Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2A-419-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2A-419-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00728-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-419-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00728-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno agricentras“ ieškinį atsakovui ūkininkui A. L. dėl skolos priteisimo ir ūkininko A. L. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Kauno agricentras“ dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno agricentras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko A. L. 5 215,73 Eur skolą, 1 016,24 Eurų palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. 2018 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2018/09/19-2 atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovei 10 tonų ekologinių lubinų. Ieškovė pagal sutartį atsakovui sumokėjo visą sutarties kainą – 4 840 Eur. Gavus informaciją apie paruoštą produkciją, ieškovė atvyko atsiimti lubinų, tačiau atsakovas atsisakė juos perduoti. 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį dėl padaryto esminio pažeidimo – neperduotų lubinų, tačiau lubinai vis tiek ieškovei nebuvo perduoti.

2.2. 2019 m. vasario 15 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą ieškovė nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti už lubinus sumokėtą 4 840 Eur sumą bei sumokėti 10 procentų dydžio baudą nuo užsakytų, bet neperduotų lubinų vertės, t. y. 484 Eur, iš viso 5 324 Eur. Ieškovė ragino atsakovą įvykdyti prievolę, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir prievolės ieškovei neįvykdė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. balandžio 29 d. preliminariu sprendimu iš atsakovo ūkininko A. L. ieškovei UAB „Kauno agricentras“ priteisė 5 324 Eur skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 5 324 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98 Eur žyminio mokesčio.

4. 2019 m. gegužės 27 d. priimti atsakovo prieštaravimai.

5. 2019 m. spalio 2 d. priimtas atsakovo priešieškinis, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai, vienašališkai nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarytą Lubinų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/09/19-2, konstatuojant, kad sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai atsisakius pasiimti ir išsivežti ekologinius lubinus iš lubinų saugojimo bei sandėliavimo vietos, priteisti iš ieškovės 1 381,75 Eur nuostolių už lubinų saugojimą bei sandėliavimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šios nuostolių sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei už lubinus gautos sumos likusią dalį, atskaičius iš ieškovės priteistą nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų sumą, įpareigoti ieškovę per penkias darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą perduotų transporto priemonių ir žemės ūkio mechanizmų dokumentus (techninius pasus, registravimo liudijimus, naudojimo parametrus, ypatumus patvirtinančius mechanizmų dokumentus, žemės ūkio mechanizmo pirminius įgijimo dokumentus ir kt.).

6. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

6.1. Ieškovė, 2018 m. rugsėjo 19 d. gavusi sąskaitą faktūrą Nr. LUC 0208 dėl 4 840 Eur sumokėjimo, pinigų laiku nesumokėjo, o tai padarė tik 2018 m. spalio 18 d., t. y. tik po mėnesio.

6.2. Tarp šalių buvo susiklostę tokie tarpusavio santykiai, kad daug klausimų pavykdavo išspręsti žodžiu, telefoniniu pokalbiu, pasitarimu. Teigia, kad ir šiuo atveju lubinai buvo paruošti maždaug rugpjūčio dvidešimtai dienai ir apie tai ieškovė žinojo, nes ėmė mėginius, tačiau sutartį atsiuntė tik 2018 m. rugsėjo 19 d..

6.3. Ieškovė pageidavo lubinus pasiimti didmaišiuose, o ne konteineryje, todėl ji privalėjo didmaišius patiekti, tačiau į raginimus tai padaryti nereagavo, o po to visiškai atsisakė patiekti maišus lubinams sukrauti. Teigia, kad ieškovė neatsiuntė didmaišių, neatsiuntė reikiamo kiekio sunkvežimių ir taip atsisakė vykdyti sutarties įsipareigojimus, nepasiėmė paruoštų pakrauti lubinų, nors apie tai ne kartą jai buvo pranešta, taip pati pažeisdama anksčiau nurodytas sutarties sąlygas ir neteisėtai vienašališkai nutraukdama sutartį, o dėl lubinų saugojimo bei sandėliavimo atsakovas patyrė 1 381,75 Eur nuostolių.

