- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-81-531/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17838-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- T. Č., ir M
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Irmantas Ruželė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir T. Č. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, prie ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir T. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį atlikta bausmė, taip pat laikinajame sulaikyme ir suėmime T. Č. išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 11 d. iki 2021 m. sausio 28 d.
Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. K., K. Z. ir D. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. Č., M. K., K. Z. ir D. S., veikdami bendrininkų grupėje, organizatoriui K. Z. sukursčius vykdytojus T. Č. ir D. S. bei padėjėją M. K. padaryti nusikalstamą veiką, šiai padedant vykdytojams D. S. ir T. Č., pastarieji įsibrovė į patalpą ir panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, K. Z. pasakius D. S., kad pas V. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra pinigų – apie 5000 Eur ir cigarečių, kuriuos būtų galima pavogti, po ko D. S. pasikvietus T. Č. kaip nusikaltimo bendravykdytoją, o T. Č. pasikvietus M. K. kaip padėjėją, tai yra sutarus su ja, kad ji savo vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatys nusikaltimo vykdytojus į nusikaltimo darymo vietą, 2020 m. gegužės 8 d. apie 19 val. M. K., vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė D. S. ir T. Č. į (duomenys neskelbtini), kur į automobilį įsėdus K. Z. ir sulaukus tamsaus paros meto, apie 22.30 val., M. K. ir K. Z. likus laukti automobilyje, D. S. ir T. Č. pro duris įsibrovė į V. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, panaudodami nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra, T. Č. sudavus V. K. vieną smūgį ranka į veidą, V. K. nugriuvus, D. S. sudavus gulinčiam V. K. vieną smūgį ranka į veidą, įspyrus vieną kartą į koją, dėl ko V. K. nustatyta nosies kaulų lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, D. S. apieškojus namą, pagrobė svetimą, V. K. priklausantį turtą bendros 907 Eur vertės – akumuliatorinį suktuvą (duomenys neskelbtini) 45 Eur vertės; antgalių rinkinį (duomenys neskelbtini) 13 Eur vertės; du 0,5 litro talpos degtinės „(duomenys neskelbtini)“ butelius bendros 14 Eur vertės; elektrinį gręžtuvą 35 Eur vertės; mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) bateriją 10 Eur vertės; vyrišką rankinį kvarcinį laikrodį 10 Eur vertės; vyrišką striukę (duomenys neskelbtini) 65 Eur vertės; pinigus – 715 Eur, bei sugadino svetimą, V. K. priklausantį turtą – sulaužė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) 200 Eur vertės, sulaužė namo durų rankeną 12 Eur vertės, tuo padarydami V. K. turtinę 212 Eur žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis T. Č. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą. Mano, kad tai bus efektyviausia nubaudimo forma, kuri skatins keisti gyvenimo būdą, peržengti kriminalinę praeitį. Tokiu atveju bus pasiektas abipusis teisingumo principas, kuris atitiks nubaudimo ir žalos atlyginimo principus. Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nevisapusiškai įvertino tam svarbias aplinkybes. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, privalėjo remtis analogiškomis bausmių skyrimo aplinkybėmis, kaip ir Kauno apylinkės teismas jo atžvilgiu priimtame nuosprendyje, ir skirti švelnesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. Be to, ne vienas teismas, priimdamas nuosprendžius nurodo, kad skirti griežtesnę bausmę kaltinamajam netikslinga, nes griežtos ankstesnės bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo ir pan. Pažymi, kad dėl Covid-19 nuo pat suėmimo dienos yra kalinamas itin griežtomis sąlygomis, draudžiant pasimatymus, susibūrimus, užimtumą ir t.t. Nei viena bausmės forma nenumato tokių atlikimo sąlygų. Tokie draudimai turėtų būti vertinami kaip triguba baudimo forma. Tokiomis sąlygomis žlugdomi jo šeimyniniai santykiai, socialiniai ryšiai. Pabrėžia, kad yra gana jauno amžiaus, gali peržengti savo kriminalinę praeitį, bandyti keisti gyvenimo būdą. Yra pakankamų motyvacijų elgtis nedarant jokių pažeidimų, dėl šeimos, vaikų ir t. t. Yra pakankamai aplinkybių jam skirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad pataisos įstaigos yra neefektyvios, ten kalinami asmenys nėra skatinami taisytis, keisti gyvenimo būdą, ten jie žlugdomi, degraduoja.
Atsiliepimas
3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. atstovas advokatas I. Ruželė atsiliepime į T. Č. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, taip pat priteisti iš T. Č. V. K. patirtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis yra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priimtas vadovaujantis įstatymu, todėl yra teisingas ir pagrįstas, nėra pagrindų jį naikinti ar keisti nuteistojo T. Č. apeliacinio skundo argumentais ir motyvais. Teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo apeliantą charakterizuojančius duomenis, jo vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir kt., todėl padarė teisingą išvadą, kad apelianto atžvilgiu skirtinos bausmės dydis turi būti parinktas didesnis, nei bausmės vidurkis. Apelianto nuoroda į ankstesnio jo nuteisimo nuosprendį nei teisiniu, nei faktiniu kriterijumi neteisinga. Pirma, precedento galią turi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai, tuo tarpu apeliantas nurodo tik pirmosios instancijos teismo sprendimą. Antra, nurodytos bylos faktinės aplinkybės visiškai skirtingos - nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra ženkliai pavojingesnė, nei apelianto pateiktoje pavyzdinėje byloje. Atkreipia dėmesį, kad teismas, subendrindamas ir skirdamas galutinę bausmę, prie ankščiau paskirtos bausmės pridėjo ženkliai mažesnį bausmės dydį, nei numato aptariamo straipsnio vidurkis, todėl apelianto prašymas dar labiau mažinti bausmės dydį yra visiškai nepagrįstas. Pabrėžia, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi įstatymu, tuo tarpu apelianto pateiktas siūlymas trečdaliu trumpinti karantino laikotarpiu kalinimo trukmę yra visiškai niekuo nepagrįstas, tai tik asmeninė subjektyvi apelianto nuomonė, ieškant sau palankių sprendimų. Tam tikri suvaržymai karantino laikotarpiu yra taikomi ne tik kalintiems asmenims, bet ir visiems kitiems šalies gyventojams, todėl išskirti šiuo kriterijumi tik vieną socialinę grupę yra neteisinga. Pažymi, kad apeliantui yra (duomenys neskelbtini) metai, o jis jau 9 kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Jo daromi turtiniai nusikaltimai vis sunkėja. Ne už vieną iš ankščiau padarytų nusikaltimų apeliantas jau buvo pasiųstas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmės, todėl manyti, kad šiuo metu jam reikia švelninti bausmę, būtų nepagrįsta. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti T. Č. bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad apelianto elgesys iki nusikaltimo ir po jo neduoda jokio pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes jis iki nusikaltimo padarymo jau buvo teistas, nusikaltimo padarymo metu baustas administracine tvarka, nusikalstama veika yra analogiško pobūdžio kaip ir ankščiau padarytos bei vis sunkėja, bylos nagrinėjimo metu nedėjo jokių pastangų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, su juo nesitarė, viso tyrimo metu neatsiprašė nukentėjusiojo, formaliai tai padarė tik baigiant bylą nagrinėti teisme.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas T. Č. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.
7. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 7 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą T. Č. skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažino 1/3 dalimi, ir jam paskyrė laisvės atėmimą 2 metams ir 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši T. Č. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, ir T. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 4 mėnesiams.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą T. Č. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį, sumažino ją 1/3 dalimi ir subendrino su 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu jam skirta bausme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
9. Šiuo atveju atmestini T. Č. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, privalėjo remtis bausmių skyrimo aplinkybėmis, nustatytomis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje, skiriant asmeniui bausmę, yra įvertinamos būtent toje byloje nustatytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Gi skirtingose bylose, nors yra teisiamas tas pats asmuo, jos yra skirtingos, todėl ir skiriamos bausmės negali būti vienodos. Taigi, apylinkės teismas, savarankiškai išanalizavęs aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bausmės paskyrimui, ir nesivadovaudamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendyje nustatytomis bausmių skyrimo aplinkybėmis bei neskirdamas tapačios bausmės, jokio pažeidimo nepadarė.
10. Nagrinėjamu atveju T. Č. padarė baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino jį padaręs ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu. T. Č. yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, dėl ko, kaip minėta, jis yra recidyvistas. Be to, nusikaltimo padarymo metu jis buvo baustas administracine tvarka. Apeliantas psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, iki sulaikymo nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, yra nevedęs, turi 2 mažamečius vaikus, kuriuos padeda išlaikyti. (duomenys neskelbtini) skyriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, buvo vieną kartą skatintas (9 t., 19-20 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus įmanoma pasiekti T. Č. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis už vidurkį.
11. Pažeidimų sumažinant T. Č. paskirtą bausmę 1/3 dalimi bei subendrinant ją su 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme nėra padaryta. Už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą paskirta bausmė, taip pat ir subendrinta galutinė bausmė, nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Šios teismo išvados nekeičia tokie T. Č. apeliacinio skundo teiginiai, jog jis yra gana jauno amžiaus, turi šeimą, gali bandyti peržengti savo kriminalinę praeitį, keisti gyvenimo būdą. Be kita ko, išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nėra laikytini kaliniams dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino įvesti draudimai ar apribojimai. Teisėjų kolegija pažymi, jog T. Č. kalinimo sąlygos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl jų priimamoje nutartyje nepasisakoma.
12. Kaip minėta, T. Č. BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, bei taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.
13. 2021 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad T. Č. teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208,38 Eur ir jos turi būti priteistos valstybės naudai. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
14. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti iš T. Č. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą V. K. atstovas pateikė prašymą iš nuteistojo T. Č. priteisti V. K. patirtas atstovavimo išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis T. Č.. Jis nesutiko su jam, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 180 straipsnio 2 dalyje, dėl kurio nukentėjo V. K., padarymą paskirta bausme. Šis apeliacinis skundas atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. atstovavo advokatas I. Ruželė. Už atstovavimo paslaugas Panevėžio apygardos teisme, V. K. advokatui sumokėjo 550 Eur atlyginimą. Tą patvirtina prie bylos pridėtas 2021 m. kovo 26 d. pinigų priėmimo kvitas ir 2021 m. kovo 26 d. pažyma dėl išlaidų už advokato pagalbą paskaičiavimo. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlyginamos, priteisiant jas iš nuteistojo T. Č. (BK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Iš T. Č. priteisti nukentėjusiajam V. K. 550 (penkis šimtus penkiasdešimt) Eur jo turėtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.