- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 1-63-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51186-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Civilinis ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Eelena Žilėnienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2019-11-15, būdama AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, AB „(duomenys neskelbtini)“ 502 Paypost skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu, turėdama savo žinioje AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, gautas vykdant pareigų apraše Nr. 5.00.17 nustatytas funkcijas, jas paėmė, tačiau jų neinkasavo, į kasą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - 41521,02 eurus.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. Z. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad pinigus pasisavino, nes turėjo skolų, kurias reikėjo dengti. Paimti pinigai buvo skiriami ir pragyvenimui. Ji dirbo pardavimų vadybininke AB „(duomenys neskelbtini)“, „PayPost“ skyriuje Nr. 502, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio. Jos darbo laikotarpiu jokių įsilaužimų, vagysčių nepastebėjo. Pinigus pasisavino kaltinime nurodytu laikotarpiu. Imdavo skirtingas sumas, tai 200 eurų, tai 300 eurų per dieną, bet tą darė ne kiekvieną dieną. Kai buvo paskutinė inventorizacija, ji bijojo prisipažinti, todėl ėmė nedarbingumus. Ji jautė, kad vadovas ją spaudžia greičiau daryti inventorizaciją, bet ji bijojo prisipažinti. Galų gale jie susitiko prie Antakalnio poliklinikos, ji padavė raktus ir parašė sms žinutę, kad skyriuje nėra apie 40 000 eurų. Dėl 5000 eurų ji nelabai pamena. Darbo vietoje ji dirbo viena. Buvo vieną dieną mokymai rugsėjo mėnesį, o tuomet ją pavadavo kolegė J. G.. Raktus nuo seifo ir nuo kasos laikė stalčiuje. Kai baigdavo darbą, stalčių išsiimdavo, nešdavo į seifą, kurį užrakindavo. Seifo raktus įdėdavo į stalčių. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau iki šiol nėra atlyginusi padarytos žalos, nes neturėjo pastovaus darbo. Pasižada atlyginti žalą mokėdama kas mėnesį kažkokią sumą. Problemų su lošimais, priklausomybių neturi. Gyvena su draugu, kuris dirba ir padės jai atlyginti padarytą žalą. Labai galisi dėl savo neteisėto elgesio.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Be kaltinamosios prisipažinimo ir paaiškinimo, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Iš 2019-11-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad Saugos ir prevencijos departamentui tiriant grynųjų pinigų trūkumo 502 Paypost skyriuje aplinkybes, nagrinėjant 502 Paypost skyriaus Kasos atskaitas 130f, atkreiptas dėmesys į tai, kad nuo 2019 m. gegužės mėn. padidėjo grynųjų pinigų likučio suma kasoje, tuo pačiu vyko grynųjų pinigų papildymas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini), o inkasavimas į banką vykdomas nebuvo. Tai patvirtina konkrečių dienų, kuomet buvo papildomai imami pinigai, kasos ataskaitos: 2019-04-11 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 10 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 11690,97 eurai; 2019-05-10 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 7 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 19357,81 eurai; 2019-07-11 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 5 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 16517,33 eurai; 2019-08-12 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 5 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 25351,57 eurai; 2019-09-11 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 5 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 30072,20 eurai; 2019-10-14 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 2 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 41718,18 eurų; 2019-11-14 paimta (grynųjų pinigų gavimas iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) skyriaus) 5 000 eurų, grynųjų pinigų likutis kasoje 41794,30 eurų (t. 1, b. l. 3-4).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus reg. 502-ojo klientų aptarnavimo skyriaus 2019-11-15 Kasos ataskaitos 130f matyti, jog likutis kasoje dienos pradžioje ir pabaigoje lygus 38 981,16 eurų, pajamų ir išlaidų tą dieną neturėta, o 2019-11-15 atlikus grynųjų pinigų skaičiavimą kasoje rasta 2460,14 eurų (t. 1, b. l. 9-10).