- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- TS-52-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35787-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- T. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2024 m. lapkričio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 7 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 4 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. balandžio 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau yra aiškiai matomas rizikos valdymas ir teigiami pokyčiai kurie buvo nustatyti šiose srityse: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje nustatytas teigiamas pokytis, nes nuteistasis išreiškia aiškiai teigiamą nuostatą darbinei veiklai, darbo pobūdžiui nėra išrankus. Šiuo metu nuteistasis dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo ceche darbininku vienetininku. „Gyvenimo stiliaus ir draugų“ srityje stebimas teigiamas pokytis, nes nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką ir kruopščiai šių veiksnių vengia. Šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai - aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, atsiribojo nuo asmenų galinčių įtakoti jo nusikalstamumą stengdamasis asmeninių pokyčių kreipėsi į RS psichologus ir lankė konsultacijas siekiant išgryninti gyvenimiškąsias vertybes ir jų svarbą žmogaus gyvenime. „Emocinės gerovės“ srityje buvo įvertinta aplinkybė jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius tiek su šeimos nariais, su draugais ir šiuo metu TOG patalpose gyvenančiais asmenimis. „Nuostatų“ srityje stebimas teigiamas pokytis, nes nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, drausmės ir režimo reikalavimų laikosi. Atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimą laisvės atėmimo vietų įstaigoje galima teigti, jog šiuo metu jis geba tinkama linkme planuoti savo ateitį bei siekti savo planų įgyvendinimo. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė B. Č. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, kad susipažinus su Komisijos nutarimu, nuteistojo asmens bylos duomenimis matyti, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai jau yra pakankami ir kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių, nepakanka. Būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Nuteistajam 2022 m. gruodžio 15 d. pakartotinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta aukšta. 2023 m. kovo 13 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Akivaizdu, kad stebimas teigiamas pokytis, tačiau nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju negali būti vertinama kaip itin akivaizdi, kadangi išlikę kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali savo teigiamu ir kryptingu elgesiu sumažinti ir tokiu būdu juos eliminuoti, tam, kad nekiltų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo būtina įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas. T. G. teistas 10 kartų, iš jų tris kartus būdamas nepilnametis. Šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskutinis jų buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jo metu jis nusikalto. Akivaizdu, kad teistumų skaičius, anksčiau skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, nepateisintas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą, tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro ir nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles ir nebenusikalsti.
Pažymėtina, kad nuteistojo darbinė patirtis itin menka. Nors šiuo metu dirba, tačiau laisvėje ne visuomet užsiėmė oficialia, legalia veikla. Nors nuteistasis teigia, kad laisvėje iki įkalinimo dirbo, gaunamų pajamų užtekdavo tiek būtiniausioms, tiek asmeninėms reikmėms, tačiau pastebėtina, kad dažniausiai jo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu, noru lengvai ir greitai pasipelnyti. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis dažniausiai nusikalsdavo būdamas apsvaigęs. Nuteistasis pripažįsta, kad nesaikingai vartojo alkoholį, narkotines medžiagas. Atlikdamas bausmę taip pat buvo nuteistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Nors nuteistasis teigia suprantantis narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo žalą ir pasekmes, baigė „Priklausomybių prevencijos“ grupę, anksčiau laisvės atėmimo metu lankė AA susirinkimus, tačiau jis neigia esantis priklausomas nuo alkoholio ir mano, kad specialistų pagalba jam nereikalinga. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir buvo du kartus skatintas, tačiau drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė tris kartus. Nors nuteistasis ir pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, tačiau nėra linkęs ieškoti nusikaltimų įvykdymo priežasčių savyje, linkęs kaltinti alkoholio bei draugų įtaką. Asmuo linkęs pasikliauti aplinka, o ne savimi. Stokoja empatijos nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu, yra linkęs susikoncentruoti į teigiamas pasekmes, ignoruodamas neigiamas. Analizuojant nuteistojo nusikalstamų veikų istoriją, atkreiptinas dėmesys, jog tik išėjęs iš įkalinimo įstaigų, nuteistasis vykdo naujas nusikalstamas veikas. Toks nuteistojo požiūris bei elgesys bausmės atlikimo metu kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Tuo pačiu nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistasis jau iš esmės pakeitė savo elgesio nuostatas ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Sutinkama, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, dirba, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis šiuo metu (subendrinus bausmes) atlieka bausmę dėl dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, jis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 1 metų 7 mėnesio ir 4 dienų (paskirta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Laisvės atėmimo vietų įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priimti laisvės atėmimo vietų direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių lygtinio paleidimo komisijos (BVK 84 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BVK 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš nemažiau kaip septynių narių. Pagal Įsakymo 227 punktą, kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Pagal Įsakymo 236 punktą, Lygtinio paleidimo komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Iš 2023 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp jų ir komisijos pirmininkas, tai daugiau nei pusę komisijos narių, todėl priimti sprendimai yra teisėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš 4 balsavusių komisijos narių, 2 balsavo už, 2 – prieš, t. y. sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai.
