Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Berlingo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš vakaro vartojo nemažai alkoholio, išgėrė apie butelį likerio ir porą litrinių butelių alaus, gėrė vienas, nes turi kaip depresiją. Alkoholinius gėrimus baigė vartoti gal po vidurnakčio ir tą dieną niekur neplanavo važiuoti. Apie 13 val. paskambino dispečerė, paprašė padirbti už kitą žmogų, nuvažiuoti į jam nepriklausantį objektą, kuris buvo šalia jo namų, galėjo nueiti pėsčiomis, tačiau nusprendė važiuoti, nes automobilyje yra visos reikalingos medžiagos. Išvažiuojant iš objekto kiemo nesitikėjo, kad kitas vairuotojas staigiai suks į kiemą, galvojo, kad jis jį išleis, buvo pasisukęs į kitą pusę ir įvyko tas susidūrimas. Pradėjo pildyti deklaraciją, tačiau kito automobilio vairuotojas pasakė, kad jis jam atrodo įtartinai ir sklinda kvapas. Jis (kaltinamasis) negalėjo rasti civilinės atsakomybės draudimo, nusprendė nueiti namo ir ten jo paieškoti. Nuėjęs namo, apimtas streso, pavartojo alkoholio, išgėrė porą stiklinių po 200 ml likerio, iš viso 400 ml likerio. Kai grįžo, rado atvykusius pareigūnus, pripūtė tiek, kiek užfiksuota protokole. Šiuo metu neturi jokių pajamų, vienintelis pajamų šaltinis žmonos atlyginimas ir kažkiek mama padeda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Liudytojo R. J. 2021 m. rugsėjo 30 d. paaiškinimas, kad jam sustojus (duomenys neskelbtini), praleisti automobilio „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas įvažiavo į jo dešinės pusės galinę dalį, sparną, bamperį. Elgėsi įdomiai, mažai kalbėjo, pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis (liudytojas) pasakė, kad iškvies policiją, tada pastarasis dingo (b. l. 10);

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. 15.45 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje susidūrė pranešėjo automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Kaltininkas aiškus, bet pranešėjas įtaria, kad „Citroen“ vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 7);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyriausiojo patrulio J. C. 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. 15.41 val., (duomenys neskelbtini), patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule R. S., gavo pranešimą, kad gatvėje susidūrė pranešėjo automobilis „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Kaltininkas aiškus, bet pranešėjas įtaria, kad automobilio „Citroen“ vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas R. J., kuris nurodė kad jam bendravus su vairuotoju E. K., jis nerišliai kalbėjo, o vėliau pasakė jog eina ieškoti civilinės atsakomybės draudimo ir negrįžo. Jam su kolege būnant įvykio vietoje apie 16.45 val. pastebėjo įtartiną vyriškį, kuris juos pamatęs apsisuko eiti į kitą pusę, taip pat tuo metu suveikė automobilio „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) signalizacija. Jis pradėjo jį vytis, o pasivijus paklausė, ar automobilis „Citroen“ yra jo, jis atsakė, kad taip. Kartu priėjus iki tarnybinio automobilio, paklausus E. K., ar vartojo alkoholį nurodė, kad vartojo, po vairavimo gėrė l00 g likerio. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu E. K. pirmu pūtimu 17 val. įpūtė 2,44 promilės alkoholio, o antru pūtimu 17.15 val. įpūtė 2,46 promilės alkoholio (b. l. 8);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės M. Š. 2021 m. rugsėjo 30 d. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2021 m. rugsėjo 30 d., patruliuojant su vyr. patruliu P. V., apie 15.45 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Atvykus minėtu adresu įvykio vietoje juos pasitiko automobilio „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas R. J., kuris paaiškino, kad įvažiuojant į kiemą sustojo praleisti išvažiuojančio automobilio „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) kuris nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į jo galinį kairės pusės bamperį. R. J., pildant eismo įvykio deklaraciją, pasirodė, kad kito automobilio vairuotojas E. K. galimai neblaivus, dėl ko iškvietė policiją. Eismo įvykio vietoje, bendraujant su E. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pastarasis paaiškino, kad po eismo įvykio, prieš 15 min., vartojo alkoholį, apie 100 g. degtinės. Patikrinus asmens neblaivumą, jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 9);

Administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu duomenys, eismo įvykio vietos schemos duomenys ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kurie patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. E. K. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš namo kiemo, buvo neatidus, nepaliko tarpų tarp automobilio šonų, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai (b. l. 18-20);

Neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1527467 duomenys, iš kurių matyti, kad E. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.20 val., nustatytas 2,46 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 13-16);

Valstybinės įmonės (toliau – VĮ) ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio „Citroen Berlingo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas – savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 27);

Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, jog 2021 m. spalio mėnesį vidutinė automobilio ,,Citroen Berlingo“ (pasirinkti 2019 m.) kaina su PVM Lietuvoje 11 970 Eur (b. l. 28).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog E. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę „Citroen“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius pareigą su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, vartojo alkoholį, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad naktį vartojo nemažai alkoholio, o iš ryto važiavo į kelis objektus, apie 13 val. jam paskambino dispečerė, paprašė nuvažiuoti į jam nepriklausantį objektą. Objektas buvo šalia jo namų, tačiau jis į jį važiavo automobiliu, nes jame visa darbo įranga. Išvažinėdamas iš objekto kiemo nesitikėjo, kad kitas vairuotojas staigiai suks į kiemą, galvojo, kad jis jį išleis, buvo pasisukęs į kitą pusę ir įvyko susidūrimas. Jie pradėjo pildyti deklaraciją, tačiau jis negalėjo rasti civilinės atsakomybės draudimo, nusprendė nueiti namo ir ten paieškoti. Nuėjęs namo pavartojo alkoholio, išgėrė 400 ml likerio. Kai grįžo, rado atvykusius pareigūnus, pripūtė tiek, kiek užfiksuota protokole. Tokius jo parodymus taip pat patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kad buvo gautas iškvietimas dėl automobilių „Citroen“ ir „Opel“ susidūrimo, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje taip pat užfiksuota, jog E. K. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš namo kiemo, buvo neatidus, nepaliko tarpų tarp automobilio šonų, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, taip pat liudytojo R. J. paaiškinimas, kuriame užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kad jo vairuojamas automobilis „Opel“ susidūrė su kaltinamojo automobiliu „Citroen“, jiems pradėjus pildyti eismo įvykio deklaraciją ir jam pasakius, kad iškvies policiją, „Citroen“ automobilio vairuotojas pasišalino. Kad E. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio, taip pat patvirtina, pareigūnų J. C. ir M. Š. tarnybinių pranešimų duomenys, kuriuose nurodyta, kad atvykus pagal gautą iškvietimą ir pabendravus su „Citroen“ automobilio vairuotoju, pastarasis nurodė, kad alkoholį vairavo po eismo įvykio sukėlimo, todėl jam buvo patikrintas blaivumas. Alkotesterio kvitų duomenys patvirtina, kad E. K. patikrinus girtumą po eismo įvykio, praėjus apie 1.20 val., kaltinamajam pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 2,46 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, apie 15.41 val., būdamas transporto priemonės vairuotojas, žinodamas apie eismo įvykį bei apie tai, kad yra iškviesti policijos pareigūnai, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. Jis po eismo įvykio sulaikytas praėjus apie 1 val. 20 min. ir jam tada patikrinus blaivumą, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,44 promilių girtumas). Teisme E. K. patvirtino, kad žinojo, jog negali vartoti alkoholio po eismo įvykio, bet dėl besitęsiančios depresijos, susijaudinęs, grįžęs namo išgėrė apie 400 g likerio.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad asmuo sulaikytas ir jo blaivumas patikrintas praėjus apie 1 val. 20 min. po eismo įvykio, į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamas asmuo žinojo sukėlęs eismo įvykį, žinojo apie iškviestus pareigūnus ir vis tiek po to vartojo alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams, konstatuojama, kad E. K. tyčia vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

E. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu nedirbantis, teigia, kad darbo neteko dėl šio įvykio ir dabar registruojasi Užimtumo tarnyboje, per paskutinius 5 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų keturis kartus už nustatyto greičio viršijimą, taip pat kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, visos baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (b. l. 69-72), be to, E. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. A2.6.-3174-843/2013 taip pat buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, jam buvo nustatytas 2,97 promilių girtumas (b. l. 102-103), jis anksčiau neteistas (b. l. 68). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis E. K. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra sistemingas bei nuoseklus, tačiau ankstesni administraciniai nusižengimai rodo, kad E. K. nėra drausmingas eismo dalyvis, nors, kaip minėta, administracinės nuobaudos negalioja, tačiau aplinkybė, kad praeityje baustas už tapataus teisės pažeidimo padarymą, bei baustas už kitus KET pažeidimus, kaltinamąjį apibūdina neigiamai. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalų, tačiau artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 60 MGL dydžio baudą. Nors prokurorė siūlė kaltinamajam paskirti 90 MGL dydžio baudą, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau neteistas, už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas) bei jo veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes (alkoholį vartojo po eismo įvykio sukėlimo), sprendžia, jog šiuo atveju prokurorės prašoma 90 MGL dydžio bauda yra per griežta ir kaltininko teises varžys daugiau nei to reikia BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teismo įsitikinimu šiuo atveju 60 MGL dydžio bauda optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir bus pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 MGL.

Teismas, įvertinęs E. K. skirtinos baudos dydį, taip pat tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prašė leisti tai ją sumokėti per 2 metus, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Dėl šios priežasties, įvertinus paskirtos baudos dydį, teismas vertina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti E. K. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę E. K. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo įvykio dalyviu iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, taigi jis padarė šiurkštų pažeidimą. Prokurorė siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio, eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai, atsakomybės iš esmės E. K. nevengė, anksčiau nėra teistas, administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam negaliojanti, nuo jos paskyrimo praėjo daugiau nei 8 metai, teismas mano, kad bausmės tikslams įgyvendinti privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti pakaks terminą nustatant kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei prašo prokurorė – 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 1 d.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais, todėl kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiais konkrečiais veiksmais ji buvo padaryta. Konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai byloje nėra paneigta, jog transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-365-898/2021, 1A-516-929/2021).

Šiuo atveju kaltinamojo veika pasireiškė alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. ji nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių. Esant tokios aplinkybėms automobilis „Citroen Berlingo “ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nekonfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. iki 2021 m. spalio 1 d. 13.57 val. (viena diena) (b. l. 60-63). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-56) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53-56) – paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 53-56) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio 2021 m. spalio 1 d. pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Citroen Berlingo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. yra 6 Eur (b. l. 33). Šios išlaidos, remiantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis. Duomenų, kad šios išlaidos būtų sumokėtos nėra, prokurorė prašė jas priteisti iš kaltinamojo, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. 17.02 val. iki 2021 m. spalio 1 d. 13.57 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 38 MGL (1 900 Eur).

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. spalio 1 d.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš E. K. 6 (šešių) Eur dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ būtina nurodyti automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę).

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 1 metų laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2886-1133/2021)

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.