Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), teista 2020-06-09 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 40 MGL dydžio, t.y. 2000 Eur, bauda (įsiteisėjo 2020-07-02); teistumas neišnykęs;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį;

1) 2014-06-18 Rokiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje laisvės apribojimu 10 mėn., įsipareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis. 2015-05-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro ( laisvės apribojimas) Panevėžio APT probacijos skyriaus.

8) 2017-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 304 str. 1 d., galutine 5 metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017-05-03, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015-11-11 iki 2015-11-13 (2 dienas) bei sulaikymo, suėmimo ir atliktą bausmės laiką nuo 2016-03-07 iki 2017-05-03. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. patvirtinus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. 59-218 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. Č., kuriam nustatė intensyvią priežiūrą, kuri vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 10 punktais, nustatė T. Č. pareigas – per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 (šešis) mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos;

9) 2020-09-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 d dalį ir 281 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 1 metams 10 mėnesių; ši bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2017-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, T. Č. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 4 mėnesiams (įsiteisėjo 2020-09-24); teistumas neišnykęs;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., K. Z., T. Č., D. S., veikdami bendrininkų grupėje, organizatoriui K. Z. sukursčius vykdytojus T. Č. ir D. S. bei padėjėją M. K. padaryti nusikalstamą veiką, šiai padedant vykdytojams D. S. ir T. Č., pastarieji įsibrovė į patalpą ir panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2020 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. Z. pasakius D. S., kad pas V. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra pinigų - apie 5 000 eurų ir cigarečių, kuriuos būtų galima pavogti, po ko D. S. pasikvietus T. Č. kaip nusikaltimo bendravykdytoją, o T. Č. pasikvietus M. K. kaip padėjėją, tai yra sutarus su ja, kad ji savo vairuojamu automobiliu RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatys nusikaltimo vykdytojus į nusikaltimo darymo vietą, 2020 m. gegužės 8 d. apie 19 val. M. K. vairuodama automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė D. S. ir T. Č. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur į automobilį įsėdus K. Z. ir sulaukus tamsaus paros meto, apie 22.30 val., M. K. ir K. Z. likus laukti automobilyje, D. S. ir T. Č. pro duris įsibrovė į V. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, panaudodami nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra, T. Č. sudavus V. K. vieną smūgį ranka į veidą, V. K. nugriuvus, D. S. sudavus gulinčiam V. K. vieną smūgį ranka į veidą, įspyrus vieną kartą į koją, dėl ko V. K. nustatyta nosies kaulų lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, D. S. apieškojus namą, pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą bendros 907 eurų vertės – akumuliatorinį suktuvą KRAFT 45 eurų vertės; antgalių rinkinį MAKITA 13 eurų vertės; du 0,5 litro talpos degtinės STUMBRAS butelius bendros 14 eurų vertės; elektrinį gręžtuvą 35 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono NOKIA bateriją 10 eurų vertės; vyrišką rankinį kvarcinį laikrodį 10 eurų vertės; vyrišką striukę NIKE 65 eurų vertės; pinigus – 715 eurų, bei sugadino svetimą, V. K. priklausantį turtą – sulaužė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) eurų vertės, sulaužė namo durų rankeną 12 eurų vertės, tuo padarydami V. K. turtinę 212 eurų žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. prisipažino kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis dalyvavusi kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos daryme, kaltinamieji K. Z., T. Č., D. S. kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo ir pripažino.