Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, teistas:

1. 2001 m. gruodžio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01), 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. - 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2002 m. gegužės 7 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003-05-01) - 1 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

3. 2002 m. rugsėjo 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d.(BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

4. 2002 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) - 3 metai laisvės atėmimo;

5. 2006 m. balandžio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. - 1 metai laisvės apribojimo;

6. 2009 m. balandžio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d., 149 str. 3 d. - 6 metai laisvės atėmimo. 2010 m. kovo 18 d. Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi paleistas, neatlikęs 3 metų 11 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės;

7. 2011 m. vasario 28 d. Kėdainių r. apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. - 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. paskirta bausmė subendrinta su 2009-04-28 Kėdainių r. apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo (2015 m. liepos 21 d. paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę, 2016-2017 m., 2018 m. ir 2019 m. teistas užsienio valstybėje)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 02 d. apie 22.30 val., važiuodamas Vasario 16-osios bei Sodų gatvėmis, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. V. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Peugeot 607, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0364“, patikros Nr. 106678-1-14, 2023 m. vasario 2 d. 22.34 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, 2023 m. vasario 2 d. 22:50 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2023 m. vasario 2 d. buvo namuose, išgėrė viskio, kaimynas paprašė patraukti automobilį Pegeut 607, kuris priklauso M. V.. Su automobiliu nuvažiavo užsipylė degalų ir grįžtant buvo sulaikytas pareigūnų, nustatytas neblaivumas. Vairavo M. V. priklausantį automobilį, nes ketino jį pirkti. M. V. nežinojo, kad jo automobilį vairuoja neblaivus. Jis gyvena iš santaupų, dukrai moka išlaikymą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojos G. A. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra policijos pareigūnė ir 2023 m. vasario 2 d. dirbo Jonavoje kartu su specialistu V. Š.. Patruliuodami Vasario 16-osios g. pastebėjo keistai manevruojanti automobilį Peugeot (v/n (duomenys neskelbtini) matė, kad minėtas automobilis įsuko į Sodų gatvę, todėl įjungus tarnybinio automobilio mėlynos-raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą minėtą automobilį sustabdė patikrinimui Sodų gatvėje ties gyvenamuoju namu Nr. 47. Priėjus prie automobilio nustatė, kad automobilį vairavo R. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam 22.34 val. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 22.50 val. R. T. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. R. T. paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš valandą, išgėrė dvi skardines alaus. Nuo vairuotojo R. T. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Patikrinus duomenų bazę buvo gauti duomenys, kad R. T. 2016 m. Didžiojoje Britanijoje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. R. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti (b. l. 52-55).

Liudytojo M. V. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykdo individualią veiklą - perka ir parduoda automobilius. 2022-11-24 pagal pirkimo - pardavimo sutartį jis įsigijo automobilį Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) ir VĮ "Regitroje" užpildė deklaraciją. Šį automobilį jis pardavinėjo ir 2023 m. vasario 2 d., vakare, su juo susisiekė vyras, kuris pasakė, kad norėtų pirkti automobilį Peugeot 607. Jie susitarė, kad vyras išbandys automobilį (juo pavažinės) ir jeigu automobilis jam tiks, jis automobilį iš jo (M. V.) kitą dieną nupirks. Jis apie 19.00 val. automobilį Peugeot 607 nuvežė vyro nurodytu adresu (kažkur prie Jonavos autobusų stoties), užsirašė visus vyro duomenis, padavė jam automobilio raktelius ir susitarė su vyru, kad kitą dieną jie susiskambins ir susitars dėl automobilio pirkimo, t.y. paliko vyrui automobilį išbandyti. Jokio avanso iš vyro neėmė, jokių pinigų vyras jam nemokėjo. Palikdamas vyrui automobilį net neįtarė, kad vyras gali būti neblaivus. 2023 m. vasario 3 d. ryte savo elektroniniame pašte rado pranešimą, kad nakties metu pareigūnų buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas R. T., kuris vairavo automobilį Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Gavęs šią žinutę jis paskambino R. T. ir pastarasis jam papasakojo, kad nakties metu jis vairavo automobilį Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie minėtą automobilį uždarė į aikštelę. Nori paaiškinti, kad automobilis Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis norėjo parduoti minėtą automobilį ir 2023 m. vasario 2 d. davė ji R. T. kaip būsimam pirkėjui pasibandyti automobilį ar jis jam tiks. Jis tikrai nežinojo, kad R. T. gali vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, nes palikdamas R. T. automobilį tikrai neįtarė, kad pastarasis gali būti neblaivus, o ar jis turi vairuotojo pažymėjimą jis apie tai jo neklausė (b. l. 41-44).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK tyrėjo R. L. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 2 d. apie 22.30 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. T., gim. (duomenys neskelbtini), alkotesteriu 22.34 val. buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, 22.50 val. buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 1-7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2023 m. vasario 3 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kurioje stovi automobilis Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) ( b.l. 20-30).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad R. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 2 d. 22.34 val. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, 2023 m. vasario 2 d. 22.50 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba (b.l. 59,56-58).

VĮ "Regitra" duomenų bazės pažyma nustatoma, kad automobilio Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2022 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis) ( b.l. 34, 36-38).

VšĮ "Emprekis" pažyma nustatoma, kad automobilio Peugeot 607 2005 metų laidos kaina yra 1540 eurų su PVM ( b.l. 35).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. T. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. T. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju R. T. 2023 m. vasario 2 d. 22.50 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. T. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. T. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. T.: teistas (b. l. 87-100), nebaustas administracine tvarka (b.l.101-102), nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. T. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 1 metams 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad R. T. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2023 m. vasario 6 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (b.l.74-76), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2023 m. vasario 6 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje laikoma, kad šios veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Kasacinis teismas išaiškino ir tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz. Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatoma, kad Peugeot 607 2005 metų laidos kaina yra 1540 eurų su PVM ( b.l. 35). VĮ „Regitra“ duomenimis nustatoma, kad automobilio Peugeot 607 (v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2022 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartis) ( b.l. 34, 36-38). Automobilio savininkas nežinojo, kad kaltinamasis automobilį vairuoja neblaivus, dėl to konfiskuotina pinigų suma, o ne pats automobilis.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreipiamas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Todėl, vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015). Dėl to, konstatuotina, kad byloje R. T. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

R. T. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti R. T. 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą - bei konfiskuoti 1540 Eur (tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų) valstybės naudai.

Išaiškinti R. T., kad konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (1 540 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1023-598/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš R. T. nepriteisti.

R. T. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.