Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajai J. G., jos gynėjui advokatui Sigitui Štaraičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti AB "(duomenys neskelbtini)" pardavėja - konsultantė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2025 m. liepos 27 d., apie 01:50 val., Kėdainių r., Janušavos k., Janušavos g., ties pastatu Nr. 111, važiuodama automobiliu AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdama saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio apgadindama komunikacijų žymėjimo ženklą ir pasišalinusi iš eismo įvykio, parvažiavusi į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jai 2025 m. liepos 27 d. 04:05 val. alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0249, patikros sertifikato numeris Nr. 2360412, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės ) neblaivumas, tai yra 1,70 ‰ (promilės) girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju, aktualus vienas iš jų, t. y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. BK 281¹ straipsnyje nustatyti nusikaltimai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Alkoholio vartojimo po eismo įvykio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 puntą, eismo įvykis, tai - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pažymėtina ir tai, kad KET 221 punkte imperatyviai numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Kaltinamoji J. G. kaltę pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai –liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo akto duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. G. 2025 m. liepos 27 d., apie 01:50 val., Kėdainių r., Janušavos k., Janušavos g., ties pastatu Nr. 111, važiuodama automobiliu AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdama saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio apgadindama komunikacijų žymėjimo ženklą ir pasišalinusi iš eismo įvykio, parvažiavusi į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jai 2025 m. liepos 27 d. 04:05 val. alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0249, patikros sertifikato numeris Nr. 2360412, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės ) neblaivumas, tai yra 1,70 ‰ (promilės) girtumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. G. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė prašymą perduoti jį laiduotojos Z. R. atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji J. G. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 89-90), administracine tvarka bausta (b. l. 91-92), dirbanti ( b. l. 95-96). Duomenų apie priklausomybės ligų gydymą ar psichikos sveikatos ligas byloje nėra (b.l.98).

Prašymą kaltinamąją J. G. perduoti pagal laidavimą be užstato jos atsakomybėn pareiškė kaltinamosios mama. Vertindamas laiduotojos Z. R., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji ir Z. R. yra dukra ir mama, gyvena kartu. Bendravimas artimas, nuoširdus.

Praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai. Iš jos parodymų teismui matyti, kad ji pasirengusi padėti dukrai, gali jai daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Z. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajai ir turintis galimybę jai daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajai J. G. yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra nustatytos visos tam būtinos sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamoji J. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos Z. R. atsakomybėn. Baudžiamoji byla kaltinamosios J. G. atžvilgiu nutrauktina. Teismo vertinimu vertinant nurodytas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga skirti vienerių metų laidavimo terminą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė neblaivus, anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. liepos 28 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l.77-80).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog J. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu Audi A4 Avant, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, ir kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – R. G. (b. l. 34). Dėl šios priežasties konfiskuotina nurodyto turto vertės dalį atitinkanti suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų suma, yra užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus nusikalstamais tikslais, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiais atvejais yra labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-489/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino dėl turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. reikia atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis bei kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad Audi A4 Avant , 2019 m. laidos rinkos vertė yra 22400 Eur ( b.l. 35 ). Kaltinamoji teismui pateikė informaciją iš www.autoplius.lt kur analogiškų automobilių vertė nuo 900,00 Eur iki 19 450 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę – neteista, bausta administracine tvarka, turi finansinių įsipareigojimų, nėra ją blogai charakterizuojančių duomenų. Taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nustatytina konfiskuotina pinigų suma mažesnė nei automobilio vidutinė rinkos vertė, t.y. 12 000 Eur.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, J. G. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. G., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 28 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Paskirti J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų 00 ct)

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr., (duomenys neskelbtini), išduotas J. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.

Išaiškinti J. G., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Z. R., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.