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Kaltinamoji M. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino kartu su kitais kaltinime nurodytais asmenimis dalyvavusi kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos daryme. Ji parodė, kad 2020-05-08 jai paskambino T. Č., su kuriuo ji bendravo nuo 2020 m. vasario iki gegužės mėn. ir jie buvo pradėję bendrą gyvenimą, ir paprašė jos pavežti į Rokiškį. T. neturi nei kuo važiuoti, nei vairuotojo pažymėjimo. Kodėl jos prašė, ji nežino. Ji sutiko pavežti po darbo. Ji pasakė, kad reikia kuro mašinai, T. Č. pasakė, kad užpils ir užpylė pilną baką. Ji dirbo iki 16 val. ar iki 17 val. Kada tiksliai išvyko iš savo namų, ji nežino. T. Č. iki (duomenys neskelbtini) atvažiavo su kitu kaltinamuoju D., kurį ji pažįsta per gimines. Jie atvažiavo patys, o iš (duomenys neskelbtini) k. jie trise jos automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) r. Važiuojant niekas nieko nekalbėjo. (duomenys neskelbtini) jie paėmė dar du vaikinukus – K. (salėje esantį kaltinamąjį) ir jo draugą, juos ji matė pirmą kartą. Kai paėmė tuos vaikinukus, šie, kuris tiksliai nežino, nurodė, kur jai važiuoti. Tada jie nuvažiavo į poilsiavietę, kur vyrai kalbėjosi, juokavo, nebuvo kalbos apie jokius planus. Ji nuo vyrų buvo tolokai, kai ji prieidavo, jie nutildavo. Ten jie buvo gal apie pusvalandį. Buvo jau vėlu, buvo pradėję temti, nes jie vien į (duomenys neskelbtini)į važiavo dvi valandas. Ji T. klausė, kada važiuos namo, jis sakė, kad dar reiks palaukti. Kažkuris iš vaikinukų, kuris – ji nežino, pasakė, kad reikia važiuoti į mišką. Tada iš poilsiavietės jie nuvažiavo į mišką. Atvažiavus į mišką ji suprato, kad kažkas jau negerai. Ji T. sakė bei klausė jo apie važiavimą namo, bet šis prašė palaukti, todėl ji laukė. Jai kilo įtarimas, nes nelogiška kažko laukti taip, bet jos užduotis buvo nuvežti ir parvežti. Ji nieko neklausė, ji taip pinigus uždirba, nuveža žmones, parveža ir jai už tai sumoka. To. paskui jau ji nebeklausė, kada važiuos. Ji pati miškelyje sėdėjo automobilyje ir nematė, ką vyrai lauke ar už mašinos veikė, bet buvo atsidarę bagažinę, spardė kamuolį. Ji miškelyje buvo išėjusi gamtinių reikalų atlikti ir telefonu kalbėjo, žaidė, mašinoje grojo muzika, todėl nieko nežiūrėjo, ką vyrai daro. Prie jos jie nieko nekalbėjo. Miškelyje jie neprabuvo nei valandos. Jau buvo tamsu, kai ji pamatė nuo mašinos nueinant tamsiai apsirengusius siluetus. Su ja automobilyje liko K. ir kitas vaikinukas. Ji klausė jų, kur išėjo T. su D., šie jai atsakė, kad tuoj grįš. Jie užtruko gal 15 min. ir grįžo, girdėjo kaip klausė, kuris namas, nes mašina kieme, o antrą kartą grįžo visam, matėsi siluetas, kad kažką neša, ir girdėjo, kad į bagažinę kažką įdėjo. Kai T. su D. parbėgo ir įmetė maišą į bagažinę, ji suprato, kad viskas blogai. Tada vyrai jau pradėjo apie pinigus kalbėtis, kad dalis pinigų išbyrėjo. Tie du vaikinukai nurodė važiuoti iki fermų, kur nuvažiavus tie du nepažįstami vaikinukai sakė, kad jiems duotų po 100 eurų, T. davė tuos pinigus ir jie – K. su draugu išėjo. T. su D. vėliau pasidalino pinigus, bet ji nežino po kiek. Tada T. paklausė, kur slėpti daiktus, tada jau buvo viskas aišku, kad nusikaltimas padarytas ir ji nebeklausinėjo. Ji suprato, kad bus atsakomybė, ji T. pasakė, kad ji žino, kur dėti. Ji nurodė sodybą, į kurią nuvykus ji iš mašinos nelipo, o T. su D. sodyboje tuos daiktus kažkur padėjo. Po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Namo grįžo apie 3 val. nakties. Ji T. nieko nebeklausė, nes ir taip jau suprato, kad ir ji jau tame nusikaltime su visais dalyvavo ir jau bijojo beišgirsti viską. Kitą dieną apie pietus ji su T. nuvažiavo į tą sodybą daiktų, bet ji nežiūrėjo, kas tame maiše, jis buvo užrištas. Tą maišą jie parvežė pas T. į (duomenys neskelbtini), ten jį paliko. Kur T. vėliau tuos daiktus dėjo, ji nežino, ji nieko neklausė, pati jokios naudos iš to negavo. Civilinius ieškinius ji pripažįsta, nes nusikaltimas buvo įvykdytas. Nukentėjusiojo ji atsiprašo. Apie T. Č. ankstesnį teistumą, kad jis sėdėjo už vagystę, ji žinojo, daugiau nežinojo.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. K. nustatyta nosies kaulų lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 171).

