Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-97-1120/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-13
Bylos Nr.: e2A-97-1120/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Kazys Kailiūnas, Agnė Tikniūtė
Ieškovas: RAB „TILTS“
Atsakovas: V. J.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-97-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02687-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Kazio Kailiūno ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo RAB „TILTS“ ir atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-335-258/2019 pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ ieškinį atsakovui V. J. dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Latvijos Respublikoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė (toliau – RAB) „TILTS“ (toliau ir – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš V. J. (toliau – atsakovas) priteisti 478 893,89 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškinys reiškiamas siekiant apginti ieškovo teises ir teisėtus interesus, kuriuos atsakovas pažeidė netinkamai vykdydamas ieškovo Lietuvoje įsteigto ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ filialo „MO-24“ (toliau – filialas) direktoriaus pareigas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. ieškinį patenkino iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisė 62 797,89 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2016 m. balandžio 7 d. atsakovui suteikė įgaliojimus RAB „TILTS“ ir / ar filialo vardu sudaryti ne didesnės nei 50 000 Eur dydžio sumos sandorius; sudaryti bet kokius sandorius, kai numatytos baudos, kurių bendra suma pagal sudarytą sutartį neviršija 50 000 Eur; teisę sudaryti sandorius su RAB „TILTS“ kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu (įkeisti, parduoti, kitais būdais apsunkinti) tik turėdamas RAB „TILTS“ valdybos pirmininko rašytinį sutikimą. Atsakovo su ieškovu 2016 m. balandžio 7 d. sudarytoje darbo sutartyje numatyta, kad atsakovas materialiai atsakingas už nuostolius, padarytus darbdaviui, dėl jo kaltės vykdant savo darbo pareigas. Darbuotojas atsako už perduotas jam materialines, pinigines ir kitas vertybes pagal veikiančius įstatymus. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovui suteikti įgaliojimai be raštiško darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo sudaryti sutartis viršijančias didesnę nei 50 000 Eur sumą.

5. Ieškovas atsakovo padarytos žalos dydį kildino iš projektų vykdymo sąnaudų, dėl kurių iš 2017 m. vasarį planuoto 250 000 Eur grynojo pelno filialas patyrė 434 046 Eur grynojo nuostolio. Atsakovo vadovavimo filialui metu, filialas ieškovui teikė ataskaitas iš kurių matyti, jog 2017 m. vasario 28 d. buvo suplanuotas 258 946 Eur grynasis pelnas, o 2017 m. lapkričio 15 d. fiksuojamas 434 046 Eur grynojo pelno nuostolis. Ieškovas šioje dalyje reikalavimą grindė atsakovo teiktomis finansinėmis suvestinėmis apie vykdomas sutartis.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, neturėdamas ieškovo ar jo įgalioto asmens raštiško sutikimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2017 m. liepos 25 d. sudarė sutartis, kurių įsipareigojimų vertė daugiau kaip 50 000 Eur, t. y. pažeidė darbo sutartyje nustatytą imperatyvų apribojimą. Teismas nepripažino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad viešųjų pirkimų konkursuose su perkančiąja organizacija jam buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti viešojo pirkimo-pardavimo sutartis nepriklausomai nuo sutarties kainos. Tokių atsakovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir teisme apklausta liudytoja T. P..

Atsiliepimas

7. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad apie visus sudaromus sandorius ieškovui buvo žinoma, pritarimas kiekvieno sandorio, kuriam toks pritarimas buvo reikalingas, buvo duotas ir tik po jo, buvo sudaromi aukščiau nurodyti sandoriai, teismo nepripažintos įrodytomis. Faktas, kad atsakovas pagal standartinę formą viešųjų pirkimų konkursui teikdavo vieno iš akcininkų A. G. kaip statinio vadovo kvalifikacinius dokumentus, kad šis asmuo dirbo filiale plėtros direktoriaus pareigose, nesudarė pagrindo pripažinti, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą (rašytinį sutikimą) ieškovo ir / arba filialo vardu sudaryti sandorius didesnius nei 50 000 Eur vertės. Teismas darė išvadą, kad atsakovo kaltė yra įrodyta, atsakovui be raštiško ieškovo ar jo įgalioto asmens sutikimo sudarius didesnės nei 50 000 Eur dydžio sumos sandorius.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad sutartis su uždarąja akcine bendrovė (toliau – UAB) „Joniškio spedicija” buvo didesnės nei 50 000 Eur vertės, ji nebuvo realiai vykdoma ir byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas patyrė neigiamą turtinį rezultatą iš šių neteisėtų vadovo veiksmų.

9. Pagal 2016 m. lapkričio 29 d. papildomą susitarimą Nr. 26-390-(7.7) prie 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 26-279-(7.7) su Druskininkų savivaldybės administracija, nustatyta, kad šia sutartimi atsakovas, atstovaudamas ieškovą, susitarė, jog atsisako dalies naujo tilto per Baltosios Ančios upę, Druskininkų sav. Svetijansko kaime statybos ir griovimo darbų, kurių vertė 6 673,28 Eur be PVM ir šia verte sumažina darbų kainą. Šiame objekte taip pat įsipareigojo atlikti papildomus 9 109,22 Eur be PVM vertės darbus, o 2016 m. gruodžio 9 d. papildomu susitarimu Nr. 26-404-(7.7) prie 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutarties atsakovas, atstovaudamas ieškovą, pasirašė sutartį dėl papildomų naujo tilto per Baltosios Ančios upę, Druskininkų sav. Svetijansko kaime statybos darbų 1 178,23 Eur sumai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvada, kad šioje dalyje ieškinys dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudarant sutartis viršijančias 50 000 Eur vertę, pripažintinas neįrodytu.

10. Atsakovas viršijo įgaliojimus sudarydamas 2016 m. rugsėjo 7 d. rangos darbų sutartį Nr. 16-09/01, su UAB „Geonovum“, kurios priede Nr. 1 atsakovas filialo vardu įsipareigojo įrengti polinius pamatus objekte tiltas per Audruvę, kelio Nr. 1611, darbų kaina 11 200 Eur be PVM; įrengti spraustinius polius objekte tiltas per Baltosios Ančios upę, Sventijansko km., darbų kaina 13 500 Eur be PVM ir įrengti spraustinius polius ir spraustasienes objekte per Linkmeno ir Asalknykščio ežerus, Puriniškių km., darbų kaina 34 550 Eur be PVM. Atsižvelgdamas į tai, jog pagrindinė objekto per Baltosios Ančios upę 2016 m. liepos 29 d. statybos rangos sutartis pasirašyta ne atsakovo, teismas sprendė, jog visame šiame objekte patirtas 35 961 Eur nuostolis yra kilęs tik iš ieškovo prisiimtų įsipareigojimų ir būtent šių sudarytų sutarčių pagrindu įmonei padaryta žala. Reikalavimas šioje dalyje pripažintas neįrodytu.

11. Atsakovas viršijo įgaliojimus sudarydamas 2016 m. spalio 11 d. sutartis Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Lidl Lietuva“ (sutarties kaina 436 414,69 Eur be PVM). Vykdant šiame objekte darbus filialas patyrė 6 762 Eur nuostolį.

12. Atsakovas viršijo įgaliojimus ir sudarydamas 2017 m. sausio 10 d. rangos sutartį Nr. 03S-2 su Elektrėnų savivaldybės administracija (sutarties kaina 207 376,37 Eur be PVM), šiame objekte nustatytas 11 188 Eur nuostolis.

13. Atsakovas viršijo įgaliojimus sudarydamas 2017 m. gegužės 15 d. susitarimą Nr. 1, priedą prie jungtinės veiklos sutarties Nr. 2017-10-13 Nr. 1, su UAB „Žemkasa“ (sutarties kaina 274 239,76 Eur be PVM). Tačiau teismas sutiko su atsakovu, jog byloje nenustatyta šioje dalyje ieškovui padaryta žala.

14. Pasirašydamas 2017 m. birželio 12 d. statybos rangos sutartį Nr. 2017/06/12-1 su UAB „Gerbuvita“ atsakovas viršijo įgaliojimus (sutarties kaina 66 622,89 Eur be PVM), tačiau šioje dalyje nenustatyta ieškovui padaryta žala.

15. Atsakovas neviršijo įgaliojimų ieškovo vardu pasirašydamas 2017 m. liepos 25 d. papildomą susitarimą Nr. 26-273-(7.7) prie 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 26-279-(7.7) su Druskininkų savivaldybės administracija, kuriuo atsisakyta dalies 17 059,94 Eur vertės darbų ir įsipareigota atlikti papildomų darbų 9 373,91 Eur sumai.

16. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, viršydamas suteiktus įgaliojimus, t. y. viršydamas filialo vadovui, kaip bendrovės valdymo organui suteiktus įgaliojimus, sudarydamas sutartis didesnei nei 50 000 Eur darbų vertei be ieškovo ar jo įgalioto asmens rašytinio sutikimo ir prisiėmęs atsakomybę dėl šių sutarčių vykdymo, ir pripažino atsakingu dėl ieškovui padarytų 17 950 Eur (6 762+11 188) nuostolių, kurie paskaičiuoti kaip neigiamas turtinis rezultatas, iš kurio atsakovas išskaičiavo sąnaudas, patirtas pajamoms uždirbti.

