Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei UAB „Misilė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės UAB „Misilė“ priteisti 247,63 Eur negautoms pajamoms atlyginti, 122,71 Eur už su sveikatos grąžinimu ir kelionės išlaidoms atlyginti, 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 370,34 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. V. palaikė savo ieškinį ir nurodė, jog jis pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 209 nuo 2018 m. spalio 1 d. dirbo pas atsakovę UAB „Misilė“ šaltkalvio pareigose. 2018 m. lapkričio 12 d. 7.00 val. atvykęs į darbą, jis meistro G. P. nurodymu dirbo įvairius darbus, bei turėjo paruošti 0,7 mm skardos storio apie 10 cm ilgio ir įvairaus pločio detales. Paruošęs ruošinius, pradėjo kirpti juos metalo kirpimo staklėmis. Dirbant metalo karpymo staklėmis, apsauga nuo rankos patekimo į staklių darbo zoną nebuvo uždėta. Kerpant įstrigo atkirsta detalė, kurią jis bandė kabliuku pašalinti, tačiau jam slystelėjus ir netyčia užmynus koja pedalą, staklės įsijungė ir traumavo jo dešinės rankos pirštus- buvo sužaloti (nupjauti) dešinės plaštakos II-V pirštai. Bendradarbis jį išvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę, o iš ten jis buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus Santaros klinikas, kur 2018 m. lapkričio 12 d. skubos tvarka, operacijos metu, atlikta dešinės plaštakos II-V pirštų replantacija. Po operacijos kompromitavosi III piršto kraujotaka, pirštas nekrotizavo, todėl 2018 m. lapkričio 26 d. pirštas buvo pašalintas, suformuota III piršto bigė. 2018 m. gruodžio 10 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose jam atliktas dešinės plaštakos V nekrotizavusio piršto pašalinimas ir bigės suformavimas. Po operacijos jis gydėsi keturis mėnesius, vėliau jam buvo nustatytas 30 proc. neįgalumas. Kadangi dėl plaštakos traumos jis toliau dirbti pas atsakovą negalėjo, parašė pareiškimą ir iš darbo išėjo savo noru. Gydymosi laikotarpiu jis patyrė materialinių išlaidų: už tvarsčių, vaistų įsigijimą, sužalotos rankos rentgeno nuotraukas sumokėjo iš viso 5,76 Eur, 2018-12-05, 2018-12-10, 2018-12-12, 2018-12-21, 2018-12-27 ir 2019-01-11 kelionėms iš savo gyvenamosios vietos vyko į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrą ir išleido 116,95 Eur. Išlaidos tvarsčiams, vaistams, rentgeno nuotraukoms, kelionių iš Šiaulių į gydymo įstaigą Vilniuje ir atgal išlaidos buvo būtinos atstatant sveikatos sužalojimus, patirtus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl prašo iš atsakovo priteisti 122,71 Eur. Dėl patirtų sužalojimų jis turėjo kęsti didelius skausmus, po to ilgai gydytis, atsirado pasekmės, neleidžiančios ieškovui toliau normaliai dirbti ir gyventi, todėl jis prašo priteisti iš atsakovo ir 10000 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovas taip pat nurodė, jog įsidarbinus pas atsakovą, jis buvo supažindintas su darbo sauga, pasirašė. Tą kartą, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, jis ne pirmą kartą dirbo su metalo pjovimo staklėmis, prieš tai buvo dirbęs 2-3 kartus, nors jo specialiai niekas neapmokė, jis pats žiūrėjo kaip dirba kiti ir pabandė pats. Be to, minėtos metalo pjovimo staklės nuolat gedo ir nuolat buvo remontuojamos.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja Aušra Būtautaitė prašo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas UAB „Misilė“ direktorius A. G. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, nurodydamas, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe yra kaltas pats ieškovas. Tai, kad ieškovas susižalojo darbe sąlygojo jo paties didelis neatsargumas. Priimant R. V. į darbą, jis buvo instruktuotas, apmokytas ir atestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, apmokytas dirbti su metalo pjovimo staklėmis. 2018-11-12 ieškovui meistras G. P. buvo liepęs tik paruošti skardos ruošinius, tačiau kirsti šių detalių ieškovui nebuvo pavesta ar nurodyta. Ieškovas savavališkai pradėjęs kirsti ruošinius pažeidė Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją. R. V., nesilaikė įmonės lokaliniuose teisės aktuose nurodytos darbų atlikimo su metalo pjaustymo staklėmis tvarkos ir draudimo dirbti be įrenginio apsaugos įtaisų, taip pat nepranešdamas apie nesaugias darbo sąlygas meistrui. Ieškovas susižalojo ne detalės kirtimo proceso metu, nors dirbo be uždėtos staklių apsaugos, bet įvykus staklių darbo sutrikimui dėl staklių judančių dalių zonoje įstrigusios detalės. Jis patyrė dešinės rankos pirštų traumą, kišdamas dešinę ranką į įrenginio judančių dalių pavojingą zoną, žinodamas, apmokytas ir atestuotas, kad to daryti jokiu būdu nebuvo galima. Todėl pagrindinė ir tiesioginė priežastis, dėl kurios R. V. patyrė plaštakos traumą, atsakovo atstovo nuomone, yra paties ieškovo R. V. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nevykdymas. Ieškovo atvejis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, atsakovas ieškovą kaip ir visus savo darbuotojus buvo apdraudęs privalomuoju draudimu, asmeniui jo socialinės garantijos numatytos galiojančiais teisės aktais buvo užtikrintos, nepaisant jo paties kaltės ir padarytų darbo saugos pažeidimų, tačiau negali lemti atsakovo atsakomybės už veiksmus, kurių kontrolė nebuvo atsakovo diskrecija ir už kuriuos asmeniškai buvo atsakingas pats ieškovas.