Iš 2020-10-19 prokuroro G. K. nutarimo matyti, kad juo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo V. L. atžvilgiu, jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje (2 t., b.l. 140-145).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti K. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu rasti ir paimti pinigai – 200 eurų (3 t., b.l. 54-59).

Iš kaltinamojo K. Z. teismui pateikto susirašinėjimo matyti 2020 m. gegužės 7 d. vykęs susirašinėjimas tarp D. įvardinto ir kito asmens (7 t., b.l. 133-135).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas

Šioje byloje kaltinamiesiems inkriminuojamas BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas plėšimas įsibraunant į patalpą. Plėšimas pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Gi įsibrovimas į patalpą plėšimo metu yra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Pagal teismų praktiką įsibrovimo į patalpą požymis konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007 ir kt.).

Iš kaltinimo matyti, kad kaltinamieji M. K., K. Z., T. Č., D. S. kaltinami įvykdę plėšimą įsibraunant į patalpą veikdami bendrininkų grupėje, kur kiekvienam yra priskiriamas, inkriminuojamas tam tikras bendrininko vaidmuo (BK 24 straipsnio 2-6 dalys).

Pagal BK 24 straipsnį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Bendrininkavimo atveju organizatorius, be kita ko, pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip lenkimas kitų asmenų ją daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-222/2019).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų duotų parodymų turinys, jų parodymų analizė rodo, kad kaltinamieji M. K., K. Z., T. Č., D. S. iš esmės pripažįsta veikdami kartu bendrininkų grupėje dalyvavę kaltinime nurodyto plėšimo įsibraunant į patalpą įvykdyme.

Kaltinamieji M. K., T. Č., D. S. viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje faktinėse bylos aplinkybėse sutampančius parodymus apie savo ir kitų kaltinamųjų veiksmus bei vaidmenį inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Sutinkamai su kaltinamųjų T. Č. ir D. S. parodymais, kaltinamajam K. Z. pasakius D. S. apie kaime esantį žmogų, turintį pinigų ir cigarečių, kuriuos būtų galima pavogti, o D. S. apie tai pasakius T. Č., abu sutiko dalyvauti minėto žmogaus turto pagrobime. Kad informaciją apie kaime esantį žmogų, turintį pinigų ir cigarečių pasakė D. S., patvirtino ir pats kaltinamasis K. Z.. Kaltinamasis D. S. teisme parodė, kad jam K. Z. pasakytą informaciją apie žmogų kaime, pas kurį gali būti daug pinigų, jis suprato kaip pasiūlymą įvykdyti nusikaltimą – tą žmogų apiplėšti. Tokius D. S. teiginius patvirtino ir kaltinamasis T. Č., teismui parodęs, kad K. informavo D.apie žmogų, kurį galima apiplėšti, ir pasiūlė įvykdyti nusikaltimą. Pats K. Z. teismui parodė supratęs, kad jo suteikta informacija bus panaudota nusikaltimui įvykdyti ir pripažino, kad jo suteikta informacija sąlygojo tą nusikaltimą. Kad K. Z. buvo asmuo, pasiūlęs apiplėšti nukentėjusįjį V. K., parodė ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, o vėliau liudytoju apklaustas V. L..

Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis K. Z. buvo tas asmuo, kuris disponuodamas turima informacija apie nukentėjusįjį V. K., ja pasidalindamas, palenkė kitus kaltinamuosius daryti nusikalstamą veiką, taip pat numatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, su kitais kaltinamaisiais dalyvaudamas tų aplinkybių aptarime, joms neprieštaraudamas ir tolesniu savo dalyvavimu tam pritardamas, duodamas nurodymus dėl nuvykimo prie nukentėjusiojo namo bei pasitraukimo iš ten, išvykimo iš miesto, dalies pagrobtų pinigų davimo jam, organizavo kaltinimo nurodyto nusikaltimo įvykdymą. Tokios teismo išvados nepaneigia kaltinamojo K. Z. pateiktas teismo kritiškai vertintinas susirašinėjimas, iš kurio negalima tiksliai identifikuoti jokių bylai reikšmingų konkrečių, abejonių nekeliančių aplinkybių bei faktų.