17. Teismas nustatė, kad filialas 2017 m. spalio 6 d. sudarė paslaugų sutartį Nr. S17/163, sutarties kaina 115 555 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 117/168 su MB Verslo Bitė 24, tačiau šioje dalyje nenustatyta, kad ieškovui padaryta žala.

18. Pagal ieškovo atsakovui išrašytas 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. kovo 28 d. sąskaitas-faktūras atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu už atsakovo privataus namo statybą. Atsakovo skola ieškovui sudaro 17 971,72 Eur (13 504,39 Eur + 4 467,33 Eur). Ieškovo sąskaitą 13 504,39 Eur sumai atsakovas yra priėmęs ir pasirašęs, o 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą 4 467,33 Eur sumai patvirtina ieškovui UAB „Celsis“ ir UAB „Iris“ išrašytos sąskaitos, kuriose nurodytos prekės tiekėjų tiesiogiai pristatytos atsakovo statomo namo adresu. Sąskaitose nurodytų prekių paskirtis nėra susijusi su ieškovo vykdoma tiltų, tunelių statybos veikla, prekės susijusios su gyvenamosios paskirties patalpų įrengimu ir šias prekes priėmė sąskaitose pasirašiusi atsakovo sutuoktinė. Atsakovas šioje dalyje pateikė banko pavedimų kopijas, nurodydamas, kad yra atsiskaitęs su ieškovu pagal išrašytas sąskaitas už atsakovo privataus namo statybą. Šioje dalyje teismas nepripažino atsakovo atsiskaitymo fakto, reikalavimas 17 971,72 Eur dalyje pripažintas įrodytu ir patenkintas.

19. Teismas nustatė, kad atlikus 2017 m. spalio turto inventorizaciją atsakovo vadovavimo filialui metu, nustatytas 26 876,17 Eur filialo turėto kilnojamojo turto trūkumas. Nagrinėjamoje dalyje pripažinta, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad būtų išsaugotas filialo kilnojamas turtas. Šioje dalyje ieškinio reikalavimai pripažinti įrodytais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

20. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2019 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1. Ieškovo sudarytame įgaliojime nurodyta, jog atsakovas turi teisę atstovauti RAB „TILTS“ visuose Lietuvos Respublikos skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose ir tame tarpe pasirašyti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo-pardavimo sutartį (nepriklausomai nuo sutarties kainos, kadangi įgaliojime tai nenumatyta). Kitame įgaliojimo punkte numatyta, kad atsakovas turi teisę RAB „TILTS“ ir (arba) filialo vardu sudaryti ne didesnės nei 50 000 Eur dydžio sumos sandorius bei sudaryti bet kokius sandorius, kai numatytos baudos, kurių bendra suma pagal sudarytą sutartį neviršija 50 000 Eur. Darbo sutarties 3.2 papunktyje numatyta, jog be raštiško darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo, darbuotojas neturi teisės: sudaryti darbdavio / filialo vardu sandorius, kurių vertė daugiau nei 50 000 Eur bei sudaryti bet kokius sandorius, kuriuose bendra pagal sutartį numatytų baudos sankcijų vertė daugiau nei 50 000 Lt. Akivaizdu, jog darbo sutartyje prie sumų klaidingai nurodyta valiuta, tikėtina likusi ir neištaisyta įgaliojime su prieš tai buvusiu vadovu, kadangi sutarties pasirašymo dieną tokia valiuta jau nebeegzistavo ir suma iš tikrųjų nurodyta eurais. Dėl viešųjų pirkimų atsakovui nebuvo taikomi apribojimai, pasirašant sutartis. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja T. P., kuri pas ieškovą filiale buvo atsakinga už viešuosius pirkimus ir žinojo visas aplinkybes, susijusias su sutarčių pasirašymu. Ieškovas nesąžiningas, teigdamas, kad nežinojo apie tai, kokiame viešųjų pirkimų konkurse dalyvauja atsakovas, kokios sutartys yra pasirašomos. Visos sutartys ir dalyvavimas vyko ieškovo vardu ir daugelis dokumentų buvo teikiama iš RAB „TILTS“. Akcininkas, valdybos narys, turintis teisę vienas atstovauti ieškovą – A. G., dirbo filiale, jo pareigos buvo plėtros direktorius. A. G. buvo žinoma apie kiekvieną dalyvavimą konkursuose, apie kiekvieną ketinimą dalyvauti, nes buvo teikiamas jo, kaip statinio statybos vadovo, atestatas, suteikiantis jam teisę dirbti Lietuvoje, kadangi pagal atskiras konkurso sąlygas jis turi reikiamą darbo patirtį, taigi, jis privalėjo pats dirbti laimėtame pagal viešąjį pirkimą objekte, tačiau pats, kaip akcininkas ir valdybos narys, bei filialo darbuotojas, savo pareigų nevykdė.

20.2. Byloje pateiktas trumpas verslo planas, kurį bankui, siekiant gauti kreditą, pateikė A. G. 2017 m. sausio 26 d., minėtame plane pats valdybos narys A. G. ir finansininkė J. A. patvirtina, kad jiems yra žinoma apie visus laimėtus konkursus bei laimėtus objektus, kuriuose darbai dar neprasidėjo, todėl ieškinys nepagrįstas, nes visos sutartys buvo pasirašomos su ieškovo žinia, jam pritariant, tas aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai: V. K., R. K., E. D., kuri teikė ir buvo atsakinga už ataskaitų pateikimą ieškovui, dalyvavo, ruošiant medžiagą dalyvauti konkursuose.

20.3. Ieškovas nei vienam filialo direktoriui nebuvo davęs rašytinio sutikimo, pasirašant tam tikras sutartis, kurių sumos būtų viršiję, nurodytas įgaliojime. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys faktą, kad, kai atsakovas pradėjo dirbti filialo direktoriumi, filialo nuostolis buvo 1 262 804,07 Eur. Ieškovas nepagrindė ieškinio įrodymais, iš kurių būtų galima suprasti, kokį nuostolį filialui padarė atsakovas.

20.4. Apie visus sudaromus sandorius ieškovui buvo žinoma, pritarimas kiekvieno sandorio, kuriam toks pritarimas buvo reikalingas, buvo duotas ir tik po jo buvo sudaromi nurodyti sandoriai. Visos šios sutartys yra kilę iš laimėtų viešųjų pirkimų konkursų.

20.5. Sutartis su UAB „Joniškio spedicija“ sudaryta, tačiau nebuvo realiai vykdoma, kadangi nors šalys šią sutartį ir pasirašė, tačiau vėliau nuspręsta, jog iš esmės visus darbus atliks pati įmonė.

20.6. Sutartis su UAB „Geonovum“ sudaryta dėl trijų skirtingų objektų, kas ir yra numatyta sutarties priede Nr. 1, pasirašytame 2016 m. rugsėjo 7 d., o kiekvieno iš objektų darbų kaina neviršija 50 000 Eur. Visos sutartys neviršija 50 000 Eur, todėl ieškovo sutikimo apeliantui gauti nereikėjo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad visų objektų vertė viršija 50 000 Eur, t. y. sudėjo visas sutartis į vieną, tačiau tokia sutartis, kuri viršytų 50 000 Eur dėl šio objekto pasirašyta nebuvo.

20.7. Apie sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Lidl Lietuva“ ieškovo atstovai, akcininkai buvo informuoti ir žinojo. Ši sutartis pasirašyta laimėjus viešąjį konkursą, o tiek apie dalyvavimą jame, tiek apie laimėjimus viešuosiuose konkursuose ieškovo atstovai žinojo ir buvo davę tam pritarimus. Neretai viešuosiuose konkursuose buvo teikiami vieno iš akcininkų, kuris dirbo Lietuvos filiale, A. G., kaip statinio vadovo dokumentai, taigi jis visuomet žinojo apie dalyvavimą konkurse, jo laimėjimą ir kitas aplinkybes. Ieškovas nepagrindė, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuotas 6 762 Eur nuostolis ieškovui. Apeliantas su šiuo objektu nedirbo, nes buvo nušalintas nuo darbo, o vėliau ir atleistas. Teismas neįvertino fakto, kad darbuose apeliantas nedalyvavo, tai atliko kiti asmenys jam nebedirbant pas ieškovą.

20.8. Sutartys su Druskininkų savivaldybės administracija, o būtent pagrindinės jų, pasirašytos dar einant pareigas kitam direktoriui, tuo tarpu atsakovas pasirašė tik papildomus susitarimus prie pagrindinės sutarties, kurie neviršijo 50 000 Eur sumos.

20.9. Apie sutartis su Elektrėnų savivaldybės administracija, UAB „Žemkasa“ ir UAB „Gerbuvita“ ieškovo atstovams buvo žinoma ir jie buvo davę pritarimus šias sutartis sudaryti. Sutartis su Elektrėnų savivaldybės administracija sudaryta viešojo konkurso būdu, o tiek apie dalyvavimą pirkimuose, tiek apie jų laimėjimą, tiek ir apie pasirašomas sutartis ieškovo atstovai žinojo iš anksto, buvo informuojami. Teismas nevertino fakto, kad šis projektas nėra baigtas, todėl neįmanoma apskaičiuoti ir jo nuostolio arba pelno. Šiame projekte žiemos metu nebuvo dirbama, kai apeliantas jau nebedirbo pas ieškovą, todėl jis negali atsakyti už darbus, kuriuos atliko kiti darbuotojai. Šio objekto sąmatas sudarinėjo R. K., todėl jis ir turi atsakyti už nuostolius, jeigu tokių buvo. Skundžiamame teismo sprendime nėra nurodyta, kokiais įrodymais vadovaujantis nustatyta, kad dėl šio projekto ieškovui padarytas 11 188 Eur nuostolis.

