- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1940-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05386-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- R. B., Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1343-918/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir R. B. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir statybos leidimo panaikinimo, tretieji asmenys ieškovės pusėje R. I., K. A. I., tretieji asmenys atsakovų pusėje A. B., V. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2016 m. birželio 27 d. patikslintu ieškiniu, kuriuose prašė teismo: 1) panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos R. B. 2016 m. balandžio 19 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą R. B. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą R. B. valdomo 1/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, ir pateikti visus privalomus dokumentus, tarp jų – ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinius sutikimus dėl norminio 3 m atstumo nuo žemės sklypo ribos neišlaikymo; 3) jeigu per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statybą leidžiantis dokumentas R. B. valdomo l/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai nebus išduotas, įpareigoti atsakovą R. B. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos vykdyti Inspekcijos 2013 m. gruodžio 19 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti perstatytą R. B. valdomą l/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį, pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę. Neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, skirti atsakovui R. B. 1 158 Eur baudą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. spalio 31 d. buvo gautas trečiojo asmens R. I. skundas dėl atsakovo R. B. atliktų galimai savavališkų statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 17 d. atliktas statybos patikrinimas vietoje. 2013 m. gruodžio 17 d. surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktu nustatyta, kad statytojas, vietoje buvusios medinės vieno aukšto namo dalies pastatydamas mūrinę dviejų aukštų namo dalį (ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m), rekonstravo sklype esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Namas, kurio rekonstrukciją atliko atsakovas, yra neypatingas statinys, jo rekonstravimui reikia rengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Sklypas ir namas nuosavybės teise priklauso R. B. ir V. Ž.. Statinio bendraturčių ir žemės sklypo bendraturčių (jei žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise) sutikimų statytojas nepateikė. Statytojui 2013 m. gruodžio 19 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalauta iš statytojo ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 19 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas įteikti pasirašytinai statytojo sutuoktinei A. B.. Inspekcijos priimti administraciniai aktai ginčijami nebuvo. 2016 m. vasario 18 d. patikrinus privalomojo nurodymo įvykdymą, nustatyta, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. 2016 m. balandžio 19 d. statybos leidimas išduotas neteisėtai. Statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad projekto sprendiniai neatitinka Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatų (dėl norminių atstumų, trečiųjų asmenų interesų ir pan., kai nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento). Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Minimalūs atstumai nuo pastatų iki sklypo ribos yra 3 m, tačiau namas pastatytas apie 0,44 m nuo tvoros, skiriančios žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal projektą, tačiau atstumai nuo rekonstruojamo namo iki gretimų sklypų ribų nenurodyti. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeisti Statybos techninio reglamento Nr. 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkto reikalavimai. Atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojas pagal kompetenciją privalėjo patikrinti, ar kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, tarp jų – gretimo žemės sklypo savininkų sutikimai, ir, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prašymų išduoti statybą leidžiančius dokumentus priėmimo tvarką ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, atsakovo R. B. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą turėjo būti nepriimtas, statybą leidžiantis dokumentas jam neišduotas. Statybą leidžiantis dokumentas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. liepos 8 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame su ieškovės reikalavimu panaikinti statybą leidžiantį dokumentą nesutiko, laikė, jog ieškinio reikalavimas panaikinti statybą leidžiantį dokumentą pilna apimtimi negali būti tenkinamas, dėl kitų ieškinio reikalavimų paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovui R. B. priklausanti gyvenamojo namo 1/2 dalis, buvo rekonstruota neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento. Asmenys, kuriems pateikti privalomieji nurodymai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Atsakovas R. B. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal parengtą projektą. Kauno miesto savivaldybės administracijoje teisės aktų nustatyta tvarka buvo atliktos projekto sprendinių atitikties tikrinimo nustatytiems reikalavimams procedūros, ir, nenustačius trūkumų, išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovės 2016 m. birželio 21 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte nurodytas vienintelis nustatytas statybą leidžiančio dokumento trūkumas – nepateiktas rašytinis gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko sutikimas rekonstruoti statinį (duomenys neskelbtini) arčiau kaip 3 m atstumu iki šio žemės sklypo ribos. Statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) yra privalomi, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Vertinant projekto dokumentus (iki rekonstrukcijos rengtą žemės sklypo planą, projekto žemės sklypo planą ir projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą), nustatyta, jog rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos išliko toks pats, kaip iki rekonstrukcijos. Nėra pateikta duomenų, koks atstumas nuo rekonstruoto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) iki gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) buvo iki rekonstrukcijos, taip pat nėra įrodymų, kad šis atstumas, palyginti su situacija, buvusia iki rekonstrukcijos, yra sumažėjęs. Tais atvejais, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Įstatyme yra nustatytas terminas gretimo sklypo savininkams ar valdytojams, turėjusiems duoti sutikimą, pareikšti pretenzijas statytojui. Gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta 2008 metais. Projekto dokumentacijoje yra pateiktas atsakovo 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė R. I. nei 2009 metais, nei 2010 metais, nei vėliau atsakovui R. B., kaip statytojui ar statinio savininkui, pretenzijų nereiškė. Byloje pateiktas R. I. skundas, kuris ieškovei, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančiam viešojo administravimo subjektui, buvo pateiktas 2013 m. spalio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Ginčo atveju gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės R. I. sutikimas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos nebuvo privalomas. Nuostatos, reglamentuojančios įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo veiksmus, gavus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo pažeistos. Projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių, tarp statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams, tikrinama vertinant projekto, priimto ir užregistruoto IS „Infostatyba“, sprendinius. Ieškovės patikrinimo akto 1.5 punkte konstatuota, kad statytojas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikė visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, STR 1.07.01:2010. Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo pagrindo atsisakyti priimti R. B. prašymą. Ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne tik gyvenamojo namo rekonstravimui, bet ir namų ūkio pastato naujai statybai, tačiau ieškinyje nėra nurodyta jokių motyvų dėl šios statybą leidžiančio dokumento dalies neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Jei būtų tenkintas ieškinio reikalavimas dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, statytojas netektų galimybės įgyvendinti šių projekto sprendinių ir statyti namų ūkio pastato, nors jokių trūkumų šioje projekto ir statybą leidžiančio dokumento dalyje ieškovė nenustatė.
4. Atsakovas R. B. 2016 m. liepos 15 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. Kauno savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują statinį/rekonstruoti statinį/atnaujinti (modernizuotą) pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), statytojui R. B. pagal projektuotojo N. R. parengtą statinio projektą, todėl savavališka statyba (duomenys neskelbtini), buvo įteisinta, teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui R. B. gavus statybas leidžiantį dokumentą. Namų valdos (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė V. Ž. dar 2010 m. gegužės 4 d. davė sutikimą rekonstruoti gyvenamą namą ir statyti garažą. Šis sutikimas buvo patvirtintas notaro ir su visais kitais reikalingais dokumentais buvo pateiktas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos išliko toks pats kaip iki rekonstrukcijos, kadangi pastatas buvo rekonstruojamas toje pačioje vietoje ir ant tų pačių laikančiųjų konstrukcijų. 2013 m. gruodžio 19 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nustatytų pažeidimų padarymo laikas - 2008 metai. Nei 2009 metais, nei 2010 metais, nei vėliau R. B., kaip statytojui ar statinio savininkui, nebuvo pareikšta pretenzijų iš gretimų žemės sklypų savininkų, todėl kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkų, K. A. I. ir R. I., sutikimas, jog pastatas būtų rekonstruojamas arčiau nei 3 (trijų) metrų atstumu nuo jiems priklausančio sklypo ribos, nėra ir nebuvo reikalingas rekonstruojant ginčo statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį patenkino, panaikino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos R. B. 2016 m. balandžio 19 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovą R. B. per 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir Kauno miesto savivaldybės administracijai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą R. B. valdomo l/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, ir