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus reg. 502-ojo klientų aptarnavimo skyriaus 2019 m. sausio -lapkričio mėnesių Kasos ataskaitų 130f matyti, jog dienos pradžioje, esant grynųjų pinigų kasoje, užsakomi grynieji pinigai dienos išlaidoms padengti, o dienos pabaigoje lieka panašaus dydžio grynųjų pinigų likutis, pavyzdžiui 2019-01-10 likutis dienos pradžioje yra 13 735,24 eurų, pajamos lygios 12 041,35 eurų, išlaidos tą dieną sudaro 12 496,35 eurų, kasos likutis dienos pabaigoje yra 13 280,24 eurų. 2019-02-12 dienos pradžios likutis 9124,41 eurų, pajamos 3546,12 eurų, išlaidos 7215,64 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 5454,89 eurų. 2019-02-13 dienos pradžios likutis 5454,89 eurų, pajamos 8044,54 eurų (iš jų 7 000 eurų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini)), išlaidos 3911,81 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 9587,62 eurų. 2019-03-12 dienos pradžios likutis 12 974,58 eurų, pajamos 15 761,23 eurų (iš jų 10 000 eurų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini)), išlaidos 15876,92 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 12858,89 eurų. 2019-04-11 dienos pradžios likutis 11 690,97 eurų, pajamos 12 761,23 eurų (iš jų 10 000 eurų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini)), išlaidos 4218,17 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 19 564,67 eurų. 2019-07-11 dienos pradžios likutis 16 517,33 eurų, pajamos 7285,92 eurų (iš jų 5 000 eurų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini)), išlaidos 3013,56 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 20 789,69 eurų. 2019-08-12 dienos pradžios likutis 25 351,57 eurų, pajamos 7007,40 eurų (iš jų 5 000 eurų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini)), išlaidos 5307,52 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 27 051,45 eurų. 2019-09-11 dienos pradžios likutis 30 072,20 eurų, pajamos 5511,05 eurų (iš jų 5 000 eurų grynųjų pinigų iš (duomenys neskelbtini)), išlaidos 339,30 eurų, likutis dienos pabaigoje yra 35 243,95 eurų ir t.t. (t. 1, b. l. 15-25).
Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo padalinio vadybininko pareigų aprašo Nr. 5.00.17 matyti, kad pagrindinė darbo funkcija yra klientų aptarnavimas skyriuose (toliau skyrius) parduoti finansines paslaugas ir kitus bendrovės produktus/prekes klientams. Pareigos: 3.1 teikia paslaugas (vykdo finansinių paslaugų bei kitų bendrovės produktų/prekių pardavimus) klientams, laikantis bendrovėje patvirtinto klientų aptarnavimo standarto, vadovaujantis darbų ar tvarkos aprašymais, instrukcijomis, kitais reikalavimais; 3.2 Konsultuoja klientus apie paslaugas, jų kainas ir tarifus; 3.3 Vykdo grupės vadovo nustatytus asmeninius pardavimo tikslus; 3.4 bendrovėje nustatyta tvarka atlieka grynųjų pinigų bei kasos operacijas, jas įformina, pildo kasos sistemos kasos operacijų žurnalą, planuoja dienos grynųjų pinigų srautus, vykdo grynųjų pinigų užsakymus, inkasavimą; 3.5 Nustatyta tvarka išrašo PVM sąskaitas faktūras už darbo vietoje (skyriuje) suteiktas paslaugas; 3.6 Priima reklaminę ir informacinę medžiagą, laikantis reikalavimų/nurodymų ją eksponuoja; 3.7 Ruošia dienos ir mėnesines ataskaitas, nurodytas paslaugų darbo aprašymuose; 3.8 Griežtai laikosi rašytinių instrukcijų (nurodymų), kad užtikrinti grynųjų pinigų, dokumentų kitų materialinių vertybių saugumą; 3.9 Atsakingai ir taupiai naudoja darbui skirtas priemones, rūpinasi jų užsakymu; 3.10 Užtikrina tvarką savo darbo vietoje, rūpinasi tvarka klientų dalyje bei 2 metrų atstumu aplink skyrių; 3.00 Pagal kompetenciją vykdo kitas vadovo skirtas užduotis (t. 1, b. l. 36-37).
Iš 2019-12-09 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad 502 Paypost skyriuje paskutinė inventorizacija iki 2019-11-15 buvo atlikta 2018-10-31, kitų inventorizacijų 502 Paypost skyriuje nebuvo. AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pinigai 502 Paypost skyriuje galėjo būti pasisavinti laikotarpyje nuo 2018-10-31 iki 2019-11-15, tačiau kada tiksliai, nustatyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 41).
Iš 2020-05-13 AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad V. Z. nedarbo metu (liga, atostogos) jos niekas nepavaduodavo, skyrius būdavo uždarytas (t. 1, b. l. 65).
Iš įvykio vietos AB „(duomenys neskelbtini)“ 502 Paypost skyriaus patalpos apžiūros protokolo matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ patalpa adresu (duomenys neskelbtini) yra pirmame aukšte, įėjimas iš lauko. Įėjus į patalpą dešinėje pusėje yra Paypost skyrius, kuris nuo bendrų (duomenys neskelbtini) patalpų iš dešinės pusės atskirtas stikline pertvara, kurioje yra rakinamos durys. Dešinėje pusėje taip pat yra klientų zona, kurią su Paypost skyriaus patalpa skiria Paypost darbuotojo stalas. Ant stalo yra darbuotojo kompiuteris, čekių spausdintuvas, kodų skeneris, pinigų tikrinimo aparatas. Stalo kairėje pusėje, po stalo dangčiu yra kasos stalčius, kuris rakinasi rakteliu arba atsidaro automatiškai po kiekvienos kasos operacijos. Minėtame stalčiuje esantys pinigai darbuotojui išėjus iš Paypost patalpos turi būti patalpinti į seifą, esantį AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinių patalpų saugojimo patalpose. Kairėje pusėje nuo įėjimo yra (duomenys neskelbtini) skyrius, kuris nuo bendros (duomenys neskelbtini) patalpos atskirtas mediniu stovu su plastikinėmis pertvaromis. Tarp sienos ir pertvaros yra praėjimas į (duomenys neskelbtini) darbines patalpas, kuriuose keliomis eilėmis stovi metalinės lentynos su siuntomis. Praėjus pro minėtas patalpas dešinėje pusėje yra neuždaromas įėjimas į (duomenys neskelbtini) tarnybines patalpas. Įėjus į tarnybines patalpas, iš kairės pusės yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovės kabinetas, iš dešinės yra saugojimo patalpa, kurioje yra laikomi seifai. Minėta patalpa yra užrakinta, į ją galima patekti atrakinus duris raktu arba (duomenys neskelbtini) darbuotojo kortele. Įėjus į minėtą patalpą, iš abiejų patalpos šonų yra lentynos su siuntomis, kurias praėjus, iš kairės pusės prie sienos stovi du AB „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas Paypost seifai; AB „(duomenys neskelbtini)“ seifai, sustatyti vienas ant kito, Paypost skyriaus seifas stovi šalia. Seifai užrakinti. Taip pat į tarnybines patalpas galima patekti pro duris, esančias priešais pagrindinį įėjimą į AB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas. Minėtos durys yra užrakintos ir atidaromos raktu arba (duomenys neskelbtini) darbuotojo kortele (t. 2, b. l. 73-83).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo padalinio Finansinių paslaugų pardavimo Rytų regiono grupės vadovu. 2019 m. spalio mėn. turėjo būti atlikta 502 Paypost skyriaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini), inventorizacija. Minėtas skyrius yra (duomenys neskelbtini) 40-o skyriaus, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpose, jame dirba viena darbuotoja - V. Z.. Savo darbo vietoje ji turi kompiuterį su kasos sistema, printerį, pinigų tikrinimo aparatą, atskirtoje patalpoje yra seifas, kuriame yra saugomi pinigai. Raktas nuo seifo yra vienas, jį turėjo tik ankščiau minėta darbuotoja. Jis sudarė Paypost skyrių inventorizacijos grafiką, apie tai pranešė darbuotojams. 2019-10-22 buvo planuojama 502 Paypost skyriaus inventorizacija, tačiau 2019-10-21 minėto skyriaus darbuotoja V. Z. jam atsiuntė žinutę, kad jai yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir į darbą ji neateis. 2019-10-23 ji vėl atsiuntė žinutę, kad pratęsė nedarbingumą. Tokiu būdu nedarbingumas buvo pratęstas iki 2019-11-13.
2019-11-14 V. Z. išėjo į darbą, jis jai paskambino, pasiteiravo, ar viskas gerai ir pasakė, kad kitą dieną, t. y. 2019-11-15, atvažiuos daryti inventorizaciją. Tačiau 2019-11-15 V. Z. jį vėl informavo, kad susirgo. Jis jai pasakė, kad turi atlikti inventorizaciją ir paprašė perduoti jam raktą nuo seifo. Jie susitiko prie Antakalnio poliklinikos, kur V. Z. perdavė jam raktą nuo seifo. Raktas nuo seifo Paypost 502 skyriuje buvo tik vienas, kuris, V. Z. darbo Paypost laikotarpiu, visą laiką buvo pas ją, minėtas raktas jam buvo perduotas tik 2019-11-15. Į patalpas, kur stovėjo seifas, galima buvo patekti tik su minėto (duomenys neskelbtini) darbuotojo kortelė, kurių kitų (duomenys neskelbtini) skyrių darbuotojai ir Paypost skyrių darbuotojai neturi. Inventorizacija atlikti jam padėjo pardavimų vadybininkė A. G.. Atvykus į Paypost 502 skyrių daryti inventorizaciją, jis iš V. Z. gavo SMS žinutę, kad kasoje trūksta apie 40 000 eurų. Žinutės kopiją prideda prie apklausos protokolo. Prieš tai jis jokių įtarimų neturėjo, galvojo, kad žmogus tikrai serga. Tada jis pakvietė dar vieną darbuotoją - Ž. B. dalyvauti inventorizacijoje. Metinė inventorizacija atliekama kartą per metus, taip pat būna atliekama inventorizacija, kai suserga darbuotojas ir jo darbą perima kitas darbuotojas. Šiuo atveju, jis neatsimena, kad V. Z. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio mėnesio sirgtų ir ją pavaduotų koks nors kitas darbuotojas.
Paypost skyriuose yra priimamos įmokos, išduodami kreditai, išmokamos pensijos, gaunami pinigų pavedimai, kaip užsienyje taip ir Lietuvoje, visos operacijos yra atliekamos grynais pinigais. Kiekviena procedūra yra fiksuojama programoje, į kasos ataskaitą automatiškai įtraukiamos pinigų sumos, gautos nuo atliktų procedūrų. Dienos pabaigoje galima suformuoti kasos ataskaitą, kad sutikrinti kiek pinigų yra kasoje.
Kasos ataskaitoje 130f. yra pildomi keli pagrindiniai langeliai:
A. Įplaukos: grynųjų gavimas iš banko; grynųjų pinigų gavimas iš (duomenys neskelbtini), tokios galimybės neturi Paypost skyriai, kurie nėra (duomenys neskelbtini) skyrių patalpose; įplaukos per laikotarpį (pagal KO6 pažymą), tai pinigai gauti iš klientų; koreguojantis įrašas (daromas labai retai, kai suklysta pats klientas ar darbuotojas ir iš karto minėta klaida nebuvo pastebėta, pvz. buvo sumokėta ne tą pinigų sumą, arba netinkamai nurodytas pinigų gavėjas); valiutos keitimas, bet tokios procedūros jų skyriai neturi.
B. Išlaidos: inkasavimas į banką; inkasavimas į (duomenys neskelbtini); (tai grynųjų pinigų įmokėjimas į banką ar į (duomenys neskelbtini) skyrių) išmokėta per laikotarpį (pagal KO6 pažymą), tai pinigai išmokėti klientams.
Jų skyriuje dirbama tik su grynais pinigais. Minėta atskaita yra patvirtinama kiekvienos dienos pabaigoje ir kartą į mėnesį yra atspausdinama viso mėnesio ataskaita. Jeigu dienos ataskaita nepatvirtinta, apie tai el. paštu pranešame Paypost darbuotojui, tai daro buhalterijos darbuotojas. Tačiau nėra buhalterijos darbuotojų priskirtų prie tam tikrų Paypost skyrių, nes buhalteriai yra priskirti prie Buhalterinės apskaitos departamento, jie atlieka skirtingas funkcijas, tačiau nėra atskirų darbuotojų atsakingų būtent už kasos ataskaitų formavimus.
Jeigu darbuotojas nustato pinigų trūkumą ar perteklių kasoje, apie tai turi pranešti jam kaip savo vadovui. Informuoti reikia kuo skubiau, tada jis atvyksta į nurodytą skyrių, kur surašo pinigų trūkumo arba pertekliaus aktą, kuriame pasirašo darbuotojas ir jis. Kai kasoje susirenka pakankamai pinigų tai pats darbuotojas užsako inkasaciją, t. y. siunčia el. paštu pranešimą kad atvažiuotų inkasatoriai paimti pinigus ir nuvežti į banką. Jeigu kasoje nėra pakankamai pinigų išmokoms išmokėti, tai pinigai gali būti paimti iš (duomenys neskelbtini), tokios galimybės neturi Paypost paviljonų darbuotojai, tik darbuotojai, kurių Paypost skyriai yra paštų skyriuje. Tam reikia išsiųsti paraišką pašto skyriui, kuris patvirtiną pinigų išdavimą, po to darbuotojas gavęs pinigų turi patvirtinti pinigų gavimą, viskas vyksta el. būdu.
Tam, kad prisijungti prie tam tikros programos, darbuotojas turi suvesti savo prisijungimo vardą (darbuotojui jį suteikia jų įmonės IT specialistai) ir slaptažodį (darbuotojas sugalvoja pats). Prisijungi su kito vartotojo vardu ar slaptažodžiu griežtai draudžiama.
Taip pat kompiuterinėje sistemoje yra formuojama ir kasos pardavimo ataskaita pagal PLU kodus (finansinių operacijų kodus) iš kurios galima pamatyti iš ko būtent, iš kokių įmokų susidarė įplaukos per laikotarpį (pagal KO6 pažymą) ir išlaidos per laikotarpį (pagal KO6 pažymą). Minėta ataskaita nėra tvirtinama, ji yra naudinga tik analizuojant iš kokios veiklos yra gaunamas pelnas, kokios finansinės operacijos yra atliekamos dažniausiai ir t.t.
2019-11-15 atlikus inventorizaciją 502 Paypost skyriuje buvo suskaičiuoti seife esantys pinigai - seife buvo rasta 2460 eurų 14 centų. Tačiau suformavus kasos ataskaitą matėsi, kad kasoje turėjo būti 38981 euras 16 centų. Vėliau dar paaiškėjo, kad 2019-11-14 nebuvo užpajamuoti 5000 eurų, kurie buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) skyriaus, t. y. trūkumas sudarė 41 521 euras, 02 centai.
Po atliktos inventorizacijos Paypost 502 skyriuje, jis kurį laiką negalėjo su V. Z. susisiekti telefonu, nes ji telefono ragelio nekėlė, tik 2019 m. gruodžio mėnesio viduryje jam pavyko jai prisiskambinti ir įkalbėti atvykti pas jį į kabinetą (duomenys neskelbtini), kur pastaroji parašė pasiaiškinimą dėl nustatyto pinigų trūkumo ir dėl 5000 eurų iš (duomenys neskelbtini) gautų, bet neužpajamuotų pinigų (t. 2, b. l. 88-89, 94-95).
Iš prie apklausos protokolo pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp V. Š. ir V. Z. matyti, kad: į V. Š. telefoną 07:54 gauta žinutė iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini): „Labas rytas, Jums neprisiskambinu...eisiu pas gydytoja 9val...skausmai vel tie patys...vakar darbo eigoje jauciau, kad nera gerai...Po gydytoju parasysiu arba paskambinsiu“ 10:43 gauta žinutė: „Labai bijojau as Jums sakyti...pas mane skyriui truksta virs 40tukst jau nuo balandžio men ir as tu galu nerandu...“ 12:01 išsiųsta žinutė: „Supratau Kada galesite paaiškinti kodėl toks trūkumas. Reikia ieškoti pinigus“. 2019-11-18 08:51 gauta žinutė: „Labas rytas, nuo penktadienio kol kas iki antradienio nedarbingumas, guliu ligonineje, stipri slapimo infekcija...“ (t. 2, b. l. 91-92).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ 502 Paypost skyriuje ji dirbo apie 3 mėn. (iki to laiko dirbo kituose Paypost skyriuose ir pačiame (duomenys neskelbtini) apie 20 metų). Po jos 502 Paypost skyriuje pradėjo dirbti V. Z., o ji pati perėjo dirbti į Paypost skyrių esantį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ Žirmūnų gatvėje. 2018 m. rugpjūčio ar tai rugsėjo mėn., datos tiksliai neatsimena ji perdavė V. 502 Paypost skyrių. Perdavimas vyko tokia tvarka: iš ryto jos atėjo į skyrių, iš seifo esančio (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnybinėse patalpose (sandėlyje), į kurį patekti galima su pašto darbuotojo kortele, paėmė ten buvusius pinigus. Į minėtas patalpas gali patekti tik pašto darbuotojai, pašaliniai į minėtas patalpas patekti negali. Minėtoje patalpoje taip pat stovi ir pašto seifai. Seifą atrakino raktu, kuris tuo metu buvo pas ją. Ar nuo minėto seifo buvo ir atsarginis raktas, ji šiuo metu tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, kadangi pakeitė nemažai darbo vietų pačiame pašte ir Paypost skyriuose. Išeidama iš darbo ji raktą nuo seifo visada pasiimdavo su savimi. Jeigu išeidavo pietauti, tai raktą nuo seifo ir nuo kasos stalčiaus palikdavo pirmame darbo stalo stalčiuje, kurį užrakindavo rakteliu ir raktą pasiimdavo su savimi. Perdavimo metu jos suskaičiavo visus seife buvusius pinigus, pinigus didesnėmis kupiūromis sudėjo į voką, užrašė pinigų sumą, suskaičiavo likusius pinigus, buvusius kasos stalčiuje, pasirašė pinigų perdavimo - priėmimo aktą, taip pat, kiek atsimena, suformavo Kasos ataskaitą ir ant jos abi pasirašė, parašė kiek kas pinigų atidavė ir kiek priėmė, visos pinigų sumos sutapo. Taip pat ji atidavė V. raktą nuo Paypost patalpos, nuo kasos stalčiaus ir nuo stalo stalčiaus ir pašto kortelę, su kuria galima patekti į pašto tarnybines patalpas.
Visos Paypost skyriuje atliktos finansinės operacijos atsispindi kasos ataskaitoje 130f, kuri yra formuojama kiekvienos dienos pabaigoje, yra išsaugoma ir atspausdinama. Mėnesio pabaigoje yra suformuojama mėnesio ataskaita, kuri yra pasirašoma ir siunčiama atsakingiems darbuotojams. Kiekvienos dienos pabaigoje taip pat yra suskaičiuojamas likutis kasoje. Jeigu likutis nesutampa, pinigų per daug ar per mažai, yra užpildomos formos dėl pinigų trūkumų ar dėl pinigų perteklių. Tačiau pas ją tokių situacijų nebuvo, jei ir trukdavo pinigų, tai iki 50 eurų, tada jis pati bandė prisiminti, kur jie galėjo dingti ir pinigus atrasdavo. Seife buvo galima laikyti maždaug iki 10 000 eurų. Jeigu seife susikaupdavo per daug pinigų, tai jos turėjo dalį pinigų inkasuoti į banką, apie tai, reikėjo pranešti banko inkasatoriams, atvažiuojant inkasatoriams pinigai sudedami į banko paketą su BAR kodu. Atiduodant minėtą maišelį inkasatoriui, jis jį nuskenuoja, užrašo ten esamą pinigų sumą į savo programą planšetiniame kompiuteryje, ji ten pasirašo, įrašo bankui perduotą sumą į kasos ataskaitą, vėliau minėtą sumą patvirtina bankas, kas užsifiksuoja kasos ataskaitoje. Jeigu banke pinigai yra suskaičiuoti ir jų suma neatitinka, tai surašomas specialus aktas. Pinigus iš banko dažniausiai užsakydavo 10-ai dienai, kadangi nuo minėtos dienos prasidėdavo pašalpų ir pensijų mokėjimai, kurie baigiasi 26 kiekvieno mėnesio dieną. Bet nuo 20 kiekvieno mėnesio dienos pinigų iš banko užsisakyti dažniausiai nereikėdavo, kadangi prasidėdavo mokėjimai už komunalines paslaugas ir pinigų esančių kasoje užtekdavo išmokoms išmokėti. Prie programos prisijungti buvo galima su savo prisijungimo vardu ir savo slaptažodžiu, kas pusmetį pati sistema prašo pakeisti slaptažodį, ir tada jis yra keičiamas. Savo slaptažodį sakyti kitiems darbuotojams griežtai draudžiama. Išmokėta per laikotarpį (pagal KO6 pažymą) reiškia klientams išmokėti pinigai, t.y. pensijos, kreditai, kurių visas išmokėjimo procesas yra kompiuterizuotas ir visi išmokėti pinigai automatiškai įkrentą į kasos ataskaitą. Tai reiškia, kad negalima sumokėti pinigų, kad jie neatsispindėtų kasos ataskaitoje. Kasos ataskaita turi būti tvirtinama kiekvieną dieną, jeigu ataskaitoje yra kokia nors klaida, jos neleidžia nepatvirtini. Jeigu neišėjo patvirtinti ataskaitos, tai ieškoma klaidos, o jeigu jos nerandi, tai apie tai turi pranešti atsakingam darbuotojui, kuris padės surasti klaidą. Jeigu dienos pabaigoje nepatvirtini ataskaitos, tai kitą dieną atsakingas darbuotojas tau praneša, kad nebuvo patvirtinta ataskaita. Kokiame skyriuje dirba minėti darbuotojai ji tiksliai nežino, kas tuo metu buvo atsakingas darbuotojas ji šiuo metu tikrai neatsimena (t. 2, b. l. 99-100).
Iš vaizdo įrašo, pateikto 2020-07-03 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 3-2020-03564, apžiūros protokolo matyti, kad atidarius failą su vaizdo įrašu, matosi pašto darbuotojos kabineto vaizdas iš viršaus. Pašto darbuotoja sėdi prie darbo stalo, atidaro stalo stalčių kuriame guli pinigų kupiūros po 50 eurų, paima kelias kupiūras (kiek tiksliai nesimato) ir atskaičiuoja, įrašo laikas užfiksuotas 2019-11-14 10:30:51 - 2019-11-14 10:31:03. Po to, pašto darbuotoja išeina iš kabineto su lapeliu ir pinigais. Užfiksuotas laikas 2019-11-14 10:31:16 - 2019-11-14 10:32:13. Į kabinetą pašto darbuotoja sugrįžta su V. Z.. Pašto darbuotoja vėl atidaro stalčių, paima 50 eurų kupiūras (kiek tiksliai nesimato), kažką pažymi kompiuteryje. Užfiksuotas laikas 2019-11-14 10:32:47 - 2019-11-14 10:32:55. Pašto darbuotoja perduoda pinigus į rankas V. Z. (padaryta nuotrauka) ir V. Z. su pinigais rankoje išeina iš kabineto. Įrašas tęsiasi iki 2019-11-14 10:37:37, tačiau daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 2, b. l. 84-86).
Visumos šių išvardytų, teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, tad teismas jais remdamasis pripažįsta įrodytomis visas kaltinimo faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu neatlygintinu turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalą turto teisėtam savininkui. Aukščiau išvardyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji V. Z. buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, AB „(duomenys neskelbtini)“ 502 Paypost skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) ir dėl užimamų pareigų turėjo savo žinioje AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2019-11-15 paėmė 41521,02 eurus, tačiau jų neinkasavo, į kasą neįnešė ir taip pasisavino jos žinioje buvusį svetimą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - 41521,02 eurus.
Nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Kaltinamosios tiesioginę tyčią patvirtina tiek jos pačios paaiškinimai duoti teisiamajame posėdyje, tiek kita aukščiau išvardyta bylos medžiaga. Kaip nurodė pati kaltinamoji, ji turėjo skolų, kurias reikėjo dengti, o pamačiusi, kad yra galimybė pasisavinti jos žinioje buvusias AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, ji nusprendė elgtis neteisėtai bei tokia galimybe pasinaudoti, o toks jos elgesys truko ilgą laiko tarpą, galimai kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2018-10-31 iki 2019-11-15. Ji vienintelė nurodytu laikotarpiu turėjo priėjimą prie seifo, kuriame buvo saugomi pinigai. Jos atostogų ar ligos metu jos niekas nepavaduodavo, todėl pinigai su kuriais dirbo kaltinamoji buvo jos žinioje ir prieinami tik jai. Visa tai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji suprato, kad savinasi jai patikėtas svetimas pinigines lėšas ir jog dėl to AB „(duomenys neskelbtini)“ bus padaryta turtinė žala ir norėjo taip veikti.
Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Patikėtas turtas ar turtinė teisė tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė. Svarbu nustatyti, kad į turtą ar turtinę teisę asmuo turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-677/2016). Šioje byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo padalinio vadybininko pareigų aprašas Nr. 5.00.17 patvirtina, kad V. Z. pagrindinė darbo funkcija buvo klientų aptarnavimas skyriuose, parduodant finansines paslaugas ir kitus bendrovės produktus/prekes klientams, taigi ji turėjo teisinius įgalinimus disponuoti jai perduotais pinigais darbo funkcijoms vykdyti, tai yra turėjo savo žinioje svetimą, šiuo atveju AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas negali daryti išvados, kad ji nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaip matyti iš jos apklausų ikiteisminio tyrimo metu, pirmą kartą apklausiama ji bandė išvengti atsakomybės ir neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tuo tarpu antros apklausos metu prisipažino, tačiau parodymų nedavė. Šiuo atveju svarbu vertinti ne tik jos poziciją dėl prisipažinimo, tačiau ir tai, kokias pastangas ji dėjo siekdama ištaisyti padarytą klaidą savo gyvenime. Teisiamojo posėdžio ji prisipažino, kad vengė dalyvauti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme (į teismą buvo atvesdinta, nors buvo prižadėjusi pati geranoriškai atvykti). Be to, ji nurodė, kad iki šios dienos nėra atlyginusi net dalies padarytos žalos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir nusikalstamą veiką ji darė iki tol, kol nebuvo jokių galimybių pasislėpti nuo savo darbdavių ir tuomet susirgo. Šių aplinkybių visuma rodo, kad jokio gailesčio V. Z. elgesyje negalima įžvelgti, o šis prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu yra nulemtas byloje surinktų įrodymų ir supratus atsakomybės neišvengiamumą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad V. Z., padarė vieną sunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, anksčiau neteista (3 t., b. l. 37), bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 38-39), šiuo metu niekur nedirba, bet registruota Užimtumo tarnyboje.
Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Veikos padarymo metu galiojusio BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmės skyrimo galimybė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Valstybės kaltintoja paprašė skirti V. Z. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsniu 3 dalimi iš dalies atidėti jos vykdymą bei nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį - šešis mėnesius. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju net ir mažiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimas ar dalinis laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebūtų teisingas. Teismas taip pat vertina ir kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad ji nori įsidarbinti, registruojasi Užimtumo tarnyboje, o atsižvelgiant į pakankamai didelį civilinį ieškinį, būdama laisvėje kaltinamoji turės didesnes galimybes greičiau atlyginti padarytą žalą. Šią išvadą teismas grindžia ir tuo, kad aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, visuma leidžia teismui spręsti, kad įvykdyto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, o kaltinamosios asmenybė taip pat nėra tokia pavojinga, kad ją reikėtų izoliuoti net ir trumpam laikui nuo visuomenės, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos išimtinį bausmės skyrimą reglamentuojančios BK normos.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Skirdamas bausmę kaltinamajai V. Z., teismas atsižvelgia į aukščiau nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę ir, įvertinęs jų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą skiriant švelnesnę nei BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, parenkant maksimalią jo trukmę ir įpareigojant V. Z. per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Intensyvi priežiūra neskirtina. Minėtų įpareigojimų paskyrimas kaltinamajai užtikrintų tiek pačios kaltinamosios, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą.
Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys – 41521,20 Eur sumai. Kaltinamoji pripažino padariusi tokio dydžio žalą, įsipareigojo, ją atlyginti per protingą terminą, tokio dydžio žalą patvirtina ir byloje esantys AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas civiliniam ieškovui iš V. Z..
Siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. birželio 11 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nustatant šešių mėnesių terminą, į V. Z. priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai šiuo automobiliu disponuoti. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas, paskutinį kartą 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iki 2021 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas visiškai, laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5981 dėl teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. Z. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 102,06 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Z. šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie jos turimą turtą ar kitas gaunamas pajamas nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. Z. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, išlaidos už V. Z. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. Z. per vienerių metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. Z. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Z. 41521,20 Eur civilinio ieškovo naudai.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą V. Z. priklausančiam automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai šiuo automobiliu disponuoti, palikti galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisinės pagalbos išlaidų iš V. Z. nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.