Kaltinamieji T. Č. ir D. S. viso proceso metu pripažino inkriminuojamame plėšime patys veikę kaip vykdytojai – jie abu įsibrovę pas nukentėjusįjį V. K. į gyvenamąją patalpą, pastarojo atžvilgiu atlikę kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, kurių metu nesunkiai sutrikdę V. K. sveikatą, bei fizinio smurto pagalba pagrobę iš V. K. kaltinime nurodytą turtą, taip pat kartu sugadinę kaltinime nurodytą V. K. turtą. Šias aplinkybes be pačių minėtų kaltinamųjų visiško prisipažinimo, patvirtina ir nukentėjusiojo V. K. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos, kratos, daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kita bylos medžiaga.

Teismas pastebi, kad sutinkamai su kaltinamųjų T. Č. ir D. S. parodymais, apie tai, kad turto grobimo iš V. K. metu bus naudojamas fizinis smurtas, buvo kalbama girdint ir kaltinamajam K. Z., kuris teisme iš esmės to neneigė, patvirtindamas, jog T. su D. sakė, kad nukentėjusįjį pririš prie kėdės. Kad apie fizinio smurto vartojimą buvo kalbama prieš nusikaltimo padarymą, parodė ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, o vėliau liudytoju apklaustas V. L.. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kažkuris kaltinamųjų būtų išreiškęs prieštaravimus dėl fizinio smurto vartojimo planuojamo įvykdyti nusikaltimo metu, o tolesnis visų jų dalyvavimas tik patvirtina sutikimą veikti kartu konkrečiai neapibrėžiant smurto vartojimo apimties. Be to teismas pastebi, kad įrodinėjant susitarimo buvimą, net nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales.

Kaltinimas M. K. šioje byloje yra pareikštas kaip padėjėjai, padėjusiai įvykdyti plėšimą įsibraunant į patalpą. Iš kaltinimo bei bylos nagrinėjimo metu nustatytų bylos aplinkybių seka, kad jos vaidmuo pasireiškė tuo, kad ji savo vairuojamu automobiliu pristatė nusikaltimo vykdytojus D. S. ir T. Č. į nusikaltimo darymo vietą, kur su kitais kaltinamaisiais laukė nusikaltimui įvykdyti tinkamo laiko, taip pat – kol nusikaltimas bus įvykdytas, po to jos vairuojamu automobiliu iš nusikaltimo padarymo vietos išvežė visus kaltinamuosius, po ko dar nurodė vietą pagrobtiems daiktams paslėpti. Kaip matyti iš kaltinamosios M. K. parodymų, ji prisipažino dalyvavusi jai inkriminuotame nusikaltime. Ji nurodė, kad jai iš pradžių nebuvo žinomas važiavimo į (duomenys neskelbtini) kaimą tikslas, kas neprieštarauja ir kitų kaltinamųjų T. Č. ir D. S. parodymams, tačiau taip pat ji parodė, kad dar iki nusikaltimo vykdymo pradžios – atvažiavus į mišką, kai T. jai pasakė, kad reiks dar palaukti, ji suprato, kad su ja tuo metu buvę vyrai (kaltinamieji) ruošiasi daryti kažką blogo. Tačiau pastebėtina, kad tai supratusi M. K. nesiėmė jokių veiksmų (nei išreiškiant prieštaravimus, nei pasišalinant iš nusikaltimo vietos, nei pranešant teisėsaugos institucijoms ar kt.) ir, kaip ji teisme parodė – nieko neklausė ir tiesiog laukė. Duomenų, kad tai ji darė ne savo valia, byloje nėra ir tokių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. K. be kita ko parodė mačiusi, kaip T.užsidėjo kitą treningą ir pasiėmė juodas pirštines ir išsiėmė maišą iš bagažinės, taip pat ji jau tada parodė supratusi, kad pati dalyvauja nusikaltime (4 t., b.l. 10-13). Be to, kaltinamasis T. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nors M. stovėjo nuo jų toliau, tačiau mano, kad ji girdėjo apie ką jie kalba ir ji suprato, ką jie ruošiasi daryti (4 t., b.l. 27-31). Gi ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, o vėliau liudytoju apklaustas V. L. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad pavėsinėje vykusiame pokalbyje apie būsimą V. K. plėšimą be kitų asmenų dalyvavo ir ten buvusi moteris, kuria pagal bylos duomenis yra M. K.. Visos paminėtos aplinkybės, įvertinus ir kaltinamosios teisme nurodytą jos žinojimą apie T. Č. ankstesnį teistumą, leidžia manyti M. K. dar anksčiau žinojus ir supratus apie planuojamą nusikaltimą, nei ji pati teisme nurodė.