Atsakovo atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog ieškovas R. V. nuo 2018 m. spalio 1 d. dirbo pas atsakovę UAB „Misilė“ šaltkalvio pareigose. 2018 m. lapkričio 12 d. apie 14 val. 20 min. ieškovui vykdant darbines funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sužaloti (nupjauti) dešinės plaštakos II-V pirštai. Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikos 2018-11-27 stacionaro epikrizės duomenimis, ieškovui 2018-11-12 skubos tvarka, operacijos metu, atlikta dešinės plaštakos II-V pirštų replantacija. Po operacijos kompromitavusis III piršto kraujotakai, jis nekrotizavo, todėl 2018-11-26 minėtas pirštas pašalintas, II ir IV pirštas liko geros kraujotakos, o V kiek vėsesnis, tačiau su kraujotaka. 2018-11-19 VŠį Respublikinės Šiaulių-ligoninės pažymos apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. S-5661 duomenimis ieškovo patirta trauma, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu nepriskiriama prie sunkių.(11-15 b.l.)

Vadovaujantis nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais minėtas nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas 2018-11-23, surašant nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 18/1, šio akto II punkte pagal svarbą nurodant šias nelaimingo atsitikimo priežastis:

1. Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Šaltkalvis R. V. patyrė dešinės rankos traumą dėl to, kad nebuvo uždėta metalo kirpimo staklių apsauga nuo rankų patekimo į staklių darbo zoną, taip pažeidžiant Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimus: „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais...“

2. Netinkamas darbų organizavimas. Meistras G. P. neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys būtų naudojamas, taip pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 1 p. reikalavimą, jog darbdavys ar jo įgaliotas asmuo „imasi priemonių, kad darbo aplinka, darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“.

3. Dirbdamas metalo kirpimo staklėmis be apsaugos nukentėjusysis R. V. pažeidė Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4 reikalavimą: „4.3.2., Prieš pradėdamas dirbti privalo patikrinti: „4.32.26. ar yra ir ar tinkamai pritvirtintos visų judančių dalių apsaugos".

2019-06-25 ieškovo atstovas advokatas Ž. R. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją, kuri 2019-07-30 sprendimu Nr. DGKS -4502 atsisakė nagrinėti ieškovo R. V. prašymą atsakovui UAB „Misilė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo termino.

