Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo ir 2013 m. spalio 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovams Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai ir Viešajai įstaigai „Kretingos maistas“ dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatomis, atsakovo VšĮ „Kretingos maistas“ prašomą priteisti 12 533, 66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažino iki 6 000 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti tik tą sprendimo dalį (dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvios sankcijos taikymo), kuria ieškinys atmestas, ribose.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2008 m. birželio 4 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 41 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 65659)(toliau – konkursas). Pirkimo tikslas – sudaryti paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią Vilkaviškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams būtų teikiamos maitinimo paslaugos. Pasiūlymus pateikė VšĮ „Kretingos maistas“ ir UAB „Smulkus urmas“. 2008 m. liepos 11 d. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisiją konkursą laimėjusiu pasiūlymu pripažino atsakovo VšĮ „Kretingos maistas“ pasiūlymą. 2008 m. liepos 14 d. perkančioji organizacija su VšĮ „Kretingos maistas“ sudarė bendrojo lavinimo mokyklų mokinių maitinimo Vilkaviškio rajono savivaldybės mokyklose paslaugų teikimo sutartį Nr. J2-540 (toliau – paslaugų tiekimo sutartis), pagal kurios 6.2 punktą nustatyta, kad paslaugos pradedamos teikti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., o paslaugų teikimo sutarties 1.4 punkte nurodyta, kad paslaugos turi būti tiekiamos 60 mėnesių nuo paslaugų teikimo pradžios. Ieškovas, vykdydamas VPĮ (2007 m. lapkričio 8 d. redakcija) 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 4S-2862 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ informavo atsakovą VšĮ „Kretingos maistas“, kad pirkimo sąlygos ir paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant VPĮ nuostatas. Ieškovas 2010 m. kovo 22 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. raštais Nr. 4S-1052, Nr. 4S-1451 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl informacijos apie priimtus sprendimus nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Perkančioji organizacija 2011 m. balandžio 27 d. raštu informavo ieškovą, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą nutraukti sutartį su VšĮ „Kretingos maistas“ nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. Perkančioji organizacija 2011 m. birželio 7 d. raštu pranešė ieškovui, kad 2011 birželio 6 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą nenutraukti 2008 m. liepos 14 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties.

Ieškovas 2012 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti paslaugų teikimo sutartį negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taikyti alternatyviąją sankciją, numatytą VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte - skirti perkančiajai organizacijai baudą. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, nutraukė bylą dalyse: pripažinti paslaugų teikimo sutartį negaliojančia nuo paslaugų teikimo sutarties sudarymo dienos, o netenkinus šio reikalavimo, taikyti alternatyvią sankciją, nustatytą VPĮ 2012 m. kovo 31 d. redakcijos 95² straipsnio 4 dalyje, priteisė iš ieškovo 47, 07 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 29 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo atsakovui VšĮ „Kretingos maistas“ 6 000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismui, nustačius, kad sudarant viešojo pirkimo sutartį buvo pažeistos VPĮ nuostatos, susijusios su sutarties terminu, jungtinės veiklos ribojimu, sutarties sąlygų pakeitimu, buvo teisinis pagrindas ieškovo reikalavimo pripažinti paslaugų tiekimo sutartį negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir taikyti alternatyvią sankciją, numatytą VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte, netenkinti ir ieškinį atmesti, teigiant, kad ginčo sutartis yra įvykdyta 2013 m. liepos 11d. ir jos pripažinimas negaliojančia nesukels jokių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, kuriuo atsakovui VšĮ „Kretingos maistas“ iš ieškovo priteista 6 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

Dėl viešųjų pirkimų tikslų ir principų aiškinimo bei taikymo

Remiantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimo, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.). Europos Bendrijų Teisingumo Teismas viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo Bendrijos lygiu procese išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C-16/98, Rink. 2000, p. 1-8315). Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 str.). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

Teisėjų kolegija pagal į bylą pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju perkančioji organizacija priėmė sprendimą pripažinti laimėjusiu pasiūlymą, taip pat sudarė viešojo pirkimo sutartį, nesilaikydama ir pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 dalyje (ribojo tiekėjų konkurenciją netinkamai numatydama minimalius kandidatų kvalifikacinius reikalavimus), 18 straipsnio 6 dalies 11 punkte (paslaugų teikimo sutarties 5.1 p. nepagrįstai nustatė, kad sutarties punktai gali būti keičiami tik šalių rašytiniu papildomu susitarimu), 18 straipsnio 7 dalyje (sudarė ilgesniam nei 3 metų trukmės paslaugų teikimo sutartį) nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas ir atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatęs, kad sudarant paslaugų teikimo sutartį buvo pažeistos VPĮ nuostatos, susijusios su sutarties terminu, jungtinės veiklos ribojimu, sutarties sąlygų pakeitimu, sprendė, kad buvo neužtikrintas konkurso dalyvių sąžiningas varžymasis, pirkimo skaidrumas, galimas ir netinkamas lėšų panaudojimas, neginčija. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos ir/ar alternatyviųjų sankcijų taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliantas, visų pirma, apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta pažeidžiant VPĮ nuostatas, privalėjo priimti sprendimą dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei spręsti klausimą dėl restitucijos ar alternatyviųjų sankcijų taikymo (CK 1.80 str., VPĮ 95²str.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu apelianto teigimu.