Teismas pažymi, kad bendrininkų tarpusavio susitarimas, kuris nebūtinai turi būti išankstinis, gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K-459/2012). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes.

Įvertinęs aukščiau nurodytas bei byloje teismo nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamosios M. K. aukščiau aptartas elgesys, be kita atsižvelgiant ir į jos elgesį po plėšimo įvykdymo pasiūlant pagrobtų daiktų paslėpimui vietą ir į ją nuvežant, po to kitą dieną sugrįžtant ten paimti paliktų daiktų, patvirtina jos gan svarbų vaidmenį kaltinime nurodyto plėšimo įgyvendinime, savo veiksmais padedant ir taip palengvinant jo įvykdymą.

Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos ir teismo nustatytos bylos aplinkybės, kaltinamųjų veiksmai iki nusikaltimo padarymo, jo metu ir po jo, nepalieka abejonių dėl visų kaltinamųjų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimo.

Teismas pastebi, kad byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys visų kaltinamųjų kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas sprendžia, kad be pačių kaltinamųjų prisipažinimo, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, kad kaltinamieji M. K., K. Z., T. Č., D. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis veikdami bendrininkų grupėje, kiekvienas atlikdamas kaltinime jam nurodytą bendrininkų vaidmenį, nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu įvykdė plėšimą įsibraunant į patalpą. Visi kaltinamieji teisme pripažino supratę dalyvaujantys nusikaltimo padaryme, savo veiksmais prisidėję prie jo padarymo, kas rodo, kad jie suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kadangi kaltinamieji T. Č., D. S. šiame nusikaltime veikė kaip vykdytojai, kurių veiksmai patenka į BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodytą dispoziciją, jų veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 180 straipsnio 2 dalį be nuorodų į BK 25 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį, kurios yra perteklinės, todėl šalintinos. Likusių dviejų kaltinamųjų veiksmai, atsižvelgiant į kiekvieno jų vaidmenį, kvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai M. K. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, o K. Z. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, taip pat be nuorodos į BK 25 straipsnio 2 dalį, kuri yra perteklinė, todėl šalintina.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamųjų T. Č. ir D. S. atsakomybę sunkina dar ir tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Visi kaltinamieji padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą.

M. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, administracine tvarka bausta, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, išsiskyrusi, jos teigimu – viena auginanti du nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista, iki šio nuosprendžio priėmimo kaltinamosios atžvilgiu jau yra priimtas ir įsiteisėjęs vienas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo ji nuteista dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir juo paskirtos bausmės neatlikusi.

K. Z. anksčiau yra buvęs teistas, tačiau teistumas išnykęs, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, dirbantis, nevedęs. Kaltinamojo teigimu, turi ligotą mamą, kuriai, o taip pat ir seseriai, jis padeda.

D. S. yra teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, bet nuosprendžio priėmimo dienai jau yra atlikęs, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, iki sulaikymo dirbo, nevedęs, suėmimo vykdymo vietoje įstaigos charakterizuojamas patenkinamai (7 t., b.l. 33).

T. Č. yra teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, iki sulaikymo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs.

BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, yra bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas M. K. ir K. Z. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jų vaidmenis bei atliktų veiksmų apimtį ir pobūdį padarytame nusikaltime, į šių dviejų kaltinamųjų asmenybes bei kitas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, M. K. ir K. Z. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti netaikant jiems laisvės atėmimo bausmės, o taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jiems švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą sunkų nusikaltimą – laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, ši bausmė M. K. ir K. Z. leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas.

Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes kaltinamajai M. K. už BK 180 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros, bausmės trukmę, įvertinus visas aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatant artimą vidurkiui, kartu skiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikaltimą M. K. padarė dar iki ankstesnio jos atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu jai paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtai griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – baudą. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į galutinę bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 11 d. 20.30 val. iki 2020 m. gegužės 13 d. 14.25 val. (2 paros) (3 t., b.l. 189-195).