6.4. Pagal tarpusavio užskaitą už žirnių pardavimą ieškovei atsakovas perdavė mechanizmus: 4 krautuvus, 4 šienapjoves, 2 automobilius, rulonų presą, traktorių, 2 grėblius, priekabą, bet iki šios dienos ieškovė, nesumokėjusi už žirnius, užskaitė šios technikos pirkimo kainą mokėjimo už žirnius sąskaita. Atsakovas su šia daline užskaita sutiko, techniką parsigabeno, šią techniką sutvarkė, suremontavo savo lėšomis (technika buvo dėvėta, netinkama eksploatuoti, kai kuri buvo visiškai neveikianti), tačiau technikos priemonių oficialiai (ir faktiškai) naudoti negali, nes ieškovė neperduoda šių mechanizmų dokumentų (traktoriams, transporto priemonėms – jų technikinių dokumentų, o neregistruojamiems mechanizmams – jų techninius parametrus, naudojimo ypatumus patvirtinančių dokumentų ir teisėto pirminio įgijimo dokumentų, pirkimo–pardavimo sutarties).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą pakeitė. Priteisė iš atsakovo ūkininko A. L. UAB „Kauno agricentras“ naudai 3 256,75 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 98 Eur žyminio mokesčio bei 3 254,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priešieškinį atmetė.

8. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

8.1. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog ieškovė ne laiku sudarė sutartį, pavėluotai sumokėjo už lubinus, nes, neva, lubinai pardavimui buvo paruošti jau rugpjūčio mėnesį. Teigia, jog iš tiesų, rugpjūčio mėnesį buvo atliekami tik ketinimo sudaryti sutartį veiksmai: patikrinta lubinų kokybė, aptarta jų kaina, apskritai, galimybė sudaryti sandorį. Konstatavo, jog šalių įsipareigojimai atsirado tik 2018 m. rugsėjo 19 d., tai yra pasirašius sutartį. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovei perduoti 10 tonų ekologinių lubinų, o ieškovė pagal sutartį priimti prekę ir atsakovui sumokėti 4 840 Eur. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 18 d. ieškovė sumokėjo visą sutarties kainą – 4 840 Eur. Gavus informaciją apie paruoštą produkciją, 2018 m. spalio 29 d. ieškovės atstovas atvyko atsiimti lubinų, tačiau atsakovas atsisakė juos perduoti.

8.2. Nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas nesutiko perduoti lubinus ieškovei dėl nepateiktų 800 didmaišių, patvirtina rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas SMS (2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 17 d.). Toks atsakovo elgesys nepagrįstas, sutartyje iš viso nėra aptartas taros klausimas. Akcentavo, jog liudytojas S. V. nurodė, kad su atsakovu bendradarbiauja nuo 2016 m. ir iki šiol prekės buvo išvežamos konteineriuose. Šiuo atveju prieš atvažiuojant 2018 m. spalio 26 d. išsivežti lubinus, su atsakovu buvo suderinta, jog lubinai yra didmaišiuose ir juos išvežti galima tentu dengtu sunkvežimiu. Nurodė, kad S. V. patvirtino, jog lubinai buvo supilti į didmaišius, todėl nebuvo jokių kliūčių tą pačią dieną juos pakrauti į atvykusį sunkvežimį. Atsakovas neneigė, kad dalis lubinų tikrai buvo didmaišiuose. Darė išvadą, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovas, atsisakydamas prekę perduoti, – neįvykdė.

8.3. Konstatavo, jog dėl to, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovei sumokėjo 2 067,25 Eur, preliminarus sprendimas keistinas. Nurodė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 3 256,75 Eur suma (5 324 Eur – 2 067,25 Eur).

8.4. Nurodė, kad atsakovui neperdavus lubinų neteisėtai reikalaujant pateikti 800 didmaišių bei apskritai nesutinkant parduoti juos už sutartą kainą, ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta teise atsisakyti vykdyti sutartį. Teigė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė atsisakė pasiimti perkamus lubinus. Konstatavo, jog yra nustatyta, kad ieškovės atstovui sutarus su atsakovu dėl lubinų atsiėmimo datos, vietos, tvarkos ir sutartu laiku, sutartu transportu atvykus juos išsivežti, atsakovas atsisakė juos perduoti.

