- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1900-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03881-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- K. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) E. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo, trečiasis asmuo K. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė priteisti iš atsakovo E. P. (toliau – ir atsakovas) 1990 Eur kaip įsiskolintą sumą pilnamečio sūnaus išlaikymui nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d., t. y. 10 pilnų mėnesių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021 pagal ieškovo E. P. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovui E. P. (toliau – pareiškėjas, atsakovas), trečiajam asmeniui K. R. dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 1990 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat sprendimu už akių iš atsakovo priteista 69,80 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
3. Nurodė, kad ieškovas, jo atstovas advokato padėjėjas, atsakovas, trečiasis asmuo K. R. (toliau – ir trečiasis asmuo) į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, ieškovui per jo atstovą siunčiant per EPP, trečiajam asmeniui įteikta asmeniškai, atsakovui viešo paskelbimo būdu. Gautas ieškovo prašymas bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimą už akių.
4. Marijampolės apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjo E. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021.
5. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-596-374/2021 pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktų pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą už akių. Ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovo 8,76 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškino, kad prieš pateikiant teismui ieškinį ieškovas privalo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus paskyrimo šiam ginčui ne teismo tvarka išnagrinėti arba pats kreiptis į pasirinktą mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo.
7. Nustatė, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo privalomąja mediacija sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, todėl laikė, kad asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir tai sudarė pagrindą teismui atsisakyti priimti ieškinį vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Tuo atveju, jei ieškinys teismo priimtas, konstatavus, kad asmuo, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas, teismas 2021 m. balandžio 20 d. priimtą sprendimą už akių panaikino (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kadangi byla priskirtina šeimos bylų kategorijai ir tokiai bylai privaloma ikiteisminė mediacija, byloje šiuo atveju nebuvo laikytasi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ieškovo ieškinys atsakovui dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo atmesti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nesutiko su teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi dėl proceso atnaujinimo, tačiau neturėjo galimybės jos skųsti (nutartis neskundžiama). Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir pakeitus anksčiau įsiteisėjusį sprendimą, atsirado pagrindas ginčyti bylos atnaujinimo pagrindus.
1.2. Ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl skolos dėl neteikto išlaikymo pilnamečiam vaikui nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d., t. y. skola susidarė dar iki Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo įsigaliojimo.
1.3. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą, nepateikė įrodymų, kad išlaikymą pilnamečiam vaikui teikė arba yra sumokėjęs susidariusią skolą, todėl laikytina, jog nėra duomenų, kad Marijampoles apylinkes teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-596-37412021 buvo padaryta aiški teises normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
1.4. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį viešo paskelbimo būdu, todėl taikytinas CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas ir nėra galimybes atnaujinti bylos proceso, kadangi tam nėra CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo palikti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartis nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. CPK 3 straipsnio 9 punktas numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Dėl to ieškovo pareikštas reikalavimas privalėjo būti nagrinėjamas pagal galiojančias CPK ir Mediacijos įstatymo (kaip specialios teisės įgyvendinimo tvarkos) normas ieškinio pateikimo momentu, nes ieškovas į teismą kreipėsi jau galiojant privalomajai mediacijai šeimos bylose. Ieškovas neginčija šios bylos priskirtinumo šeimos bylų kategorijai.
2.2. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo yra išsamiai nurodęs aplinkybes ir pridėjęs įrodymus apie išlaikymo įsiskolinimo nebuvimą. Ieškovas žino, kad jokios išlaikymo skolos nėra, kad išlaikymas yra sumokėtas didesne nei teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo nustatyta 200 Lt suma, jis baigtas mokėti 2012 m. lapkričio 6 d., atsakovas iš viso į ieškovo motinos (trečiojo asmens) banko sąskaitą pervedė 65 705 Lt (19 029,48 Eur). Ieškovas nurodė teismui melagingą informaciją apie išlaikymo skolos egzistavimą. Kaip matyti iš trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį, jis nėra informavęs ieškovo apie visą išlaikymo sumokėjimą. Taigi ir ši esminė aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, t. y. ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma nei ieškovui, nei atsakovui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2.3. Ieškovas bendrauja su atsakovu, žino jo faktinės gyvenamosios vietos adresą Danijos Karalystėje, jo elektroninio pašto adresą ir telefono numerį, taip pat kad atsakovas negyvena Lietuvos Respublikoje daugiau nei 12 metų ir tik formaliai yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau šių duomenų teismui nenurodė. Trečiasis asmuo, buvusi atsakovo sutuoktinė ir ieškovo motina, taip pat žino atsakovo faktinę gyvenamąją vietą Danijos Karalystėje ir jo kontaktinius duomenis.
Šalies argumentai
2.4. Atsakovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, o ne prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo yra išsamiai nurodęs aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas. Atsakovas, grįžęs į Lietuvos Respubliką atostogų 2021 m. liepos mėn., sužinojo apie antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus ir nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos, 2021 m. liepos 29 d. sudarė atstovavimo sutartį. CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas. Sprendimas už akių priimtas 2021 m. balandžio 20 d., todėl ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas penkerių metų terminas nėra praleistas. Šio pobūdžio byla (vaiko išlaikymas) priskirtina šeimos bylų kategorijai, todėl sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes tai prieštarauja CK 378 straipsnyje nustatytam imperatyviam draudimui
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos procesą, pagrįstai panaikino už akių priimtą teismo sprendimą ir paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinį dėl skolos už pilnamečio asmens išlaikymą priteisimo.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, nors CPK 370 straipsnio 3 dalyje nenustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesas atnaujintas, o tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, (taigi, netenkinama nė viena iš CPK 334 straipsnio 1 dalies sąlygų), tačiau, remiantis CPK 334 straipsnio 3 dalimi, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus atnaujintą bylą iš esmės. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui šiuos motyvus atmetus kaip teisiškai nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka, be kita ko, motyvais dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriomis procesas atnaujinamas, neskundžiamos, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami atitinkamai į apeliacinį skundą ir kasacinį skundą skundžiant po proceso atnaujinimo teismų priimtus procesinius sprendimus dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, 30, 32 punktai).
14. Ieškovas pateiktame atskirajame skunde kvestionuoja ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje, teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, atsižvelgdama į šios nutarties 13 punkte minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, šiuos ieškovo nurodytus argumentus nagrinėja kartu su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumo klausimu.
15. Nesutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2-596-37412021 dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos.
16. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
17. Pareiškėjas teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje dėl teisės taikymo klaidos buvo priimtas sprendimas už akių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
18. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartyje faktiškai nustatė tris procesinės teisės normų taikymo klaidas, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių – tai privalomos ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas; teismo nepasinaudojimas visomis proceso įstatyme nustatytomis galimybėmis informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą (CPK 123 ir 129 straipsniai); CPK 378 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti sprendimą už akių šeimos byloje pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.
19. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir Mediacijos įstatymas) nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pokytis buvo nulemtas būtinybės užtikrinti vaikų interesus šeimos ginčuose, derinti priimamus sprendimus prie kiekvienos šeimos individualios situacijos, taupyti šalių laiką ir lėšas, atkurti tarpusavio sąveiką bei užkirsti kelią naujiems ginčams ateityje. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena, pvz., priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles. Taigi, ieškovo ieškinys dėl skolos pilnamečiam vaikui priteisimo priskirtinas šeimos bylų kategorijai.
20. Nesutiktina su ieškovu, kad teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes jis pateikė ieškinį dėl skolos dėl neteikto pilnamečio vaiko išlaikymo nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. spalio 8 d., t. y. skola susidarė iki Mediacijos įstatymo įsigaliojimo.
26. CPK 3 straipsnio 9 punktas numato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi, ieškovo pareikšti reikalavimai privalėjo būti nagrinėjami pagal galiojančias CPK ir Mediacijos įstatymo (kaip specialios teisės įgyvendinimo tvarkos) normas ieškinio pateikimo momentu. Ieškovas į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 14 d., jau galiojant privalomajai mediacijai šeimos bylose.
21. CPK 123, 129 straipsniuose nurodytų nuostatų pažeidimas užkirto atsakovui kelią pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnis), įrodymus teismui, atsikirsti į ieškovo argumentus, pateikti ar prašyti išreikalauti naujus įrodymus, kt. Anot atsakovo, jis į ieškovo motinos (trečiojo asmens) banko sąskaitą pervedė 65 705 Lt (19 029,48 Eur), tačiau trečiasis asmuo nėra informavusi ieškovo apie visą išlaikymo sumokėjimą. Jei atsakovas būtų galėjęs pasinaudoti įstatymo suteikta teise teikti atsikirtimus į ieškinį ir išlaikymo sumokėjimo faktas būtų nustatytas, būtų galima spręsti apie ieškovo reikalavimo nepagrįstumą. Tai yra nutarties 17 punkte aptarta proceso atnaujinimo sąlyga.
22. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, įstatymas draudžia priimti sprendimą už akių visose šeimos bylose nepriklausomai nuo to, ar tokios bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje, ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 375 straipsnio 1 dalis, 378 straipsnis, 443 straipsnio 9 dalis). Kaip minėta nutarties 19 punkte, byla dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo yra šeimos byla, nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje, todėl teismas šioje byloje neturėjo teisės priimti sprendimo už akių.
23. Nereikšmingas apelianto argumentas, kad pareiškėjas praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių naikinamąjį terminą.
24. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių terminas reglamentuoja pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą. Šiuo atveju pareiškėjas (atsakovas) prašė ne peržiūrėti sprendimą už akių, o atnaujinti bylos procesą, todėl taikytinas terminas, įtvirtintas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iš bylos duomenų nustatyta (tokių duomenų apeliantas neginčija), kad atsakovas apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2021 m. liepos mėn., taigi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nebuvo praleistas.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino bylos procesą ir panaikino už akių priimtą sprendimą, nes šeimos byloje tokio sprendimo priėmimas įstatymo yra draudžiamas. Nustatęs, kad ieškovas nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, ieškinį pagrįstai paliko nenagrinėtą, todėl teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina(CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.