Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, susijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1015-129/2013 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, susijusių su valdymo netekimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nes atsakovas savo apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo reiškiami bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Apeliacijos teisė įgyvendinama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 315 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis įstatymu ir esant įstatyminiam pagrindui gali, o kartu turi pareigą apeliacinio skundo ar jo dalies nepriimti ir grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d.), taip pat nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 str.).

Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti apeliacinio skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šie teismo veiksmai yra reglamentuoti imperatyviųjų įstatymo normų, kurių teismas privalo laikytis ir jas taikyti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas J. S. pareiškė ieškinį atsakovui V. K. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovą V. K. persodinti tujas trijų metrų atstumu nuo ieškovui J. S. nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo ribos. Atsakovas savo apeliaciniu skundu reikalauja įpareigoti ieškovą: pašalinti į apelianto statytą tvorą įaugusius du 7 m aukščio tujų medžius, imtis priemonių, kad būtų nukelta nuo (duomenys neskelbtini) J. V. pastatyta tvora ir fekalijų surinkimo duobė, sumokėti apeliantui pusę jo išlaidų tvoros tarp sklypų įrengimui ir įpareigoti sumokėti už atitvaro iš tujų krūmų įrengimą. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad minėti reikalavimai nebuvo pareikšti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl teismas pagrįstai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovo apeliacinis skundas paduotas su trūkumais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str., 301 str.). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 str. yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta, t.y. negalima reikšti naujų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.