Nuteistasis T. G. ankščiau teistas, atlieka ne pirmą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintą nuosprendį už dviejų apysunkių nusikaltimų padarymą (vagystė, plėšimas), nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos bausmės dalies, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam T. G. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. kriminalinė istorija (4 teistumai ir daugiau); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirti; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) - pataisos namuose įgijo dvi specialybes - staliaus ir kepėjo. Taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) įgijo siuvėjo ir tekintojo specialybes. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis taip pat deklaravo norą dirbti bei 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog sutinka dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Šiuo metu dirba. Visgi, analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jis dažniausiai vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimai), kurios buvo nukreiptos į siekį lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Pokalbio metu pripažįsta, jog dalį iš šių nusikalstamų veikų įvykdė, nes namuose buvo sunki finansinė padėtis (tuo metu, kai buvo nepilnametis), o vėliau neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, t. y. buvo nedirbantis ar dirbo neoficialiai. Visgi, nurodo, jog kai kuriuos nusikaltimus įvykdė iš kvailumo, nežinojimo ar dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, yra optimistiškai nusiteikęs vertindamas savo galimybes visiškai padengti įsiskolinimus bei nurodo manantis, jog esant laisvėje tai pavyktų padaryti per kelis metus. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo vykdytos finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos yra glaudžiai susijusios su jo negebėjimu teisėtu būdu įgyti lėšų pragyvenimui ir turimas lėšas tinkamai paskirstyti. Vaikystėje asmuo susidūrė su palaikančių, artimų santykių trūkumu ir tai galėjo įtakoti tam tikrus jo pasirinkimus. Visgi, šiuo metu nurodo sulaukiantis pakankamai palaikymo iš artimųjų.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis ne kartą pažeidė įstatymus, yra teistas devynis kartus, o taip pat jo atžvilgiu buvo taikytos ir švelnesnio ir griežtesnio poveikio baudžiamosios priemonės, tačiau tai nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų. Pavyzdžiui, nuteistajam pirmaisiais dviem nuosprendžiais buvo nutarta bausmės vykdymą atidėti, tačiau tai nemotyvavo asmens keisti savo elgesio ir jis nusikalto pakartotinai. Nuteistasis nuo 2005 metų nuolat, sistemingai įsitraukia į nusikalstamas veikas. Asmens atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu, nepraėjus nė dviem mėnesiam nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, padarė naują nusikalstamą veiką. T. G. atlikęs paskutiniąją laisvės atėmimo bausmę buvo išleistas 2020 m. liepos 30 d., o jau 2020 m. gruodžio 13 d. (nepraėjus nė penkiems mėnesiams) įvykdė naują nusikalstamą veiką. Šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistasis yra pripažintas recidyvistu. Dažniausiai nusikalsdavo būdamas apsvaigęs, o taip pat ir veikdamas kartu su kitais asmenimis. Pokalbio metu pripažįsta, jog ankstesnes nusikalstamas veikas įtakojo draugai, noras prieš juos pasirodyti, prie jų pritapti. Kalbėdamas apie paskutinę veiką nurodo, jog jos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, piktas dėl įvykusio konflikto su drauge ir visa tai, jo manymu, įtakojo jo nusikalstamo elgesio pasireiškimą. Taip pat pripažįsta, jog jo laisvalaikio praleidimo būdai