Gi kaltinamajam K. Z., atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes už BK 180 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė taikant intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o bausmės trukmę, įvertinus visas aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį, nustatant ilgesnę nei vidurkis, kartu skiriant ir BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į galutinę bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 9 d. 14.20 val. iki 2020 m. gegužės 11 d. 14.15 val. (2 paros) (2 t., b.l. 176-182).

Tuo tarpu kaltinamiesiems T. Č. ir D. S., atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, juos charakterizuojančius duomenis, jų vaidmenį bei atliktus veiksmus nusikaltimo padaryme, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jiems už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant tik realią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę, be kitų duomenų įvertinus ir jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nustatant ilgesnę nei vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jiems paskirtosios bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintinos vienu trečdaliu. Aplinkybių, kurios leistų kaltinamiesiems T. Č. ir D. S. pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo, šiuo atveju nenustatyta, todėl BK 75 straipsnio nuostatos jiems netaikytinos.

Nors D. S. inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuri šio nuosprendžio priėmimo dienai jau yra atlikta, bausmių bendrinimas pagal BK 64 straipsnio nuostatas šiuo atveju teismo nebetaikytinas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į kaltinamajam D. S. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. sausio 28 d. (6 t., b.l. 131-134, 142-145, 158-161, 7 t., b.l. 185-187, 8 t., b.l. 94-96).

Kadangi šiuo nuosprendžiu inkriminuojamą nusikaltimą T. Č. padarė dar iki ankstesnio 2020-09-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalimi, prie pastaruoju ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį – dvejus metus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina pagal 2020-09-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė, taip pat – laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. sausio 28 d. (5 t., b.l. 59-62, 69-72, 80-82, 7 t., b.l. 68-172, 8 t., b.l. 80-82).

Civilinių ieškinių bei atstovavimo išlaidų atlyginimo išsprendimas

Byloje yra pareikšti nukentėjusiojo V. K. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje nurodė, kad už V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas patyrė 153,10 Eur turtinę žalą (2 t., b.l. 26-33). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Byloje nustatyti bendrininkų grupėje nusikalstamą veiką smurtaujant įvykdę asmenys – kaltinamieji M. K., K. Z., T. Č., D. S., kurie teisme pripažino šio civilinio ieškinio pagrįstumą ir su juo visiškai sutiko. Gydymo paslaugos V. K. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai. Taigi už šią žalą atsakingi visi bendrininkų grupe veikę kaltinamieji, todėl civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinė ligonių kasos patirta žala iš visų kaltinamųjų, veikusių bendrininkų grupėje, priteistina solidariai.

Nukentėjusysis V. K. šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 1-3, 17-22). Teisme nukentėjusysis parodė palaikantis reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, į kurį, pasak jo, įeina jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo metu pagrobtas bendros 907 eurų vertės turtas – akumuliatorinis suktuvas KRAFT 45 eurų vertės; antgalių rinkinys MAKITA 13 eurų vertės; du 0,5 litro talpos degtinės STUMBRAS buteliais bendros 14 eurų vertės; elektrinis gręžtuvas 35 eurų vertės; mobiliojo ryšio telefono NOKIA baterija 10 eurų vertės; vyriškas rankinis kvarcinis laikrodis 10 eurų vertės; vyriška striukė NIKE 65 eurų vertės; pinigai – 715 eurų, bei sugadintas 212 eurų vertės turtas - mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) eurų vertės, namo durų rankena 12 eurų vertės, bei 18 Eur kuro išlaidos vykimui į policiją. V. K. teisme parodė, kad atsižvelgiant į tai, kad akumuliatorinis suktuvas KRAFT 45 eurų vertės, antgalių rinkinys MAKITA 13 eurų vertės bei 200 eurų jam buvo grąžinti, jis prašo iš kaltinamųjų jam priteisti galutinę 879 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė apie iš jo pagrobtų bei sugadintų daiktų vertę, paaiškino jų įkainojimo principus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo nurodytieji pagrobti ar sugadinti daiktai buvo sugedę ar išoriškai praradę savo geros išvaizdos savybes, t.y. buvo žymiai nusidėvėję, ar kad nukentėjusiojo nurodyta jų kaina pagrobimo metu buvo neprotinga ar neatitiko vidutinės tokių daiktų rinkos kainos. Tai, kad paprastai kasdienio vartojimo daiktų vertei nustatyti pakanka nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymų ir jų parodymai laikytini svariais, pagrindžiant prarasto turto vertę, pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, Nr. 2K-155/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-318/2020 ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad su nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. K. nurodytomis daiktų kainomis iš esmės sutiko bei jų neginčijo ir visi kaltinamieji. Todėl atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad V. K. reikalavimas dėl turtinės 879 eurų žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai, pastarąją sumą priteisiant solidariai iš visų kaltinamųjų.

Taipogi nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Šią sumą teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis sumažino iki 3440 eurų, parodęs, kad dalį neturtinės žalos atlyginimo – 1660 eurų jis gavo iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto smurto patyrė fizinį skausmą, baimę, kitus neigiamus išgyvenimus. Tą nukentėjusysis iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis V. K. dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamųjų atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, trukmę, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamųjų turtinę padėtį, taip pat ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma iš kaltinamųjų priteisti 3440 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra protinga, ji nėra aiškiai per didelė, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, pastarąją žalą priteisiant solidariai iš visų kaltinamųjų.

Nukentėjusysis be kita ko prašo priteisti jam 1060 Eur už jį atstovavusio gynėjo paslaugas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį.

Šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusįjį V. K. advokatas atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Teismui yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis, civilinis ieškovas V. K. savo atstovui advokatui I. R. sumokėjo 1060 eurų už atstovavimą (susipažinimą su byla, procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, bylos gan didelę apimtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas. Todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamųjų M. K., K. Z., T. Č., D. S. priteistina V. K. naudai lygiomis dalimis po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Kardomųjų priemonių taikymo, daiktų ir kitų klausimų išsprendimas

Kaltinamiesiems M. K. ir K. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamiesiems D. S. ir T. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepakeista.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti ir tirti – Panevėžio apskr. VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpose saugomi 4 vnt. plokštelių su avalynės pėdsakais ir 2 biologiniai pėdsakai (1 t., b.l. 112-114, 137-139), darbinės pirštinės (2 t., b.l. 44-47, 57-66), DNR ėminiai vokuose (1 t., b.l. 137-139), cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis „NZ GOLD“ - 40 pakelių, „MINSK“ - 10 pakelių, „FEST“ - 6 pakeliai ir tuščias degtinės butelis „STUMBRAS“ (4 t., b.l. 136-148, 185-195) – sunaikintini, automobilis „Renault Megane“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje UAB „Tomadas“, adresu Elektronikos g. 80, Panevėžyje (3 t., 134-135), kuris, teismo vertinimu šioje byloje nebuvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl grąžintinas M. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2020-06-09 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtai griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – baudą, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į galutinę bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme M. K. išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 11 d. 20.30 val. iki 2020 m. gegužės 13 d. 14.25 val. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, jos metu įpareigojant būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei kartu įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Z. galutinę bausmę – jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą, jos metu įpareigojant būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei kartu įpareigojant visą laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 straipsniais į galutinę bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme K. Z. išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 9 d. 14.20 val. iki 2020 m. gegužės 11 d. 14.15 val. (2 paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

T. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020-09-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskirtos bausmės dalimi, prie ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti T. Č. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal 2020-09-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime T. Č. išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. sausio 28 d. įskaitytinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. sausio 29 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į galutinę laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime D. S. išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. sausio 28 d. įskaitytinai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. sausio 29 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. K., K. Z., T. Č., D. S. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 153,10 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 10 euro centų) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti V. K. naudai solidariai iš kaltinamųjų M. K., K. Z., T. Č., D. S. 879 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) turtinei ir 3440 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti ir tirti – Panevėžio apskr. VPK daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpose saugomus 4 vnt. plokštelių su avalynės pėdsakais ir 2 biologinius pėdsakus, darbines pirštines, DNR ėminius vokuose, cigaretes su baltarusiškomis banderolėmis „NZ GOLD“ - 40 pakelių, „MINSK“ - 10 pakelių, „FEST“ - 6 pakeliai ir tuščią degtinės butelį „STUMBRAS“ – sunaikinti, automobilį „Renault Megane“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje UAB „Tomadas“, adresu Elektronikos g. 80, Panevėžyje – grąžinti M. K..

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamųjų M. K., K. Z., T. Č., D. S. priteisti V. K. naudai po 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.