- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- e2-24721-934/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17411-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB „Mechel Nemunas“
- Atsakovas
- UAB „Eurasia Logstics“
- Advokatai
- Mindaugas Šimkūnas, Darius Orla
- Kategorijos
- 2.5.26Vežimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Julijai Mironovai, dalyvaujant ieškovo UAB „Mechel Nemunas“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Orlai, atsakovo UAB „Eurasia Logstics“ atstovui advokatui Mindaugui Šimkūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mechel Nemunas“ ieškinį atsakovui UAB „Eurasia Logstics“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė ieškinį, dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 939,90 € dydžio skolą, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už preliminariu teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-03-12 ieškovas (kaip užsakovas) ir atsakovas (kaip vežėjas) sudarė krovinio pervežimo sutartį (toliau – pirmoji pervežimo sutartis), pagal kurią atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį, t. y. 24 t vielos (vinių), iš ieškovo (užsakovo) buveinės (duomenys neskelbtini), į Lenkiją, adresu 42-260 Wanaty. Pirmojoje pervežimo sutartyje buvo nurodyta, kad vežimas bus atliekamas transporto priemone, kurios valstybinis Nr. MI 333DF, priekabos valstybinis Nr. MI 530CN. Krovinys 2015-03-13 buvo pakrautas ir perduotas Atsakovui kaip vežėjui. Nurodytas vežimas buvo atliekamas pagal Jungtinių Tautų 1956-05-19 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija). 2015-03-12 ieškovas (kaip užsakovas) ir atsakovas (kaip vežėjas) sudarė kitą krovinio pervežimo sutartį (toliau – antroji pervežimo sutartis), pagal kurią atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti krovinį, t. y. 24 t vielos (vinių), iš ieškovo (užsakovo) buveinės (duomenys neskelbtini), į Čekiją, adresu 54932 Velke Porici. Antrojoje pervežimo sutartyje buvo nurodyta, kad vežimas bus atliekamas transporto priemone, kurios valstybinis Nr. SO 016AR, priekabos valstybinis Nr. SO 110AF. Krovinys buvo 2015-03-12 pakrautas ir perduotas atsakovo kaip vežėjo nurodytam vairuotojui. Kartu atsakovas (vežėjas) pagal abi sutartis įsipareigojo atsakyti už pilną ir dalinį krovinio praradimą ar jo (krovinio) sugadinimą CMR konvencijos nustatyta tvarka (Sutarčių 2.2. punktai). Tačiau nei vienas iš anksčiau nurodytų dviejų krovinių nebuvo pristatytas gavėjams Lenkijoje ir Čekijoje į iškrovimo vietas, o transporto priemonės, gabenusios minėtus krovinius, apskritai dingo. 2015-04-09 vykusio susitikimo metu atsakovas patvirtino, kad abu kroviniai buvo prarasti. Ieškovas 2015-04-16 pateikė atsakovui pretenziją Nr. 19-2/383 dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo (toliau – pretenzija), kurioje pareiškė atsakovui reikalavimą atlyginti iš viso 23 960,00 € dydžio žalą, atsiradusią praradus abu krovinius. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad žalos dydį sudaro 12 800,00 € dydžio žala dėl krovinio į Lenkiją praradimo ir 11 160,00 € žala dėl krovinio į Čekiją praradimo. 2015-04-30 pranešimu apie įskaitymą ieškovas atliko vienašalį šių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų 15 020,10 € dydžio sumai įskaitymą, todėl šioje dalyje ieškovo bei atsakovo prievolės laikomos pasibaigusiomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovo naudai likusį 8 939,90 € dydžio nepadengtą įsiskolinimą už minėtų krovinių praradimą (23 960,00 € - 15 020,10 €) (El. bylos priedas, b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-02 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo 8 939,90 € dydžio skolą, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už preliminariu teismo sprendimu priteistą 8 939,90 € dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-20) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 101,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (El. bylos priedas, b. l. 35-36).
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (El. bylos priedas, b. l. 43-46). Prieštaravimai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis bei argumentais:
Atsakovas ieškovo nurodomų krovinių nevežė. Tokias aplinkybes patvirtina ieškovo prie 2015-05-15 ieškinio pridedami CMR važtaraščiai Nr. 2267166, Nr. 2267168 (16 grafoje vežėju nurodomas ne atsakovas). Nurodė, kad faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada sutampa. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Faktiniu krovinio siuntėju ir siuntėju pagal 2015-03-12 sutartis–užsakymus krovinio pervežimui buvo tas pats asmuo, ieškovas. CMR važtaraštis patvirtina sutarties sudarymą ir jos (sutarties) sąlygas. Atitinkamai ieškovas perduodamas krovinius gabenimui, suvokė, jog krovinį pervežimui perduoda ne atsakovui ir jog tokio pervežimo pats atsakovas neatliks (CMR važtaraščių Nr. 2267166, Nr. 2267168 16 ir 22 grafos). Pervežimai, dėl kurių kilo ginčas, nėra vieninteliai ieškovo užsakymai atsakovui. Atsakovas per visą bendradarbiavimo su ieškovu laikotarpį (iš viso įvykdė 1 352 užsakymus) niekada nėra pats gabenęs ieškovo krovinių. Ieškovas akivaizdžiai suprato, jog atsakovas krovinių pagal 2015-03-12 sutartis–užsakymus krovinio pervežimui pats negabens, o pervežimus organizuos. Tokie veiksmai priskirtini krovinių ekspedijavimui, ne vežimui. Taigi ieškovo nurodomas CMR konvencijos reglamentavimas dėl vežėjui taikytinos atsakomybės, atsakovui netaikytinas;Atsakovas turėtų įrodinėti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), jų (neteisėtų veiksmų) padarinius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei padarinių, tačiau tai