20.10. Iki sutarčių sudarymo, po jų sudarymo visada buvo informuojamas ieškovas, tuo labiau, kad pats valdybos narys A. G. dirbo filiale, ieškovas pastoviai buvo informuojamas apie visą veiklą, teikiamos ataskaitos, tai patvirtino liudytojai. Daugelio patvirtinančių įrodymų atsakovas negali pateikti, kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. buvo įpareigotas perduoti visus jo dispozicijoje esančius daiktus, tame tarpe ir kompiuterį.

20.11. Atsakovui suteiktame įgaliojime yra visiškai atskira grafa dėl viešųjų pirkimų, kur nėra numatytas apribojimas pasirašyti sutartis viršijančias 50 000 Eur. Atsakovui pradėjus eiti pareigas įmonėje, pagal jos finansinius dokumentus, nuostolis siekė daugiau nei 1 000 000 Eur sumą, atsakovui įmonėje dirbant kiek daugiau nei vienerius metus, šie rodikliai pagerėjo ir nuostolis sumažintas iki kiek daugiau nei 400 000 Eur. Daugelis sutarčių, kur buvo atliekami rangos darbai, pasirašyti kitų vadovų, dar iki atsakovui einant vadovo pareigas, darbai taip pat buvo atliekami, kai apeliantas pas ieškovą jau nebedirbo.

20.12. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų ataskaitų ieškovas griežtai kontroliavo atsakovą, jam buvo žinomi visi atsakovo veiksmai, derinami visi atliekami darbai, dalyvavimas konkursuose ir kt. Iš paties ieškovo pateikiamų rašytinių įrodymų matoma, jog atsakovas buvo atskaitingas ieškovo vadovybei, nuolat teikė ataskaitas, ieškovo akcininkai bendradarbiavo su atsakovu dėl sutarčių pasirašymo, dalyvavimo viešuosiuose konkursuose ir t.t. Įmonės akcininkų iš pradžių akcininko S. G., vėliau A. G. pažymėjimai būdavo teikiami dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, jie pasirašinėdavo pirkimo dokumentuose, todėl nepagrįsta pozicija, jog neva apie sutartis, kurios buvo pasirašomos viešuosiuose pirkimuose jie sužinodavo tik vėliau. Visose sutartyse ir viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ne ieškovo filialas, o pats ieškovas, todėl ji negalėjo nežinoti apie dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

20.13. Visos ataskaitos laiku ir kaip nurodydavo akcininkai būdavo pateikiamos, tai matyti ir iš paties ieškovo pateiktų ataskaitų, kur matyti ataskaitų datos, E. D. buvo atsakinga už ataskaitų teikimą. Tuo metu buhalterės pareigas ėjusi E. D. teikdavo finansines ataskaitas ieškovo vadovybei. Šios ataskaitos būdavo teikiamos elektroniniais laiškais, tačiau yra apribota atsakovo rungimosi galimybė, kadangi visi rašytiniai įrodymai, kuriais galėtų pagrįsti savo argumentus atsakovas, yra ieškovės dispozicijoje ir jis teismui sąmoningai dozuoja tik tokius duomenis, kurie yra naudingi jam.

20.14. Apeliantas nestatė savo namų iš įmonės lėšų ar resursų. Namas, priklausantis apeliantui pastatytas 2013 m. (statybos pradžia 2007 m.), todėl ieškovo pateiktos sąskaitos nepagrįstos, nes prie jų nėra pridėtas darbų atlikimo ir priėmimo aktas, šios sąskaitos nėra apelianto pasirašytos, su jomis susipažino tik teisme. Apeliantas yra pasirašęs 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 467,33 Eur sumai, tačiau ši sąskaita yra apmokėta, nes apeliantas savo lėšas yra pervedęs ieškovo įmonės veiklai ir šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, kurių teismas nevertino.

20.15. Ieškovo finansinė padėtis atsakovui pradėjus eiti vadovo pareigas buvo išties sudėtinga, jis pats ieškovui pervedė savo asmeninių lėšų, apie kurias pastarasis žinojo, šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai. Todėl už statybines medžiagas atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu. Apie apeliantui 2018 m. kovo 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pastarajam nėra žinoma, nėra aišku kokiu pagrindu ir už kokius statybos darbus ji išrašyta, su šia sąskaita apeliantas susipažino tik gavęs patikslintą ieškinį. Atsakovas savo namo įgijimui yra pasiėmęs paskolą pagal 2017 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį, kuria gautos lėšos ir buvo panaudotos namo statybai.

20.16. Teismas taip pat konstatavo, kad apeliantas turi atlyginti ieškovui 26 876,17 Eur filialo turėto nekilnojamojo turto trūkumą, tačiau apeliantas šio nekilnojamojo turto nėra priėmęs, jį priėmęs prieš tai buvęs direktorius ir atsakovui jo nėra perdavęs, šį turtą tvarkė ir juo disponavo sandėlio vedėjas, kuris jį pasirašytinai išduodavo materialiai atsakingiems darbuotojams. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nors E. D. ir surašė inventorizacijos aktą, tačiau kiti asmenys, jį pasirašę, nurodė, jog apie tai, kad trūksta akte nurodytų daiktų, nieko nežinojo, apie atliekamą inventorizaciją apeliantas nebuvo informuotas, joje nedalyvavo, nors atliekant turto inventorizaciją jis dar tebebuvo įmonės direktoriumi. Atsakovas įsakymo nepriėmė, taigi kas ir kokiu teisiniu pagrindu atliko įmonės inventorizaciją atsakovui nėra žinoma, o joje nustatyti duomenys laikytini nepatikimais. Už inventorizacijos apyrašuose nurodytus daiktus buvo atsakingi atskiri asmenys, todėl jie ir privalo atsakyti už tų daiktų praradimą. Taip pat svarbu išsiaiškinti ar šie daiktai nebuvo nurašyti.

20.17. Apelianto veiksmuose nėra nei tyčios, nei didelio neatsargumo. Atsakovo priimti sprendimai bei sudarytos sutartys, nepažeidė protingo verslo sprendimo taisyklių. Sudarytos sutartys buvo arba jau laimėtų konkursų pagrindu sudarytos, arba pasirašytos siekiant įvykdyti laimėto konkurso sąlygas, atliekant statybos rangos darbus tam tikrame objekte. Visas sutartis atsakovas pasirašydavo vadovaudamasis protinga verslo logika. Ieškovas neįrodė esant apelianto civilinei atsakomybei reikalingas sąlygas, todėl teismas privalėjo ieškinį atmesti. Ieškovo vadovai žinojo apie pasirašomas sutartis, jie kontroliuodavo apeliantą, jis nuolat teikdavo ataskaitas, tardavosi su vadovais dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose, iš anksto planuodavo dalyvavimą juose.

Atsiliepimas

21. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

21.1. Atsakovui įgaliojime ir darbo sutartyje numatytas apribojimas vienašališkai sudaryti sutartis didesnei nei 50 000 Eur sumai be ieškovo ar jo įgalioto asmens rašytinio sutikimo buvo taikomas visiems sandoriams (įskaitant ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartis).

21.2. Atsakovas nepaneigė prejudicinių faktų bei neįrodė, kad ieškovas buvo informuojamas apie atsakovo neteisėtai sudaromas sutartis ir pritaręs jų sudarymui, priešingai – atsakovas atliko visus įmanomus veiksmus tam, kad nebūtų galima atkurti duomenų apie atsakovo veiklą (profesionaliai ištrynė kompiuterio kietąjį diską ir susirašinėjimą per „Viber“ programą, neperdavė savo veiklos dokumentų bei neužbaigtų darbų ir pan.).

21.3. Atsakovo į bylą pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro nepaneigia fakto, kad atsakovas filialo pajėgumais statė savo privatų namą, priešingai – šis išrašas patvirtina, jog namas įsigijimo metu buvo nebaigtas statyti, o į bylą pateikti įrodymai suponuoja vienareikšmę išvadą, kad namas buvo statomas filialo pajėgumais ir atsakovas nėra atsiskaitęs už namo statybą.

21.4. Galiojančiame teisiniame reglamentavime ir su atsakovu sudarytoje darbo sutartyje atsakovui buvo nustatyta pareiga disponuoti filialo turtu, materialiomis vertybėmis ir piniginėmis lėšomis bei tausoti jo valdomas ar disponuojamas materialines vertybes ir pinigines lėšas, materialiai atsakyti už jų sugadinimą ir praradimą.

21.5. Atsakovas klysta filialo nuostoliu laikydamas įsiskolinimų kreditoriams sumą, nes tai nėra filialo nuostoliai. Ieškovo į bylą pateiktos metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtina, kad atsakovo vadovavimo filialui metu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų filialo turtinė padėtis smarkiai pablogėjo ir filialas patyrė nuostolių.