Šiaulių darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti ginčą, ieškovas kreipėsi su tokiu pat reikalavimu į Šiaulių apylinkės teismą.

2018 m. lapkričio 23 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 18/1 ir jame bei taip pat meistro G. P. paaiškinime nurodyta, kad metalo kirpimo staklės ilgą laiką – iki 2018 m. lapkričio 9 d., buvo remontuojamos. 2018 m. lapkričio 12 d. atvykęs į darbą, meistras G. P. ėmė tikrinti staklių darbą: pabandė kirpimo kokybę, bet ruošinys vis tiek buvo nekokybiškas. Tada, neuždėjęs apsaugos ir neatjungęs staklių nuo elektros tiekimo, G. P. nuėjo skirstyti darbuotojams darbus. Tas pačias aplinkybes liudytojas G. P. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys:

- darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams. Šaltkalvis R. V. patyrė dešinės rankos traumą dėl to, kad nebuvo uždėta metalo kirpimo staklių apsauga nuo rankos patekimo į staklių darbo zoną, taip pažeidžiant Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimus: „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais <...>“.;

- netinkamas darbų organizavimas. Meistras G. P. neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas, taip pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, jog darbdavys ar jo įgaliotas asmuo „imasi priemonių, kad darbo aplinka, darbo priemonės atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“;

- dirbdamas metalo kirpimo staklėmis be apsaugos, R. V. pažeidė Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 4 reikalavimus, jog prieš pradėdamas dirbti, šaltkalvis privalo patikrinti, ar yra ir ar tinkamai pritvirtintos visų judančių dalių apsaugos (4.32.2., 4.32.26 punktai).

Nelaimingo atsitikimo darbe metu žala ieškovui padaryta metalo kirpimo staklėmis, taigi – didesnio pavojaus šaltiniu. Tai specialus įstatyme įtvirtintas deliktinės atsakomybės atvejis, reglamentuojantis didesnio pavojaus šaltinių valdytojų civilinę atsakomybę už šių šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis). Jis priskirtinas prie griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų, kai taikoma atsakomybė be kaltės. Todėl sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, kai prievolė atlyginti šią žalą nukentėjusiajam atsiranda CK 6.270 straipsnyje įtvirtintu deliktinės atsakomybės atveju, turi būti įrodytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (nuostoliai). Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta asmens sveikatai, sprendžiant dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos atlyginimo klausimą, taikytinas ir CK 6.283 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas, nustatantis atlygintinos žalos rūšis ir nuostolių sampratą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

Byloje esantis 2018 m. lapkričio 23 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 18/1, kurį surašė pats darbdavys, patvirtina, kad darbo priemonė (metalo kirpimo staklės) neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nes ant metalo kirpimo staklių nebuvo uždėta apsauga nuo rankos patekimo į staklių darbo zoną. Tuo buvo pažeistas Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto reikalavimas: „jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsauga arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“. Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat nurodyta, kad darbdavio atsakingas darbuotojas netinkamai organizavo darbus, t. y. neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas. Tuo buvo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimas: „darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, imasi priemonių, kad <...> darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus“.

Nukentėjusio asmens didelis neatsargumas gali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti), jei jis įrodo, kad žala atsirado būtent dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Vertinant Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotą ieškovo Šaltkalvio darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos reikalavimų pažeidimą – prieš pradėdamas dirbti nepatikrino, ar yra ir ar tinkamai pritvirtintos visų judančių dalių apsaugos, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovas vykdė meistro G. P. nurodymą atrinkti ruošinius iš skardos gaminių likučių ir metalo karpymo staklėmis sukirpti juos pagal reikiamus matmenis. Reikalaudamas atlikti šiuos darbus iš ieškovo, meistras G. P. privalėjo užtikrinti staklių darbo zonos apsaugą. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas G. P. ir liudytojas R. K., atsakingas už darbų saugą, nurodydami, jog remontuojamos staklės turėjo būti atjungtos nuo maitinimo šaltinio ir ant jų turėjo būti lentelė su informacija, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą, jog pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga ir priežastis buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio (metalo kirpimo staklių) valdytoja, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti (neuždėjo apsaugos ant naudojamų staklių), netinkamai organizavo darbus (neužtikrino, kad neparengtas eksploatacijai įrenginys nebūtų naudojamas). Tačiau sprendžiant priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, jog žala atsirado ir dėl paties darbuotojo R. V. didelio neatsargumo, būtent bandant rankomis pašalinti įstrigusią detalę ir netyčia užmynus ant staklių įjungimo pedalo, dėl ko jos įsijungė ir pradėjo veikti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 4 dalimi, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojantis CK 6.283 straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuris buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, turi teisę į tokį atlygintinos žalos dydį, kurio nepadengia tam asmeniui išmokėtos socialinio draudimo išmokos, nustatytos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka; netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; netekto darbingumo periodinė kompensacija) ir Socialinio draudimo pensijų įstatyme (netekto darbingumo pensija), kurių paskirtis yra kompensuoti prarastas darbo pajamas arba papildomas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2014 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).