nėra daroma. Kai nevertinama skolininko kaltė, gali būti įvertinama kreditoriaus, t. y. ieškovo kaltė (mišrios kaltės pasekmės). Gabentas krovinys (viela) nėra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, kurio realizavimas rinkoje vagystės atveju būtų ribotas / apsunkintas. Atitinkamai ieškovas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo apdrausti savo turtinius interesus, susijusius su krovinių vagyste transportavimo metu. Kalbant apie krovinių perdavimą gabenimui, jei ieškovas laiko atsakovą esant vežėju, atitinkamai turėjo pasidomėti, kodėl krovinį pakrauna ne „atsakovui kaip vežėjui“, ar krovinio pervežimą faktiškai turi atlikti RIER-TRANS s.r.o., įsitikinti vairuotojų tapatybe, tačiau jokių panašių veiksmų ieškovas neatliko;Atsakovas krovinių pervežimui atlikti pasitelkė UAB „WEST LOGISTICS“, ši – „Międzynarodowe uslugi transpotowe agnieszka, boguslaw jedral“. Atsakovo žiniomis UAB „WEST LOGISTICS“ samdydama „Międzynarodowe uslugi transpotowe agnieszka, bogusław jedral“ įsitikino, kad tokia įmonė egzistuoja / vykdo veiklą, t. y. elgėsi atidžiai ir rūpestingai įvertindama tokio asmens patikimumą. Paaiškėjus krovinių vagystės aplinkybei, atsakovo žiniomis, UAB „WEST LOGISTICS“ kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir 2015-05-27 pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas nenurodo, kaip pasireiškė nagrinėjamoje situacijoje dėl dviejų prarastų krovinių atsakovo neteisėtas veikimas (ar neveikimas). Neteisėti (nusikalstami) trečiųjų asmenų veiksmai, už kuriuos atsakovas nėra atsakingas, nesąlygoja atsakovo civilinės atsakomybės. Be to, atsakovo atžvilgiu negalioja CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybės už krovinį prezumpcija, kadangi kroviniai ieškovo, kaip siuntėjo, buvo perduoti ne atsakovui ar jo (atsakovo) agentams, o atsakovo neįgaliotam pasikrauti krovinį asmeniui – RIER-TRANS s.r.o.;Atsakovas nesutiko, jog ta aplinkybė, kad atsakovas abi pervežimo sutartis vykdė sąžiningai bei rūpestingai, nesudaro pagrindo atleisti jo (atsakovo) nuo atsakomybės, nes CMR konvencijos 17 straipsnyje nėra numatytas toks vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Ieškovas, laikydamas atsakovą vežėju, neįrodinėja, jog atsakovo kaltė prarandant krovinius pasireiškė tyčia ar tyčiai prilygintu dideliu neatsargumu (veiksmų, kurių atsakovas, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimo – neatlikimo visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos (rizikos) išvengti). Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo (krovinio) sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo (krovinio disponuojančio asmens) nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakovas neatliko veiksmų ir neveikė taip, kad būtų sudarytos prielaidos kroviniams prarasti. Nagrinėjamoje situacijoje vagystė įvyko ne dėl atsakovo veiksmų (neveikimo). Taigi yra pagrindas spręsti, kad atsakovas negalėjo numatyti krovinių vagystės ir užkirsti kelio dėl jos (vagystės) atsiradusioms pasekmėms. Taikytinas ir kitas atleidimo nuo atsakomybė pagrindas – krovinio praradimas įvyko dėl kroviniu disponuojančio asmens (ieškovo) netinkamų veiksmų arba aplaidumo, siuntėjas (ieškovas) neįsitikino, kad kroviniai buvo pakrauti būtent „atsakovui kaip vežėjui“ ar jo (atsakovo) pasitelktam trečiajam asmeniui pervežimui atlikti;Jei ieškovas reikalauja žalos atlyginimo vadovaudamasis CMR konvencijos reglamentavimu ir neįrodinėja atsakovo tyčios ar žalos padarymo veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams, tai atsakovo atsakomybės dydis yra ribotas. Ieškovo išrašytos sąskaitos tretiesiems asmenims (Klimas Sp. zo.o., HAŠPL a. s.) nėra krovinių savikaina, t. y. kaip ieškovas nurodo – krovinių pardavimo kaina. Pagal CMR konvenciją atlyginami tik tiesioginiai nuostoliai (vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti). Nagrinėjamu atveju ieškovas, laikydamas atsakovą vežėju, nepagrįstai reikalauja ir netiesioginių nuostolių atlyginimo. Ieškovas krovinio vertės (tiesioginių nuostolių), ne tik kad neįrodinėja, bet ir nenurodo;Skola ir nuostoliai yra dvi skirtingos civilinės atsakomybės kategorijos. Ieškinio dalykas yra susijęs su ieškovo įrodinėjamais nuostoliais, kuriuos pagal ieškovą sąlygojo „Atsakovo kaip vežėjo“ prarasti kroviniai. CMR konvencijoje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, – nuo ieškinio pateikimo dienos.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose prašo preliminarų sprendimą pakeisti – priteisti iš atsakovo 8 939,90 € dydžio sumą bei 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už preliminariu teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo, papildomai prašė skirti iki 5 792,00 € dydžio baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (El. bylos priedas, b. l. 71-76, 108-109). Ieškovas atsiliepimą bei prašymą skirti baudą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis bei argumentais:
