Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-03 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-66-15 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. S. 2015-04-20 kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-03 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-66-15 dėl atsisakymo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2015-03-30 prašymą.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėjama byla dėl jo veiklos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungoje, jam reikalinga gynyba baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015. Jis 2015 m. kovo 30 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje. Prašymu reikalavo nusišalinti Tarnybą nuo jo prašymo nagrinėjimo ir perduoti jo prašymą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Skundžiamu sprendimu jam nesuteikta antrinė teisinė pagalba, nes 2012 metais buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir yra priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurių jis nėra sumokėjęs. Akcentuoja, jog atsakovė 2012 metais nėra realiai suteikusi jam antrinės teisinės pagalbos nei vienoje byloje. Jis neturi galimybės sumokėti priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nes yra neįgalus, serga nepagydomomis lėtinėmis ligomis, gaunama pensija yra 101,46 Eur per mėnesį. Pažymi, kad atsakovė nepateikė antstoliams vykdomųjų raštų dėl iš jo priteistų išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos reikalavimus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Atsakovės sprendimas užkerta jam galimybę ginti savo teises ir interesus. Mano, jog atsakovės priimtas sprendimas yra neteisingas, todėl prašo jį panaikinti. Argumentuoja, jog skundžiamas aktas prieštarauja Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė turėtų išlaidų.

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Pažymėjo, jog 2015-03-30 Tarnyboje gautas pareiškėjo J. S. prašymas, reg. Nr. ATP-625, suteikti antrinę teisinę pagalbą kasaciniame procese baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015, atleisti jį nuo bylinėjimosi išlaidų.

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs įmokų už antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus: 1) 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas 610 Lt; 2) 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2 205 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 3) 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 420 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 4) 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą 1056,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų; viso pareiškėjas yra nesumokėjęs 4291,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymi, jog visi minėti sprendimai buvo apskųsti teismui, tačiau Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nurodė, jog Tarnybos sprendimai yra teisėti, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra teisingai apskaičiuotos.

Pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2014-02-02 apmokėti patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau iki šiol nėra pateikta įrodymų, jog minėtos išlaidos yra sumokėtos. Tarnyba 2014-02-13 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-16-14 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuris numato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pareiškėjas apskundė minėtą tarnybos sprendimą, tačiau 2014-04-18 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-673-386/2014 pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Tarnyba 2014-05-21 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-115-14 pareiškėjui J. S. atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. Šio sprendimo pareiškėjas J. S. neskundė.

Tarnyba 2015-01-05 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-3-15 pareiškėjui J. S. atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. Šis sprendimas pareiškėjo J. S. iniciatyva apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. 2015-04-13 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-831-342/2015 pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Tarnyba 2015-03-30 (pirmadienis) gautą pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą Nr. (1.31)-TPB-66-15 priėmė 2015-04-03 (penktadienį), nepažeisdama įstatymo nustatyto termino. Priimtas sprendimas kartu su lydraščiu perduotas išsiųsti paslaugas teikiančiai įmonei UAB „Greitasis kurjeris“ 2015-04-08 kartu su lydraščiu Nr. (5.3.)SR-1523. 2015-04-15 atvykus pareiškėjo įgaliotam asmeniui S. S., skundžiamas sprendimas jai įteiktas pasirašytinai. Nurodo, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl vilkinimo įteikti sprendimą yra nepagrįsti.

L.e. direktoriaus pareigas V. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 3 ir 4 p., 11 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 str. 1 d. 3 p., 25 str. 2 d., siekdama išvengti Tarnybos interesų konflikto, nusišalino nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje nagrinėjant pareiškėjo J. S. 2015-03-30 prašymą (reg. Nr. ATP-625) ir prašymo nagrinėjimą pavedė Teisės skyriaus vedėjai K. G., rengti sprendimą dėl to prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą ir priimti visus su juo susijusius sprendimus.

Pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu Tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Esant sunkiai turtinei padėčiai, pareiškėjas gavęs Tarnybos 2014-01-03 raštą Nr. (1.7)-SR-9, kuriuo Tarnyba įpareigojo pareiškėją J. S. iki 2014-02-02 apmokėti patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir pateikti Tarnybai dokumentus, patvirtinančius šių išlaidų apmokėjimą, galėjo kreiptis į Tarnybą su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo dalimis. Šia galimybe pareiškėjas nepasinaudojo.

Akcentuoja, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Akcentuoja, jog Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Nesutinka, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos.

Pareiškėjas, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, išsamiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas).

Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-03 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-66-15

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti.

Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2015-03-30 pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Lietuvos Aukščiausiame Teisme kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015. Tarnyba 2015-04-03 priėmė ginčijamą sprendimą Nr.(1.31)-TPB-66-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą J. S. pagal jo 2015-03-30 prašymą, nes pareiškėjas nėra apmokėjęs priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumoje 1240 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnybos; sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kada pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteikiama, vienas iš neteikimo atvejų - jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).

2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. (1.7)-SR-9 Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs kitose bylose patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo raštu Tarnyba informavo pareiškėją apie nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusias Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, kad remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Taip pat Tarnyba nurodė pareiškėjui sumokėti visas mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir pateikti apie tai įrodymus.

Skundžiamame akte yra išsamiai nurodyti Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu pareiškėjui atsirado pareiga atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nurodyti Tarnybos sprendimai, kuriais pareiškėjui nustatyti įpareigojimai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra privalomi pareiškėjui. Pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su apskaičiuotomis išlaidomis neeliminuoja VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintos Tarnybos pareigos atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjęs priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Be to, jis skunde pripažįsta, kad nesumokėjo tarnybos nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir įstatymų nuostatas, konstatuojama, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalauja pareiškėjo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o šių išlaidų neatlyginus, pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2015 m. kovo 30 d. prašymą, reg. Nr. ATP-625. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

Pareiškėjas skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė turėtų išlaidų.

Pareiškėjas 2015-04-24 teismo nutartimi atleistas nuo žyminio mokesčio paduotant teismui skundą dėl atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-03 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-66-15 panaikinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negalėtų būti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo J. S. skundą.

Sprendimas gali būti skundžiamas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.