Ieškovas nuo 2019 m. kovo 14 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, tačiau, dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekęs dviejų dešinės rankos pirštų, o dar dviem pirštams esant replantuotiems, dėl sveikatos būklės nebegalėjo tinkamai atlikti savo darbo funkcijų pas atsakovę. Nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2020 m. kovo 11 d. ieškovui nustatytas 70 proc. darbingumo lygis ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija (113,71 Eur/mėn). Ieškovas, pasibaigus darbo santykiams su atsakove, ieškojo kito darbo, tačiau ieškovui dėl jo darbingumo lygio įsidarbinti pavyko tik po 3 mėnesių, 2019 m. birželio 13 d. (UAB „Lotana“ geležinkelio darbininkas). Nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 24 d. ieškovas dirbo UAB „Leca Lithuania“ autokrautuvo vairuotoju. Darbo santykiams su UAB „Leca Lithuania“ pasibaigus, ieškovas vėl ieškojo kito darbo, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) įsidarbinti jam taip ir nepavyko. Kadangi ieškovas po darbo sutarties su atsakove nutraukimo dirbo tik 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais, o 4 mėnesius (2019 m. kovo-gegužės mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn.) darbo ieškovui susirasti nepavyko dėl jo darbingumo lygio, ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2019 m. kovo-gegužės ir rugpjūčio mėn. negautų pajamų (prarasto darbingumo procentinę dalį atitinkančia pajamų, kurias jis būtų uždirbęs, jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, dalimi (30 proc.), sumažinta socialinio draudimo išmokomis (gaunama netekto darbingumo periodine kompensacija) atlyginimo.

Ieškovo vidutinis darbo užmokestis dirbant pas atsakovę nustatomas vadovaujantis 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Remiantis šio Aprašo 5.1 punktu, vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Ieškovas UAB „Misilė“ pradėjo dirbti nuo 2018 m. spalio 1 d., 2018 m. lapkričio 12 d. buvo sužalotas. Kadangi iki sužalojimo ieškovas pas atsakovę dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, tai, vadovaujantis Aprašo 5.7. punktu, ieškovo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką. Įvertinus 2018-10-01–2018-11-12 laikotarpiu ieškovo gautas pajamas pas atsakovę, jo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas nuo 792 Eur sumos. Skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis (792 Eur) dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (30 darbo dienų) ir sudaro 26,40 Eur (792 Eur ÷ 30 d.d.=26,40 Eur). Ieškovo darbo sutartyje buvo sulygta, kad ieškovas dirba 5 darbo dienų per savaitę režimu, tačiau faktiškai 2018-10-01–2018-11-12 laikotarpiu išdirbo tik 30 darbo dienų. Jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį (26,40 Eur) iš vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus 2018 m.¹ (20,9). Ieškovo vidutinis darbo užmokestis pas atsakovę sudarė 551,76 Eur (26,40 Eur x 20,9). Nuo 2019 m. kovo 12 d. ieškovui nustatytas 30 proc. netektas darbingumas, todėl ieškovas dėl sužalojimo per mėnesį neteko 165,53 Eur (551,76 Eur x 30 proc.). Kadangi ieškovas po darbo sutarties su atsakove nutraukimo dirbo tik 2019 m. birželio ir liepos mėnesiais, o 4 mėnesius (2019 m. kovo-gegužės mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn.) įsidarbinti ieškovui nepavyko dėl jo darbingumo lygio, ieškovas 2019 m. kovo-gegužės ir rugpjūčio mėn. laikotarpiu prarado galimybę uždirbti 30 proc. gauto vidutinio darbo užmokesčio. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 247,63 Eur (165,53 Eur x 4 mėn. –414,49 Eur) negautų pajamų.