8.5. Nurodė, kad priešieškiniu nepagrįstai reikalaujama įpareigoti ieškovę per penkias darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą perduotų transporto priemonių ir žemės ūkio mechanizmų dokumentus. Teigė, kad atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimo pagrįstumą. Pateikta sąskaita faktūra nepasirašyta, kopija nepatvirtinta, surašyta nevalstybine kalba. Pirkimo–pardavimo ar kokia kita sutartis nepateikta. Konstatavo, jog nesant byloje įrodymų apie konkrečios žemės ūkio technikos įsigijimą iš ieškovės, atsakovo prašymas negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. preliminarų sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo ūkininko A. L. priešieškinį patenkinti visiškai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

10.1. Nesutinka su teismo argumentais, jog ieškovė pagal sutartį savo įsipareigojimus įvykdė – sumokėjo 4 840 Eur už ekologinius lubinus, tačiau atsakovas ieškovei produkcijos neperdavė. Teigia, jog teismas šiuo teiginiu nepagrįstai pateisina ieškovės neteisėtus veiksmus, kadangi pinigai nebuvo laiku sumokėti. Taip pat pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta, jog ieškovė nepateikė taros grūdams, ir tai rodo, kad atsakovas neturėjo, kur pakrauti produkciją.

10.2. Teigia, jog teismas nenurodo, kokiais įrodymais ieškovė pagrindė ieškinį. Nurodo, kad atvirkščiai teismo išvadoms yra nustatyta, kad lubinai buvo paruošti perduoti rugpjūčio mėnesį ir tai aišku iš mėginių ėmimo faktų. Pažymėjo, kad nuolat ragino atvežti maišus, į kuriuos būtų pakrovę lubinus.

Atsiliepimas

10.3. Atsakovo nuomone, teismo nurodytos aplinkybės visiškai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes ieškovė neatvyko laiku pasiimti lubinų, o vyko susirašinėjimas dėl didmaišių, kuriuos pagal susitarimą bei nusistovėjusią praktiką turėjo pateikti ieškovė. Teigia, jog byloje nustatyta, kad ieškovė atsiuntė vieną tentinę mašiną be didmaišių, o reikalavo pakrauti į mašiną lubinus su švariais didmaišiais, kurių nepatiekė. Pažymėjo, kad lubinams vežti biriai anksčiau atsakovas pristatydavo konteinerius, o šiuo atveju ieškovė, atsiuntusi vieną automobilį, atsiuntė jį su tentu, ir todėl birių lubinų pakrauti negalėjo. Didmaišių ieškovė neteikė ir vėliau, tai, jos nuomone, rodo, jog ieškovė lubinų pasiimti nebesiekė, o turėjo tikslą nutraukti sutartį bei atsiimti pinigus.

10.4. Atsakovas mano, jog teismas išimtinai sprendimą grindžia liudininko S. V. parodymais, tačiau teigia, kad šis liudininkas yra nepatikimas, subjektyvus ir davė neteisingus parodymus. Teigia, jog ieškovės atstovu prisistatęs S. V. nurodė nupirkti 24 didmaišius, nors iš atsakovo, I. R., I. R. buvo būtina paimti žymiai daugiau – 156 tonas lubinų. Pažymėjo, kad liudytojas S. V. neturi ir neturėjo įgaliojimų veikti ieškovės vardu, todėl S. V. negalėjo paimti grūdų.

10.5. Nurodė, kad iš sutarties su ieškove matyti, kad ne sutartyje nurodytas ieškovės vadovas pasirašė sutartį. Teigia, jog iš pranešimų apie sutarties nutraukimą esančio parašo matyti, kad jis aiškiai skiriasi nuo sutartyje esančio parašo. Todėl darė išvadą, kad teismas negalėjo teigti, jog ieškovė teisėtai nutraukė sutartį, kai tokia sutartis yra niekinė, joje nepasirašė deklaruojamas bendrovės vadovas, o S. V. nebuvo ir nėra ieškovės įgaliotas asmuo.

