būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį VAĮ 8 straipsniui (žr., pvz., 2010 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-63-3775/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamus Sprendimus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia ir pan. Sprendimuose aiškiai ir pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjams panaikinami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
13.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (15/5-3)50U-04483 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta D. N. gimimo data, t. y. vietoje (duomenys neskelbtini) nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais teiginiais, jog tai yra akivaizdi rašymo apsirikimo klaida; iš kitų sprendime nurodytų duomenų – asmens, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, vardo, pavardės, išduoto leidimo numerio, jo galiojimo datos, galima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kad šis sprendimas priimtas būtent pareiškėjo D. N. atžvilgiu.
Tad teigti, kad toks sprendimas nėra aiškus ir suprantamas, nėra jokio pagrindo; be to, pats pareiškėjas D. N. skundžia minėtą sprendimą teismui, vadinasi, jam suprantama ir aišku, kad šis sprendimas priimtas būtent jo atžvilgiu.
14. Pareiškėjai dargi nurodė, kad jų atžvilgiu priimti Sprendimai prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, teisinės valstybės principui, teisingumo ir kitiems principams, kadangi jie įvykdė visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau leidimai vis tiek buvo panaikinti.
Tokie pareiškėjų argumentai atmestini kaip deklaratyvus ir visiškai nepagrįsti. Pareiškėjai iš esmės remiasi tik savo subjektyvia nuomone, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų minėtų ginčui aktualių Įstatymo normų sisteminį vertinimą, atitinkantį suformuotą nuoseklią teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019).
15. Tiek pareiškėjai skunde, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vladspedas“ atsiliepime nurodė, kad panaikinus pareiškėjams leidimus laikinai gyventi įmonei kyla bankroto grėsmė; be to, taip įmonė baudžiama antrą kartą.
Konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad vien tai, kad įmonės direktorius buvo nubaustas už nelegalų darbą, o jos darbuotojams (pareiškėjams) dėl to panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nelaikytina, kad UAB „Vladspedas“ yra baudžiama du kartus už tą patį; pareiškėjams pritaikytos teisinio poveikio priemonės ir įmonės vadovui skirta bauda yra iš esmės skirtingo pobūdžio ir paskirties.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo.
Beje, visa atsakomybė dėl kilusių neigiamų pasekmių (galimo įmonės bankroto ir kt.) tenka pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui, kurio vadovas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau šios aplinkybės niekaip nedaro įtakos priimtų Sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.
16. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio pagrindo; tad pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas yra atmestas, tad nei jie, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų S. N., B. O. (B. O.), I. K. (I. K.), V. F., O. K. (O. K.), S. Z. (S. Z.), S. S., R. A. (R. A.), Y. V. (Y. V.), S. Z. (S. Z.) ir D. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.