bei asmenys su kuriais jį leisdavo sukūrė progas įvykti nusikalstamoms veikoms, t. y. nesaikingai vartojo alkoholį, narkotines medžiagas bei bendravo su asmenimis, taip pat turinčiais šiuos žalingus įpročius bei linkusiais nusikalsti. Nesidomėjo mokslais, darbu, neturėjo mėgstamų laisvalaikio praleidimo būdų, kurie nebūtų susiję su piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis. Atliekant pakartotinį vertinimą stebima jog nuteistasis aiškiai atpažįsta socialinius veiksnius kurie gali paskatinti jo nusikalstamą veiką ir kruopščiai šių veiksnių vengia. Šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai - aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, atsiribojo nuo asmenų galinčių įtakoti jo nusikalstamumą. Nuteistasis susidūrė su piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumais ir tai buvo betarpiškai susiję su viena jo nusikalstama veika. Bausmės atlikimo metu pradėjo spręsti šias problemos - bausmės atlikimo metu vartojimo atvejai nebuvo fiksuoti. Nuteistasis dalį iš nusikalstamų veikų (tarp jų ir smurtinio pobūdžio - viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimus) įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir mano, jog tai turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Taip pat, nurodo, jog tuo metu, kai įvykdė paskutinę nusikalstamą veiką gana dažnai ir ne visuomet saikingai vartojo alkoholinius gėrimus. Paskutinę nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visgi, šiuo metu mano išsprendęs problemą, nes jo teigimu, po paskutinės nusikalstamos veikos visiškai atsisakė alkoholio vartojimo bei jos nebevartojo jau būdamas laisvėje. Taigi, nuteistasis susidūrė su piktnaudžiavimo alkoholiu problema, jos nesprendė, ir tai įtakojo jo nusikalstamo elgesio raišką (taip visų kitų ir smurtinio pobūdžio). Bausmės atlikimo metu pradėjo spręsti šias problemos - paskutinis alkoholio vartojimas fiksuotas prieš daugiau kaip 1 metus, bausmės atlikimo metu alkoholio vartojimo faktai nėra fiksuoti.
Dalis nuteistojo draugų bei pažįstamų vadovaujasi asocialiomis vertybėmis, yra linkę nesilaikyti taisyklių, nusikalsti ir pan. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors asmuo ir geba megzti ryšius, tačiau nepereina į aukštesnį, artimesnį lygmenį bei yra linkęs apsiriboti formaliais ryšiais. Stebima, jog asmuo pasitiki savimi ir yra patenkintas savimi tokiu, koks šiuo metu yra. Koreguotinų savybių vertinimo metu neįvardina, nors sutinka, kad nėra tobulas ir yra ką reikėtų pakeisti. Vertinimo metu stebima, jog iki šiol asmuo yra linkęs susikoncentruoti tik į save, jam trūksta moralinės brandos, o jo vertybinė sistema - nepakankamai susiformavusi. Psichoemocinių problemų šiuo metu verbaliai neišsako, tačiau pripažįsta, jog praeityje būta visko. Be to, savęs vertinimo anketoje pažymėjo, jog „depresiniai jausmai“ jam yra problema. Šiuo metu nerimo neišsako, tačiau pripažįsta, jog jaučia įtampą dėl įkalinimo situacijos. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę pripažįsta bei nurodo, jog gailisi dėl tokio savo elgesio. Visgi, stebima, jog asmuo negeba pasimokyti iš ankstesnio patyrimo bei vėl ir vėl naudoja jau išmoktus savo elgesio modelius, neįvertindamas galimų pasekmių. Vertinimo metu kalbant apie asmens nusikalstamą elgesį paaiškėja, jog dalį iš įvykdytų nusikaltimų nuteistasis planavo, tačiau buvo ir tokių, kurių metu elgėsi spontaniškai, pagautas tuometinio impulso. Asmuo ne kartą teistas už instrumentinės agresijos panaudojimą, kuomet siekdamas apiplėšti nukentėjusiuosius jų atžvilgiu naudojo fizinį ar psichinį smurtą. Taip