Pagal CK 6.283 straipsnį sveikatos sužalojimo atveju atlygintinus nuostolius taip pat sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ieškovas už tvarsčių, vaistų įsigijimą, sužalotos rankos rentgeno nuotraukas sumokėjo iš viso 5,76 Eur. Be to, ieškovas 2018-12-05, 2018-12-10, 2018-12-12, 2018-12-21, 2018-12-27 ir 2019-01-11 kelionėms iš savo gyvenamosios vietos (Šiaulių m.) į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrą išleido 116,95 Eur. Išlaidos tvarsčiams, vaistams, rentgeno nuotraukoms, kelionių iš Šiaulių į gydymo įstaigą Vilniuje ir atgal išlaidos buvo būtinos atstatant sveikatos sužalojimus, patirtus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, todėl pareiga atlyginti šio ieškinio punkte nurodytas išlaidas – iš viso 122,71 Eur – tenka atsakovei. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius atsiradusios turtinės žalos dydį, todėl jos priteistinos iš atsakovo. ( 29-28 b.l.)

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

Nors ieškovo pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovas darbe buvo sužalotas negrįžtamai: įvykus nelaimingam atsitikimui, metalo kirpimo staklėmis buvo nupjauti ieškovo dešinės plaštakos II-V pirštai; II ir IV pirštai gydymo metu buvo replantuoti, o III ir V pirštai dėl išsivysčiusių komplikacijų pašalinti, suformuotos bigės. Dėl sužalojimų ieškovas 4 mėn. buvo laikinai nedarbingas, du kartus gydėsi stacionariai, patyrė dvi operacijas, neteko 30 proc. darbingumo. Ieškovas kentė ne tik didelį fizinį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities. Ieškovui dėl patirtos traumos sunku rašyti (ieškovas dešiniarankis), jis negali sulenkti replantuotų pirštų, suimti smulkių daiktų, sumažėjo ieškovo galimybės dirbti fizinį darbą, kuriam reikalinga plaštaka, atsirado sunkumų save aptarnauti. Nuo aplinkinių yra priverstas slėpti dešinę ranką, nes ji atrodo neestetiškai. Traumos pasekmės išliks visą gyvenimą, dėl to ieškovo patiriami neigiami išgyvenimai taip pat ilgalaikiai. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad sužalojimų pobūdis ir pasekmės yra pakankamai reikšmingos. Tai lemia, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovui turi būti atlyginama pakankamai kompensuojanti jo išgyvenimus neturtinė žala.

Ieškovas prašo priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į abipusę šalių kaltę, teismas priteisdamas ieškovui neturtinę žalą mažina ją iki 8000 Eur.

Taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas R. V. patyrė 500 Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Atsakovė UAB „Misilė“ patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismo nuomone, ieškovo ir atsakovės patirtos advokatų pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismas tenkino 80,71 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovei 128,03 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų bei atsakovė turi atlyginti ieškovui 403,57 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybei priteistinas 188 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 83, 96 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263str.-270str., 392str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“, į. k. 145439960, ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 247,63 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 63 ct) negautoms pajamoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“, į. k. 145439960, ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 122,71 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus 71 ct) su sveikatos grąžinimu susijusioms ir kelionės išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“, į. k. 145439960, ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 8 000,00 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“, į. k. 145439960, ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8370,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-09-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“, į. k. 145439960, ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 403,57 Eur (keturių šimtų trijų eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Misilė“, į. k. 145439960, 128,03 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Misilė“, į. k. 145439960, valstybei 188 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.