21.6. Filialo nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad filialo vadovas veikia RAB „TILTS“ vardu pagal įgaliojimą. Įgaliojimo 2 lape numatyta atsakovo teisė atstovauti ieškovą visuose Lietuvos Respublikos skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose ir pasirašyti su perkančiąja organizacija pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ši įgaliojimo nuostata turi būti sistemiškai aiškinama kartu su įgaliojimo 3 lapu, įtvirtinančiu, kad atsakovas turi teisę vienasmeniškai ieškovo ir (arba) filialo vardu sudaryti tik ne didesnės nei 50 000 Eur dydžio sumos sandorius arba tokius sandorius, kuriuose baudos neviršija 50 000 Eur. Be to, darbo sutarties 3.2 papunktyje įtvirtinta, kad be raštiško darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo atsakovas neturi teisės sudaryti darbdavio / filialo vardu sandorių, kurių vertė daugiau nei 50 000 Eur, taip pat sudaryti bet kokius sandorius, kuriuose bendra pagal sutartį numatytų baudos sankcijų vertė daugiau nei 50 000 Eur. Ieškovas aiškiai siekė nustatyti atsakovui apribojimą vienašališkai sudaryti didesnius nei 50 000 Eur sandorius, nepriklausomai nuo to, iš kurių teisinių santykių kyla tokie sandoriai.

21.7. 2017 m. rugpjūčio 9 d. protokolu įgaliojimas atšauktas ir atsakovui nustatyti dar griežtesni apribojimai, nes nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. net ir iki 50 000 Eur vertės sandorių ieškovas vienasmeniškai jau neturėjo teisės sudaryti, šiuos sandorius (iki 50 000 Eur vertės) galėdamas sudaryti tik kartu su E. D., o didesniems nei 50 000 Eur vertės sandoriams ieškovas paliko galioti privalomą rašytinio ieškovo valdybos nario sutikimo gavimą. Šių griežtesnių apribojimų nustatymas atsakovui patvirtina ieškovo tikrąją valią ir tikslą riboti atsakovo įgalinimus, todėl atsakovo minimas sandorių rūšinis diferencijavimas neatitinka rašytinių įrodymų, ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykių ir ieškovo tikrųjų ketinimų.

21.8. Atsakovas buvo inicijavęs teisminį ginčą dėl neva neteisėto atleidimo iš filialo vadovo pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2577-852/2018 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5185-631/2018, kuriuo atmestas atsakovo ieškinys pareikštas ieškovui. Aptariamojoje darbo byloje atsakovas naudojo tą pačią ydingą gynybinę poziciją, kad jam įgaliojime numatyti apribojimai neva negaliojo viešųjų pirkimų metu sudaromoms sutartims. Tačiau šią atsakovo versiją paneigė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu, konstatavęs, jog 2016 m. balandžio 6 d. RAB „TILTS“, atstovaujama valdybos pirmininko S. G., suteikė įgaliojimą atstovauti atsakovą, nurodydamas atstovavimo sritis, įgaliojo ieškovą, be kita ko, atstovauti viešųjų pirkimų konkursuose ir RAB „TILTS“ filialo vardu pasirašyti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį, kartu nurodant, kad įgaliotinis turi teisę RAB „TILTS“ ir (arba) filialo vardu sudaryti ne didesnės nei 50 000 Eur dydžio sumos sandorius, bei tokius sandorius, kuriuose numatytos baudos, kurių bendra suma pagal sudarytą sutartį neviršija 50 000 Eur. Tame pačiame sprendime teismas taip pat nustatė, jog atsakovas nesilaikė darbo sutarties 3.2 papunkčio reikalavimo, nesilaikė jam išduotame pirminiame įgaliojime nustatytos sandorių pasirašymo tvarkos, nevykdė 2017 m. rugpjūčio 9 d. valdybos sprendimo ir toliau visus sandorius, nepaisant kokios apimties pinigine išraiška jie buvo, pasirašinėjo vienasmeniškai, neturėdamas rašytinio darbdavio ar jo įgalioto atstovo sutikimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovas viršijo jam suteiktus įgaliojimus, numatytus darbo sutarties 3.2 papunktyje bei analogiškus įgaliojimus apibrėžtus RAB „TILTS“ 2016 m. balandžio 6 d. įgaliojime.

Žemesnės instancijos teismas

21.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5185-631/2018 konstatavo, kad atsakovas, eidamas filialo direktoriaus pareigas, neinformuodamas ieškovo ir negaudamas jo sutikimo, viršijo suteiktus jam įgaliojimus ir vienašališkai sudarinėjo sandorius. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2577-852/2018 nustatė, kad rašytinio sutikimo reikalavimą atsakovas galėjo gauti pateikdamas sutarties projektą pasirašymui valdybos nariui prieš ją pasirašant kitoms sutarties šalims, tačiau atsakovas savo nuožiūra teikdavo tik lakonišką, apibendrintą informaciją apie dalyvavimą viešuose konkursuose, o pačių sutarčių ir prisiimtų įsipareigojimų neatskleisdavo.

21.10. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ieškovas būtų buvęs informuojamas apie atsakovo neteisėtai sudaromas sutartis ir pritaręs jų sudarymui. Vien tai, kad atsakovas teikė užsakovams A. G. atestatus, gyvenimo aprašymus ir išsilavinimo dokumentus, nepagrindžia aplinkybės, kad A. G. buvo iš anksto informuojamas apie sutarčių, kuriuos atsakovas neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti, sudarymą. Prireikus ieškovo parašo rengiant dokumentus konkursams – atsakovas naudodavo pasigamintą ieškovo valdybos nario A. G. parašo faksimilę. Apie tai, kad dalyvauja užsakovų organizuojamuose rangovų konkursuose ar kad ketina su užsakovais sudaryti sutartis – atsakovas ieškovo iš anksto neinformuodavo, o apie sudarytas sutartis pranešdavo jau tik po jų pasirašymo, kuomet sutartys jau būdavo įsigalioję ir už jų nutraukimą grėsdavo sankcijos. Apie tokius projektus, apie kuriuos atsakovas ieškovui pranešdavo, atsakovas tolesnės informacijos ieškovui nebeteikdavo ir sutarčių nesudarydavo.

21.11. Atsakovas pripažino, kad ieškovo sutikimas buvo būtinas sandorių, viršijančių atsakovui suteiktų įgalinimų apimtį, sudarymui, tačiau atsakovas taip ir nepateikė į bylą nė vieno iš jo nurodytų elektroninių laiškų ar susirašinėjimo per „Viber“ programėlę telefone. Be to, atsakovas prieš pat nušalinant jį iš pareigų ieškovui grąžino kompiuterį su profesionaliai ištrintu kietuoju disku, turėdamas tikslą, jog nebūtų įmanoma atkurti jame buvusios informacijos (ši aplinkybė konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5185-631/2018).

21.12. Iš atsakovo į bylą pateikto išrašo iš nekilnojamojo turto registro matyti, kad namas iki šiol yra nebaigtas statyti (būklė – nebaigtas statyti, 45 proc. baigtumas). Sąskaitose, kuriomis ieškovas įrodinėja įmonės išlaidas atsakovo namo statybai, aiškiai matyti atsakovo parašas, atsakovas pripažįsta, kad yra pasirašęs 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 467,33 Eur sumai. Taip pat atsakovas neįrodė skunde dėstomų aplinkybių, kad būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal sąskaitas, ar kad namo statybai būtų realiai pasiėmęs paskolą. Sąskaitos yra susijusios su atsakovo namo statyba nes: 1) 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas yra priėmęs ir pasirašęs; 2) 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros sumą patvirtina ieškovui UAB „Celsis“ ir UAB „Iris“ išrašytos sąskaitos, kuriose nurodytos visos pirktos prekės tiekėjų tiesiogiai pristatytos namo adresu; 3) sąskaitose nurodytų prekių paskirtis nėra susijusi su ieškovo vykdoma tiltų, tunelių statybos veikla, o prekės susijusios su gyvenamosios paskirties patalpų įrengimu; 4) kartu su atsakovo atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikti banko pavedimai nepagrindžia atsakovo atsiskaitymo pagal sąskaitas fakto, nes jį paneigia į bylą pateiktas pinigų gavimo, kuriuo atsakovas filialo vardu priėmė 4 000 Eur sumą grynaisiais iš fizinio asmens, faktą; 5) atsakovas nepateikė tariamą įskaitymą galinčių patvirtinti dokumentų.

21.13. Darbo sutarties 3.1 papunktyje numatyta, kad atsakovas privalo disponuoti filialo turtu, materialiomis vertybėmis ir piniginėmis lėšomis bei tausoti jo valdomas ar disponuojamas materialines vertybes ir pinigines lėšas, materialiai atsakyti už jų sugadinimą ir praradimą. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 64 punktu, subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą. Atsakovo argumentai, kad jam neva nebuvo perduotas filialo turtas, ar kad jį tvarkė ir juo disponavo filialo sandėlio vedėjas – nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo atsakomybės, kylančios dėl pareigos išsaugoti jam patikėtas materialines vertybes pažeidimo.

21.14. Atsakovas 2016 m. spalio 24 d. įsakymu sudarė komisiją 2016 m. inventorizacijai atlikti, kurios metu filialui priklausančio turto trūkumų nebuvo nustatyta, o 2017 m. inventorizacija atlikta atsakovą tėvystės atostogų metu pavadavusio R. K. 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu – ir 2017 m. inventorizacija apėmė tik atsakovo vadovavimo filialui laikotarpį.