Nepagrįsti atsakovo argumentai, esą atsakovas nebuvo vežėjas pagal CMR konvenciją. Aplinkybė, kad atsakovas, kad pats faktiškai krovinių nevežė, nepanaikina jo (atsakovo) teisinės atsakomybės už prarastus krovinius. Atsakovas buvo teisinis vežėjas pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas Sutartis. Atsakovas turėjo gauti visą apmokėjimą už pervežimus, jeigu atsakovas vykdė tik organizavimo (ekspedijavimo) veiklą, neaišku, kodėl atsakovas išrašė sąskaitas faktūras už suteiktas pervežimo paslaugas. Atsakovas pateikė Ieškovui aiškias instrukcijas, kokie vairuotojai ir kokiais automobiliais gabens krovinius. Būtent minėti automobiliai tiksliai numatytu laiku atvyko į ieškovo teritoriją ir pasikrovė krovinius, todėl ieškovui negalėjo kilti jokių abejonių, kad būtent atsakovas yra krovinių vežėjas. Aplinkybė, kad atsakovas faktiniams pervežimams pasitelkė kitus asmenis nepašalina atsakovo atsakomybės, tai patvirtina ir nuosekli teismų praktika;Atsakovas siekia į gana paprastą faktinę situaciją įnešti teisinį neaiškumą. Atsakovas ir jo (atsakovo) pasitelkti kiti asmenys sudarė tam tikrą subjektų (vežėjų) grandinę, tačiau apie tokią subjektų grandinę ieškovas nebuvo informuotas. Ieškovui nebuvo pateikta nei atsakovo sutartis su UAB „West logistics“, nei su „USLUGI TRANSPORTAWE AGNIESZKA, BOGUSLAW JEDRAL“, nei RIER-TRANS s.r.o. Tai, kad CMR važtaraščiuose faktiniu vežėju buvo nurodytas RIER-TRANS s.r.o., atsakovo kaip susitariančio vežėjo atsakomybės nepašalina, nes atsakovas ieškovui nebuvo nurodęs jokio kito vežėjo, o kroviniai buvo pakrauti būtent tiems vairuotojams ir į tuos automobilius, kurios nurodė atsakovas;Sutartyje buvo aiškiai numatyta, kad tai – „SUTARTYS – UŽSAKYMAI“ krovinio pervežimui. Sutartyse atsakovas aiškiai įvardintas „VEŽĖJU“. Sutartyse neužsimenama apie vežimo ekspedijavimą: sudarytose sutartyse nebuvo nurodyta, kad vykdoma ekspedijavimo paslauga ir atsakovas veikia tik kaip ekspeditorius. Atsakovo įsipareigojimai buvo tipiški vežėjo įsipareigojimams. Jeigu pats atsakovas savo paties parengtoje tipinėje sutarties formoje save įvardijo „VEŽĖJU“, niekam kitam neturi kilti abejonių, kad jis (atsakovas) ir yra vežėjas, o ne ekspeditorius. Be to, net pripažinus, kad ieškovą ir atsakovą siejo ekspedijavimo teisiniai santykiai, tai niekaip nepanaikintų atsakovo atsakomybės, nes atsakovo atsakomybės pagrindas yra savarankiškas sutartinis įsipareigojimas, nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta. Sutarčių 2.2. punktuose buvo aiškiai numatyta, kad „Vežėjas įsipareigoja atsakyti už pilną ar dalinį krovinio praradimą ar jo sugadinimą pagal 56.05.19 krovinių tarptautinio pervežimo sutarties konvencijoje nustatyta tvarka“. Savo ruožtu aplinkybė, kad atsakovas pasitelkė kitus subjektus vežimui atlikti, jo (atsakovo) atsakomybės nepanaikina net jį (atsakovą) laikant tik ekspeditoriumi. Atsakovas negali išvengti atsakomybės nei teigdamas, kad jis (atsakovas) nėra vežėjas CMR konvencijos vartojama prasme, nei argumentuodamas, kad sutartys pagal nacionalinę teisę buvo ne vežimo, o tik ekspedijavimo;Atsakovo teiginiai, kad pats ieškovas yra kaltas dėl krovinių praradimo, yra nepagrįsti. Atsakovas nepaaiškina, kodėl ieškovas turėjo apdrausti krovinius, kai juos (krovinius) perdavė atsakovo dispozicijai. Šiuo atveju pats atsakovas privalėjo įvertinti, ar netikslinga apdrausti jo (atsakovo) žinioje esantį krovinį (arba su tuo susijusias savo komercinės veiklos rizikas), tam, kad draudimo pagrindu kompensuotų išmokas ieškovui už jo (ieškovo) prarastą krovinį;Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad kroviniai buvo perduoti ne atsakovo įgaliotiems asmenims. Atsakovas ieškovui nurodė tikslius transporto priemonių, kuriomis kroviniai bus vežami, taip pat vairuotojų duomenis, tačiau atsakovas nenurodė, kokia konkreti bendrovė atliks vežimus. Todėl atsakovas negali teigti, kad ieškovas perdavė krovinius netinkamam vežėjui, nes pats atsakovas jokio konkretaus vežėjo nenurodė. Atsakovas neįrodė priešingų aplinkybių, t. y. kad kroviniai buvo pakrauti ne į jo (atsakovo) nurodytas transporto priemones, vairuojamas ne jo (atsakovo) nurodytų vairuotojų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieškovo kaltę dėl jo (ieškovo) prarastų krovinių;Atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. sutarčių pažeidimas, ieškovo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp pastarųjų yra akivaizdus – ieškovo kroviniai, kurie buvo pakrauti į atsakovo nurodytus automobilius, vairuojamus atsakovo nurodytų vairuotojų, buvo prarasti. To neginčija ir pats atsakovas. Ieškovas neprivalo įrodinėti akivaizdžių faktų, kurių kita šalis net neginčija;Atsakovas klaidina teismą pasisakydamas apie savo atsakomybės pagal CMR konvenciją ribas. Atsakovas neįrodė, jog krovinys buvo prarastas išskirtinai dėl ieškovo kaltės. Ieškovas nedavė jokių nurodymų atsakovui, dėl kurių kroviniai galėjo būti prarasti. Atsakovas nenurodė jokių krovinių defektų. Įrodinėjama tik tai, kad kroviniai dingo dėl jų (krovinių) vagystės. Vagystės, kaip esą pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės, vertinimas yra nepagrįstas. Atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis buvo atliekamas vežimas, t. y. kokias apsaugos priemones taikė faktiniai vežėjai, kokiais keliais važiavo, kada ir kur buvo sustota poilsio metu, ar sustojimo vietos buvo saugios ir pan. Net pats atsakovas nežino, kokiomis aplinkybėmis kroviniai dingo. Vagystė savaime nelemia vežėjo atleidimo nuo atsakomybės, kadangi, priešingu atveju, tai būtų pagrindas atleisti nuo atsakomybės net ir tuos vežėjus, kurie nesiima net minimalaus atsargumo ir apsaugos priemonių. Vagystė galėtų būti laikoma pagrindu atleisti vežėja nuo atsakomybės, jei jis (vežėjas) įrodytų, kad konkrečioje situacijoje ji (vagystė) nebuvo nei numatyta, nei buvo įmanoma jos (vagystės) išvengti, t. y. tik ypač išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje vagystė laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), todėl įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, tokiais atvejais reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Atsakovas nesiėmė net elementariausių atsargumo ir kontrolės priemonių tam, kad kroviniai būtų vežami patikimo vežėjo. Kitaip tariant, galima pagrįstai teigti, kad krovinių dingimą lėmė ir atsakovo nerūpestingumas, pasireiškęs leidimu susidaryti tokiai ilgai subjektų grandinei, kurios atsakovas nebekontroliavo. Todėl Atsakovo kaltė pasireiškė būtent tuo, kad jis (atsakovas) pats nesirūpino, koks faktinis vežėjas atliks vežimą, netyrė jo (faktinio vežėjo) patikimumo, neužtikrino, kad vežimo paslauga nebūtų perleista kitiems asmenims, o vykdoma patikimo vežėjo. Byloje pakanka to, kad atsakovas neužtikrino patikimo faktinio vežėjo pasirinkimo, net nebekontroliavo vežimo proceso, todėl įvykusi krovinių vagystė negali būti laikoma neišvengiama aplinkybe. Atsakovas privalo įrodyti ir tai, kodėl net įvykus vagystei, žalos nebuvo išvengta ar ji (žala) nebuvo sumažinta, t. y. kodėl pavogti abu kroviniai, kurių bendras svoris net 48 tonos;Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto (SDR) už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. 2015-05-15, 1 SDR buvo lygus 1,13590 €, tai reiškia, kad vežėjo atsakomybė už prarastą 1 kg krovinio (bruto) yra apribota 9,462047 € (8,33 X 1,13590). Todėl maksimalus reikalavimas šioje byloje už prarastus 48 000,00 kg krovinio būtų ribojamas 454 178,30 € dydžio suma. Ieškovui reikalaujant kompensacijos, kuri neviršija CMR konvencijoje nustatytų ribų, ieškovas neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės ar tyčios, didelio neatsargumo. Pakanka tik nustatyti faktą, kad kroviniai yra dingę ir tai įvyko ne dėl ieškovo kaltės ir ne dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo išvengti. Pats atsakovas pripažįsta, kad pagal CMR konvenciją krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos, o jei ir tokių nėra – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Tuo tarpu nei biržos kainos, nei rinkos kaina, nei tokios pat kokybės ir asortimento prekių kaina nėra orientuota tik į savikainą. Šiuo atveju ieškovas rėmėsi konkurencinės rinkos sąlygomis sudaryto sandorio kainomis ir savo žalą skaičiavo klientui išrašytos sąskaitos pagrindu. Jei atsakovas nesutinka, kad tokia kaina neatitinka biržos, rinkos ar analogiškų prekių kainos, jis (atsakovas) ir turi šią aplinkybę įrodyti;Materialiniu teisiniu požiūriu atsakovo rėmimasis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi reiškia pripažinimą, kad jis (atsakovas) laikytinas vežėju ir jo (atsakovo) atsakomybės klausimas spręstinas pagal CMR konvenciją;Nepaisant tiek paties teismo, tiek ieškovo iniciatyvų ginčą išspręsti taikiai, atsakovas šia galimybe ne tik kad nepasinaudojo, tačiau atsakovo atstovo elgesys rodo, kad taikia ginčo išsprendimo galimybe nuo pat pradžių nebuvo tikima, o termino atidėti teismo posėdį tam, kad esą būtų tariamasi dėl taikos sutarties sąlygų, atsakovas prašė tik siekdamas vilkinti bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas visą teismo nustatytą terminą nerodė iniciatyvos dėl taikos sutarties sudarymo, nes sureaguota tik pačiam ieškovui kreipusis jau besibaigiant teismo nustatytam terminui; atsakovas teikė nerealistiškus ir neįgyvendinamus pasiūlymus, kas rodo, kad nuo pat pradžių nesitikėta taikaus ginčo išsprendimo; atsakovas net nereagavo į ieškovo paaiškinimus, kodėl atsakovo nurodomos sąlygos nėra tinkamos ir įgyvendinamos. Dėl šios priežasties ieškovas atsakovui prašo skirti iki 5 792,00 € dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai ieškovas atsisakė nuo reikalavimo priteisti 6 procentų dydžio metinės procesines palūkanas ir reiškia reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovo atstovas nurodė, jog ieškinio dalies atsisakymo pasekmės yra žinomos (El. bylos priedas, b. l. 133-134).
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, jog tarp šalių yra sudaryta ne vežimo, bet ekspedijavimo sutartis, nes ekspedijavimo sutartis yra paslaugų sutartis, t. y kokybiško krovinių organizavimo gabenimo sutartis ir atsakomybė skolininkui kyla tik tuomet, kai skolininkas nevykdo reikalavimo būti atidžiu ir rūpestingu, tuo tarpu vežėjo atsakomybė yra tokia: jeigu krovinis nepasiekė gavėjo, tai laikoma, kad ta sutartis nėra įvykdyta. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų spręsti tai, ar ekspeditorius (atsakovas) tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus organizuoti krovinių pervežimą. Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, nes pasirinko kvalifikuotus vežėjus. Nurodė, jog Sutarčių tekstus rengė ieškovas. Vežėjui atsakomybė pagal CMR kyla tik nuo krovinio priėmimo momento. Nei atsakovas, nei atsakovo agentas krovinio nepriėmė, todėl atsakomybė kilti negali. Atsakovas taip pat paaiškino, jog negalima remtis vien tik vežėjo atsakomybės prezumpcija, nes ieškovas taip pat turėjo bendradarbiauti apsaugant krovinius nuo vagysčių. Jeigu ieškovas būtų buvęs rūpestingas asmuo, tai būtų pasidomėjęs apie vairuotojų tapatybes, kurie buvo kilę iš Jugoslavijos. Teigė, kad aplinkybė kokiais keliais ir kokia tvarka buvo vežamas krovinys nagrinėjamu atveju nėra reikšminga šiai bylai. Teigė, kad atsakovas negalėjo drausti krovinio, nes krovinys nebuvo atsakovo nuosavybė. Atsakovas taip pat nesutiko su žalos dydžio apskaičiavimu, nes ieškovas sąskaitas faktūras išrašo vienašališkai. Be to, sąskaitos faktūros buvo išrašytos tiesiogiai klientams Lenkijoje ir Čekijoje, o pagal CMR krovinio vertė nustatoma pagal krovinio vertę krovinio pakrovimo metu. Ieškovas žala paskaičiavo vadovaudamasis ne pasikrovimo, bet išsikrovimo vietos kriterijumi. Prašė bylinėjimosi išlaidas paskirstyti vadovaujantis rekomendacijose nurodytais kriterijais. Paaiškino, jog atsakovo veikla buvo krovinių gabenimo organizavimas. Kokiam konkrečiam vežėjui buvo pakrautas krovinys atsakovas nežino. Nurodė, kad fakto, jog krovinys yra prarastas, atsakovas neginčija (El. bylos priedas, b. l. 133-134).
Preliminarus sprendimas iš dalies keistinas.
Ginčo esmė
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl 8 939,90 € dydžio žalos (likučio, atlikto po 2015-04-30 įskaitymo (23 960,00 € - 15 020,10 €)) atlyginimo už atsakovo prarastus du krovinius – 48 t vielos. Ieškovas teigia, jog vadovaujantis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 1 dalimi bei Sutarčių Nr. 1 ir 2 2.2. punkte esančiomis sąlygomis, atsakovas ieškovui yra atsakingas už prarastą krovinį (48 t vielos). Atsakovas atsikerta, jog nagrinėjamu atveju vykdė ne vežimo, bet ekspedijavimo paslaugas ir ieškovas žinojo, kad atsakovas pats pervežimų tiesiogiai nevykdo, o tik organizuoja krovinių pervežimus. Be to, ieškovas pakrovė krovinį ne atsakovui ar jo (atsakovo) agentams, tačiau atsakovo neįgaliotam pasikrauti asmeniui, o tai reiškia, kad ieškovas buvo pats nerūpestingas bei neatidus, jog patikėjo krovinių pervežimą asmenims prieš tai neišsiaiškinęs pastarųjų tapatybės. Ginčo dėl krovinio praradimo fakto tarp šalių nekilo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia ir tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, apie tam tikrų faktų buvimą, ar jų nebuvimą, teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, bylos nagrinėjimo metu patikslino šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes (El. bylos priedas, b. l. 133-134).
Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2015-03-12 sudarė sutartį–užsakymą krovinio (24 t vielos) pervežimui maršrutu Kaunas–Lenkija (toliau – Sutartis Nr. 1) bei 2015-03-12 sutartį–užsakymą krovinio (24 t vielos) pervežimui maršrutu Kaunas–Čekija (toliau – Sutartis Nr. 2) (El. bylos priedas, b. l. 5-6, 8-9). Byloje esančiuose važtaraščiuose vėžėju yra nurodytas kitas, nei atsakovas, asmuo (El. bylos priedas, b. l. 7, 10). Bylos duomenimis bei byloje dalyvaujančių šalių paaiškinimais nustatyta, jog abiejų pervežimų metu ieškovo krovinys (iš viso 48 t vielos) buvo prarastas, dėl krovinio praradimo atsakovo iniciatyva Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei Tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo) (El. bylos priedas, b. l. 13-14, 65, 133-134). Ieškovas, vadovaudamasis 2015-03-13 PVM sąskaita faktūra Nr. MNE00000872 bei 2015-02-27 PVM sąskaitą faktūra MNE 00000706, apskaičiavo 23 960,00 € dydžio žalą (El. bylos priedas, b. l. 11-12, 17-18). Po derybų su atsakovu dėl taikaus ginčo sprendimo būdo (El. bylos priedas, b. l. 11-14), atsižvelgdamas į ieškovą ir atsakovą siejusius tarpusavio sutartinius santykius, taip pat į tai, kad 2015-04-30 momentu ieškovas atsakovui turėjo 15 020,10 € dydžio prievolių atsakovui, ieškovas 2015-04-30 atliko vienašališką vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 15 020,10 € dydžio apimtyje iš atsakovo ieškovo reikalaujamos atlyginti 23 960,00 € dydžio žalos sumos (El. bylos priedas, b. l. 15-16).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas bei teismo išvados
Dėl ginčo materialiųjų teisinių santykių kvalifikavimo
Byloje tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl Sutarties Nr. 1 bei Sutarties Nr. 2 materialinio teisinio kvalifikavimo. Ieškovas teigia, jog tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinio vežimo keliais teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnis) ir dėl to turi būti taikomos, be kita ko, CMR konvencijos nuostatos, o atsakovas nurodo, kad tarp šalių susiklostė ekspedijavimo teisiniai santykiai pagal CK 6.824 straipsnį ir CMR konvencijos nuostatos atsakovui nėra taikytinos (El. bylos priedas, b. l. 44, 73).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Taigi bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, atlieka byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių kvalifikavimą, taikytiną ginčo šalims. Kasacinis teismas, spręsdamas tarptautinio krovinių vežimo ir ekspedijavimo sutarčių atribojimo klausimą, išaiškino, sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje nurodyta informacija apie vežimą atliekantį vežėją, nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iš tokio dokumento spręsti sunku. Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį į byloje esančius šalių susirašinėjimus ir PVM sąskaitas faktūras ta apimtimi, kuria šalys sulygo dėl užmokesčio už paslaugas (ar paslaugas apima tik ekspedijavimo paslaugas, ar į kainą įskaičiuotas ir atlyginimas faktiniam vežėjui už įvykdytą krovinio pervežimą, kuris asmuo yra faktinis ieškovo lėšų už atliktą pervežimą gavėjas). Tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau sutartyje nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Būtent siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui apimtį ir šiam garantuoja, kad netinkamos sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
Iš į bylą pateiktų Sutarčių Nr. 1 bei Nr. 2 preambulės matyti, jog ieškovas yra įvardintas užsakovu, o atsakovas – vežėju (El. bylos priedas, b. l. 5, 8). Iš Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 paragrafo „užsakovas (šiuo atveju – ieškovas) įsipareigoja“ (Sutarčių 1.1.-1.3. punktai) matyti, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui pateikti 24 t vielos 2015-03-12 08:00-09:00 val. pasikrovimui, užpildyti reikiamus dokumentus bei apmokėti vežėjui 450,00 € ir 700,00 € dydžio mokestį. Tuo tarpu vežėjas, t. y. atsakovas, įsipareigojo pateikti į į pakrovimo vietą techniškai tvarkingą transportą, pateikti pervežimui reikalingus dokumentus bei atsakyti už pilną ar dalinį krovinio praradimą CMR konvencijoje nustatyta tvarka (Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 2 paragrafo „vežėjas įsipareigoja“ sąlygos) (El. bylos priedas, b. l. 5, 8). Iš atsakovo 2015-04-20 pretenzijos, pateiktos ieškovui, 1 punkto matyti, kad atsakovas ieškovui teigia, jog atliko visus veiksmus, būdingus atsakingam vežėjui (El. bylos priedas, b. l. 13). Teismo vertinimu, teisinių santykių kvalifikavimui taip pat yra reikšmingos atsakovo į bylą pateiktos sutartis, sudarytos su trečiaisiais asmenimis – 2015-03-10 pervežimo sutartis Nr. 02427 bei Nr. 02428 (El. bylos priedas, b. l. 47-48). Iš atsakovo pateiktų sutarčių su trečiaisiais asmenimis turinio matyti, jog atsakovas pervežimo paslaugą į Čekiją 2015-03-10 perpardavė už 650,00 € dydžio sumą, o vežimo paslaugą į Lenkiją 2015-03-10 – už 400,00 € dydžio sumą kitam vežėjui UAB „West logistics“. Be to, reikšminga aplinkybė, jog sutarčių su trečiaisiais asmenimis 10 punkte nurodyta, kad vežėjas (trečiasis asmuo UAB „West logistics“) privalo būti neutralus užsakovo (šiuo atveju – atsakovo) kliento, kuris nurodytas CMR važtaraštyje, atžvilgiu (El. bylos priedas, b. l. 47, 48). Byloje taip pat yra duomenų, jog analogiškomis, kaip ir atsakovo su trečiuoju asmeniu UAB „West logistics“ sutarčių sąlygomis, paskesni vežėjai (pavyzdžiui, UAB „West logistics“), tik už dar mažesnę vežimo kainą (atitinkamai 350,00 € – į Lenkiją ir 450,00 € – į Čekiją), sudarė pervežimo sutarčių grandinę (El. bylos priedas, b. l. 49-57). Esant šiems rašytiniams įrodymams bei aplinkybėms, jog ieškovas atsakovą aiškiai bei nedviprasmiškai Sutartyse Nr. 1 bei Nr. 2 įvardijo kaip vežėją, Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 buvo aiškiai apibrėžtos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat į tai, kad atsakovas dar prieš 2015-03-12 Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sudarymą už mažesnę kainą, nei ieškovo mokėtina atsakovui už pervežimo paslaugas, buvo sudaręs su trečiuoju asmeniu UAB „West logistics“ ir, be kita ko, į tai, jog tiek Sutartyse Nr. 1 bei Nr. 2 grafoje „papildoma informacija“ nurodyti sunkvežimių identifikaciniai numeriai sutampa su CMR važtaraščiuose nurodytais automobilių identifikaciniais numeriais bei Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 nesant expressis verbis (lot. aiškiai, tiesiogiai) numatytos sąlygos, jog atsakovas vykdo tik ekspedijavimo paslaugą (priešingai, atsakovas nurodė, kad visa apimtimi, kaip vežėjas, ieškovui už prarastą krovinį atsako pagal CMR konvekcijos nuostatas) teismas sprendžia, jog ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutartis Nr. 1 bei Nr. 2 labiau atitinka tarptautinio krovinių pervežimo sutarties sąlygas (CK 6.808 straipsnis, CMR konvencijos 1 straipsnis 1 dalis). Teismas taip pat pažymi, jog atsakovas yra tiesioginis ir pirminis visos ieškovo mokėtinos pervežimo kainos gavėjas, t. y. atsakovas turėjo gauti visą atlyginimą už atliktą pervežimą, o ne tik už jo ekspedijavimą. Taigi, teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių pervežimo, o ne ekspedijavimo teisiniai santykiai (CK 6.808 straipsnis, CMR konvencijos 1 straipsnis 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
Dėl vežėjo atsakomybės
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas už prarastą ieškovo krovinį (48 t vielos). Teismas pažymi, jog byloje ginčo dėl to, jog krovinys yra prarastas – nėra, be to, tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovo 2015-04-20 atsakymas į ieškovo pretenziją (El. bylos priedas, b. l. 13), atsakovo pateiktas atsiliepimas (El. bylos priedas, b. l. 43-46) bei Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei Tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo) (El. bylos priedas, b. l. 65), atsakovo ir ieškovo paaiškinimai teismui (El. bylos priedas, b. l. 133-134) (CPK 185-187 straipsniai). Ieškovas teigia, jog pagal Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 2.2. punkto sąlygas bei CMR konvencijos nuostatas ieškovui už prarastą krovinį yra atsakingas atsakovas, o atsakovas atsikerta, kad nagrinėjamu atveju CMR konvencija negali būti taikytina, ieškovas neįrodinėja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, be to, yra aplinkybių, šalinančių atsakovo atsakomybę ieškovui, nes ieškovas taip pat turėjo bendradarbiauti apsaugant krovinius nuo vagysčių. Taip pat atsakovas nurodė, jog ieškovas visą laiką žinojo, jog atsakovas pats pervežimų nevykdo ir nei atsakovas, nei atsakovo agentas ieškovo krovinių nepriėmė, todėl atsakomybė kilti negali.
Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata aktuali, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas. Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją. Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Taigi tokiu atveju, kai šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji (šalis) laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Be to, CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad, taikant CMR Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis (vežėjas) naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo (vežėjo) įpareigojimus. Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir yra įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje materialiosios teisės normoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktą, ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, bei taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą atsiradimo momentas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014).
Byloje nustatyta, kad pervežimo paslaugas ieškovas užsakė iš atsakovo, t. y. ieškovas su atsakovu 2015-03-12 sudarė Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Iš Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, jog atsakovas įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą transporto priemonę užsakyme nurodytu laiku bei atsakyti už pilną ar dalinį krovinio praradimą pagal VMR konvencijos nuostatas (El. bylos priedas, b. l. 5-8). Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 duomenų apie tai, kad atsakovas krovinį veš ne pats, o tik ekspedijuos, nėra. Be to, atsakovas 2015-04-20 atsakyme į pretenziją ir pats nurodė, kad sąžiningai ir rūpestingai atliko visus veiksmus, būdingus vežėjui, o ne ekspeditoriui (El. bylos priedas, b. l. 13). Taip pat atsakovas nurodė, jog yra inicijavęs ir ikiteisminį tyrimą dėl prarasto krovinio. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog jis (atsakovas) neprisiėmė vežėjo pareigų, priešingai, atsakovas expressis verbis Sutartyje Nr. 1 ir Nr. 2 save įvardijo kaip vežėją, atsakingą ieškovui pagal CMR konvencijos sąlygas. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių CMR važtaraščių matyti, kad krovinys (48 t vielos) buvo pakrautas į transporto priemones, kurių Nr. MI 530 CN / MI 333 DF ir SO016AR / SO 110AF, t. y. šie transporto priemonės numeriai atitinka Sutartyje Nr. 1 ir Sutartyje Nr. 2 nurodytą transporto priemonės numerį (El. bylos priedas, b. l. 5, 7; 5, 10). Byloje taip pat nustatyta, kad būtent šioms transporto priemonės, kurių Nr. MI 530 CN / MI 333 DF ir SO016AR / SO 110AF yra išduotas ieškovo leidimas (El. bylos priedas, b. l. 6, 9). Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu krovinys buvo pakrautas kitai transporto priemonei, atsakovas neišnyksta pareiga, kaip vežėjui, atlyginti nuostolius. Taigi teismo vertinimu, atsakovo teiginiai, jog jam (atsakovui) šiuo atveju nekyla atsakomybė už prarastą krovinį pagal CMR konvenciją yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, jog ieškovas buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas pakraudamas krovinį.
Teismas papildomai pažymi, jog priešingos išvados dėl atsakovo atsakomybės ieškovui nebūtų ir Sutartį Nr. 1 ir Nr. 2 kvalifikavus ekspedijavimo sutartimi. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog ekspeditoriaus civilinė atsakomybė pagal nacionalinę teisę yra netgi platesnė nei vežėjo, nes toks ekspeditoriaus civilinės atsakomybės apimties įtvirtinimas paremtas ekspeditoriaus civilinės atsakomybės specifiškumu – ekspeditoriaus civilinė atsakomybė yra ypatinga tuo, kad krovinio ekspedijavimo sutartimi ekspeditorius prisiima del credere pobūdžio atsakomybę už trečiuosius asmenis, t. y. ekspeditorius atsako prieš užsakovą už trečiuosius asmenis, kuriems visiškai ar iš dalies perduodamas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (pvz., krovinio sandėliavimas, vežimas), tačiau, atlyginęs užsakovui padarytą žalą, ekspeditorius įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiuosius asmenis, dėl kurių prievolių pažeidimo kilo žala (CK 6.828 straipsnis). Ekspeditoriaus civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, kai prarandamas ar sugadinamas visas ar dalis ekspeditoriui perduoto krovinio, nepriklausomai nuo to, ar už prievolės pažeidimą asmeniškai atsakingas ekspeditorius ar trečiasis asmuo, kuriam buvo perduotas krovinio ekspedijavimo sutarties vykdymas (Vilniaus apygardos teismo 2015-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-123-619/2015).
Dėl prarasto krovinio vertės (8 939,90 € dydžio žalos) atlyginimo
Byloje kilo ginčas ir dėl žalos dydžio apskaičiavimo už prarastą krovinį (48 t vielos), kurį atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovui pervežti į Čekiją bei Lenkiją. Ieškovas nurodo, kad krovinių perdavimo metu krovinio kaina buvo 12 800,00 € už krovinį į Lenkiją bei 11 160,00 € dydžio suma už krovinį į Čekiją. Šią sumą įrodinėja 2015-03-13 PVM sąskaita faktūra Nr. MNE00000872 bei 2015-02-27 PVM sąskaita faktūra MNE 00000706. Kadangi ieškovas atliko 15 020,10 € dydžio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tai atsakovas ieškovui turi padengti likusią 8 939,00 € dydžio žalą. Atsakovas atsikerta, jog ieškovas sąskaitas faktūras išrašo vienašališkai ir jose (sąskaitose faktūrose) gali nurodyti bet kokią kainą. Be to, pagal CMR konvenciją, krovinio vertė nustatoma pagal krovinio vertę krovinio pakrovimo metu, o ieškovas žalą paskaičiavo vadovaudamasis ne pasikrovimo, bet išsikrovimo vietos kriterijumi.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Taigi CMR konvencija krovinio vertę sieja su ta jo (krovinio) verte, kuri buvo nustatyta priimant krovinį vežti, t. y. su krovinio verte jo (krovinio) pervežimo priėmimo vietoje ir priėmimo momentu. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Kai sprendžiamas klausimas dėl prarasto krovinio ar jo dalies įvertinimo, turi būti vadovaujamasi ta suma, kuri įrašyta važtaraštyje arba sąskaitose faktūrose, lydėjusiose krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2014; 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog prie Sutarties Nr. 1 yra pridėtas leidimas, kuriame nurodyta krovinio į Lenkiją specifikacija, pateikta detali lentelė, kiek ir kokios vielos buvo gabenama, kokia nagrinėjamu atveju kiekvieno vielos ritinio kaina (El. bylos priedas, b. l. 6). Iš 2015-03-13 leidime esančios lentelės grafų 1-8 duomenų matyti, jog ieškovas krovinį į Lenkiją įkainojo 12 800,00 € dydžio suma (590,00 € + (2 t X 575,00 €) + (4 t X 565,00 €) + (3 t X 550,00 €) + (8 t X 550,00 €) + (3 t X 550,00 €) + 550,00 € + 550,00 €). Be to, leidime yra nurodytas Nr. 16/91415, kuris sutampa su CMR važtaraštyje nurodytu 5 eilutėje „order“ (angl. užsakymas) numeriu (El. bylos priedas, b. l. 6-7). 2015-03-12 leidime (krovinys į Čekija) nurodyta, jog yra vežamas 24 t krovinys po 465 € / t. y. 24 t X 465 € / t = 11 160,00 € (El. bylos priedas, b. l. 9). CMR važtaraščio grafoje Nr. 5 „order“ (angl. užsakymas) nurodytas Nr. 328/18-2014/N-19/100-7 sutampa su 2015-03-12 leidime nurodytu produkcijos numeriu (El. bylos priedas, b. l. 9-10). Teismas pažymi, jog ir 2015-03-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. MNE00000872 bei 2015-02-27 PVM sąskaitos faktūros Nr. MNE 00000706 sutampa su CMR važtaraščių 5 grafoje „inovoice“ (angl. sąskaita faktūra) nurodytais numeriais. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog sudarydamos pervežimo sutartį šalys žinojo, koks ir kokios vertės krovinys bus gabenamas, priimant krovinį CMR važtaraštyje nurodyti numeriai visiškai sutapo su ieškovo pateiktais leidime bei PVM sąskaitose faktūrose nurodytais numeriais. Atsakovas teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais galima būtų vadovautis nustatant kitokį, nei nurodo ieškovas, žalos dydį. Teismas taip pat atmeta atsakovo teiginį, jog ieškovas žalą apskaičiavo ne pasikrovimo, bet atkrovimo momentu. Byloje esantys įrodymai – Sutartis Nr. 1 ir Sutartis Nr. 2, 2015-03-12 ir 2015-03-13 leidimai, CMR važtaraščiai, PVM sąskaitos faktūros bei ieškovo susirašinėjimas su atsakovo patvirtina, jog atsakovas žinojo, koks ir kokios vertės krovinys buvo gabenamas, CMR važtaraštyje yra nuorodos į krovinio vertę nurodančius dokumentus krovinio pakrovimo, bet ne iškrovimo momentu. Atsakovas paneigiančių šią aplinkybę duomenų teismui taip pat nepateikė. Teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai nurodė žalos dydį 23 960,00 € (12 800,00 € (už krovinį į Lenkiją) + 11 160,00 € (už krovinį į Čekiją)), o atlikus įskaitymą 15 020,10 € dydžio apimtyje, atsakovas ieškovui turi atlyginti dar 8 939,90 € likusios žalos dalį.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (El. bylos priedas, b. l. 76, 133-134).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palūkanų, mokėtinų vežėjo, dydį reglamentuoja CMR konvencija. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų dydžio palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012).
Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai yra priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 8 939,00 € dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-05-20 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudos skyrimo
Ieškovas, be kita ko, pareiškė prašymą skirti atsakovui iki 5 792,00 € dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš baudos skiriant ieškovui (El. bylos priedas, b. l. 108-109, 133-134). Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovas visą teismo nustatytą terminą nerodė iniciatyvos dėl taikos sutarties sudarymo, atsakovas teikė nerealistiškus ir neįgyvendinamus pasiūlymus, nuo pat pradžių nesitikėta taikaus ginčo išsprendimo. Atsakovas atsikerta, jog ieškovas baudą skirti prašo iš esmės dėl to, jog 50 procentų dalies baudos norėtų prisiteisti kaip kompensaciją.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-2015).
Teismas sprendžia, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, jog susirašinėjimas tarp ieškovo ir atsakovo atstovo dėl taikos sutarties sąlygų vyko (El. bylos priedas, b. l. 110-125). Iš pateikto susirašinėjimo taip pat matyti, jog atsakovo atstovas ieškovo atstovui 2015-11-05 pateikė taikos sutarties projektą, o 2015-11-06 buvo gautas ieškovo atstovo komentaras į taikos sutarties sąlygas (El. bylos priedas, b. l. 115-118). Be to, susirašinėjimas dėl taikos sutarties sąlygų tarp ieškovo ir atsakovo atstovų vyko iki 2015-11-20 (El. bylos priedas, b. l. 125). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nors derybos dėl taikos sutarties ir nepasiekė lauktino (tikėto) rezultato, o iš susirašinėjimo turinio matyti, kad ieškovo ir atsakovo atstovų derybos buvo linkusios net į asmeniškumus, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nors ir su vėlavimais, tačiau atsakovo atstovas į ieškovo atstovo paklausimus visgi atsakė. Dėl šios priežasties, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo atsakovui skirti baudą.
Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus, kuriame nurodė, kad iš atsakovo prašo priteisti ne 6 (šešis), bet 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (El. bylos priedas, b. l. 96). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsisako nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas, bet palaiko prašymą priteisti 5 (penkis) procentus metinių procesinių palūkanų. Be kita to ieškovo atstovas nurodė, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės ieškovui ir jo (ieškovo atstovui) yra žinomos (El. bylos priedas, b. l. 133-134).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pareikšti teismui, jog atsisako savo reikalavimų atsakovui. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas, gavęs ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (dėl 6 (šešių) procentų metinių procesinių palūkanų), ieškovui išaiškino ieškinio atsisakymo pasekmes, o ieškovas patvirtino, jog ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovui yra žinomos (El. bylos priedas, b. l. 133-134). Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą dėl 6 (šešių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo nutraukia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010).
Ieškovas pareiškė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 101,00 € dydžio žyminis mokestis bei 4 784,52 € dydžio išlaidos, advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (El. bylos priedas, b. l. 22, 93-101). Ieškovo prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1000,00 Eur. Mažindamas prašomų priteisti išlaidų dydį teismas įvertino ginčo sumą, bylos apimtį (1 tomas), vykusio teismo posėdžio trukmę (apie 1 val. 20 min.), taip pat ieškovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį (ieškinys dokumentinio proceso tvarka, atsiliepimas į prieštaravimus). Tokios apimties ir turinio procesiniams dokumentams parengti, teismo vertinimu, pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų, įvertinus ir tai, kad ieškiniui parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 101,00 € dydžio žyminis mokestis yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 € dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-02 preliminarų sprendimą iš dalies pakeisti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Eurasia Logistics“, juridinio asmens kodas 302604529, 8 939,90 € dydžio žalos, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už galutiniu teismo sprendimu priteistą 8 939,90 € dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-05-20 – iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 101,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų UAB „Mechel Nemunas“, juridinio asmens kodas 11790066, naudai.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.