Pažymėtina, kad civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis). Tokia civilinių santykių dalyvių galimybė nustatyti tarpusavio teises ir pareigas sutarčių teisėje vadinama sutarties laisvės principu. Šis principas yra būtina sėkmingo rinkos funkcionavimo bet kurioje šalyje sąlyga, nes tik pripažįstant šalių autonomiją (sutarties šalių laisvę) yra galima verslo laisvė, grindžiama privačia iniciatyva ir atsakomybe. Kita vertus, laisvė sudarinėti sandorius (sutartis) nėra absoliuti ir, kaip matyti iš CK 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto turinio, sutartinė laisvė yra ribojama pirmiausia imperatyviomis teisės normomis. Be to, sutarties šalių laisvę varžo ir teisės principai (sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo, jų kooperavimosi, gerų papročių ir pan.).

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką. Minėta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, teismui nustačius, kad pažeista viešųjų pirkimų organizavimo, pretenzijų nagrinėjimo tvarka ir kad nepagrįstai perkančioji organizacija atmetė vieno ar kito pirkimų dalyvio pasiūlymą, teismas turi spręsti dėl konkrečių pažeidimų pobūdžio, taip pat spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine.

VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimas, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas šioje byloje, neabejotinai reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Pripažinus, kad viešojo pirkimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas, viešojo pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl nustačius, kad viešojo pirkimo procedūros buvo vykdomo pažeidžiant VPĮ nustatytus principus, teismas gali ir ex officio privalo pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo negaliojimo padarinius, nes sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad perkančioji organizacija vykdydama konkursą pažeidė VPĮ imperatyvias nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimai dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir alternatyviųjų sankcijų, numatytų VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte, taikymo yra atmestini, nes sutartis yra įvykdyta 2013 m. liepos 11d., o jos pripažinimas negaliojančia nesukels jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsti ir neteisingi. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių sandorių negaliojimo instituto tikslų – pažeisto civilinių teisinių santykių teisėtumo atkūrimas – pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo. Pažymėtina, kad paslaugų teikimo sutartis nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teisme buvo įvykdyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, sutarties šalių grąžinimas į pirminę padėtį būtų susijęs su didelėmis papildomomis ir neprotingomis išlaidomis.

Pažymėtina, kad tiekėjai, kurių teisėti interesai vykdant viešąjį pirkimą buvo pažeisti, pagal VPĮ 96 straipsnį turi teisę į patirtos žalos atlyginimą.

Akcentuotina, kad VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Kaip minėta, CK 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo - pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo (VPĮ), Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis, vadovaudamasi VPĮ 95¹ straipsnio 2 dalimi, 95² straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad ieškiniu ginčijama sutartis nepripažintina negaliojančia, tačiau taikytinos alternatyvios sankcijos.

Dėl alternatyviųjų sankcijų taikymo perkančiajai organizacijai nenutraukus viešojo pirkimo

Pagal viešojo pirkimo paskelbimo metu galiojusią VPĮ redakciją, skelbimas apie viešąjį pirkimą yra vienas iš pirkimo dokumentų (VPĮ 2 str. 20 d.). Jo paskirtis – išviešinti pirkimo faktą. Skelbimas yra siauresnės apimties nei pirkimo techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties objektas ir kitos pirkimo sąlygos – skelbime iš esmės nurodomos pagrindinės, tačiau ne visos pirkimo nuostatos. Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą turi pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, kuri VPĮ reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per tris darbo dienas perduoti išspausdinti atitinkamuose leidiniuose (VPĮ 23 str. 3 d.). Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai aprašas, patvirtintas Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1S-16, detalizuoja, kad tarnyba tikrina ne skelbimo turinio teisėtumą ir pagrįstumą, o jame pateikiamos informacijos visapusiškumą ir išsamumą atsižvelgiant į standartines skelbimų formas – už skelbimo turinį atsako pati perkančioji organizacija (12-13 p.). Taigi, Viešųjų pirkimų tarnybos atliekamas skelbimo apie pirkimą tikrinimas ir perdavimas išspausdinti nereiškia skelbimo turinio ir kitų pirkimo dokumentų pagrįstumo ir teisėtumo analizės ir dėl to neužkerta kelio tarnybai tokį tyrimą atlikti vėlesniuose pirkimo etapuose, įskaitant pirkimo sutarties vykdymo etapą. Tokią išvadą taip pat patvirtina tiek Viešųjų pirkimų tarnybos paskirtis ir funkcijos, tiek jai suteikti platūs įgaliojimai (VPĮ 8 str.).

