Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-271-372/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05463-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.7.; 2.6.10.5.2.4.; 2.6.10.5.2.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

2020 m. balandžio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Misilė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11632-291/2019 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Misilė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Misilė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1) 247,63 Eur negautoms pajamoms atlyginti; 2) 122,71 Eur su sveikatos grąžinimu susijusioms ir kelionės išlaidoms atlyginti; 3) 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 370,34 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) šaltkalvio pareigose. 2018 m. lapkričio 12 d. 7.00 val. atvykęs į darbą, atsakovės darbuotojo meistro nurodymu dirbo įvairius darbus, po pietų pertraukos turėjo atrinkti ruošinius iš skardos gaminių likučių ir metalo karpymo staklėmis sukirpti juos pagal reikiamus matmenis. Ieškovas nurodė, kad paruošęs ruošinius, pradėjo kirpti juos metalo kirpimo staklėmis, kurių apsauga nuo rankos patekimo į staklių darbo zoną nebuvo uždėta; kerpant įstrigo atkirsta detalė; kabliuku mėginant pašalinti įstrigusią detalę, netikėtai suveikė staklės ir traumavo jam dešinę ranką – (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam 2018 m. lapkričio 12 d. skubos tvarka, operacijos metu, buvo atlikta (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 10 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam buvo atliktas (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius 2019 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-240 2018 m. lapkričio 12 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo laikinai nedarbingas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2019 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. STS-554 (duomenys neskelbtini) ieškovui nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2020 m. kovo 11 d. nustatytas 70 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas – 30 proc.).

4. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) darbo santykiai su atsakove buvo nutraukti. Pažymėjo, jog nors darbo sutartis buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), jis dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekęs (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės nebegalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų.

5. Ieškovas pažymėjo, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga ir priežastis buvo ne jo veiksmai, o atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio (metalo kirpimo staklių) valdytoja, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti (neuždėjo apsaugos ant naudojamų staklių), netinkamai organizavo darbus (neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas). Dėl šių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ieškovas buvo sužalotas, neteko (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

6. Ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2020 m. kovo 11 d. jam nustatytas 70 proc. darbingumo lygis ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (113,71 Eur/mėn.). Pasibaigus darbo santykiams su atsakove, jis ieškojo kito darbo, tačiau dėl jo darbingumo lygio įsidarbinti pavyko tik po 3 mėnesių, (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 24 d. dirbo (duomenys neskelbtini), darbo santykiams pasibaigus, jis vėl ieškojo darbo, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) įsidarbinti jam taip ir nepavyko. Kadangi ieškovas po darbo sutarties su atsakove nutraukimo dirbo tik 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais, o 4 mėnesius (2019 m. kovo-gegužės mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn.) darbo ieškovui susirasti nepavyko dėl jo darbingumo lygio, ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2019 m. kovo-gegužės ir rugpjūčio mėn. negautų pajamų (prarasto darbingumo procentinę dalį atitinkančia pajamų, kurias jis būtų uždirbęs, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, dalimi (30 proc.), sumažinta socialinio draudimo išmokomis (gaunama netekto darbingumo periodine kompensacija)) atlyginimo.

7. Ieškovas nurodė, kad už tvarsčių, vaistų įsigijimą, sužalotos rankos rentgeno nuotraukas sumokėjo iš viso 5,76 Eur. Be to, 2018-12-05, 2018-12-10, 2018-12-12, 2018-12-21, 2018-12-27 ir 2019-01-11 kelionėms iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išleido 116,95 Eur. Ieškovas pažymėjo, jog išlaidos tvarsčiams, vaistams, rentgeno nuotraukoms, kelionių išlaidos buvo būtinos atstatant sveikatos sužalojimus, patirtus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl pareiga atlyginti nurodytas išlaidas – iš viso 122,71 Eur – tenka atsakovei.