10.6. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė buvo atvykusi ir pristatė transportą su tara lubinams pakrauti, todėl teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pristatyti didmaišius. Pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad vienas didmaišis kainuoja ne mažiau kaip 4,66 Eur (žr., byloje esančią PVM sąskaitą faktūrą PAK Nr. 26999). Atsakovo vertinimu, tai reiškia, kad jam padaryta didžiulė žala – nesugrąžinus jau iš anksčiau atsakovui skolingų maišų (156 tonoms reikia 156 maišų. Tai sudaro: 4,66 x 156 = 727 Eur; 800 x 4,66 = 3 728 Eur: 727 + 3 728 = 4 455 Eur).

10.7. Teigė, kad teismas visiškai nevertino atsakovo pozicijos dėl panaudos sutarties nutraukimo bei nuomos sutarties sudarymo ir todėl buvo neobjektyvus. Pažymi, jog iš G. R. grūdams saugoti ir sandėliuoti buvo išsinuomojęs bei panaudai gavęs ne vieną pastatą-sandėlį. Nurodė, kad grūdus saugoti ir juos sandėliuoti būtina tam tikra saugi ir reikalavimus atitinkanti aplinka, o tokioms sąlygoms užtikrinti – būtinos lėšos. Teigia, jog būtent šios lėšos ir yra jo patirti nuostoliai, kuriuos prašo priteisti.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad šalys niekada nesitarė dėl didmaišių, o tokios UAB „Kauno agricentras“ pareigos nėra įtvirtinta ir šalių sudarytoje sutartyje, nors apeliantas ją laiko esmine. Teigia, jog apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktos sutartys parodo (jeigu teismas pridės jas prie bylos medžiagos), jog, kai šalys susitaria dėl pirkėjo pareigos pristatyti pakrovimui reikalingus didmaišius, tokia sąlyga aiškiai įtvirtinama sutartyje.

Žemesnės instancijos teismas

12.2. Nurodė, kad siekdamas kompromiso UAB „Kauno agricentras“ apeliantui pasiūlė lubinų pakrovimui reikalingą didmaišių kiekį, tačiau apeliantas iškėlė papildomas sąlygas – pateikti papildomai 800 vnt. didmaišių kiekį. Teigia, jog tą patvirtina paties apelianto 2019 m. liepos 15 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Darė išvadą, kad apeliantas visomis priemonėmis siekė sužlugdyti sutarties vykdymą.

12.3. Mano, kad apelianto abejonės dėl S. V. atstovavimo įgaliojimų yra nepagrįstos. Skirtingai nei teigia apeliantas, šis asmuo sutarties nepasirašė. Pažymėjo, kad apeliantas neprašo sutarties pripažinti negaliojančia. Papildomai pažymi, kad pats apeliantas S. V. visą laiką laikė tinkamu UAB „Kauno agricentras“ atstovu, nes su juo apeliantas jau daugiau kaip 3 metus bendradarbiavo dėl grūdų pardavimo ir sudarė didelės apimties sandorius.

12.4. Teigia, kad apeliantas neįrodė nuostolių fakto. Nurodė, kad skundžiamu sprendimu nustatyta, jog pastatu, kuriame neva apeliantas sandėliavo lubinus, jis pats naudojosi 2016 m. sausio 2 d. panaudos sutarties pagrindu.

12.5. Nurodė, kad apeliantas nuostolius už sandėliavimą prašo priteisti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Pažymėjo, kad UAB „Kauno agricentras“ jau 2019 m. vasario 15 d. informavo, kad nutraukia sutartį dėl esminio pažeidimo ir pareikalavo grąžinti už grūdus sumokėtus pinigus. Mano, kad nuo šios datos buvo aišku, kad grūdai pirkėjui nebus perduoti, tuo tarpu apeliantas dar 8 mėnesius po pranešimo sandėliavo grūdus ir nedėjo jokių pastangų nuostoliams mažinti (parduoti lubinus kitam pirkėjui ar pan.). Teigia, jog UAB „Kauno agricentras“ negali būti atsakingas už tokį apelianto elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl skolos priteisimo bei vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. 2019 m. lapkričio 5 d. prašymą ieškovei dėl dokumentų pateikimo bei ieškovės atsakymą. Taip pat 2016 m. spalio 18 d. bei 2017 m. gruodžio 12 d. Grūdų pirkimo–pardavimo sutartis atitinkamai Nr. 17-205 bei Nr. 17‑273. 2019 m. lapkričio 6 d. sutartis Nr. EF-IR-20191106/1 bei Nr. EF-IR-20191106/2. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas pateikdamas naujus įrodymus nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinusi tai, kad įrodymų tyrimas baigtas 2019 m. lapkričio 4 d., teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, o naujai pateikiami įrodymai (2019 m. lapkričio 5 d. prašymas ieškovei dėl dokumentų pateikimo bei ieškovės atsakymas ir 2019 m. lapkričio 6 d. sutartys Nr. EF-IR-20191106/1 bei Nr. EF-IR-20191106/2) datuojami vėlesnėmis datomis. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus atsirado vėliau. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovė, nors ir nesutiko, kad nauji įrodymai būtų pridėti prie bylos, tačiau dėl visų naujai pateiktų įrodymų savo atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė. Įvertinus tai, kad atsakovė naujai pateiktais įrodymais remiasi savo apeliaciniame skunde, ieškovė dėl jų pasisakė bei atsižvelgiant į tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos bylos nagrinėjimo neužvilkins, apeliacinės instancijos teismas nutaria visus kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

19. CK 6.38, 6.63, 6.200 straipsniai nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vadovaujantis CK 6.63 straipsniu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

20. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti įgyvendinant savo teises ir pareigas yra įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje yra pabrėžiama, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir pan.

21. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, kad atsakovas negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų dėl ieškovės kaltės, t. y. todėl, jog ieškovė nepateikė taros grūdams (didmaišių), ir tai įrodo, kad atsakovas neturėjo kur pakrauti produkciją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2018/09/19-2, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei perduoti 10 tonų ekologinių lubinų, o ieškovė sumokėti sutarties kainą – 4 840 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo sutartyje nėra aptartas taros klausimas, todėl darytina išvada, jog atsakovas nepagrįstai reikalavo ieškovės pateikti perkamai prekei transportuoti reikalingus didmaišius.

22. Dar daugiau, iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų 2016 m. spalio 18 d. bei 2017 m. gruodžio 12 d. Grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių matyti, jog kai šalys susitaria dėl pirkėjo pareigos pristatyti pakrovimui reikalingus didmaišius, tokia sąlyga aiškiai įtvirtinama sutartyje. Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog anksčiau ieškovė pateikdavo konteinerius, o ginčų dėl produkcijos pateikimo nekildavo, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo sutartimi neaptarus taros klausimo, nėra pagrindo teigti, jog didmaišius lubinų pakrovimui pateikti privalėjo ieškovė.

23. Apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodoma, kad į vieną didmaišį telpa apie 1 toną produkcijos, o vieno didmaišio kaina yra ne mažiau kaip 4,66 Eur. Iš 2018 m. rugsėjo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2018/09/19-2 matyti, jog šia sutartimi šalys susitarė dėl 10 tonų ekologinių lubinų pirkimo. Tai reiškia, kad produkcijos transportavimui reikėjo 10 didmaišių, kurių kaina sudaro ne mažiau nei 46,60 Eur. Įvertinus tai, kad parduodamų lubinų kaina yra 4 840 Eur, o jų transportavimo kaina (46,60 Eur), kuri yra esminis ginčo klausimas, sudaro mažiau nei 1 procentą sutarties vertės, darytina išvada, kad nesant sutartyje aptartam klausimui, kas privalėjo pasirūpinti produkcijai gabenti reikalinga tara, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai vien šiuo argumentu atsisakė perduoti ieškovei ekologiškus lubinus.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, jog dėl sutarties neįvykdymo atsakinga ieškovė, kadangi ji ne laiku atvyko pasiimti produkcijos, o sutartis sudaryta asmens, kuris neturėjo įgaliojimų veikti ieškovės vardu. Vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje byloje atsakovė privalėjo įrodyti, kad ginčo sutartis sudaryta netinkamo atstovo, tačiau be deklaratyvių teiginių, jog sutartyje esantis parašas akivaizdžiai skiriasi nuo parašo pranešime apie sutarties nutraukimą, į bylą nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius. Byloje nėra duomenų, jog ginčo sutartį būtų pasirašęs liudytojas S. V.. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad sutartį su apeliantu sudarė UAB „Kauno agricentras“ įgaliotas asmuo A. W., kuriam yra išduota viešai įregistruota prokūra, o pranešimą apie sutarties nutraukimą pasirašė direktorius J. A. Z., todėl akivaizdu, jog ant šių dokumentų esantys parašai skiriasi. Be to, byloje nėra ginčo, jog ieškovė sumokėjo sutartyje numatytą kainą už perkamą produkciją, atvyko pasiimti produkcijos bei teikė pranešimą apie ginčo sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo sutartis sudaryta tinkamai ir šalims turi įstatymo galią, todėl jos vykdymas yra privalomas.