pateikti visus privalomus dokumentus, įskaitant ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų rašytinius sutikimus dėl norminio 3 m atstumo nuo žemės sklypo ribos neišlaikymo; per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negavus statybą leidžiančio dokumento R. B. valdomo lA gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (mūrinės dviejų aukštų gyvenamojo namo dalies), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, rekonstrukcijai, įpareigojo atsakovą R. B. per 3 mėnesius, skaičiuotinus nuo minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo dienos vykdyti inspekcijos 2013 m. gruodžio 19 d. reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti perstatytą R. B. valdomą l/2 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę; neįvykdžius teismo įpareigojimo nustatytu terminu, atsakovui R. B. paskirti 1 158 Eur baudą; priteisė valstybei iš atsakovo R. B. 49,16 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. ir jo sutuoktinė A. B. 2009 metais rekonstravo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalį. Trečiasis asmuo V. Ž. yra atsakovo bendraturtė (jai priklauso dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)), o tretieji asmenys R. I. ir K. A. I. – gretimo sklypo savininkai (jiems priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini)). R. I. 2013 m. spalio 31 d. ieškovei pateikė skundą dėl R. B. atliktų statybos darbų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2013 m. gruodžio 17 d. atliko statybos patikrinimą vietoje, kurio pagrindu 2013 m. gruodžio 17 d. surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktu nustatyta, kad atsakovas R. B. rekonstravo sklype esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): vietoje buvusios medinės vieno aukšto namo dalies pastatė mūrinę dviejų aukštų namo dalį (ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m). R. B. 2013 m. gruodžio 19 d. buvo surašyti savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (privalomasis nurodymas), kuriuo pareikalauta iš statytojo ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 19 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti perstatytą statytojo valdomą 1A gyvenamojo namo dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė 2015 m. vasario 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad atsakovas savavališkos statybos nepašalino. Atsakovas R. B., gavęs ieškovės reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi dėl projekto savavališkos statybos įteisinimui parengimo. 2015 m. lapkričio 10 d. raštu „Dėl prašymo nustatyti specialiuosius architektūros reikalavimus“ Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius atsakė, jog parengti specialiųjų architektūros reikalavimų techniniam projektui negali, kadangi 2012 m. vasario 15 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalies gyvenamojo namo rekonstravimui. Kauno regiono statybos konsultavimo ir Audito centras parengė 2015 m. lapkričio 30 d. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statybos skaičiuojamosios vertės nustatymo savavališkai atliktiems 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbams“ ir apskaičiavo sumą, mokėtiną už savavališką statybą - 305,78 Eur. Atsakovas R. B. nurodytą 305,78 Eur sumą sumokėjo 2015 m. gruodžio 7 d., o 2015 m. lapkričio 28 d. sumokėjo 78 Eur sumą už statybos leidimo išdavimą. Šis atsakovas, kreipdamasis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pateikė žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturtės V. Ž. 2010 m. gegužės 4 d. sutikimą, gretimo sklypo savininkės D. M. 2015 m. spalio 26 d. sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų ginčo valdoje atlikimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 19 d. atsakovui R. B. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują (-us) statinį (ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant atlikti tokius statybos darbus: statyti naujus statinius (įvadinius tinklus, nuotekų išvadus, pagalbinio ūkio pastatą), rekonstruoti gyvenamąjį namą, ir griauti pagalbinio ūkio pastatą.
7. Vertindamas ieškovės argumentus, kuriais jį kvestionuoja statybos leidimo teisėtumą, teismas iš VĮ Registrų centro pateiktos namų valdų techninės apskaitos bylos nustatė, kad 1998 m. gegužės 14 d. gyvenamojo namo matmenys buvo: ilgis 6,05 m, plotis 13,35 m, aukštis 2,6 m. Analogiški duomenys užfiksuoti ir 1948 m. lapkričio 4 d., darant žemės sklypo nuotrauką (abrisą), kur taip pat užfiksuota, kad nuo namo sienos iki sklypo ribos yra 1 m. Iš žemės sklypo plano, sudaryto rengiant rekonstrukcijos projektus, teismas nustatė, kad žemės sklypo forma nėra taisyklinga, be to, gyvenamojo namo siena nėra lygiagreti žemės sklypo ribai. Iš pateikto į bylą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano teismas nustatė, kad vidutinis atstumas tarp gyvenamojo namo sienos ir sklypo ribos yra 70 cm, o atliekant namo rekonstrukciją, ką pripažino trečiasis asmuo A. B., namo išorinė siena buvo apšildyta sumūrijant akmenis, ir tokiu būdu atstumas iki sklypo ribos sumažėjo ir tapo apie 40 cm. Iš gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto teismas nustatė, kad gyvenamojo namo aukštis po rekonstrukcijos vietoje 2,6 metrų padidėjo iki 7,41 m.
8. Teismas nurodė, kad tiek ginčijamo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, tiek sprendimo priėmimo metu galiojančio šių dokumentų išdavimo įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad R. I. ir K. A. I. rašytinių sutikimų nereikėtų tik tuo atveju, jei nebūtų keistos gyvenamojo namo buvusios konstrukcijos, t. y., jei nebūtų buvęs pastatytas antras pastato aukštas. Pristatant antrąjį pastato aukštą buvo pakeistos konstrukcijos (t. y. atsirado naujos konstrukcijos), gyvenamojo namo išoriniai matmenys pasikeitė, todėl gretimo sklypo savininkų sutikimas tokiems darbams atlikti yra reikalingas.
9. Vertindamas šalių argumentus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 25 dalies taikymo, teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos nuostatos dėl vienerių metų laikotarpio pretenzijoms reikšti nebeliko. Tačiau vertindamas savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusią įstatymo redakciją, teismas sutiko su ieškovės aiškinimu, jog ši norma taikoma tik tuo atveju, kai rašytiniai gretimo sklypo savininkų ar sklypo bendraturčių sutikimai reikalingi kaip statybą leidžiantis dokumentas, t. y. tais atvejais, kai pagal įstatymus nebuvo reikalaujama valstybinės institucijos išduoto statybą leidžiančio dokumento. Kitais atvejais, kai rašytinis bendraturčio ar gretimo sklypo savininko sutikimas buvo vienas iš reikalingų pateikti dokumentų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Teismas taip pat pažymėjo, jog tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad yra draudžiama pradėti statybos darbus, kol nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas. Neypatingo statinio rekonstrukcijos atveju yra būtinas savivaldybės administracijos direktoriaus išduodamas statybos leidimas, kuriam gauti būtina pateikti teisės aktuose numatytus dokumentus. Teisingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų reglamentavimas, jog asmuo, neteisėtai pradėjęs statybos darbus įgytų daugiau teisių ir lengvatų nei asmuo, kuris sąžiningai laikosi įstatymų reikalavimų.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atliktiems gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbams atlikti buvo būtinas gretimo sklypo savininkų R. I. ir K. A. I. rašytinis sutikimas, ir nustatęs, jog ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas išduotas be gretimo sklypo savininkų R. I. ir K. A. I. rašytinių sutikimų rekonstrukcijos darbams, sprendė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, todėl jį panaikino.
11. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atlikta rekonstrukcija nors ir pripažinta savavališka statyba, tačiau rekonstrukcijos įteisinimui įstatymuose ar teritorijų planavimo dokumentuose draudimo nėra. Atsakovas R. B. gali pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta savavališkų statinių įteisinimo tvarka. Tokiu būdu, leidžiant atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją (t. y. užvedant atskirą bylą dėl gretimo sklypo savininkų sutikimų gavimo) ir atitinkamai gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šioje byloje negali būti vertinami gretimo sklypo savininkų atsisakymų duoti rašytinį sutikimą pagrįstumas, kadangi toks reikalavimas nėra pareikštas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Kauno apylinkės teismas palaikė visus ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos argumentus, nors viešai internetiniame ieškovės tinklalapyje pateikiamuose išaiškinimuose ieškovė analogišką situaciją sprendžia visiškai kitaip, nei aiškindamas teisės aktus ginčo byloje. Tokiu būdu buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai bei laikantis visų įstatymo nuostatų išduotas statybos leidimas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą, neįvertino aplinkybės, kad iš VĮ Registrų centro pateiktos namų valdų techninės apskaitos bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) šio gyvenamojo namo matmenys buvo: ilgis 6,05 m, plotis 13,35 m, aukštis 2,6 m. analogiški duomenys užfiksuoti ir 1948 m. lapkričio 4 d. darant žemės sklypo nuotrauką (abrisą). Abrise yra užfiksuota, kad nuo namo sienos iki sklypo ribos yra 1 m. iš pateikto į bylą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plano matyti, kad vidutinis atstumas tarp gyvenamojo namo sienos ir sklypo ribos yra 70 cm. Tarp šalių nėra ginčo, jog vykdant gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, buvo pristatytas papildomas gyvenamojo namo aukštas. Remiantis į bylą pateiktu gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu, gyvenamojo namo aukštis po rekonstrukcijos vietoje 2,6 metrų padidėjo iki 7,41 m. Tačiau todėl, kad ant gyvenamojo namo, kuris nuo 1948 metų yra pastatytas arčiau negu 3 m nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, nesuteikia teismui teisės spręsti, esą buvo reikalingas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas, kadangi toks sutikimas nebuvo reikalingas nei atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją 2008 metais, nei išduodant ginčijamą statybos leidimą, nei surašant savavališkos statybos aktą.
2.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos formuojamos tokio pobūdžio bylose, kur laikomasi pozicijos, jog nemažinant rekonstruojamo pastato atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, nereikia kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo.
2.4. Pirmosios instancijos teismas gynė vien ieškovės interesus, tokiu būdu pažeisdamas vienos iš teisinio santykio šalies interesus bei CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, numatantį, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, CPK 3 straipsnio nuostatas, kadangi priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
14. Tretieji asmenys R. I. ir A. K. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu. Atsakovo R. B. namas yra pastatytas nesilaikant norminių atstumų nuo gretimo sklypo. Namas pastatytas ant naujų pamatų. Nuo pastatyto pastato sienos iki gretimos sklypo ribos yra tik 44 cm. Pastato stogo pastogė nuo sienos iki stogo krašto yra 74 cm. Pastogė gretimame sklype išsikišusi 30 cm. Yra tik vienas vertikalus lietvamzdis, dėl ko esant stipriam lietui ar užšalusiam vamzdžiui žiemą ir pavasarį vanduo, sniegas ir ledas krenta į jų sklypą.
15. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. B. apeliacinį skundą patenkinti: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pagrįstai nurodo, kad ginčo atveju gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo vykdoma ant tų pačių laikančiųjų konstrukcijų, kurios buvo pastatytos dar 1948 metais, tačiau mažesniu nei 3 metrų atstumu iki gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Vertinant projekto dokumentus (iki rekonstrukcijos parengtą žemės sklypo planą, projekto žemės sklypo planą ir projekto suvestinį inžinerinių tinklų planą), matyti, jog rekonstruojamo pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos išliko toks pats, kaip iki rekonstrukcijos. Pastatas nuo pat jo pastatymo 1948 m. stovėjo arčiau, nei šiuo metu yra teisės aktuose nustatytas leistinas norminis atstumas iki gretimo sklypo ribos: pagal 1948 m. darytą žemės sklypo nuotrauką (abrisą) – 1 m atstumu, pagal 2002 m. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą – 0,7 m iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Priimdamas sprendimą, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyti mažinti esamo atstumo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų, STR 1.07.01:2010 11 priedo 4 punkte nustatyti reikalavimai dėl statinio ir sklypo ribos atstumo nelaikytini savaime pažeidžiančiais gretimo sklypo savininko teises. Priešingas šios nuostatos vertinimas paneigtų tokio statinio savininko galimybę tinkamai prižiūrėti teisėtai pastatytą statinį ir disponuoti nuosavybe. Dėl to STR 1.07.01:2010 nuostata teisėtai pastatytam statiniui neturi būti taikoma tokia pačia apimtimi kaip statomiems naujiems statiniams – ši norma taikytina siekiant užtikrinti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, o ne išimtinai apsaugoti gretimo sklypo interesus. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata, reglamentuojančia, kad tais atvejais, kai pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus (23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Atsakovė pritarė apeliacinio skundo motyvui, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo pastatas rekonstruotas 2008 metais, iki 2012 metų iš gretimo žemės sklypo savininkų pretenzijų dėl ginčo statybos nebuvo gauta, todėl galima pagrįstai teigti, jog jie daugiau, nei 1 metus laikė, kad atlikta rekonstrukcija jų teisių nepažeidžia. Byloje buvo pateiktas atsakovo R. B. 2015 m. lapkričio 26 d. pranešimas, pateiktas kartu su projekto dokumentacija statybą leidžiančiam dokumentui gauti, kuriame nurodyta, jog gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė R. I. nei 2009 m., nei 2010 m., nei vėliau R. B., kaip statytojui ar statinio savininkui, pretenzijų nereiškė. Gretimo žemės sklypo savininkės R. I. skundas ieškovei, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančiam viešojo administravimo subjektui, buvo pateiktas tik 2013 m. spalio 31 d., t. y. praėjus daugiau, nei vieneriems metams nuo atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, todėl laikytina, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkės R. I. sutikimas dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos prieš išduodant ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą nebuvo privalomas.
16. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjus byloje esančius duomenis ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas, konstatavęs, kad apeliantas įrengė naujas konstrukcijas (pastatė antrą pastato aukštą) pažeisdamas teisės aktų nustatytą atstumą iki besiribojančio žemės sklypo ribos, neturėdamas besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimo, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog besiribojančio žemės sklypo savininkų rašytinis sutikimas (susitarimas) turėjo būti gautas. Rekonstruotas buvo neypatingas statinys. Tokios kategorijos statinio rekonstravimui teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti parengtas rekonstrukcijos projektas ir gautas leidimas rekonstruoti statinį. Todėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostatos negalėjo būti taikomos, ir dėl rekonstruojamo pastato naujų konstrukcijų, įrengiamų pastatant esamo pastato naujus aukštus, įrengimo, nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų ribų, buvo ir yra privalomas gretimo žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurios 2 straipsnio 72 dalyje reglamentuota statinio rekonstravimo sąvoka nepakito. Todėl ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pastato rekonstrukcijos metu įrengiant naujas konstrukcijas (t. y. pastatant esamo pastato naujus aukštus) neišlaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų ribų, yra privalomas besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas.
17. Tretieji asmenys A. B. ir V. Ž. atsiliepimų į atsakovo R. B. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei 2013 m. spalio 31 d. buvo pateiktas trečiojo asmens R. I. skundas dėl R. B. atliktų galimai savavališkų statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2013 m. gruodžio 17 d. atliko statybos patikrinimą ir 2013 m. gruodžio 17 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo aktu nustatė, kad R. B., vietoje buvusios medinės vieno aukšto namo dalies, pastatydamas mūrinę dviejų aukštų namo dalį (ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m), rekonstravo sklype esantį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad pastatas, kurio rekonstrukciją atliko apeliantas, yra neypatingas statinys. Pastato rekonstravimui reikėjo parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti pastatą. R. B. statybą leidžiančio dokumento nepateikė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, sklypas ir pastatas nuosavybės teise priklausė R. B. ir V. Ž.. Vadovaudamasi Statybos įstatymo nuostatomis, ieškovė atsakovui R. B. 2013 m. gruodžio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iš statytojo ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 19 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti perstatytą R. B. valdomą ½ gyvenamojo namo dalį (mūrinę dviejų aukštų gyvenamojo namo dalį), pagrindiniai matmenys: ilgis 6,0 m, plotis 9,36 m, aukštis 7,0 m, ir sutvarkyti statybvietę. 2016 m. vasario 18 d. ieškovė patikrinusi 2015 m. vasario 8 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą, nustatė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Todėl 2016 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) padarinių pašalinimo. Atsakovas R. B. pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 19 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) projektuotojo N. R. 2016 m. parengtam projektui „Vieno buto gyvenamojo namo dalies rekonstravimo projektas į dvibutį. Projekto korektūra. Nelegalios statybos įteisinimas. Namų ūkio pastato nauja statyba. (duomenys neskelbtini)“. Vadovaudamasi Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar Specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar Specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2011 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1V-17, ieškovė 2016 m. birželio 21 d. atliko statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir nustatė, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, nesant gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo. 2016 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašė panaikinti ir 2016 m. balandžio 19 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir pašalinti savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) padarinius. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, nurodė, jog atsižvelgiant į statybų procesą reglamentuojančias teisės normas, pastato rekonstrukcijos metu įrengiant naujas konstrukcijas neišlaikant teisės aktų nustatytų atstumų iki besiribojančių žemės sklypų ribų, yra privalomas besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas. Atsakovas R. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, manydamas, jog jis priimtas ginant išskirtinai ieškovės interesus, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti neteisėtą skundžiamą teismo sprendimą, priimtą neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pateiktų byloje įrodymų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jų nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir padarė nepagrįstas išvadas. Išanalizavus ir įvertinus faktinių bylos duomenų visetą, sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies (statyba – veikla, kurios tikslas – inter alia (lot. be kita ko) rekonstruoti esamą statinį), 15 dalies (statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (inter alia (lot. be kita ko) montavimo, stogų įrengimo), 18 dalies (statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), taip pat statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 punkto (statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.), 9.6 punkto (konstatuojama, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų) nuostatas, darytina išvadą, jog atsakovas R. B. atliko pastato rekonstrukciją, pastatė naują neypatingą statinį, dėl ko objektyviai pasikeitė statinio aukštis. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į nustatytų aplinkybių teisinį reglamentavimą, pagrįstai pripažino, jog trečiųjų asmenų teisė į tinkamą jų, kaip gretimo sklypo savininkų, teisių apsaugą yra pažeidžiama, todėl pagrįstai panaikino atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui R. B. 2016 m. balandžio 19 d. išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas neypatingo statinio rekonstrukcijai vykdyti privalėjo turėti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimą.
22. Nesutinka teisėjų kolegija ir su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi ir kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog nemažinant rekonstruojamo pastato atstumo iki kaimyninio sklypo ribos , nereikia ir kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo. Apeliantas teigia, kad, vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-829, reglamento 11 priedo 4 punktu, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi „statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos“. Tačiau to paties reglamento 33.2 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai (susitarimai) yra privalomi, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų. Iš bylos medžiagos matyti, kad rekonstruoto ginčo pastato atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos išliko toks pats kaip ir iki rekonstrukcijos, kadangi pastatas buvo rekonstruojamas toje pačioje vietoje ir ant tų pačių laikančiųjų konstrukcijų. Kasacinis teismas aiškindamas minėtas reglamento nuostatas yra konstatavęs, jog „statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2012).
23. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (ne apelianto nurodytu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-829), tiek savavališkos statybos metu tiek ir statybą leidžiančio dokumento atsakovui išdavimo metu buvo reglamentuota, kada privalomi rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai statybai. Šio reglamento 11 priedas „Besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ nustatė, kad Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi be kitų atvejų ir statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Šio reglamento VIII. skyriaus „Rašytiniai žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai“ 33 punktas bei jo 1 ir 2 papunkčiai nustatė, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams; tai pat besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų – kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede. Reglamento 34 p. nustatė, kad šiame, t. y. VIII skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Statybos techninio reglamento Taip pat paminėtina, kad statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 8 priedo 1.1 punkte nustatyti minimalūs atstumai nuo pastatų iki sklypo ribos – 3 metrai.
24. Teisėjų kolegija pastebi, kad šioje byloje reikšmingos ginčo išsprendimui aplinkybės, kurias vertino pirmosios instancijos teismas, ir aplinkybės atsakovo apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-347/2012 ir Nr.3K-3-377-611/2015 nėra tapačios, todėl negalima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nukrypo nuo kasacijos teismo formuojamos tokio pobūdžio bylose praktikos.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu valstybė patyrė 7,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atsakovo R. B. apeliacinį skundą, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš jo (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) valstybei 7,68 Eur (septynis eurus ir 68 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. (Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 7,68 Eur sumą mokėti į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos gavėju Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.