8. Ieškovas nurodė, kad dėl sužalojimų 4 mėn. buvo laikinai nedarbingas, du kartus gydėsi stacionariai, patyrė dvi operacijas, neteko 30 proc. darbingumo, kentė ne tik didelį fizinį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities. Ieškovas akcentavo, jog dėl patirtos traumos (duomenys neskelbtini), suimti smulkių daiktų, sumažėjo ieškovo galimybės dirbti fizinį darbą, kuriam reikalinga plaštaka, atsirado sunkumų save aptarnauti, yra priverstas slėpti dešinę ranką, nes ji atrodo neestetiškai. Kadangi traumos pasekmės išliks visą gyvenimą, yra pagrindas pripažinti, kad sužalojimų pobūdis ir pasekmės yra pakankamai reikšmingos, todėl dėl sveikatos sužalojimo jam turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė išreiškė negatyvų požiūrį į darbe susižalojusį asmenį: nesuteikė ir net neieškojo galimybių suteikti darbuotojui finansinę paramą, nesiekė bent iš dalies atlyginti padarytą žalą. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo.

9. Atsakovė UAB „Misilė“ atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė: 1) ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra nesilaikęs ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nors formaliai ir kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau jo pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu dėl praleisto 3 mėn. termino ginčui iniciuoti, todėl ieškovas yra praradęs teisę į ginčo nagrinėjimą teismine tvarka, nepagrindus ir neatnaujinus procesinių ir procedūrinių terminų.

11. Atsakovė nurodė, jog ieškovas buvo tinkamai instruktuotas, apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, gerai suprato darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų turinį ir reikalavimus saugiam darbų atlikimui, tačiau jų nesilaikė. Atsakovė pažymėjo, jog visos eilės teisės aktų reikalavimų pažeidimai, įvykę dėl ieškovo kaltės, suponuoja išvadą, kad ir kilę dėl to padariniai tenka paties ieškovo veiksmams, o ne atsakovės netinkamo veikimo sferai.

12. Atsakovė nurodė, jog net jei ir konstatuotinas atsakovės netinkamas veikimas dėl įrenginio apsaugos įtaiso neuždėjimo, ieškovas susižalojo ne detalės kirtimo proceso metu, nors dirbo be uždėtos staklių apsaugos, bet įvykus staklių darbo sutrikimui dėl staklių judančių dalių zonoje įstrigusios detalės; ieškovas patyrė (duomenys neskelbtini) todėl, kad kišo dešinę ranką į įrenginio judančių dalių pavojingą zoną, žinodamas, apmokytas ir atestuotas, kad to daryti jokiu būdu nebuvo galima. Todėl pagrindinė ir tiesioginė priežastis, dėl kurios ieškovas patyrė (duomenys neskelbtini), yra paties ieškovo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nevykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė: priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“ ieškovo R. V. naudai 247,63 Eur negautoms pajamoms atlyginti; 122,71 Eur su sveikatos grąžinimu susijusioms ir kelionės išlaidoms atlyginti; 8 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8370,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 403,57 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo R. V. atsakovei UAB „Misilė“ 128,03 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“ valstybei 188 Eur žyminį mokestį.

14. Teismas nurodė, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga ir priežastis buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio (metalo kirpimo staklių) valdytoja, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti (neuždėjo apsaugos ant naudojamų staklių), netinkamai organizavo darbus (neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas). Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio, atsižvelgia ir į tai, jog žala atsirado ir dėl paties darbuotojo didelio neatsargumo (bandant rankomis pašalinti įstrigusią detalę ir netyčia užmynus ant staklių įjungimo pedalo, dėl ko jos įsijungė ir pradėjo veikti).

15. Teismas nurodė, kad ieškovas po darbo sutarties su atsakove nutraukimo dirbo tik 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais, o 4 mėnesius jam įsidarbinti nepavyko dėl jo darbingumo lygio, jis prarado galimybę uždirbti 30 proc. gauto vidutinio darbo užmokesčio, todėl sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 247,63 Eur (165,53 Eur x 4 mėn. – 414,49 Eur) negautų pajamų. Teismas nurodė, jog iš atsakovės taip pat priteistinos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (122,71 Eur), kurias patvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai.