25. Teisėjų kolegija taip pat nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė neatvyko laiku pasiimti lubinų, nors žinojo, kad produkcija yra paruošta nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog rugpjūčio mėnesį buvo atliekami tik pasirengimo sudaryti sutartį veiksmai: patikrinta lubinų kokybė, aptarta jų kaina, apskritai galimybė sudaryti sandorį, o šalių įsipareigojimai atsirado tik 2018 m rugsėjo 19 d., tai yra pasirašius sutartį.

26. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

27. Nustatyta, kad pateiktu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo ūkininko A. L. 5 215,73 Eur skolą, 1 016,24 Eurų palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu prašoma pripažinti, kad ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 19 d. sudarytą Lubinų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/09/19-2, konstatuojant, kad sutartis nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai atsisakius pasiimti ir išsivežti ekologinius lubinus iš lubinų saugojimo bei sandėliavimo vietos, priteisti iš ieškovės 1 381,75 Eur nuostolių už lubinų saugojimą bei sandėliavimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo šios nuostolių sumos nuo priešieškinio pateikimo teismui iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą per penkias dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei už lubinus gautos sumos likusią dalį, atskaičius iš ieškovės priteistą nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų sumą, įpareigoti ieškovę per penkias darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui pagal 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą perduotų transporto priemonių ir žemės ūkio mechanizmų dokumentus (techninius pasus, registravimo liudijimus, naudojimo parametrus, ypatumus patvirtinančius mechanizmų dokumentus, žemės ūkio mechanizmo pirminius įgijimo dokumentus ir kt.).

28. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog ieškovas lubinų išvežimui privalėjo pristatyti 156 didmaišius, kadangi pagal kitas sutartis, sudarytas su atsakovu, I. R., I. R. ieškovė turėjo paimti žymiai daugiau produkcijos – 156 tonas lubinų. Taip pat apeliaciniu skundu teigiama, jog ieškovė turėjo pristatyti atsakovui dar 800 didmaišių už anksčiau išvežtą produkciją. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios nutarties 26–27 punktuose nustatytos bylos nagrinėjimo ribos, tačiau įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl 156 ir 800 didmaišių bei aplinkybes dėl produkcijos pirkimo iš I. R. ir I. R. darytina išvada, jog šie argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

29. Apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas visiškai nevertino atsakovo pozicijos dėl panaudos sutarties nutraukimo bei nuomos sutarties sudarymo ir todėl buvo neobjektyvus. Pažymi, jog iš G. R. grūdams saugoti ir sandėliuoti buvo išsinuomojęs bei panaudai gavęs ne vieną pastatą-sandėlį. Nurodė, kad grūdus saugoti ir juos sandėliuoti būtina tam tikra saugi ir reikalavimus atitinkanti aplinka, o tokioms sąlygoms užtikrinti – būtinos lėšos. Teigia, jog būtent šios lėšos ir yra jo patirti nuostoliai, kurių atlyginimą prašo priteisti. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia nutartimi konstatuota, jog būtent dėl atsakovo veiksmų (atsisakymo perduoti produkciją pirkėjai (ieškovei)) buvo neįvykdyta ginčo sutartis, todėl atsižvelgiant į šiame nutarties punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nesant ieškovės kaltės, atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentų, susijusių su patirtų nuostolių dydžiu, analizavimas netenka prasmės, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

30. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino. Tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 355,20 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV32903 bei sąskaitos išrašą, patvirtinantį, jog ieškovė sumokėjo už teisines paslaugas 1 355,20 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

34. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno agricentras“ iš atsakovo A. L. 1 355,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė