Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-28 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovą persodinti tujas, esančias jam priklausančiame sodo žemės sklype (duomenys neskelbtini), ne mažesniu kaip vieno metro atstumu iki jo žemės sklypo ribos, sutampančios su ieškovui nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, (duomenys neskelbtini), riba.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra sodininkų bendrijos „Panerys“ nariai ir kaimyninių sodo žemės sklypų savininkai: ieškovui priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o atsakovui – žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šalių žemės sklypų tikslieji kadastriniai matavimai atlikti ir žemės sklypų planai parengti, sklypai įregistruoti viešajame registre.

2007 metų rudenį atsakovas V. K. savo sklype prie tvoros pasodino 30 vienetų tujų.

Pagal ginčo tujų pasodinimo metu (2007 metais) galiojusios Sodininkų bendrijų įstatymo redakcijos 6 straipsnio 5 dalies, taip pat sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų 2004-05-15 bendrijos narių susirinkime) 28 punkto nuostatas sodo sklype aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, turėjo būti sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m. aukščio, – ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krūmai (vaiskrūmiai) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Mažesniu atstumu sodiniai gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punktas; sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių 28.4 punktas). Pagal sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktą, dekoratyvinės gyvatvorės turi būti sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą; gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,2 m. Analogiška nuostata įtvirtinta ir sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2012-05-26 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, 95 punkte.

Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui, įpareigojo atsakovą pateikti duomenis: koks yra jo pasodintų tujų faktinis aukštis; kokia yra pasodintų tujų rūšis; kokiu atstumu tujos pasodintos nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Atsakovas neįvykdė teismo nutartyje nustatyto įpareigojimo ir prašytų duomenų parengiamajame posėdyje nepateikė. Bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidėtas, suteikiant atsakovui galimybę pateikti įrodymus dėl tujų rūšies, faktinio aukščio, atstumų iki žemės sklypo ribos.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus (2007-01-02 ieškovo ir 2006-06-01 atsakovo žemės sklypų planus, parengtus atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, pagal kuriuos ginčo šalių ribos įregistruotos viešajame registre), teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba sutampa su atsakovo įrengta tvora. Pagal koordinačių žiniaraštį, ieškovo žemės sklypo 1 ir 2 koordinatės sutampa su atsakovo žemės sklypo atitinkamai 7 ir 6 koordinatėmis. Tai patvirtina, kad ginčo šalių žemės sklypų riba sutampa.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kad ieškovo žemės sklypo riba yra kitokia, negu nurodyta 2007-01-02 parengtame tiksliųjų kadastrinių matavimų plane ir įregistruota viešajame registre. Atsakovas pateikė 2013-12-30 matininko H. M. pažymą dėl ieškovo sklypo Nr. 52 matavimų ir šio matininko parengtus žemės sklypo planus. Pažymoje nurodyta, kad nustatyta sklypo Nr. 52 padėtis bendrojo naudojimo gatvelės ir kaimyninių sklypų atžvilgiu. Ieškovo žemės sklypo riba sodininkų bendrojo naudojimo žemės ir ne atsakovo, bet kitų žemės sklypų, atžvilgiu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad nurodyto matininko parengtame plane ieškovo žemės sklypo riba atsakovo sklypo atžvilgiu pažymėta kaip sutampanti su atsakovo tvora, o atsakovo nurodomas pažeidimas dėl ieškovo neteisėtai užimto žemės ploto, pažymėto raudona linija, yra sodininkų bendrijos „Panerys“ bendro naudojimo žemės atžvilgiu. Minėta, ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Dėl ieškovo žemės sklypo ribų peržiūrėjimo atsakovas 2014-03-26 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Atsakovas pateikė dar vieną matininko H. M. parengtą žemės sklypo planą. Tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, kad ieškovo sklypo riba atsakovo žemės sklypo atžvilgiu yra kita, negu pažymėta 2007-01-02 žemės sklypo plane ir įregistruota viešajame registre. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi 2007-01-02 plano ir viešojo registro duomenimis, kurie yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).

Kita vertus, teismas pažymėjo, kad, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies gramatinę formuluotę, atsakovas turėjo išlaikyti įstatyme nurodytus atstumus ne iki kaimyninio, bet iki savo sklypo ribos: „sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų: aukštaūgiai medžiai – ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos; žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, – ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krūmai – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.“ Vadinasi, sodindamas ginčo tujas, atsakovas, visų pirma, turėjo laikytis atstumo iki savo žemės sklypo ribos.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad jo žemės sklypo riba sutampa su jo užtverta tvora, tik teigė, kad ieškovo sklypo riba turi būti apie 0,5 m nuo atsakovo tvoros, t.y. tarp ieškovo ir atsakovo sklypų, atsakovo teigimu, turi būti 0,5 m pločio bendro naudojimo žemės tarpas. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas atmetė šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes pagal suformuotas ir įregistruotas ieškovo žemės sklypo ribas, jo sklypo riba atsakovo sklypo atžvilgiu sutampa su atsakovo pastatyta tvora. Pagal atsakovo pateiktą jo žemės sklypo planą, sklypo riba į ieškovo žemės sklypo pusę pažymėta sutampanti su tvora.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo žemės sklypo riba sutampa su tvora, sodindamas ginčo tujas, atsakovas privalėjo laikytis 3 m arba 1 m atstumo iki sklypo ribos, priklausomai nuo to, kokio aukščio gyvatvorę sodino; jeigu karpomą gyvatvorę – 1 m, jeigu laisvai besiformuojančią ir augančią aukštesnę kaip 3 m – 3 metrų atstumo iki sklypo ribos.

Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovo pasodintos tujos yra aukštaūgiai medžiai, nes užauga aukštesnės kaip 3 m. Savo pozicijai pagrįsti ieškovas nupjovė kelias atsakovo tujų šakas ir pateikė jas, taip pat darytas tujų nuotraukas Vilniaus universiteto Botanikos sodo mokslininkui tujų rūšiai nustatyti. Biomedicinos mokslų daktaro D. R. 2013-10-17 išvadoje nurodyta, kad iš ieškovo pateiktos medžiagos galima spręsti, jog augalai yra vakarinės tujos Fastigiata veislės, kuriai būdinga užaugti iki 8-10 m.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, dėl kokių priežasčių ir kokių motyvų atsakovas 2007 m. sodino tujas, turėjo būti laikomasi teisės aktų įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krūmų sodo sklype sodinimo atstumų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, krūmas – tai augalas su keliais ar keliolika maždaug vienodo storumo sumedėjusiais, beveik nuo pat žemės besišakojančiais stiebais; šio straipsnio 10 dalyje medis apibrėžtas kaip sumedėjęs augalas, dažniausiai su vienu pagrindiniu stiebu ir laja. Teismo posėdyje išklausyti botanikos mokslo specialistai D. R. ir S. Ž. paaiškino, kad tujos gali būti tiek medžiai, tiek krūmai, priklausomai nuo to, kaip jos formuojamos. Nekarpant tujų, jos auga kaip medžiai, vienu pagrindiniu stiebu. Karpant tujas, jos formuojasi kaip krūmai, leisdamos kelis kamienus. Mokslininkai pažymėjo, kad gyvatvorė gali būti formuojama tiek iš medžių, tiek iš krūmų.

Atlikus byloje esančių duomenų visumos analizę (ginčo tujų nuotraukos (T. 1, b. l. 12-13, 107), šalių paaiškinimai, 2014-02-21 aktas, teismas darė išvadą, kad atsakovo tujos nuo jų pasodinimo 2007 m. iki 2013 m. gegužės mėnesio nebuvo karpomos. Atsakovo pateiktoje tujų nuotraukoje, darytoje 2013-05-03, matyti šviežiai nupjautų tujų kamienų (T. 1, b. l. 141). Ieškovo pateiktose 2013 m. gegužės mėn. darytose nuotraukose atsakovo tujos – nukarpytos, matyti kamienai. Teismas pažymėjo, kad ginčo tujos pasodintos atsakovo viena eile, maždaug 0,5 m tarpais, todėl pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, jog tujos pasodintos siekiant padaryti iš jų gyvatvorę. Atsakovui ėmus karpyti ginčo tujas, iš jų suformuota gyvatvorė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pateikė 2014-05-01 aktą, kuriame nurodyta, kad iš pasodintų tujų 1/3 dalis turi po 2 iš šaknų augančius vienodus kamienus.

Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovo nukarpytos gyvatvorės aukštis, 2013-10-26 duomenimis, – nuo 1,6 iki 1,8 metro; 2014-01-14 duomenimis – 1,34; 1,27; 1,37; 1,30; 1,34; 1,31; 1,28; 1,33; 1,36; 1,39; 1,32; 1,35 m ir t. t. Atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuota, kad vakarinių tujų gyvatvorės aukštis (2013-12-30 ir 2014-03-12 duomenimis) yra 1,0-1,2 m. Sodininkų bendrijos „Panerys“ Vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintų 2012-05-26) 95 punkte nustatytas reikalavimas gyvatvorės medžius nuolat karpyti ir prižiūrėti, išlaikant jų aukštį 1,0-1,2 metro. Šis reikalavimas taikytinas ir atsakovui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasodintų ginčo tujų gyvatvorės aukštis neviršija 3 m, teismas darė išvadą, kad jai negali būti taikomas reikalavimas dėl 3 m atstumo iki sklypo ribos, tačiau privalo būti išlaikytas 1 metro atstumas iki sklypo ribos, nes ieškovas, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkas, nesutinka, jog ginčo tujos būtų pasodintos mažesniu, negu nustatytas įstatymo, atstumu.

Teismas pažymėjo, kad kai kaimyninio žemės sklypo savininkas remiasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl medžių ir krūmų sodinimo atstumų iki sklypo ribos pažeidimu, įrodinėjimo dalykas yra tik teisės aktų nustatytų atstumų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia toks pažeidimas.

Ieškovas nuo pat ginčo tujų pasodinimo 2007 metais reiškė atsakovui pretenzijas dėl tujų pasodinimo atstumo ir reikalavo jas persodinti.

Ieškovas pateikė teismui 2013-10-26 aktą, pasirašytą dviejų sodo sklypų savininkų, kuriame nurodyta, kad tarp sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 pasodintų tujų atstumai nuo tvoros ir sklypo Nr. 52 ribos yra nuo 24 cm iki 30 cm.

Ieškovas taip pat pateikė 2014-03-22 aktą, kuriame, išmatavus kiekvienos iš pasodintų tujų atstumą iki kadastrinės žemės sklypo ribos, nurodyta, kad ginčo tujų atstumai iki kadastrinės žemės sklypo ribos yra: 25, 34, 29, 24, 25, 20, 30, 30, 32, 22, 23, 21, 28, 24, 32, 30, 39, 38, 41, 33, 31, 28, 32, 30, 32, 27, 28, 32 cm (T. 2, b. l. 73), taip pat 2014-05-01 aktą, kuriame nurodyta, kad, išmatavus atstumus nuo visų tujų kamienų iki tvoros, mažiausias atstumas yra 22 cm, didžiausias 1 tujos – 39 cm. Atsakovas nurodė, kad ginčo tujos yra pasodintos „apie 0,5 m“ nuo atsakovo tvoros, vadinasi, apie 1 m atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos. Savo pozicijai pagrįsti pateikė dviejų sodo sklypų savininkų paaiškinimą. Kadangi įstatymo nustatyta tvarka suformuoto ieškovo žemės sklypo ribos nenuginčytos, dėl to teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo žemės sklypo riba yra „apie 0,5 m“ nuo atsakovo tvoros.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovui ne kartą buvo pasiūlyta atlikti matavimus ir pateikti duomenis dėl tujų atstumo iki jo įrengtos tvoros. Atsakovas nepasinaudojo galimybe atlikti matavimus ir teikti papildomus įrodymus savo nesutikimui su ieškovo iniciatyva atliktais matavimais pagrįsti.

Teismas darė išvadą, kad ginčo objektu esančios tujos, pripažinus jas karpoma gyvatvore, prilygintina krūmams, pasodintos atsakovo pažeidžiant jų sodinimo metu galiojusios redakcijos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies reikalavimą krūmus sodinti ne mažesniu kaip 1 m atstumu. Minėta, kad teismui nesuteikta teisė mažinti įstatymo nustatytą minimalų atstumą. Šis atstumas gali būti sumažintas tik susitarimo su kaimyninio sklypo savininku pagrindu.