16. Teismas pažymėjo, jog nors ieškovo pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovas darbe buvo sužalotas negrįžtamai, dėl sužalojimų 4 mėn. buvo laikinai nedarbingas, du kartus gydėsi stacionariai, patyrė dvi operacijas, neteko 30 proc. darbingumo, kentė fizinį skausmą, patyrė ilgą gydymą, dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, ieškovui sunku rašyti, jis negali (duomenys neskelbtini), suimti smulkių daiktų, sumažėjo ieškovo galimybės dirbti fizinį darbą, atsirado sunkumų save aptarnauti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pripažino, kad sužalojimų pobūdis ir pasekmės yra pakankamai reikšmingos ir sprendė, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala – 8000 Eur, t. y. ieškovo prašytą priteisti 10000 Eur dydžio neturtinę žalą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, į abipusę šalių kaltę, teismas mažino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

17. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) UAB „Misilė“ prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl pradelsto kreipimosi ikiteismine tvarka į Darbo ginčų komisiją, kuri neatnaujino termino ginčui spręsti, o minėto sprendimo ieškovas neskundė. Ieškovo pareiškimą palikus nenagrinėtu dėl praleisto 3 mėn. termino ginčui iniciuoti ir ieškovui neprašius atnaujinti procesinių terminų, ieškinį teismas turėjo palikti nenagrinėtu dėl neišnaudotos ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka tvarkos, ko nepagrįstai ginčo sprendimu nepadarė.

17.2. Teismas byloje vadovavosi 2018 m. lapkričio 23 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 18/1 ir jo išvada, kad darbo priemonė (metalo kirpimo staklės) neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nes ant metalo kirpimo staklių nebuvo uždėta apsauga nuo rankos patekimo į staklių darbo zoną. Teismas vertino tik akto dalį, visiškai neaptarė ir neįvertino kitų reikšmingų bylai aspektų. Teismas iš esmės neįvertino fakto, kad ieškovas žalą patyrė ne pjaudamas metalo karpymo staklėmis, bet bandydamas pašalinti įrenginio (metalo karpymo žirklių) peilių darbo zonoje įstrigusią detalę, grubiai pažeisdamas ir nesilaikydamas darbo saugos reikalavimų; nepagrįstai atmetė liudytojo G. P. liudijimą, kad jis nurodymo ieškovui dirbti su staklėmis davęs nebuvo; nevertino fakto, kad ieškovas, šalindamas kliūtį, prieš tai pradėjęs dirbti su staklėmis savavališkai, visiškai nepaisė darbo saugos reikalavimų; teismas neatsižvelgė, jog ieškovo traumą ir dėl to patirtą žalą lėmė ne nesaugios staklės, o jo paties išimtinai netinkami veiksmai.

17.3. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nors ir pripažino ieškovo didelį neatsargumą, tačiau nepagrįstai dėl to neeliminavo atsakovės atsakomybės, o net ir laikant, kad yra pagrindas atsakovės atsakomybei, taikė neproporcingai didelę žalos sumą. Neturtinės žalos suma 8000 Eur neatitinka ir galiojančios teismų praktikos bei faktinių bylos aplinkybių.

17.4. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, nepagrįstai netaikė CK 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies ir neatleido atsakovės nuo atsakomybės, apsiribodamas tik formaliu įrodymu vertinimu, daugelio esminių aplinkybių visiškai neįvertino ir neatskleidė.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovės argumentai, kad ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad teismas tinkamai ir nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos vertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas; konstatuodamas atsakovės ir ieškovo mišrią kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Ieškovas nurodė, kad teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, įvertino bylos aplinkybes ir priteisė sąžiningą bei teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog dirbant su staklėmis, jeigu ir būtų užstrigusi kokia nors detalė, ją šalinant kabliuku, staklių peiliai ieškovo rankos pirštų tikrai nebūtų galėję kliudyti. Siekdama pagrįsti savo teiginius, atsakovė kartu su apeliacinius skundu pateikė papildomai staklių vaizdą apibūdinančius duomenis. Pažymėjo, jog teikiami papildomi duomenys padės įvertinti atstumus tarp apsaugų bei pagrįs atsakovės išdėstytą poziciją, jog ieškovas kliūtį šalino ne per tą staklių pusę, į kurią kišo ranką, kas įrodo dar vieną jo didelio neatsargumo aspektą.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, staklių fotonuotraukos jau buvo teiktos, teismas šiuos įrodymus priėmė, o atsakovės atstovas davė teismui dėl šių fotonuotraukų paaiškinimus. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teismas sprendžia, jog atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas R. V. nuo 2018 m. spalio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

24. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. 20 min. ieškovui vykdant darbines funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo (duomenys neskelbtini).

25. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2018 m. lapkričio 27 d. stacionaro epikrizės duomenimis (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. lapkričio 19 d. VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-5661 nustatyta, kad ieškovo patirta trauma, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu nepriskiriama prie sunkių.

26. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas 2018 m. lapkričio 23 d., surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktas Nr. 18/1, šio akto II punkte pagal svarbą nurodant šias nelaimingo atsitikimo priežastis: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Šaltkalvis R. V. patyrė dešinės rankos traumą dėl to, kad nebuvo uždėta metalo kirpimo staklių apsauga nuo rankų patekimo į staklių darbo zoną, taip pažeidžiant Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimus: „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais...“. Netinkamas darbų organizavimas. Meistras G. P. neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys būtų naudojamas, taip pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, jog darbdavys ar jo įgaliotas asmuo „imasi priemonių, kad darbo aplinka, darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“. Dirbdamas metalo kirpimo staklėmis be apsaugos nukentėjusysis R. V. pažeidė Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4 reikalavimą: „4.3.2., Prieš pradėdamas dirbti privalo patikrinti: „4.32.26. ar yra ir ar tinkamai pritvirtintos visų judančių dalių apsaugos“.

27. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 18/1 bei taip pat meistro G. P. paaiškinime nurodyta, kad metalo kirpimo staklės ilgą laiką – iki 2018 m. lapkričio 9 d., buvo remontuojamos. 2018 m. lapkričio 12 d. atvykęs į darbą, meistras G. P. ėmė tikrinti staklių darbą, pabandė kirpimo kokybę, bet ruošinys vis tiek buvo nekokybiškas. Tada, neuždėjęs apsaugos ir neatjungęs staklių nuo elektros tiekimo, G. P. nuėjo skirstyti darbuotojams darbus.

Dėl procesinių terminų

28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas skundžiamu sprendimu nepasisakė dėl pradelsto kreipimosi ikiteismine tvarka į Darbo ginčų komisiją, kuri neatnaujino termino ginčui spręsti, o minėto sprendimo ieškovas neskundė. Atsakovės vertinimu, ieškovo pareiškimą palikus nenagrinėtu dėl praleisto 3 mėn. termino ginčui iniciuoti ir ieškovui neprašius atnaujinti procesinių terminų, ieškinį teismas turėjo palikti nenagrinėtu dėl neišnaudotos ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka tvarkos, ko nepagrįstai ginčo sprendimu nepadarė.

29. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 25 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4502 ieškovo R. V. prašymą atsakovei UAB „Misilė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė nagrinėti, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo termino. Šiaulių darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti ginčą, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. ieškiniu kreipėsi su tokiu pat reikalavimu į Šiaulių apylinkės teismą. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškinį pasirašiusio asmens elektroniniu parašu data – 2019 m. rugpjūčio 30 d., ieškinys teisme registruotas 2019 m. rugsėjo 2 d.

30. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminas yra skirtas darbo santykių dalyviams, kurie mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jų teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Jis siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – Darbo ginčų komisijoje, gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės Darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į Darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 33 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas DK nuostatas, kasacinio teismo išaiškinimus, nustatęs, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas 2019 m. liepos 30 d., o ieškovo ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d., konstatuoja, kad ieškovas per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pasinaudojo įstatyme numatyta teise pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino ieškovas nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu dėl neišnaudotos ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka tvarkos.

Dėl ginčo esmės

33. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė, kaip viena iš civilinės atsakomybės rūšių, įstatyme yra apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. ieškovui vykdant darbines funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu jam (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo darbe metu žala ieškovui buvo padaryta metalo kirpimo staklėmis. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei (buvusiai darbdavei) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

35. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai susiję su didesnio pavojaus šaltinio nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytos žalos atlyginimu. Tai specialus įstatyme įtvirtintas deliktinės atsakomybės atvejis, reglamentuojantis didesnio pavojaus šaltinių valdytojų civilinę atsakomybę už šių šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis). Jis priskirtinas prie griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų, kai taikoma atsakomybė be kaltės. Todėl sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, kai prievolė atlyginti šią žalą nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi būti įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratą.

36. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

39. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, be kita ko, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

40. Byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas 2018 m. lapkričio 23 d., surašytas nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktas Nr. 18/1, šio akto II punkte pagal svarbą nurodant šias nelaimingo atsitikimo priežastis: darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (pažeisti Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimai); netinkamas darbų organizavimas (pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai); dirbdamas metalo kirpimo staklėmis be apsaugos nukentėjusysis pažeidė Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus.

41. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102) 2.8 punkte nustatyta – jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad atsakovės įmonėje esanti darbo priemonė (metalo kirpimo staklės, su kuriomis dirbdamas ieškovas susižalojo) neatitiko norminių teisės aktų reikalavimų – buvo nepakankamai saugios, ant metalo kirpimo staklių nebuvo uždėta apsauga nuo rankos patekimo į staklių darbo zoną; ieškovui buvo leista dirbti metalo kirpimo staklėmis, neužtikrinus, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas.

43. Kaip jau minėta, sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, kai prievolė atlyginti šią žalą nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi būti įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nelaimingo atsitikimo priežastis, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio (metalo kirpimo staklių) valdytoja, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti (neuždėjo apsaugos ant naudojamų staklių), netinkamai organizavo darbus (neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas). Dėl nurodyto atsakovės neteisėto neveikimo ieškovui buvo padaryta žala. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinės atsakomybės sąlygos nagrinėjamoje byloje yra įrodytos, todėl atsakovei kyla prievolė atlyginti ieškovui padarytą turtinę žalą.

44. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad dirbdamas metalo kirpimo staklėmis be apsaugos, nukentėjusysis pažeidė Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimus – prieš pradėdamas dirbti, šaltkalvis privalo patikrinti, ar yra ir ar tinkamai pritvirtintos visų judančių dalių apsaugos, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Be to, žala atsirado ir dėl ieškovo neatsargumo, bandant rankomis pašalinti įstrigusią detalę ir netyčia užmynus ant staklių įjungimo pedalo, dėl ko jos įsijungė ir pradėjo veikti.

45. Teisėjų kolegija nurodo, kad nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą lėmė būtent mechanizmo (didesnio pavojaus šaltinio) trūkumai (kaip nagrinėjamu atveju – metalo kirpimo staklės buvo eksploatuojamos be apsaugos), tai nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį negali būti traktuojami kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės.

46. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 247,63 Eur negautų pajamų, taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos – 122,71 Eur. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieškovui atitinkamo dydžio negautas pajamas bei su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas atsakovė apeliaciniame skunde savo pozicijos nepateikė, jokių argumentų nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nepasisako.

47. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino ieškovo didelį neatsargumą, tačiau nepagrįstai dėl to neeliminavo atsakovės atsakomybės, o net ir laikant, kad yra pagrindas atsakovės atsakomybei, taikė neproporcingai didelę žalos sumą, neturtinės žalos suma (8000 Eur) neatitinka galiojančios teismų praktikos bei faktinių bylos aplinkybių.

48. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

49. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

50. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

51. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

52. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, lemiančios ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį – ieškovas darbe buvo sužalotas negrįžtamai: traumuota dešinė plaštaka; ieškovas neteko 30 procentų darbingumo; dėl traumos jis patiria daug sunkumų (dėl patirtos traumos sunku rašyti (ieškovas dešiniarankis), jis negali sulenkti (duomenys neskelbtini), suimti smulkių daiktų, sumažėjo ieškovo galimybės dirbti fizinį darbą, kuriam reikalinga plaštaka, atsirado sunkumų save aptarnauti); ieškovas kentė ne tik didelį fizinį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, nuo aplinkinių yra priverstas slėpti dešinę ranką, nes ji atrodo neestetiškai; traumos pasekmės išliks visą gyvenimą, dėl to ieškovo patiriami neigiami išgyvenimai taip pat ilgalaikiai. Šie kriterijai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala.

53. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).

54. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų).

55. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį – 8000 Eur. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant ieškovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojančia ieškovo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, byloje nustatytus ieškovo neturtinių vertybių pažeidimus.

Dėl įrodymų vertinimo

56. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, nepagrįstai netaikė CK 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies ir neatleido atsakovės nuo atsakomybės, apsiribodamas tik formaliu įrodymu vertinimu, daugelio esminių aplinkybių visiškai neįvertino ir neatskleidė.

57. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nereiškė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė