Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės ir Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. S. firmos „Automeksas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei Ž. S. firmai „Automeksas“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Šviesoforas-2“, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų

15. Apeliantė pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus: 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą su priedais, 2018 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo planą, 2018 m. spalio 11 d. sprendimą, 2018 m. lapkričio 28 d. kadastrinių matavimų bylą, 2019 m. sausio 3 d. įsakymą, 2019 m. sausio 14 d. sudarytą susitarimą, 2019 m. sausio 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, Žemės mokesčio deklaracijos ir mokėjimo nurodymą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nauji įrodymai pridėti prie bylos, šalims pasiūlyta pateikti nuomonę dėl šių įrodymų.

16. Ieškovės nuomone, naujai pateikti įrodymai nepaneigia fakto, kad valstybinė žemė užimta savavališkai. Pažymi, jog būtina užtikrinti, kad valstybinės žemės sklypą naudotų būtent tas asmuo, kuriam sklypas teisės aktų nustatyta tvarka išnuomotas be aukciono. Nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi leidimo subnuomoti žemės sklypą.

17. Trečiasis asmuo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Šviesoforas-2“ nurodė, kad apeliantės nauji pateikti įrodymai patvirtina, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesoforas-2“ inžineriniai statiniai - aikštelės yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų savininkas yra trečiasis asmuo, inžineriniai statiniai - aikštelės yra trečiojo asmens teisėtai nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype. Mano, kad valstybės teisės nėra pažeidžiamos, nes valstybinės žemės sklypo niekam nesubnuomoja, o atsakovei leidžia naudotis inžineriniais kiemo statiniais, o ne žemės sklypu.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu, įpareigojant atsakovę atlaisvinti valstybinę žemę, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę (greta statinio Šilutės pl. 46, Klaipėda): pašalinti aplink cementuotą aikštelę sukaltus metalinius stulpelius, kilnojamąjį namelį ir automobilius. Būtent ši teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, yra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose dėstomus argumentus, pasisako dėl ginčijamos teismo sprendimo dalies.

20. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Tai reiškia, kad ieškovė šiuo atveju turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, t. y. neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.

21. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

22. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1396 „Dėl numerių adresų objektui – žemės sklypui suteikimo ir žemės sklypo Duomenys neskelbtini duomenų patvirtinimo“, suteiktas numeris adresų objektui – žemės sklypui, Duomenys neskelbtini, ir patvirtintos žemės sklypo ribos bei duomenys, pagal juos patvirtintas žemės sklypo plotas apie 0,65 ha, nurodyta, kad plotas bus tikslinamas atlikus sklypo ribų geodezinius matavimus (e. bylos t. 1, b. l. 102-104). 2007 m. sausio 29 d. surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 01-123, kuriame nurodytas sklypo plotas 0,6373 ha, parengtas sklypo planas, nurodyti sklypo kadastro duomenys (e. bylos t. 1, b. l. 105-110).

23. 1997 m. vasario 7 d. priėmimu aktu nustatyta įrengtos 870 kv. m. aikštelės vertė (b. l. 9-10). 2009 m. lapkričio 18 d. tarp atsakovės Ž. S. firmos „Automeksas“ ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesoforas-2“ sudaryta 840 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Duomenys neskelbtini, nuomos sutartis, kurios pagrindu Ž. S. firma „Automeksas“ įsipareigojo naudoti ir eksploatuoti išsinuomotą automobilių stovėjimo aikštelę iki 2011 m. sausio 1 d. Pagal šią sutartį 2009 m. gruodžio 30 d. pasirašytas betonuotos automobilių stovėjimo aikštelės perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 11-13).

24. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 patvirtino detalųjį planą (e. bylos t. 1, b. l. 16-17), pagal kurio sprendinius suprojektuotos žemės sklypo ribos statiniui, adresu Duomenys neskelbtini, aptarnauti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. rašte 13PD-73-(14.13.9.) nurodyta, jog detaliuoju planu apeliantės naudojamos aukštelės (775 kv. m.) eksploatacijai žemės sklypas nesuformuotas (e. bylos t. 1, b. l. 53). Šią aplinkybę patvirtina ir 2014 m. lapkričio 14 d. tarp Ž. S. firmos „Automeksas“ ir Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesoforas-2“ sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią Ž. S. firma „Automeksas“ nusipirko automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Duomenys neskelbtini, iš Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesoforas-2“ už 10 000 Lt. Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties 1.3 punktu šalys patvirtino, kad šalims žinoma, jog 870 kv.m. parduodama aikštelė yra neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypas nėra suformuotas ir išnuomotas. Tai reiškia, jog patvirtinus detalųjį planą dalis betonuotos aikštelės pateko į garažų kompleksui skirtą aptarnauti teritoriją adresu Duomenys neskelbtini, tačiau kita dalis betonuotos aikštelės detaliojo plano brėžiniuose pažymėta kaip valstybinės žemės plotas.

25. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 13SK-391-(14.13.111.) pagrindu įregistruotas žemės sklypas adresu Duomenys neskelbtini, sklypo kadastro duomenų nustatymo data 2016 m. lapkričio 30 d., sklypo plotas 0,5799 ha (e. bylos t. 1, b. l. 79-81). Įregistruota šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta 2018 m. sausio 25 d. su Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Šviesoforas-2“.

26. Aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad betoninė automobilių aikštelė buvo įrengta trečiojo asmens iniciatyva bei pateko į pastatui Duomenys neskelbtini, aptarnauti skirtas žemės sklypo ribas, tačiau papildomai nurodo, jog žemės sklypo ribos parengus 2011 metų detalųjį planą ir galutinai sklypą suformavus 2016 m. lapkričio 30 d. sumažėjo lyginant su 2007 m. sausio 29 d. surašytu žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 01-123 užfiksuotais duomenimis.

27. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atliko valstybinės žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2016 m. gegužės 6 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-41-(14.13.73.), kuriame nurodė, kad valstybinėje žemėje greta statinio (Duomenys neskelbtini) įrengta cementuota aikštelė, aplink ją sukalti metaliniai stulpeliai, teritorijoje yra kilnojamas namelis ir automobiliai (e. bylos t. 1, b. l. 5-8). Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016 m. rugpjūčio 8 d. atliko pakartotinį patikrinimą ir nustatė, kad pažeidimai nepašalinti, todėl pažeidėjui Ž. S. firmai „Automeksas“ 2016 m. spalio 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti baudą (e. bylos t. 1, b. l. 9-15). 2017 m. liepos 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atliko valstybinės žemės, greta statinio Šilutės pl. 46, Klaipėda, naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-83-(14.13.73.), kuriame užfiksavo, kad Ž. S. firma „Automeksas“ nėra atlaisvinusi savavališkai užimtos valstybinės žemės (e. bylos t. 1, b. l. 18-20).

28. Vertinant nustatytas faktines aplinkybes CK 4.98 straipsnio požiūriu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad formaliai galimai egzistavo šio straipsnio taikymo sąlygos, nes ieškovė yra sklypo savininkė, o atsakovei buvo žinoma, kad jos užimtas žemės sklypas nėra suformuotas ir išnuomotas, t. y. atsakovė neturėjo teisėto pagrindo naudotis valstybinės žemės sklypu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbi aplinkybė, jog trečiojo asmens pastatui priskirto sklypo ribos kito, t. y. plotas sumažėjo nuo 0,6373 ha (kaip buvo nustatytas 2007 m. sausio 29 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. 01-123) iki 0,5799 ha (2016 m. lapkričio 30 d. kadastro duomenų nustatymas), todėl, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės naudojama betoninė automobilių aikštelė, tuo metu, kai buvo įrengta (1997 metais), pateko į pastatui Duomenys neskelbtini, aptarnauti skirto žemės sklypo ribas.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, vertinant atsakovės veiksmus svarbi ir kita aplinkybė, o būtent tai, jog atsakovei Ž. S. firmai „Automeksas“ 2017 m. lapkričio 20 d. suformuotos valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 25 d. už valstybinio žemės slypo 0,075 ha ploto (tai iš esmės atitinka atsakovės naudojamos aikštelės plotą) nuomą, adresu Duomenys neskelbtini (e. bylos t. 2, b. l. 43-49). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė iš esmės pripažino, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės nuomos mokestis sumokėtas 2018 m. gruodžio 10 d. (e. bylos t. 2, b. l. 50).

30. Iš atsakovės pateiktų naujų įrodymų taip pat nustatyta, kad po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė situacija. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. AD1-1918 patvirtintas žemės sklypo Duomenys neskelbtini, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal jį sujungtas įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu (trečiajam asmeniui išnuomotu) žemės sklypu. Naujai suformuotas 0,6683 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, patvirtintas naujas žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad visa atsakovės naudojama kiemo aikštelė patenka į šį sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 13SK-279-(14.13.111) pertvarkė žemės sklypą sujungimo būdu prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą į vieną žemės sklypą adresu Duomenys neskelbtini. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 13VĮ-5-(14.13.2) pakeista 2018 m. sausio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2019 m. sausio 14 d. susitarimu Nr. 13SŽN-18-(14.13.55) padidintas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Šviesoforas-2“ išnuomotas valstybinės žemės sklypo plotas iki 0,6683 ha. 2018 m. lapkričio 28 d. parengta inžinerinio statinio – aikštelės – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, atlikti aikštelių 3b, 4b, 5b, 6b, 7b, 8b, 9b, 10b, 11b matavimai; 2019 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu nuo 2019 m. sausio 18 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Šviesoforas-2“ nuosavybės teisė į kitus inžinerinius statinius-aikšteles, pažymėtas 3b, 4b, 5b, 6b, 7b, 8b, 9b, 10b, 11b (e. bylos t. 2, b. l. 5-42).

31. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog visas valstybinės žemės sklypas, taip pat ir jo dalis, kurioje įrengta atsakovės naudojama aikštelė, yra teisėtai, nuomos sutarties pagrindu valdomas ir naudojamas trečiojo asmens. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos, pretenzijų dėl netinkamo išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo nuomininkei ieškovė neturi ir nereiškė. Aplinkybė, kad trečiajam asmeniui išnuomoto valstybinės žemės sklypo dalyje įrengtu statiniu (aikštele) naudojasi atsakovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo CK 4.98 straipsnio požiūriu. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovei sudaryta galimybė pareikšti savo poziciją priėmus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė reiškiamų reikalavimų atsakovei pagrįstumo ir pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio patenkinimas šioje byloje prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai taikė įstatymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Priėmus naują sprendimą pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (e. bylos t. 1, b. l. 141), todėl atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš ieškovės priteistinas patirtų išlaidų atlyginimas. Kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovės Ž. S. firmos „Automeksas“ naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.