- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- I-831-342/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00043-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- J.S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,
2015 m. kovo 25 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2015-01-05 sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J.S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-05 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-3-14.
Šalies argumentai
Skunde (b.l. 3) nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-162-433/2014, kurioje jis kaip ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, jog skundžiamu sprendimu jam nesuteikta antrinė teisinė pagalba, nes 2012-2013 metais buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas ir priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurių jis nėra sumokėjęs. Akcentuoja, jog atsakovė 2012-2013 metais nėra realiai suteikusi jam antrinės teisinės pagalbos nei vienoje byloje, o galimybės sumokėti priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas neturi. Nurodo, jog yra neįgalus, serga nepagydomomis lėtinėmis ligomis, gaunama pensija nesiekia 350 Lt per mėnesį, neturi finansinių galimybių nuvykti į Vilnių, todėl priimtas atsakovės sprendimas užkerta jam galimybę ginti savo teises ir interesus Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymi, jog prašoma suteikti antrinė teisinė pagalba tik apmokant bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-162-433/2014. Mano, jog atsakovės priimtas sprendimas yra neteisingas, todėl prašo jį panaikinti. Argumentuoja, jog skundžiamas aktas prieštarauja Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Prašo atlygini patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (b.l. 73-81) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog 2015-01-02 Tarnyboje gautas pareiškėjo J.S. prašymas reg. Nr. ATP-2 suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs įmokų už antrinę teisinę pagalbą pagal Tarnybos sprendimus: 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 610, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 2 205 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 420 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-5-13, kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą 1056,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymi, jog visi minėti sprendimai buvo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pasisakė, jog sprendimai yra teisėti, o antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra teisingai apskaičiuotos. Pabrėžia, jog pareiškėjas iki 2014-02-02 buvo įpareigotas apmokėti patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tačiau iki šiol nėra pateikta įrodymų, jog minėtos išlaidos yra sumokėtos. Nurodo, jog skundžiamu byloje sprendimu buvo atsisakyta teikti jam antrinė pagalba vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuris numato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Pažymi, jog pareiškėjas apie pareigą sumokėti į valstybės biudžetą 1242,90 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra informuotas Tarnybos 2014-01-03 raštu Nr. (1.7)-SR9, 2014-02-13 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-16-14, kurie buvo apskųsti teismui, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-673-386/2014 atmetė pareiškėjo skundą ir patvirtino pareiškėjo prievolę atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nustatyti įpareigojimai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra privalomi pareiškėjui. Akcentuoja, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Akcentuoja, jog Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintas pagrindas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra vienas iš įstatymo leidėjo nustatytų teisės gauti antrinę teisinę pagalbą apribojimų, būtinų antrinės teisinės pagalbos paskirties įgyvendinimui. Nesutinka, jog skundžiamu sprendimu buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, nes jos yra skirtos garantuoti teisę į gynybą asmeniui, kuris yra valstybės įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymo, o pareiškėjas nėra toks asmuo. Prašo atmesti pareiškėjo teiginį, jog skundžiamas sprendimas atima galimybę jam vesti civilinę bylą, kaip nepagrįstą, nes jis tais pačiais argumentais dėl sunkios materialinės padėties gali pats kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl dalinio atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų ar jų sumokėjimo atidėjimo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėjas, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus išsamiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.
Dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 01 05 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-3-14
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 p.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus
Byloje nustatyta, kad 2015 01 02 pareiškėjas J.S. pateikė Klaipėdos tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-162-433/2014 ( b.l. 87-91). Klaipėdos tarnyba 2015 01 05 priėmė ginčijamą sprendimą Nr.(1.31)-TPB-3-14 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kuriuo nusprendė, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą J.S. pagal jo 2015 01 02 prašymą, nes pareiškėjas nėra apmokėjęs priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumoje 1242,90 Eur (b.l.5-7, 82-84).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau tekste – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnybos; sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kada pareiškėjui antrinė teisinė pagalba neteikiama, vienas iš neteikimo atvejų - jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).
2014 m. sausio 3 d. raštu Nr. (1.7)-SR-9 Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas nėra apmokėjęs kitose bylose patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šiuo raštu Tarnyba informavo pareiškėją apie nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitusias Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, kad remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Taip pat Tarnyba nurodė pareiškėjui sumokėti visas mokėtinas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurių bendra suma yra 4291,50 Lt, ir pateikti apie tai įrodymus.
Tarnyba 2014 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-3-14, vadovaudamasi VGTPĮ 3 straipsnio 2 punktu, 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu ir 18 straipsniu, atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2014-01-02 prašymą, reg. Nr. ATP-2, civilinėje byloje Nr. 2-162-433/2014 Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes pareiškėjas nėra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Skundžiamame akte yra išsamiai nurodyti Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu pareiškėjui atsirado pareiga atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje A822-3148/2012 dėl Tarnybos 2012-01-13 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-2-12; nustatytas įpareigojimas atlyginti 610,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas;
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2013-05-22 nutartis administracinėje byloje A525-1101/2013 dėl Tarnybos 2012-10-01 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-94-12; nustatytas įpareigojimas atlyginti 2 205,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas;
Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2013-03-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-356-609/2013 dėl Tarnybos 2012-12-17 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-119-12; nustatytas įpareigojimas atlyginti 420,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas;
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-09-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-439-386/2013 dėl Tarnybos 2013-01-09 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-5-13; nustatytas įpareigojimas atlyginti 1 056,50 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Nurodyti Tarnybos sprendimai, kuriais pareiškėjui nustatyti įpareigojimai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra privalomi pareiškėjui. Pareiškėjo subjektyvus nesutikimas su apskaičiuotomis išlaidomis neeliminuoja VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtintos Tarnybos pareigos atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas įrodymų, kad yra sumokėjęs priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki teismo posėdžio pradžios nepateikė, nors teismo 2015 01 21 nutartimi buvo įpareigotas tokius įrodymus pateikti (b.l. 2). Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad nesumokėjo tarnybos nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jų dalies.
Pažymėtina, kad administracinė byla Nr. 2-921-433/2015, kurioje pareiškėjas prašė 2015 01 02 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėta 2015 02 03.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatymų nuostatas, konstatuojama, jog Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalauja pareiškėjo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o šių išlaidų neatlyginus, pagrįstai atsisako suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2014 m. sausio 2 d. prašymą, reg. Nr. ATP-2. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo J.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.