21.15. Atsakovas klysta nuostoliu laikydamas įsiskolinimų kreditoriams sumą, nes tai nėra filialo nuostoliai. Tikrieji filialo veiklos rezultatai buvo: 2015 m. 253 692 Eur nuostolis; 2016 m. 219 959 Eur nuostolis; 2017 m. 627 774 Eur. Dėl netinkamo atsakovo vadovavimo filialui ieškovas patyrė 416 096 Eur nuostolių, todėl atsakovo vadovavimo filialui metu filialo turtinė padėtis pablogėjo.

Šalies argumentai

22. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti sprendimą nepakeistą dalyje dėl 62 797,89 Eur priteisimo ieškovui iš atsakovo; panaikinti sprendimą dalyje dėl likusių 416 096 Eur dydžio ieškinio reikalavimų atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl likusių 416 096 Eur dydžio nuostolių priteisimo patenkinti; palikti nepakeistą sprendimą dalyje dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų, pradedamų skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ieškovui iš atsakovo; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės teisingai ieškovui padarytų nuostolių dydį nustatinėjo vadovaudamasis ieškovo pateiktomis atsakovo rengtomis suvestinėmis, tačiau sprendime išanalizavo tik dalį jose aprašytų sandorių, o dėl likusios jų dalies nepasisakė. Ginčijamoje sprendimo dalyje buvo ištirti ne visi įrodymai ir dėl to ieškovui priteisti ne visi nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

22.2. 2018 m. spalio 19 d. ieškovo atstovas pateikė į bylą sutarčių kopijas: 1) 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartį Nr. R4-253 su Ignalinos rajono savivaldybės administracija (sutarties kaina 151 785,47 Eur be PVM); 2) 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartį Nr. S-523 su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (sutarties kaina 256 864,01 Eur be PVM); 3) 2016 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį Nr. PP 217-0385-16 su EUROVIA CS (sutarties kaina 576 600,21 Eur be PVM); 4) 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 26-279-(7.7) su Druskininkų savivaldybės administracija (sutarties kaina 216 835,43 Eur be PVM); 5) 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 9(7.1.83.)-483 su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija (sutarties kaina 207 698,15 Eur be PVM); 6) 2017 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį su TILTŲ STATYBOS UŽDARĄJA AKCINE BENDROVE „TILSTA“ (sutarties kaina 112 381 Eur be PVM); 7) 2017 m. sausio 4 d. pirkimo sutartį Nr. S-8 su Lietuvos automobilių direkcija prie susisiekimo ministerijos (sutarties kaina 40 750 Eur be PVM); 8) 2017 m. sausio 4 d. rangos sutartį Nr. 64-3 su valstybės įmonė (toliau – VĮ) Nemenčinės miškų urėdija (sutarties kaina 38 122,26 Eur be PVM); 9) 2016 m. spalio 25 d. subrangos sutartį Nr. 160809 SSR ZR 6337 16/10/25 su UAB „PROJEKTANA” (sutarties kaina 188 010 Eur be PVM); 10) 2016 m. spalio 13 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 su UAB „Žemkasa“ (sutarties kaina 274 239,76 Eur be PVM); 11) 2017 m. balandžio 19 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 su UAB „Kongera“ (sutarties kaina 429 019,32 Eur be PVM).

22.3. 2016 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį Nr. PP 217-0385-16, 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 9(7.1.83.)-483 ir 2017 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį sudarė atsakovas, užimdamas filialo direktoriaus pareigas, be ieškovo ar jo įgalioto asmens sutikimo.

22.4. Nors 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartį Nr. R4-253, 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartį Nr. S-523 ir 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 26-279-(7.7) formaliai filialo vardu pasirašė filialo buvęs direktorius V. K., tačiau atsakovas filialo vadovu paskirtas dar 2016 m. balandžio 6 d., ankstesnis filialo vadovas V. K. perkeltas į kitas pareigas 2016 m. balandžio 6 d. ieškovo valdybos sprendimu. Atsakovas filialo vadovu įsiregistravo tik 2016 m. rugpjūčio 8 d. Dokumentus Juridinių asmenų registrui pildė ir teikė paties atsakovo įgaliotas asmuo, todėl už šį pavėluotą dokumentų pateikimą atsakingas atsakovas, savavališkai leidęs savo pareigas vykdyti V. K., nors dar 2016 m. balandžio 6 d. abu šie asmenys žinojo apie kiekvieno iš jų teisinio statuso ir galimybių veikti filialo vardu pasikeitimą.

22.5. Atsakovas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir prisiėmęs atsakomybę dėl šių sutarčių vykdymo, pripažintinas atsakingu ne tik dėl ieškovui padarytų 17 950 Eur (6 762 Eur + 11 188 Eur) nuostolių (kurie pagal 2017 m. lapkričio 15 d. suvestinę paskaičiuoti kaip neigiamas turtinis rezultatas dėl 2017 m. sausio 10 d. rangos sutarties Nr. 03S-2 ir 2016 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) sudarymo), bet jis taip pat pripažintinas atsakingu ir dėl nuostolių, atsiradusių filialui sudarius šias sutartis: 1) 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartį Nr. R4-253, ieškovo nuostolių dydis – 84 058 Eur; 2) 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartį Nr. S-523, ieškovo nuostolių dydis – 6 602 Eur; 3) 2016 m. gruodžio 1 d. rangos sutartį Nr. PP 217-0385-16, ieškovo nuostolių dydis – 71 856 Eur; 4) 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 26-279-(7.7), ieškovo nuostolių dydis – 35 961 Eur; 5) 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 9(7.1.83.)-483, ieškovo nuostolių dydis – 1 037 Eur; 6) 2017 m. balandžio 14 d. subrangos sutartį, ieškovo nuostolių dydis – 4 278 Eur. Atsakovo ieškovui padaryta papildoma turtinė žala, kuri liko teismo neapskaičiuota, yra lygi 203 792 Eur.

22.6. Teismas, apskaičiuodamas ieškovui padarytų nuostolių dydį, nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino 2017 m. lapkričio 15 d. suvestinėje nurodytus duomenis. Byloje ieškovas, be kitų reikalavimų, prašė priteisti 434 046 Eur grynojo nuostolio. Minimas nuostolis atsispindi 2017 m. lapkričio 11 d. suvestinėje ir susidaro iš nuostolio iš objektų po tiesioginių sąnaudų (112 523 Eur) ir pridėtinių išlaidų (367 360 Eur) sumos, atimant kitų laikotarpių sutarčių pelną (1 163 Eur) bei gamybos (filialo bazės) pelną (44 674 Eur), t. y. 367 360 Eur + 112 523 Eur - 1 163 Eur - 44 674 Eur = 434 046 Eur nuostolio.

Žemesnės instancijos teismas

22.7. Teismas vertino tik dalies atsakovo sudarytų sandorių neigiamą turtinį rezultatą, iš šešiolikos 2017 m. lapkričio 11 d. suvestinėje nurodytų sandorių įvertino tik du. Atsakovas pripažintinas atsakingu už tai, kad jis, viršijo įgaliojimus sudarydamas sandorius, sudarė tokius sandorius, kurių vien bendrosios įvykdymo išlaidos (2 740 808 Eur) jau viršijo iš jų gautas bendrąsias pajamas (2 628 285 Eur), todėl atsakovas neužtikrino pajamų kompensuoti 367 360 Eur filialo pridėtinėms išlaidoms, iš kurių vien darbo užmokestis atsakovo vadovautiems administracijos darbuotojams (už jų priėmimą ir atleidimą buvo atsakingas atsakovas, kaip filialo direktorius) sudarė 277 407 Eur.

22.8. Teismas nevisapusiškai ištyrė suvestinių duomenis, dėl ko ne iki galo apskaičiavo ieškovui padarytų nuostolių dydį, nes šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik per sandorių sudarymą viršijant jam suteiktus įgaliojimus, bet ir per netinkamą vadovavimą filialo veiklai bei fiduciarinių pareigų pažeidimą.

22.9. Po atsakovo nušalinimo nuo pareigų jis darbovietėje nebesirodė, į siunčiamus el. laiškus ir telefono skambučius neatsiliepė, o pasibaigus nušalinimo laikotarpiui – į darbovietę neatvyko. Ieškovo atliekamame atsakovo veiklos tyrime atsakovas dalyvauti vengė, nebendradarbiavo, jo atleidimo metu (ar po to) dokumentų ar darbų naujai paskirtam direktoriui atsakovas neperdavė.

Šalies argumentai

22.10. Ieškovo patirtų nuostolių dydis yra didesnis negu ieškiniu prašoma priteisti suma, nes remiantis 2017 m. pelno (nuostolių) deklaracija, tikrasis filialo nuostolis 2017 m. sudarė 627 774 Eur. Teismas turėjo iš suvestinių ir kitų įrodymų apskaičiuoti ieškovo patirtų nuostolių dydį pagal ieškovo pasiūlytą nuostolių apskaičiavimo metodiką, arba, įvertinęs visas suvestinėse nurodytas ir į bylą pateiktas sutartis bei kitus įrodymus vadovaudamasis savo diskrecija apskaičiuoti ieškovo nuostolių dydį pats.