Pagal VPĮ 8 straipsnio nuostatas Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pavesta įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką, prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. Pagal VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą VPT turi teisę įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus.

Perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimo procedūros pažeidimo metu galiojusioje VPĮ 8² straipsnio 10 punkto redakcijoje nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi VPĮ ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, pagal VPĮ teisė pripažinti viešojo pirkimo sutartis negaliojančiomis ir (ar) taikyti sankcijas yra suteikta teismui (VPĮ 8² 2 d. 10 p., 93, 95-95¹ str.). Todėl tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija arba pirkimo sutarties šalys bendru sutikimu jos nenutraukia, ar pagal sutarties nuostatas nutraukti sutartį vienašališkai negalima, Viešųjų pirkimų tarnyba gali pasinaudoti jai suteikta teise kreiptis į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

VPĮ 95¹ straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia, 95² straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais teismas taiko alternatyvias sankcijas. Pagal VPĮ 95¹ straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų, VPĮ 1 dalyje nenurodytų, VPĮ nuostatų pažeidimo atvejais. Taigi, paslaugų teikimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ir nevykdant VPT įpareigojimų nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, nustačius jų nepagrįstumą.

VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 4S-2862 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ informavo atsakovą VšĮ „Kretingos maistas“, kad pirkimo sąlygos ir paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias VPĮ nuostatas. Ieškovas 2010 m. kovo 22 d. ir 2011 m. balandžio 22 d. raštais Nr. 4S-1052, Nr. 4S-1451 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama informuoti apie priimtus sprendimus nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Perkančioji organizacija 2011 m. balandžio 27 d. raštu informavo ieškovą, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija priėmė sprendimą nutraukti sutartį su VšĮ „Kretingos maistas“ nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d., tačiau 2011 m. birželio 7 d. raštu pranešė ieškovui, kad 2011 birželio 6 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė sprendimą nenutraukti 2008 m. liepos 14 d. sudarytos paslaugų tiekimo sutarties. Dėl nurodyto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad sudarant viešojo pirkimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos, susijusios su sutarties terminu, jungtinės veiklos ribojimu, sutarties sąlygų pakeitimu, turėjo teisinį pagrindą taikyti alternatyvią sankciją, numatytą VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte - skirti perkančiajai organizacijai baudą už VPT įpareigojimų nevykdymą (nutraukti su VšĮ „Kretingos maistas“ 2008 m. liepos 14 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį).

VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyviąsias sankcijas pagal VPĮ 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal VPĮ 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytos alternatyviųjų sankcijų rūšys: pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas arba baudos paskyrimas perkančiajai organizacijai, kuri turi būti ne didesnė kaip 10 procentų pirkimo vertės, arba 95² straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad perkančiajai organizacijai laiku nenutraukus paslaugų teikimo sutarties buvo neužtikrintas konkurso dalyvių sąžiningas varžymasis, pirkimo skaidrumas, galimas ir netinkamas lėšų panaudojimas, į tai, kad perkančioji organizacija atsisakė nutraukti paslaugų teikimo sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai konstatavus VPĮ normų ir principų pažeidimą, į tai, kad paslaugų teikimo sutartis (Viešojo pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodyta, kad sutartyje nustatyta bendra pirkimo objekto apimtis yra 3 709 860 Lt) jau yra įvykdyta, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti 20 000 Lt baudą perkančiajai organizacijai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniu skundu ginčijamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinio reikalavimą dėl alternatyviųjų sankcijų taikymo, laikytina, kad ieškinys iš esmės yra tenkintinas, todėl atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visiškai (CPK 93 str. 1, 5 d.). Dėl nurodyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą, kuriuo priteista iš ieškovo atsakovui VšĮ „Kretingos maistas“ 6 000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtina po 1 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 4 p., 4 d.). Kadangi ieškovas (apeliantas) nuo šio žyminio mokėjimo atleistas, žyminis mokestis lygiomis dalimis valstybei priteistinas iš atsakovų (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 96 str. 1 d.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010;2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimas pakeistinas iš dalies, tenkinant ieškinį iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą. Panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo Viešųjų pirkimo tarnybos 47, 07 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, ir ieškinį tenkinti iš dalies, skirti atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai (kodas 188774441) 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų) baudą, kitą ieškinio dalį atmesti, priteisti iš atsakovų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (kodas 188774441) ir Viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ (įmonės kodas 164687871) lygiomis dalimis 1 047,47 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis litus keturiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. papildomą sprendimą.

Priteisti iš atsakovų Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (kodas 188774441) ir Viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ (įmonės kodas 164687871) lygiomis dalimis 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio (bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme) valstybei.