pat, nuteistojo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuota ir atvejis, kuomet jis panaudojo smurtą, nes prarado savitvardą. Pokalbio metu teisės pažeidėjas pats save apibūdina, kaip ramų ir gebantį kontroliuoti save asmenį. Visgi, stebima, jog nuteistasis yra jautrus, lengvai pasiduodantis stresiniams išgyvenimams (ypač asmeniniuose santykiuose), o jo tolerancija frustracijai yra vidutinė. Ne visuomet geba atpažinti jį nusikalsti paskatinusius veiksnius, stebima, jog jo situacijos bei savęs analizė apysilpnė, buitinio lygmens. Kalbėdamas apie nusikaltimus kaltina alkoholį bei draugų įtaką ir nors kaltę pripažįsta, tačiau nėra linkęs ieškoti nusikaltimų įvykdymo priežasčių savyje. Vertinant asmens nusikalstamo elgesio bei gyvenimo istorijas stebima, jog jis dažnai nespręsdavo turimų problemų bei įsitraukdavo į žalingus įpročius (alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą), o tuo metu, kai visgi imdavosi spręsti problemas - pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas. Ir šiuo metu stebima, jog asmuo linkęs pasikliauti aplinka, o ne savimi (t. y. tikisi, kad naujų santykių sukūrimas padės jam spręsti sunkumus). Nuteistasis dėl pagalbos sprendžiant sunkumus į specialistus linkęs kreiptis tik kraštutiniu atveju ir dažniausiai dėl to, kad šie jam išrašytų medikamentų. Be to, stebima, jog asmuo yra labiau linkęs susikoncentruoti į teigiamas, pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Šiuo metu geba įvardinti artimiausios ateities tikslus. Šie planai vertinami, kaip konkretūs ir įgyvendinami, tačiau vertinimo metu atkreipiamas dėmesys, kad teisės pažeidėjas ir anksčiau turėjo planų, tačiau negebėjo kryptingai jų siekti. Be to, stebima, jog nuteistasis pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, tam tikrose situacijose stokoja lankstumo bei naudoja jau išmoktus elgesio modelius, nesiekdamas išmokti kažko naujo. Pokalbio metu nestebimos neformaliąją nuteistųjų subkultūrą palaikančios asmens nuostatos, taip pat, neišryškėja ir diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau praeityje negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos (t. y. nuolat vykdė nusikalstamas veikas, dalis iš jų plėšimai, kurių metu tiesiog gatvėje užpuldavo praeivius bei pagrobdavo jų turtą). Įvertinus asmens nusikalstamos veikos pobūdį stebima, jog jis nuolat pažeidžia kitų asmenų teises. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis ir dabar deklaruojama nuomonė suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Be to, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau lygtinio paleidimo metu nuteistasis nesilaikė nustatytų sąlygų bei vykdė naujas nusikalstamas veikas, todėl lygtinis paleidimas buvo panaikintas ir subendrinus bausmes nuteistasis pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Visa tai suponuoja nuomonę apie asmens nepakankamą motyvaciją laikytis priežiūros bendruomenėje sąlygų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo pažeidęs nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus tris kartus, vieną kartą baustas drausmine tvarka, buvo skatintas du kartus, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (2 metus 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį T. G. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (trys paskatinimai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas, motyvacija darbui, gyvenamosios vietos turėjimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 7 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam T. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės B. Č. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.