Atsiliepimas

23. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti: panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime kartojami atsakovo apeliacinio skundo argumentai, papildomai nurodomi šie argumentai:

23.1. Nesutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovo vadovavimo filialui metu filialas ieškovui teikė ataskaitas, iš kurių matyti, jog 2017 m. vasario 28 d. buvo suplanuotas 258 946 Eur grynasis pelnas, o 2017 m. lapkričio 15 d. fiksuojamas 434 046 Eur grynojo pelno nuostolis. Šias ataskaitas teikė liudytoja E. D., kuri ataskaitas derino su ieškovo buhaltere, dirbančia Rygoje, buvo planuojamas tik preliminarus filialo pelnas, kurį įtakojo įvairūs veiksniai, tačiau dėl to, kad planuojamas pelnas nebuvo gautas, nėra kaltų atsakovo veiksmų.

23.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5185-631/2018 buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kuris 2018 m. spalio 25 d. nutartyje konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pareigas, susijusias su sandorių rašytiniu suderinimu pažeidė tyčia, siekdamas padaryti darbdaviui turtinę žalą ir tokią atsakovo darbo pareigų pažeidimo teisinę kvalifikaciją panaikino, kaip nepagrįstą. Apygardos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog sudarydamas sutartis be atitinkamo raštiško ieškovo sutikimo, atsakovas jau žinojo, kad sutartys nebus įvykdytos ir sukels juridiniam asmeniui žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas vyksta pagal apeliaciniais skundais nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Byloje keliamas klausimas dėl filialo vadovo atsakomybės už filialo vardu ir atstovaujamos įmonės vardu sudarytus sandorius, kurių sudarymas, ieškovo teigimu, viršijo atsakovo, kaip filialo vadovo, kompetenciją ir pažeidė fiduciarines pareigas, prarasto filialo turto bei filialo turto panaudojimo savo namo statybai.

Dėl prejudicinių faktų

26. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

28. Ieškovas teigia, kad atsakovo įgaliojimai buvo apriboti įgaliojimu bei darbo sutartimi (įgaliojimas ir darbo sutartis ribojo visų sandorių virš 50 000 Eur sudarymą) ir kad šių aplinkybių atžvilgiu egzistuoja prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5185-631/2018 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-2577-852/2018, kuriose buvo nagrinėjamas filialo vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumo klausimas. Minėtose bylose, kuriose filialo vadovas siekė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas vertino, kad jis pažeidė įgaliojime bei darbo sutartyje nurodytus apribojimus sandoriams sudaryti. Teismas sprendė, kad darbdavys filialo vadovo įgaliojimus ribojančią procedūrą laikė reikšminga, ją specialiai reglamentavo darbo sutartyje ir įgaliojime, be to, darbdavys ėmėsi ir specialių teisinių ir organizacinių priemonių, siekdamas užtikrinti, kad tokios procedūros filialo vadovas laikytųsi. Taigi, įvertinus teismo motyvus pripažintina, kad aplinkybė, jog atsakovas pažeidė sandorių sudarymo procedūras, nes pasirašydamas minėtus sandorius negavo darbdavio ar jo įgalioto asmens rašytinės formos sutikimo sandoriui, pripažinta teismų ankstesniuose sprendimuose.

29. Tačiau Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2577-852/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartyje pažymėjo, jog minėtoje byloje apskritai nebuvo įrodinėjama žala dėl ieškovo sudarytų sandorių. Teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog filialo vadovo veiksmai, pažeidžiant atstovavimo procedūras, galbūt sukėlė didelę žalą, yra pertekliniai, viršija šioje byloje nagrinėjimo ginčo dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės ribas ir pašalino šiuos motyvus iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies kaip galinčius sukurti klaidingą prejudiciją kitose bylose sprendžiant kitus teisinius ginčus tarp tų pačių šalių. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad prejudicinę galią turinčia šioje byloje laikytina tik aplinkybė, kad filialo vadovas sudarydamas sandorius, nesilaikė įgaliojime bei darbo sutartyje nustatytos vadovo įgaliojimus ribojančios procedūros, bet šioje byloje teismas nepasisakė dėl filialo vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl užsienio juridinio asmens filialo vadovo atsakomybės rūšies

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.21 straipsnis nustato, jog užsienio juridinių asmenų filialams, registruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (1 dalis); asmenų, veikiančių Lietuvos Respublikoje registruoto filialo vardu, teises ir pareigas (kompetenciją) taip pat nustato Lietuvos Respublikos teisė (2 dalis). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 75 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užsienio bendrovės filialas savo veikloje vadovaujasi CK, akcinių bendrovių įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais.

31. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl atsakovo, kaip filialo vadovo, atsakomybės rūšies, atlikus neteisėtus veiksmus (sudarius viršijančius vadovo kompetenciją ir nenaudingus sandorius, praradus filialo turtą bei panaudojus filialo turtą atsakovo namo statybai), iš kurių, ieškovo teigimu, kyla atsakovo pareiga atsakyti pagal ieškinio reikalavimus. CK 2.53 straipsnis nustato, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų (1 dalis). Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo (2 dalis). Taigi, ex lege (iš įstatymo) filialo vadovas nėra valdymo organas. Filialo vadovo turtinės atsakomybės teisinį režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 101 straipsnio 3 dalis, kuri nurodo, kad su juridinio asmens padalinių (filialų ir atstovybių) vadovais sudaromos darbo sutartys ir jiems vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumai galioja tik mutatis mutandis (pagal analogiją).

32. Vadovaujančių darbuotojų darbo santykių ypatumus, kurie pagal analogiją taikomi ir filialo vadovui, nustato DK 103 straipsnio 2 ir 3 dalys, reglamentuojančios, kad už savo, kaip darbuotojo, juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutarties sąlygas, o dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas. Taigi, sprendžiant dėl valdymo organų narių atsakomybės rūšies, pirmiausia kvalifikuotina, ar veiksmai, kuriuos jie atliko, yra priskirti išimtinai valdymo organų kompetencijai.

33. Vertinant filialo vadovo teisinį statusą, atsižvelgiama į jo funkcijų ir kompetencijos pobūdį. Pagal bendrąją taisyklę filialo vadovas nėra valdymo organas, kadangi filialas nėra juridinis asmuo ir neturi teisinio subjektiškumo. Filialo vadovui valdymo organų atsakomybė taikoma tik pagal analogiją, todėl jo atžvilgiu galioja materialinės atsakomybės pagal DK prezumpcija. Jei ieškovas įrodo, kad filialo vadovo atsakomybė kyla dėl valdymo funkcijos netinkamo įgyvendinimo, taikoma civilinė atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje dar iki 2016 m. DK įsigaliojimo, taip pat pripažįstama, kad filialo vadovas gali atsakyti kaip vienasmenis valdymo organas, tik jei vykdo valdymo funkciją. Vienoje civilinėje byloje, kurioje ginčas kilo dėl žalos, atsiradusios iš neteisėtų banko filialo direktorės veiksmų suteikiant kreditą ir kontroliuojant kredito administravimą, atlyginimo, kasacinis teismas, spręsdamas dėl filialo vadovės atsakomybės rūšies, taikė banko filialo vadovei civilinę atsakomybę tik už neteisėtą valdymo funkcijos įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2014). Visais kitais atvejais taikomos darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančios normos, konkrečiai DK 153 straipsnis.

34. DK 153 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbuotojo turtinę atsakomybę, nurodyta, kad išskyrus DK ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio). Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą nustatyti 154 straipsnyje, yra kai: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad DK nenumato darbdavio teisės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutarties su atskiru darbuotoju, visiška darbuotojo materialinė atsakomybė, keičianti DK 153 ir 154 straipsniuose įtvirtintas atsakomybės taisykles, gali būti numatyta tik kolektyvinėje sutartyje.

35. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, pagal kokias taisykles – civilinės atsakomybės ar darbo teisės taikytina atsakomybė atsakovui. Kadangi ieškovo suformuluotas faktinis pagrindas apima tris epizodus – atsakomybę už filialo vardu ir atstovaujamos įmonės vardu sudarytus sandorius, kurių sudarymas viršijo vadovo kompetenciją ir pažeidė fiduciarines pareigas, atsakomybę už prarastą filialo turtą bei atsakomybę už filialo turto panaudojimą atsakovo namo statybai, svarbu nustatyti, ar atsakomybė už kiekvieną iš šių epizodų taikoma CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu ar DK 153 straipsnyje numatytais pagrindais.

36. Sprendžiant, kad filialo vadovas turėtų atsakyti pagal civilinės atsakomybės taisykles, aktuali kasacinio teismo praktika dėl materialinės ir civilinės atsakomybės atribojimo bendrovės vadovo atveju. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė bendrovei neribojama materialinės atsakomybės taisyklėmis, jei jis padaro žalą vykdydamas valdymo funkciją, t. y. pažeisdamas jam, kaip valdymo organui, civiliniuose įstatymuose nustatytas pareigas. Kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, pavyzdžiui, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingą verslo sprendimą, neištiria reikšmingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam, kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 9-29). Nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti, ar filialo vadovas vykdė valdymo funkciją sudarydamas sandorius, neišsaugodamas filialo turto bei galbūt panaudodamas filialo turtą namo statybai.

