Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-978-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-03
Bylos Nr.
1-978-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36550-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-978-1023/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36550-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 3 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirba, turi 50 procentų neįgalumą, teistas 2012 m. gegužės 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį 20 MGL (2600 litų) bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2018 m. liepos 31 d. apie 10.00 val. S. Dariaus ir S. Girėno g. Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (nustatytas 2,14 promilės girtumas). Šiais veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju G. L. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 90-91, 95-96), kad 2018 m. liepos 31 d. apie 7.30 val. savo namuose išgėrė 0,5 litro stipraus 7,5 procentų stiprumo alaus. Iš vakaro jis taip pat buvo gėręs alaus. Apie 9 val. iš savo namų nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinės mamą. Jis sėdo į jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą ir su sugyventine D. M. išvažiavo. Atvažiavus į Prienų miestą, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 2.10 promilių girtumą. Jis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis yra registruotas jo vardu, automobilio vertė yra 1000 Eur. Dėl šio įvykio jis labai gailisi.

Liudytojas J. A. parodė (b. l. 53-55), kad 2018 m. liepos 31 d. jam dirbant su Alytaus AVPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju G. Ž., Prienų mieste, apie 09.45 val. nuo Birštono miesto per Nemuno upės tiltą pamatė atvažiuojantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis įsuko į Dariaus ir Girėno gatvę, kur šį automobilį sustabdė. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo G. L., jis pateikė vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Vairuotojas sutiko pasitikrinti girtumą ir alkoholio kiekio matuokliu G. L. prietaisas užfiksavo vidutinį girtumo laipsnį – 2,10 promilių. Vairuotojas su prietaiso rodmenimis sutiko.

Liudytoja D. M. parodė (b. l. 57-58), kad automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo G. L., jam policijos pareigūnai nustatė girtumą. Išvažiuojant iš namų, kad G. L. buvo neblaivus. Ji nesuprato, kada jis vartojo alkoholį, nematė ir nežino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. L. prisipažinimo, liudytojų J. A. ir D. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

- 2018 m. liepos 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo G. Ž. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 31 d. 10 val. Prienuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. sustabdytas automobilio vairuotojas G. L. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus, jam alkotesteriu nustatytas 2,10 promilių girtumas.

- 2018 m. liepos 31 d. įvykio vietos apžiūros prokolas (b. l. 9-15), kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra Prienuose, S. Dariaus ir S. Girėno g., bei apžiūrėtas ir aprašytas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

- VĮ „Regitra“ registracijos liudijimas (b. l. 22), kuriuo nustatyta, kad, automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nurodytas G. L..

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 7705/201801) (b. l. 51), kuria, konstatuota, kad G. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilės etilo alkoholio.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2018 m. liepos 31 d. apie 10.00 val. S. Dariaus ir S. Girėno g. Prienuose, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (nustatytas 2,14 promilės girtumas). Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už G. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis G. L. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 104-108).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo G. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 promilės etilo alkoholio, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis G. L. praeityje teistas (b. l. 71-74), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 75-81), nedirbantis (b. l. 82-83), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 84), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 70), kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, todėl teismo vertinimu areštas yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis G. L. anksčiau buvo teistas, administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,14 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į nesukėlimą eismo įvykių, į tai, kad kaltinamasis dirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas paties G. L. vardu, jis šiuo automobiliu pastoviai naudojosi. Būtent jis būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,14 promilės alkoholio koncentracija, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos priemonės – G. L., nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas)

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. L. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-41, 100-103).

Į bausmės laiką G. L. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. liepos 31 d. 10.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.40 val. (b. l. 97-99) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. L. paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 31 d. 10.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 10.40 val., t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu G. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti G. L. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

G. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojoje byloje saugomą G. L. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė