Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2010-03-29 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus laisvės atėmimu 12 metų, 2021-07-15 paleistas, teistumas neišnykus, ir

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pil., aukštesniojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, teistumui išnykus,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – tyčia kastuvu sudavė nukentėjusiajam A. A. vieną kartą į nugaros sritį, vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į dešinę koją, padarydamas jam kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvą pilve, kraujosruvą su nubrozdinimu nugaros kairėje, kraujosruvą liemens kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, nubrozdinimą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą dešinio kelio srityje, padarydamas nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), kastuvu trenkė į priekinį automobilio stiklą – 100 eurų vertės ir jį įskėlė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis S. D. parodė, kad tą dieną, būdamas namuose, sėdėdamas balkone, kuris yra priešingoje pusėje nei virtuvė, išgirdo triukšmą ir išėjo į lauką pažiūrėti. Pamatė nukentėjusį, kurio anksčiau nepažinojo, kuris rankose turėjo kastuvą, kurį jo žmona bandė atimti. Tuomet ir jis puolė atiminėti kastuvą. Nenorėdamas konflikto, kastuvą paleido, kažkuris iš jų (nukentėjęs ar jo draugė) čiupo jo tapkes ir nubėgo. Nukentėjusio mašinos iš viso nematė. Narkotinių medžiagų nevartoja. Po šio įvykio išėjo iš namų, nes turėjo reikalų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. D. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad jis yra S. A. draugas. Būnant su S. ir jos vaikais bei draugu K., kurio daugiau duomenų nežino ir su kuriuo neturi galimybės susisiekti, automobiliu „Passat“, kuris buvo registruotas jo senelio vardu, nuvežė perduoti S. vaikus. S. išėjo, o jis laukė mašinoje, maždaug už 100 metrų. Nesulaukęs, sugalvojo nueiti ir pažiūrėti. Prie laiptinės S. ginčijosi su A. A., priėjusi prie jo, spjovė į veidą. Tada S. D. išbėgo iš laiptinės ir jam trenkė kokius penkis kartus su kastuvu per nugarą, per galvą. Jie susikibo. Tuomet A. trenkė į akį, buvo „fanaras“. Nuėjus prie mašinos, D. pribėgo ir su tuo pačiu kastuvu trenkė per langą. Tuomet išlipęs iš mašinos atėmė iš jo kastuvą ir norėjo pats jam trenkti. Pas jį sužalojimai atsirado nuo jų smūgių, ant nugaros buvo kastuvo žymė, jautė skausmą. Jis pats buvo išgėręs porą alaus. Narkotikų nevartoja, anksčiau žolės parūkydavo. Kelnių nusimovęs nebuvo. Nusinešė S. D. tapkes su savimi kaip įrodymą.

Liudytoja S. A. parodė, kad jai šiek tiek sutrikusi psichinė būsena, su atmintimi nelabai gerai, niekur nesigydo. Tą dieną atvežė savo vaikus pas A.. Ji išėjo prie laiptinės. Jai perdavė informaciją iš darželio, kad vienas vaikas nemiegojo. Ji pradėjo iš jos juoktis. Ir tada atėjo A., pasakė, kad nežvengtų, nesityčiotų. Ir tada išbėgo A. vyras S. su kastuvu iš laiptinės ir trenkė A. į galvą, nugarą, kojas. A. spjaudėsi. Jie ėjo iki mašinos, o kaltinamieji atbėgo iš paskos, S. trenkė kastuvu į mašinos langą. Tada A. atėmė kastuvą ir bandė užsimoti. Tada kaltinamieji pabėgo, D. pametė tapkes. Jie pasiėmė kastuvą, tapkes ir išsikvietė policiją. A. išsivežė greitoji, o ji bendravo su policija. A. nebuvo pasikabinęs ant palangės, nebuvo kelnių nusimovęs. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet geriau prisiminė, teisybę sakė tyrėjai.

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos S. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti kad ji su K. S. turi du bendrus vaikus. Šiuo metu jų vaikai gyvena su K. ir jo mama bei patėviu. Pagal susitarimą vaikus pasiima per savaitę du kartus ir su jais gali praleisti visą dieną, tačiau iki 20:00 val., turi vaikus grąžinti K.. 2022-06-07 buvo diena, kuomet galėjo dieną praleisti su savo vaikais, todėl dienos metu kartu su A. ir jo draugu K., nuvyko į lopšelį „(duomenys neskelbtini)“, iš kur pasiėmė savo vaikus. Su minėtais asmenimis atvyko A. priklausančiu automobiliu „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo K., automobilio priekinėje dalyje keleivio pusėje sėdėjo sugyventinis A., o galinėje salono dalyje sėdėjo ji kartu su savo vaikais. Minėtą dieną leido laiką kartu su vaikais bei savo sugyventiniu ir jo draugu. Kaip ir sutarta, tą pačią dieną apie 19:50 val., pas K. į namus nevežė vaikus. Automobilį pasistatė aikštelėje prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dešinės pusės kampo, prie pat kito daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Prie pat namo Nr. x stengiasi nevažiuoti, kad minėti asmenys nematytų su kokiu automobiliu atvyksta. Atvykus į minėtą vietą, paskambino vaikų tėvui K. ir pasakė, kad atvežė vaikus. K. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad jis yra išvykęs ir teigė, kad namuose yra jo mama, kuri paims vaikus. Minėtame automobilyje paliko A. kartu su jo draugu, o ji su vaikais ėjo link K. namų. Apie 19:55 val., jai priėjus namo kampą, A. galimai ją pamatė pro buto balkoną ir atėjo prie laiptinės, kur ją pasitiko. Stovint prie namo pirmos laiptinės nuo dešinės pusės jos kalbėjosi, o vaikai iš karto nubėgo į K. namus. Ji A. pasakojo apie darželį ir kartu su vaikais praleistą dieną. Netrukus tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas, susiginčijo dėl mažareikšmių dalykų. Netrukus apie 20:00 val., prie jų atėjo jos sugyventinis A., kuris suprato jog konfliktuoja ir A. pasakė: „ko čia ją puoli?“, ir jie ginčijosi trise tarpusavyje. Netrukus pro buto Nr. x langus išlindo A. sutuoktinis S., kuris A. pasakė: „tuoj aš tau ateisiu“ ir netrukus pro laiptinės duris S. išėjo, dešinėje rankoje laikydamas juodos spalvos „Fiskars“ kastuvą. S. pradėjo šaukti ant A. ir į abi rankas pasiėmęs turimą kastuvą, juo užsimojo ir tyčia kastuvu A. sudavė ne mažiau tris kartus. Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, t. y. vienas smūgis į galvą, vienas smūgis į kairę ranką ir vienas smūgis į nugarą. Netrukus tarp S. ir A. įvyko grumtynės. Galimai ir A. besigindamas sudavė kelis smūgius S.. Ji bandė raminti visus, šaukė, kad iškvies policijos pareigūnus. A. tuo metu bandė abu asmenis atskirti, atstumdama A. nuo S.. Netrukus ji su A. ėjo link jų automobilio, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo A. draugas K.. Ji įsėdo į automobilio galinę dalį, o A. įsėdo į priekinę salono dalį į keleivio vietą. Jiems įsėdus pamatė, kad juos atsivijo S., kuris rankose turimu kastuvu juo užsimojo ir vieną kartą tyčia trenkė į automobilio priekinio lango stiklą, ko pasėkoje jį sugadino. A. pamatęs, kad S. apgadino jo automobilį, išlipo ir susigrūmė su S., atėmė iš jo kastuvą ir įsėdo į automobilį. Norėdami išvengti dar didesnio konflikto, jie nuvažiavo prie namo esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur iš karto A. paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Sėdint automobilyje pastebėjo, kad A. taip pat paėmęs A. šlepetes, tačiau kokiomis aplinkybėmis jas paėmė, nepastebėjo. Įvykio metu pašalinių asmenų nepastebėjo, žalos nepatyrė (1 t., b. l. 144-146).

Liudytoja J. L. parodė, kad ji yra policijos pareigūnė, buvo atvykusi į įvykio vietą, surinko medžiagą. Atvykus matė apgadintą automobilį, vyrą, moterį. Su kaltinamaisiais nepavyko pabendrauti, nes nebuvo jų namuose. Buvo užėję į butą, duris atidarė berniukas. Atliko įvykio vietos apžiūrą, apklausė moterį, nukentėjusiajam įteikėm šaukimą, kadangi jis neblaivus buvo tada, paėmė kažkokius reikšmingus daiktus. Su nukentėjusiu mažai bendravo. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Bendravo su moterimi, ji buvo susijaudinusi

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė liudytojos J. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2022 m. birželio 7 dieną dirbo kartu su kolege A. M.. Apie 19.50 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes pranešėją gatvėje užpuolė iš matymo pažįstami narkomanai vyras su moterimis, trenkė su kastuvu per galvą, ranką ir pasišalino. Pranešėjas kastuvą atėmė, lauks vietoje. Su kolege reaguojant į minėtą įvykį ir atvykus nurodytu adresu, jas pasitiko moteris vardu S., kurios pavardės nepamena, tačiau jos duomenys yra nurodyti ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Moteris stovėjo prie automobilio "VW Passat". Pasiteiravus kas nutiko, ji nurodė, kad ji su savo sugyventiniu A. atvežė savo vaikus vaikų tėvui ir prie namo laiptinės įvyko konfliktas su vaikų močiute ir jos vyru. Konflikto metu jos sugyventiniui A. su kastuvu buvo suduoti trys smūgiai (vieną smūgį į kairę ranką, vieną smūgį į galvos sritį, vieną smūgį į nugaros sritį), kuriuo sudavė jos vaikų močiutės vyras. Po to, kai buvo suduoti smūgiai, ji su A. pasišalino iš minėto kiemo. Jiems atsisėdus į automobilį "VW Passat", prie jo pribėgo vyriškis su kastuvu ir jis tyčia rankoje turimu kastuvu vieną kartą trenkė į automobilio priekinį lango stiklą ir taip jį įskėlė. A. išlipęs iš automobilio atėmė iš vyriškio kastuvą, o tas vyriškis pasišalino. Kai buvo atimtas kastuvas, jie automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir jos sugyventinis pranešė bendruoju pagalbos telefonu kas nutiko. S. buvo apklausa liudytoja bei ji pateikė kastuvą ir šlepetes, kurias nurodė, kad paėmė einant iš kiemo, kuriam įvyko konfliktas. Ji taip pat nurodė, kad jos sugyventinį medikai išsivežė į LSMU Kauno klinikas. Po pabendravimo su S. buvo nuvykta į LSMU Kauno klinikas, kur po medikų apžiūros buvo išleistas A.. Pasiteiravus jo kas nutiko, jis nurodė, kad jis su S. atvežė vaikus automobiliu priklausančiu jo seneliui, tačiau kuriuo materialiai atsakingas jis. Jis nurodė, kad jį vairavo jo draugas K., tačiau jokių kitų duomenų nenurodė. Jis paaiškino, kad pasistatė automobilį prie namo kampo ir S. su vaikais nuėjo, o jis liko laukti jame. Praėjus keletai minučių, išgirdo prie namo triukšmą. Girdėjo S. ir kitos moters balsą. Išgirdus triukšmą nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta ir pamatė konfliktuojančią S. su kita moterimi. Jis įsikišo į žodinį konfliktą, kad jis nurimtų ir tuo metu iš laiptinės išbėgo vyriškis su kastuvu ir pradėjo jį mušti. Dėl kokios priežasties jam buvo suduoti smūgiai, jis nežinojo. A. atrodė neblaivus, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jam buvo patikrintas neblaivumas. Dėl jo girtumo su juo jokie procesiniai veiksmai atlikti nebuvo, tačiau jis nurodė, kad rašys pareiškimą, kadangi turi minėtam vyriškiui pretenzijų dėl atliktų veiksmų. A. buvo įteiktas šaukimas atvykti procesiniams veiksmams. Nepamenu ar ant A. matėsi kokie nors sužalojimai ar ne. Nepamena, ar A. nurodė aplinkybę, kad prieš jį ir moteris panaudojo fizinį smurtą ar ne. Taip pat buvo nuvykta ir pas moterį su vyriškiui, tarp kurių įvyko konfliktas, tačiau jie namuose rasti nebuvo, todėl su jais atlikti jokių procesinių veiksmų nebuvo galimybės (1 t., b. l. 155-127).

Kaltinamoji A. D. parodė, kad tą dieną birželio mėnesį apie aštuntą valandą paskambino sūnus ir paprašė paimti vaikus iš S.. S. yra jos anūkų biologinė motina. Grįžus namo, netrukus S. A. atvedė vaikus. Prie durų S. pradėjo kolioti jos sūnų, atsakė, kad visus reikalus aiškintųsi tarpusavyje. Tada S. ją pradėjo vadinti įvairiais žodžiais. Ji, pasiėmė mažesnį vaiką ir nuėjo namo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, ji stovėjo laiptinėje, o A. lauke. Vyras tuo metu sėdėjo balkone. Būdama bute, pirmame aukšte, pro virtuvės langą išgirdo „tu suka, aš tave nužudysiu, tu padla, negyvensi, padegsiu“. Patraukė roletus ir pamatė, kad lipa vyras per langą, pradėjo vadinti „mandavoške“, „žiurke“. Norėjo uždaryti langą, o jis, paėjęs nuo lango, nusimovęs kelnes pradėjo mosikuoti lytiniais organais, kalbėti, kad „tu padla negyvensi“. Tuomet ji išėjo į lauką, galvodama jį apraminti, sakė jam eiti iš čia, netraumuoti vaikų. Pamačiusi pas jį rankose savo kastuvą, kurį buvo pasiruošusi gėlių sodinimui, pareikalavo jį atiduoti. Jis pagrąsino „aš tave nudėsiu, užmušiu“. Tuo momentu išėjo vyras ir taip su nukentėjusiu susigrūmė, bandė atimti kastuvą, tačiau nepavyko, jis nusinešė kastuvą, o S. A. griebusi vyro tapkes ir pagrasinusi juos „pasodinti“, taip pat pasišalino už namo. Ji su vyru jų nesekė, jokio automobilio nematė, jokio automobilio stiklo nedaužė. Šiuo metu vyksta teismai tarp jos sūnaus ir A. dėl motinystės teisių apribojimo. Dėl A. buvo ne kartą kviesta policija, dabar ji keršija. Nukentėjusysis buvo neblaivus, jam ėjo putos iš burnos. Nukentėjęs jau buvo sužalotas, kai atėjo pas juos, buvo apibrozdinimai veido srityje. Sakė apie tai tyrėjai.

2022-06-07 20.01 val. užregistruotas A. A. telefoninis pranešimas apie įvykį, pranešime nurodyta, kad prieš 5 minutes gatvėje užpuolė pažįstami vyras su moterimi, trenkė kastuvu per galvą, ranką ir pasišalino (1 t., b. l. 20-23).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, jokių reikšmingų pėdsakų ir objektų nepastebėta, sudarytos fotolentelės (1 t., b. l. 24-26, 27-31).

Daiktų apžiūros protokolas, fotolentelės, kuriuose apžiūrėtas nukentėjusiojo automobilis, fiksuotas suskeldėjęs automobilio VW Passat valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinio lango stiklas (1 t., b. l. 32-34, 35-40).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas telefoninis pranešimas apie įvykį Bendruoju pagalbos telefonu, iš kurio matyti, kad asmuo, prisistatęs A. A. vardu prašo policijos, nes jį su kastuvu užpuolė du narkomanai – vyras ir moteris, trenkė į galvą, į nugarą, o jis atėmė kastuvą (1 t., b. l. 43-46).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotas pateiktas kastuvas "Fiskars" ir šlepetės (1 t., b. l. 59 -60, 62-64, 65-68).

2022-06-07 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta A. A. diagnozė - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas (1 t., b. l. 79).

Specialisto išvadoje Nr. G 1123/2022(02) nurodyta, kad A. A. nustatyta: kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva krūtinės kairėje, kraujosruva pilve, kraujosruva su nubrozdinimu nugaros kairėje, kraujosruva liemens kairėje, kraujosruvos kairiame žaste, nubrozdinimas kairiame dilbyje, kraujosruvos dešiniame žaste, kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 84-86).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas bei vieta. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018).

Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir namo kiemai ir laiptinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. D. 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu – tyčia kastuvu suduodamas nukentėjusiajam A. A. vieną kartą į nugaros sritį, vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į galvos sritį, vieną kartą į kairę koją, vieną kartą į dešinę koją, padarydamas jam kraujosruvą krūtinės kairėje, kraujosruvą pilve, kraujosruvą su nubrozdinimu nugaros kairėje, kraujosruvą liemens kairėje, kraujosruvas kairiame žaste, nubrozdinimą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame žaste, kraujosruvą dešinio kelio srityje, padarydamas nukentėjusiajam A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjęs prie automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), kastuvu trenkė į priekinį automobilio stiklą – 100 eurų vertės ir jį įskėlė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl kaltinamojo S. D. veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiam A. A. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kilusius padarinius patvirtina liudytojos S. A. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada.

Kaltinamasis neneigia susigrūmęs su nukentėjusiuoju, tvirtina tenorėjęs atimti iš jo kastuvą, tačiau neigia sudavęs kastuvu tiek nukentėjusiam, tiek į automobilio lango stiklą.

Nukentėjusio parodymus, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys, teismas vertina kaip patikimus. Nukentėjęs apie įvykį bendrajam pagalbos centrui pranešė iš karto po įvykio, paskambinęs nurodė, kad kaltinamasis jį puolė su kastuvu, sudavė juo į galvą, į nugarą, sudaužė stiklą, prašė atsiųsti medikus. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, buvo rastas automobilis VW Passat su daužtu lango stiklu, o nukentėjęs medikų buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikas. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai A. A. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis – 2022-06-07 apie 20 val. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad S. D. sudavė kastuvu A. A. pastarojo nurodytomis aplinkybėmis bei padarė specialisto išvadoje aprašytus sužalojimus. Teismas taip pat pripažįsta įrodytu, kad S. D. kastuvu sudaužė automobilio VW Passat lango stiklą, kadangi apie tai nukentėjęs iš karto po įvykio informavo bendrojo pagalbos centro darbuotoją, o netrukus atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai užfiksavo automobilio priekinio lango stiklo įskėlimą, apklausė liudytoją S. A., kuri taip pat patvirtino, kad automobilio stiklą kastuvu įskėlė būtent S. D..

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė, jog įžūliai elgiasi viešoje vietoje, dėl mažareikšmės priežasties kastuvu – A. D. užpuolimo žodžiais - sudavė smūgius A. A., suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį bei tvarką ir to siekė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo S. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Šioje baudžiamojoje byloje A. D. buvo kaltinama tuo, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, kartu su S. D., įžūliu elgesiu – po to, kai pastarasis tyčia kastuvu sudavė nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, ji, sudavė nemažiau kaip penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. A.į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

Kaltinamoji A. D. kalta neprisipažino, parodė, kad konflikto metu ji ir jos vyras grūmėsi su A. A., siekė atimti iš jo savo kastuvą, kitokio smurto nenaudojo, tačiau kastuvo atimti nepavyko, A. A. su S. A. nusinešė jų kastuvą ir jos tapkes.

Tai, kad kaltinamojo A. D. sudavė nemažiau kaip penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas, parodė tik A. A., šių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti duomenys. Pažymėtina, kad A. A., iš karto po įvykio paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, apie tai, kad A. D. jam būtų sudavusi smūgius, nieko nenurodė, apklausiama liudyta S. A., betarpiškai mačiusi įvykį iš arti, nei vienos apklausos metu nenurodė, kad A. D. būtų tyčia sudavusi smūgius A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. D. tik stengėsi išskirti S. D. ir A. A..

Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavę, kad nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinamoji A. D. 2022 m. birželio 7 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. A.į įvairias kūno vietas, kraujosruva dešinės akies apatiniame voke nukentėjusiajam A. A. galėjo būti padaryta A. D. neatsargiais veiksmais grumiantis dėl kastuvo bei bandant išskirti A. A. ir A. D., todėl ji pagal BK 284 straipsnį išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.

S. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajam A. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, demonstruota nepagarba aplinkiniams. Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 80-90), duomenų apie nepakaltinamumą nėra (2 t., b. l. 97, 99). Įvertinus šias aplinkybes, S. D. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus – sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį, nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Teismas vertina, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įvertinus pakankamai tvirtus socialinius ryšius, užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, S. D. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai.

S. D. ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikintina.

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas – kastuvas „Fiskars“ – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. D. atidėti 2 (dviems) metams, skiriant šiuos įpareigojimus: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

S. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, panaikinti.

A. D. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą – kastuvą „Fiskars“ – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.