Dėl nuostolingų sandorių sudarymo

37. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingu tik už dviejų nuostolingų sandorių sudarymą (2016 m. spalio 11 d. sutartis Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Lidl Lietuva“ ir 2017 m. sausio 10 d. rangos sutartis Nr. 03S-2 su Elektrėnų savivaldybės administracija) ir papildomai prašo taikyti civilinę atsakomybę už šių sutarčių sudarymą: 1) 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutarties Nr. R4-253; 2) 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutarties Nr. S-523; 3) 2016 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties Nr. PP 217-0385-16; 4) 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 26-279-(7.7); 5) 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 9(7.1.83.)-483; 6) 2017 m. balandžio 14 d. subrangos sutarties Nr. 2017-04-14.

38. Ieškovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos netinkamai nustatė atsakomybės pagrindą, nes atsakovas sandorius sudarė ne tik viršydamas įgaliojimus, bet ir pažeisdamas fiduciarines pareigas (t. y. sudarė nuostolingus sandorius, kurių vien bendrosios įvykdymo išlaidos (2 740 808 Eur) viršijo iš jų gautas bendrąsias pajamas (2 628 285 Eur)). Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl antrojo filialo vadovo atsakomybės pagrindo, nors atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik per sandorių sudarymą viršijant jam suteiktus įgaliojimus, bet ir per netinkamą vadovavimą filialo veiklai bei fiduciarinių pareigų pažeidimą. Ieškovo teigimu, atsakovas neužtikrino pajamų kompensuoti 367 360 Eur veiklos sąnaudoms, iš kurių vien darbo užmokestis atsakovo vadovautiems administracijos darbuotojams (už jų priėmimą ir atleidimą buvo atsakingas išimtinai tik pats atsakovas, kaip filialo direktorius) sudarė 277 407 Eur), ir tokį atsakovo neveikimą vertina kaip fiduciarinių pareigų pažeidimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neišskyrė, jog ne visi sandoriai, iš kurių ieškovas kildina žalą, sudaryti filialo vadovo, yra sudaryti filialo vardu. Dalis ginčo sandorių (2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartis Nr. R4-253, 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartis Nr. S-523, 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. 26-279-(7.7)) sudaryti RAB „TILTS“ vardu. Dėl šių sandorių, kuriuose atsakovas veikė tik kaip RAB „TILTS“ atstovas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas priėmė verslo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už sandorius, kurie sudaryti RAB „TILTS“ vardu, atsakovas gali atsakyti tik kaip darbuotojas, o ne kaip filialo valdymo organas.

40. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. rangos sutartis Nr. PP 217-0385-16, 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutartis Nr. 9(7.1.83.)-483 ir 2017 m. balandžio 14 d. subrangos sutartis Nr. 2017-04-14 sudarytos filialo vardu, o 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartis Nr. R4-253, 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartis Nr. S-523, 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. 26-279-(7.7) sudarytos RAB „TILTS“ vardu. Abi sutartis (2016 m. spalio 11 d. sutartis Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) ir 2017 m. sausio 10 d. rangos sutartis Nr. 03S-2) pirmosios instancijos teismo pripažintas sudarytomis viršijant įgaliojimus, atsakovas sudarė RAB „TILTS“ vardu.

41. Taip pat nustatyta, kad pasirašant 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartį Nr. R4-253, 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartį Nr. S-523 ir 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 26-279-(7.7) RAB „TILTS“ atstovavo buvęs direktorius V. K.. Ieškovas teigia, kad atsakovas turėtų atsakyti ir už sutarčių, pasirašytų V. K., padarytą žalą, nes įsiregistravo filialo vadovu pavėluotai (atsakovas filialo vadovu paskirtas 2016 m. balandžio 6 d., ankstesnis filialo vadovas V. K. perkeltas į kitas pareigas 2016 m. balandžio 6 d. ieškovo valdybos sprendimu, atsakovas filialo vadovu įsiregistravo tik 2016 m. rugpjūčio 8 d.).

42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovui atsakomybė už kito asmens sudarytus sandorius, tuo pagrindu, kad galbūt viršyta to asmens įgaliojime ir darbo sutartyje apibrėžta kompetencija, nekyla. Taip pat spręstina, kad už šių (atstovaujant V. K. sudarytų) sutarčių sudarymą nekyla atsakomybė ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nes ieškovas neįrodė faktinio atsakomybės pagrindo – atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų už fiduciarinių pareigų pažeidimą – t. y., kad žalingi sandoriai sudaryti dėl atsakovo neveikimo ir atsakovui laiku įregistravus tapimo filialo vadovu faktą, žalą sukėlę sandoriai nebūtų sudaryti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paties ieškovo veiksmai – įgaliojimo buvusiam vadovui V. K. neatšaukimas lėmė ginčo sandorių sudarymą (dvi iš trijų sutarčių sudarytos pagal RAB „TILTS“ įgaliojimą ir tik viena filialo vardu).

43. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui nekyla prievolė atlyginti nuostolius, kurie patirti dėl 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutarties Nr. R4-253 su Ignalinos rajono savivaldybės administracija, 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutarties Nr. S-523 su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 26-279-(7.7) su Druskininkų savivaldybės administracija sudarymo.

44. Ieškovas teigia, kad atsakovas taip pat turi atsakyti ir už žalą, padarytą šių sutarčių sudarymu: 2016 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties Nr. PP 217-0385-16; 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 9(7.1.83.)-483; 2017 m. balandžio 14 d. subrangos sutarties Nr. 2017-04-14 pagal civilinės atsakomybės taisykles, tuo pagrindu, kad viršijo jam įgaliojime ir darbo sutartyje suteiktą kompetenciją ir pažeidė fiduciarines pareigas, sudarydamas nenaudingus sandorius.

45. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo argumentu nesutinka. Kaip jau minėta, juridinio asmens vadovo atsakomybė už žalingą sandorį nustatoma pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, tuo atveju, jei jis priėmė verslo sprendimą šį sandorį sudaryti. Nagrinėjamu atveju, filialo vadovui iš įstatymo nekyla nei teisė nei pareiga daryti verslo sprendimus, kadangi jis nėra valdymo organas, o filialo funkcija yra tik įgyvendinti pagrindinės įmonės iškeltus uždavinius. Todėl nagrinėjamoje byloje nepakanka nustatyti aplinkybę, kad vadovas atstovavo RAB „TILTS“ ar filialą sudarant konkretų sandorį. Kadangi filialo vadovas nėra valdymo organas, jis neturi įstatyminės pareigos daryti verslo sprendimų, todėl ieškovui teko pareiga įrodyti, kad atsakovas vykdė valdymo funkciją ir minėtus verslo sprendimus priėmė.

46. Įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovui buvo patikėtas verslo sprendimų darymas ne tik filialo veiklos, bet ir viso RAB „TILTS“ vardu (minėta, kad 3 iš 6 ginčijamų sandorių sudaryti RAB „TILTS“ vardu).

47. Pirma, byloje pateikti RAB „TILTS“ filialo nuostatai nustato, kad filialo veikla planuojama ir apskaitoma RAB „TILTS“ sudėtyje (5.3), filialas valdo savo ekonominės veiklos metu gautą turtą ir lėšas pagal RAB „TILTS“ nurodymus (5.4). Finansinės-ūkinės veiklos kontrolę atlieka RAB „TILTS“ arba auditorių paslaugas teikianti bendrovė (7.1). Filialas vykdo ūkinę-komercinę veiklą, tačiau neteikia atskiros finansinės atskaitomybės, filialo veiklos rezultatai apskaitomi RAB „TILTS“ balanso, pelno ir nuostolių ataskaitoje (5.7). Filialo vyriausias buhalteris pavaldus ne tik filialo vadovui, bet RAB „TILTS“ valdybos pirmininkui ir vyriausiam buhalteriui (8.2).

48. Antra, vienas iš dviejų RAB „TILTS“ akcininkų A. G. sandorių sudarymo metu dirbo filiale plėtros direktoriaus pareigose, aktyviai dalyvavo filialo veikloje. Direktoriaus A. G. pasirašytame J. A. rengtame 2017 m. sausio 26 d. RAB „TILTS“ verslo plane dėl kredito linijos finansavimo yra nurodyta, kad 2015 – 2016 m. įdiegta nauja ataskaitų bei filialo veiklos kontrolės sistema, nurodyta, kad 2015 m. filialas dalyvavo 81 konkurse, kurių suma siekė 66,8 mln. Eur, ir laimėjo konkursus, kurių vertė 5,6 mln.; 2016 m. sutarčių vertė 3,9 mln., 2017 m. vasarį filialas dalyvavo 8 konkursuose, planuota 3,9 mln. Eur apyvarta. Verslo planas pagrindžia, kad verslo sprendimai buvo daromi RAB „TILTS“ valdymo organų, be RAB „TILTS“ veiksmų nebuvo įmanomas šių projektų finansavimas. Verslo plane paminėti ir šie RAB „TILTS“ ir filialo vardu sudaryti sandoriai, iš kurių ieškovas kildina žalą nagrinėjamoje byloje: 2016 m. birželio 23 d. rangos darbų sutartis Nr. R4-253; 2016 m. birželio 6 d. pirkimo sutartis Nr. S-523; 2016 m. liepos 29 d. statybos darbų rangos sutartis Nr. 26-279-(7.7); 2016 m. lapkričio 11 d. darbų atlikimo sutartis.

