Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo

S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. D. atidėtas 2 (dviems) metams, skiriant šiuos įpareigojimus: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

A. D. išteisinta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. D. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – tyčia kastuvu sudavė nukentėjusiajam A. A. vieną kartą į nugaros sritį, vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į dešinę koją, padarydamas jam kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvą pilve, kraujosruvą su nubrozdinimu nugaros kairėje, kraujosruvą liemens kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, nubrozdinimą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą dešinio kelio srityje, padarydamas nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kastuvu trenkė į priekinį automobilio stiklą – 100 eurų vertės ir jį įskėlė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2. A. D. buvo kaltinama tuo, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, kartu su S. D., įžūliu elgesiu – po to, kai pastarasis tyčia kastuvu sudavė nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, ji, sudavė nemažiau kaip penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, tačiau dėl šios veikos išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

5. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo ir S. D. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje paskirti jam realią bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo; 2) A. D. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimą paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu bei taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinis skundas atmetamas. Nuosprendis keičiamas patikslinant S. D. nustatytą pareigą pagal BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktą.

Dėl A. D. išteisinimo

8. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-69-719/2019, Nr. 2K-106-719/2023 ir kt.).

9. Šioje baudžiamojoje byloje A. D. buvo kaltinama tuo, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, kartu su S. D., įžūliu elgesiu – po to, kai pastarasis tyčia kastuvu sudavė nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, ji, sudavė nemažiau kaip penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

10. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su A. D. išteisinimu iš šio jai pareikšto kaltinimo, kritikuoja apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. D. iš aukščiau pateikto kaltinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusio įvykio aplinkybėmis, o vien tik tai, kad ji susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu A. D. atžvilgiu, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino dėl šio A. D. pareikšto kaltinimo byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.

12. Nagrinėjamu atveju A. D. viso proceso metu savo kaltę dėl šios jai inkriminuotos, BK 284 straipsnyje įtvirtintos, nusikalstamos veikos padarymo neigė. Apklausiama teisme paaiškino, kad kilo konfliktas su A. A., pastarasis elgėsi neadekvačiai, buvo paėmęs jos kastuvą, įvyko grumtynės dėl kastuvo, kuriose dalyvavo ji, jos vyras S. D. ir A. A., kaip atsirado sužalojimai nukentėjusiajam pasakyti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie tai, kad A. D. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas parodė tik pats nukentėjusysis A. A., tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, dėl ko šių parodymų patikimumas turi būti kruopščiai įvertintas, kadangi pastarojo parodymai negali būti vertinami kaip visiškai objektyvūs ir nešališki. Ir vien jų nepakanka neginčytinai išvadai, jog A. D. iš tiesų sudavė smūgius nukentėjusiajam. Šie parodymai galėtų būti vertinami kaip patvirtinantys A. D. kaltę, jeigu juos patvirtintų kiti patikimi duomenys, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta.

13. Bylos duomenys rodo, kad dar 2022 m. birželio 8 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodant nusikalstamos veikos aprašymą, jokie nusikalstami A. D. veiksmai nefiksuojami, asmuo galimai padaręs nusikalstamą veiką – S. D., aprašyti būtent pastarojo veiksmai, kurie sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 1-2). Analogiška pozicija atsispindi ir tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 8). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas liudytoja S. A., kuri betarpiškai dalyvavo nagrinėjamoje situacijoje, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad A. D. tyčia būtų sudavusi kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Priešingai, nurodydama A. D. atliekamų veiksmų pobūdį apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog pastaroji tik stengėsi išskirti S. D. ir A. A. (1 t., b. l. 144-145), tuo tarpu pirmosios instancijos teisme teikdama paaiškinimus taip pat jokių smurtinių A. D. veiksmų atlikimo nukentėjusiojo atžvilgiu nepatvirtino, nurodė tik tai, kad moteris spjaudėsi, o S. D. su kastuvu trenkė A. A. (2 t., b. l. 160-161). Apie tai, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tik S. D., suduodamas kastuvu nukentėjusiajam smūgius patvirtino ir į įvykio vietą iškviesta, bei atvykusi vyresnioji tyrėja J. L., kuri atliko įvykio vietos apžiūrą, apklausė liudytoją S. A. (1 t., 155-156, 2 t., b. l. 169-170). Medicinos dokumentų išrašas taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis iškart po įvykio pristatytas į medicinos įstaigą nurodė, kad buvo sumuštas kastuvu per galvą (1 t., b. l. 79). Tai, kad Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotas nukentėjusiojo nusiskundimas, kad jį užpuolė vyras ir moteris, jokiu būdu nepatvirtina A. D. atliktų smurtinių veiksmų pobūdžio, jų detalizacijos. Pažymėtina, kad vartojamas terminas „užpuolė“ negali būti prilyginamas terminui „sumušė“, kaip tai pateikiama apeliaciniame skunde. Dar labiau, skambučio turinys patvirtina, kad nukentėjusysis iš esmės akcentuoja tik gautus smūgius kastuvu į galvą ir į nugarą (1 t., b. l. 43-45), joks kitas konkrečių asmenų (tame tarpe ir A. D.) fizinio smurto naudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu nenurodytas ir pateiktame garso įraše nefiksuojamas.

14. Byloje pateikta specialisto išvada taip pat negali būti vertinama kaip patvirtinanti nukentėjusiojo parodymus dėl A. D. atliktų tyčinių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu. Specialisto išvadoje konstatuota kraujosruva dešinės akies apatiniame voke visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota, jog galimai galėjo būti padaryta neatsargiais A. D. veiksmais stumdantis su A. A. ir S. D., grumiantis dėl kastuvo atėmimo, ar bandant išskirti S. D. ir A. A.. Būtent tokių A. D. veiksmų atlikimą patvirtina liudytojos S. A. parodymai. Tačiau tokių veiksmų atlikimas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, kadangi pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai (tyčinio fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu) šiuo atveju A. D. atžvilgiu neįrodyti. Įvertinusi konflikto priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, pačios A. D. parodymus apie jos konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo A. D. veiksmus, atsakomybės pagal BK 284 straipsnį kontekste, vertinti kitaip, negu jie įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

15. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo parodymų dėl A. D. naudoto fizinio smurto jo atžvilgiu nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys, konstatuojama, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčytiną išvadą, jog A. D. iš tiesų, veikdama kartu su S. D. tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu viešoje vietoje, vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, todėl teismo išvados, jog kaltinimas A. D. padarius BK 284 straipsnyje numatytą veiką, nepasitvirtino, pagrįsta. A. D. BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nenustačius jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, išteisinta teisėtai ir pagrįstai. Priešingai nei teigiama skunde, teismo išvados dėl šių aplinkybių pagrįstos išsamia surinktų duomenų visumos analize, teisingai nustačius surinktų duomenų patikimumą bei įrodomąją reikšmę, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadų teisingumu. Esant šioms aplinkybėms, prokurorės skundas šioje dalyje atmetamas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. išteisinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl S. D. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo jo atžvilgiu

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. D. bausmę laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam A. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, demonstruota nepagarba aplinkiniams. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką S. D. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, jog kaltinamasis S. D. anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant nubausti nuteistąjį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, jam turi būti skirta BK 284 straipsnio sankcijose numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad S. D. pagal BK 284 straipsnį paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nebus pakankamai efektyvi siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Taip pat pirmosios teismas, atsižvelgęs į valstybėje vykdomą bausmių politiką, vadovaudamasis tais pačiais teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos sunkumą (nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), bei vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Ir nors prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju byloje esantys duomenys sudaro prielaidas susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, jog S. D. paskirtos bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

19. Skundžiamu nuosprendžiu S. D. nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį jam paskirtas – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Tai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. Nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

21. Prokurorė pateiktame skunde itin akcentuoja, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui, t. y. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas), tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai nėra tas objektyvus kriterijus, kuris turėtų iš esmės lemti sprendimą taikyti ar ne nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą. Aplinkybė, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, kad praeityje jam buvo skirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, taip pat aplinkybė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jau buvo įvertintos nuteistajam paskiriant griežčiausią bausmės rūšį iš BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų galimų bausmių ir nustatant griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės trukmę. Be to, ankstesni teistumai, taip pat ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia kreipti dėmesį į visas aplinkybes, charakterizuojančias tiek S. D., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju S. D. padaryto nusikaltimo pavojingumas nėra didesnis už rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą, veika nebuvo iš anksto planuota, daugiau spontaniška, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis atlikęs, iš įkalinimo įstaigos paleistas 2021 m. liepos 15 d. Pagal bylos duomenis nuteistasis 2022 m. balandžio 23 d. vedė, šiuo metu gyvena kartu su sutuoktine, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, tiek pagal byloje esančius, bei Sodros sistemoje fiksuojamus duomenis, bei paties nuteistojo paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme pastarasis dirba, gauna reguliarias pajamas. Nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai. Paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2021 m. rugpjūčio 25 d. už tai, kad viešuoju transportu važiavo be galiojančio bilieto, kas iš esmės laikytina mažareikšmiu nusižengimu (2 t., b. l. 80-81). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. D. siekia pakeisti gyvenimo būdą, gyventi dorai ir daugiau nenusikalsti, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. S. D. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgus į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai S. D. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje.

23. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, kuri yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą griežčiausios rūšies bausmę, nustatęs griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę ir atidėjęs bausmės vykdymą dviejų metų terminui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, teisingai įvertino tiek su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, tiek su nuteistojo asmenybe, jo elgesiu visuomenėje bei požiūriu į padarytą nusikaltimą, pastangomis keisti savo elgesį susijusias aplinkybes. Nuteistojo S. D. elgesys praeityje iš tikrųjų nebuvo tinkamas, naujos nusikalstamos veikos padarymas neišnykus teistumui, jį charakterizuoja neigiamai. Tačiau sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, kaip ir svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybę, negali būti ignoruojamos ir turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios ne tik su nuteistojo elgesiu iki nusikaltimo padarymo, bet ir tokios, kurios atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį bei pastangas jį keisti. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo dviejų metų laikotarpiui dar suteikdamas paskutinę galimybę jam pasikeisti be jo patalpinimo į pataisos įstaigą nedelsiant, taip pat nuteistajam skyrė BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 8 punkte, numatytas pareigas, kurios per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, suteiktų galimybę įrodyti, jog jis, įvertino savo neteisėtus veiksmus, ateityje sugebės elgtis atsakingai, brandžiai ir laikysis įstatymų reikalavimų.

25. Tiek BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, tiek BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jos, kaip skiriama bausmė, turi būti tinkamai individualizuotos, teisingos. BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas numato pareigą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, tuo tarpu BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas S. D. paskyrė BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 8 punkte, numatytas pareigas, tai yra (per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu). Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nustatant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas), įstatymas nenumato konkretaus šios pareigos vykdymo laikotarpio laiko atžvilgiu. Tuo tarpu apylinkės teismo paskirta pareiga remiantis aukščiau minėtu BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatomis, nurodant konkretų laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, nėra tinkamai individualizuota, bei neatitinka įstatymo reikalavimų, dėl ko gali būti apsunkinta Probacijos tarnybos vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, patikslinant nuteistajam nustatytą pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte ir ją išdėstant taip: „per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo“.

26. Pažymėtina ir tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas tai nėra nuteistojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, be to, privalo vykdyti teismo jam skirtas pareigas (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktai) ir jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių jų nevykdo, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

27. Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 24 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-07106 už advokatės Ingridos Maldeikienės teiktą antrinę teisinę pagalbą išteisintajai A. D.. Pažymoje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 98,33 Eur (3 t., b. l. 24-25). Taip pat 2023 m. gegužės 11 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-08320 už advokato Arvydo Montrimo teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam S. D.. Pažymoje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 110 Eur.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. buvo išteisinta, o S. D. nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokurorės skundas išteisintosios ir nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kuris buvo atmestas, patikslinant tik nuteistajam nustatytą pareigą pagal BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktą. Pabrėžtina, kad būtinybę A. D. ir S. D. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to įvertinus išteisintosios turtinę padėtį (nedirba, pajamų negauna), nuteistojo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. D. ir S. D. yra nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu S. D. paskirtą pareigą per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu patikslinti nustatant, kad: „S. D. skiriama pareiga per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. ir S. D. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.