49. Trečia, atsakovo 2017 m. lapkričio 30 d. teiktame paaiškinime ieškovui nurodoma, kad RAB „TILTS“ teikė sutarčių vykdymo garantus, todėl jam buvo žinomos ir sutarčių kainos, darbų kiekiai ir kita. RAB „TILTS“ akcininkas A. G. ir įmonės vyriausioji finansininkė J. A. atvykdavo bent kartą į mėnesį, du kart per mėnesį buvo siunčiamos finansinės ataskaitos ir planuojamas biudžetas bei darbai, taip pat nuolat siunčiami duomenys dėl pinigų srautų elektroniniu paštu, planuojamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, šios aplinkybės įrodo, kad verslo planavimas ir apyvartinių lėšų skirstymas vyko ne filiale, o RAB „TILTS“. Be to, RAB „TILTS“ per internetinį duomenų publikavimo katalogą galėjo nuolat stebėti filialo veiklą, buvo siunčiamos ir atskirų objektų ataskaitos.

50. Ketvirta, elektroninis susirašinėjimas tarp atsakovo ir A. G. patvirtina, kad A. G. duodavo konkrečius nurodymus dėl kasdienės filialo veiklos, spręsdavo dėl apyvartinių lėšų, todėl mažai tikėtina, kad esminiai verslo sprendimai būtų patikėti atsakovui.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad verslo sprendimus dėl minėtų sandorių priėmė RAB „TILTS“ valdymo organai, o ne filialo vadovas, todėl atsakomybė pagal civilinės atsakomybės taisykles jam netaikytina.

52. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui atsakomybė DK 153 straipsnio pagrindu už sandorius, sudarytus viršijus darbo sutartyje ir įgaliojime numatytą kompetenciją, taip pat nekyla, nes nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (sandorių sudarymo procedūrų pažeidimas negaunant rašytinio ieškovo ar jo įgalioto asmens pritarimo) ir ieškovui kilusios žalos, kadangi sprendimus sudaryti sandorius priėmė pats ieškovas, be to, visus sandorius patvirtino juos įvykdydamas (CK 1.79 straipsnio 2 dalis).

53. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą už dviejų minėtų sutarčių sudarymą ir jų neigiamus rezultatus, o nustačius, kad atsakovas neturi pareigos atsakyti ir už kitų ieškovo nurodytų sutarčių sudarymą ir neigiamo sutarčių rezultato kilimą, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis dėl nuostolių, kilusių iš 2016 m. spalio 11 d. sutarties Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) ir 2017 m. sausio 10 d. rangos sutarties Nr. 03S-2, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

Dėl filialo turto panaudojimo namo statybai

54. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už 17 971,72 Eur panaudotų atsakovo namo statybos tikslais. Atsakovo skola ieškovui – 17 971,72 Eur (13 504,39 Eur + 4 467,33 Eur). Ieškovo 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą 13 504,39 Eur sumai atsakovas yra priėmęs ir pasirašęs, o 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 467,33 Eur sumai patvirtina ieškovui UAB „Celsis“ ir UAB „Iris“ išrašytos sąskaitos, kuriose nurodytos visos pirktos prekės, tiekėjų tiesiogiai pristatytos atsakovo statomo privataus namo adresu. Sąskaitose nurodytų prekių paskirtis nėra susijusi su ieškovo vykdoma statybos veikla, prekės susijusios su gyvenamosios paskirties patalpų įrengimu ir šias prekes priėmė sąskaitose pasirašiusi atsakovo sutuoktinė.

55. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad namas, priklausantis apeliantui pastatytas 2013 m., ieškovo nurodytos sąskaitos išrašytos be pagrindo, prie jų nėra pridėtas darbų atlikimo ir priėmimo aktas, šios sąskaitos nėra apelianto pasirašytos. Teigia, kad yra pasirašęs 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 467,33 Eur sumai, tačiau ši sąskaita apmokėta, tai patvirtina pinigų gavimo kvitas.

56. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra yra atsakovo pasirašyta, o apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ir antrąją 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą yra pasirašęs, tačiau už ją ir atsiskaitęs. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovas ieškovui yra pervedęs lėšas (mokėjimai atlikti: 2017 m. birželio 1 d. (1 259,28 Eur), 8 d. (1 500 Eur), 19 d. (4 000 Eur), rugpjūčio 29 d. (1 026,87 Eur)) yra atlikti anksčiau nei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, todėl nėra pagrindo teigti, kad apmokėtos būtent minimos sąskaitos. Taip pat byloje pateiktas 2017 m. liepos 19 d. pinigų gavimo kvitas, kuris patvirtina, kad atsakovas, filialo vardu, priėmė iš fizinio asmens 4 000 Eur, šis dokumentas nepatvirtina, kad pinigus ieškovui perdavė atsakovas, taip pat matyti, kad pinigai buvo perduoti už transporto priemonę. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog atsakovas pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras su ieškovu atsiskaitė.

57. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos faktūros, kurias ieškovas išrašė atsakovui, nėra apmokėtos, filialo turtas atsakovo panaudotas ne vykdant valdymo funkciją, todėl atsakovui, kaip ieškovo darbuotojui, dėl minėtų sąskaitų neapmokėjimo atsakomybė kyla pagal DK 154 straipsnio 1 punktą. Atsakovas tyčiniais veiksmais (neapmokėdamas už filialo atsakovui parduotas prekes) padarė žalą filialui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šį ieškovo reikalavimą (17 971,72 Eur), ši sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl filialo turto neišsaugojimo

58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. spalį atlikus turto inventorizaciją atsakovo vadovavimo filialui metu, nustatytas 26 876,17 Eur filialo turėto kilnojamojo turto trūkumas. Teismas, remdamasis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi pripažino, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad būtų išsaugotas filialo kilnojamas turtas. Nurodė, kad darbo sutarties 4.1 papunkčiu atsakovas prisiėmė materialinę atsakomybę už jam perduotas materialines filialo vertybes ir byloje nėra įrodymų, jog už trūkstamus daiktus buvo atsakingi kiti asmenys, todėl šį ieškovo reikalavimą patenkino.

59. Atsakovas skunde nurodo, kad turto nėra priėmęs, jį priėmė prieš tai buvęs direktorius ir atsakovui jo nėra perdavęs, šį turtą tvarkė ir juo disponavo sandėlio vedėjas, kuris jį pasirašytinai išduodavo materialiai atsakingiems darbuotojams. Turtas buvo perduodamas darbuotojams, kurie jį naudojo savo darbe ir yra už jį materialiai atsakingi.

60. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi. Nagrinėjamu atveju, atsakovui turėjo būti taikyta atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nes filialo vadovas turi valdymo organui priskiriamą pareigą užtikrinti filialo turto apsaugą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė filialo vadovo veiksmų neteisėtumo, bet taikė atsakovui atsakomybę tuo pagrindu, kad darbo sutartimi jis buvo materialiai atsakingas, tačiau, kaip aptarta šios nutarties 34 punkte, pagal ginčui aktualias DK normas atsakomybė šiuo pagrindu negalima. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė filialo vadovo atsakomybės pagrindą, nenustatė atsakovo veiksmų neteisėtumo, nes nevertino, ar vadovas tinkamai saugojo filialo turtą.

61. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo trūkstamo filialo turto vertę, rėmėsi vieninteliu įrodymu – ilgalaikio turto inventorizacijos apyrašais, kuriuose atliktas turto patikrinimas ir jo faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kas buvo materialiai atsakingas už inventorizacijos metu nerastą turtą, kam turtas perduotas, ar trūkstamas turtas galėjo būti nurašytas, taip pat nevertintas atliktos turto inventorizacijos išvadų patikimumas.

62. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai apie turto inventorizacijos metu nustatytą filialo turto trūkumą, nėra pakankami teigti, kad egzistuoja pagrindas atsakovo, kaip filialo vadovo, atsakomybei dėl nerasto turto kilti. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje nesant kitų įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti atsakovo pareigą atsakyti už turto trūkumą ir nesant galimybės pašalinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą apeliacinės instancijos teisme, šioje dalyje sprendimas naikintinas ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dalis skundžiamo sprendimo naikintina ir joje priimtinas naujas sprendimas, dalis paliktina nepakeista, dalis naikintina ir bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo, atitinkamai negali paskirstyti bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, nes nėra aiški galutinė ieškovo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų suma. Skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, buvo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, tad ši sprendimo dalis naikintina. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs dalį bylos iš naujo, paaiškėjus ieškovo galutinei tenkintinų reikalavimų apimčiai, galutinai paskirstys bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (17 950 Eur) dėl nuostolių, kilusių iš 2016 m. spalio 11 d. sutarties Nr. A62-93/16(3.1.36-TD2) ir 2017 m. sausio 10 d. rangos sutarties Nr. 03S-2, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (17 971,72 Eur) dėl 2017 m. lapkričio 23 d. ir 2018 m. kovo 28 d. sąskaitų neapmokėjimo, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (26 876,17 Eur) dėl inventorizacijos metu nustatyto turto trūkumo, panaikinti ir grąžinti šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjai Romualda JanovičienėKazys KailiūnasAgnė Tikniūtė