Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-786-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-02-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
1-786-716/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45091-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-786-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45091-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,advokatei gynėjai Aurelijai Vingrienei,kaltinamajam D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2021 m. gruodžio 28 d., apie 14.30 val., Perkūnkiemio g., Vilniuje, ties pastatu Nr. 19, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

D. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis išvažiavo į „Rimi“ iš namų, jautėsi gan blaivus, nors išvakarėse kartu su sūnumi išgėrė. Sūnus dirba (duomenys neskelbtini), atvažiuoja retai. Kitą dieną jautėsi visiškai normaliai. Nuvažiavo į parduotuvę „Rimi“ apsipirkti. Nusipirko butelį degtinės. Jam mašinoje pasidarė bloga, prieš keletą mėnesių buvo nualpęs. Tada kreipėsi pas gydytojus, šie nieko nerado. Atsisėdęs į mašiną pajuto stiprų skausmą širdyje, todėl išgėrė iš butelio apie 200 gramų degtinės. Skausmas atslūgo. Jis nusprendė išvažiuoti iš aikštelės, pastatyti mašiną kitoje vietoje ir išsikviesti žmoną, kad ši jį parvežtų namo. Nenorėjo „Rimi“ aikštelėje palikti mašinos, nes ji yra mokama. Atstumtas nuo „Rimi“ iki namų yra apie (duomenys neskelbtini) km. Jis išvažiavo iš aikštelės ir kažkur už 200 metrų jį sulaikė pareigūnai. Jis atsimena, kad jam davė du kartus pūsti. Pripūtė nemažai, 1,92 ar 1,95 promilių. Tą dieną žmona dirbo. Oficialiai tą dieną ir jis dirbo, o išvažiavo į parduotuvę per pietų pertrauką. Jų darbo vieta yra jų name. Žmona vairuoja kitą automobilį. Šis automobilis buvo įsigytas, kai mirė žmonos brolis, žmona jį paveldėjo. Šiuo automobiliu naudojasi jis ir žmona. Tą dieną žmona buvo išvažiavusi su kitu automobiliu. Niekas nežinojo, kad jis išvažiavo į parduotuvę. Degtinę pirko sau. Norėjo vartoti vėliau, bet pasidarė bloga ir išgėrė. Šiai dienai automobilį atiduotų veltui, nes yra sugedęs vairo stiprintuvas.

Teisme liudytoja apklausta laiduotoja K. M. parodė, kad iš vakaro susitiko su sūnumi, jie tuo metu išgėrė. Ryte ji apie 9.00 val. išvažiavo ir nematė, kas vyko. Grįžusi namo sulaukė policijos skambučio, kad vyras sulaikytas, kad ji atvyktų paimti automobilį. Nuvykusi į vietą sužinojo, kad vyrą sulaikė policiją. Vyras gailėjosi, nežino kodėl taip pasielgė, buvo didelis stresas. Vyras aiškino, kad važiavo apsipirkti ir tuo pačiu alkoholio nupirko. Sakė, kad aikštelėje šiek tiek alkoholio išgėrė. Sutuoktinis buvo policijos automobilyje, kai ji atvažiavo. Ji sėdo prie vairo, vyras sėdo šalia, ir jie grįžo namo. Įvykio vietoje dokumentus davė tik jai pasirašyti. Automobilis yra jos, šeimos automobilis, pirktas jos vardu. Ji kartu su broliu pirko automobilį prieš 4-5 metus. Automobilis kainavo apie 2 200 eurų. Automobilis yra pas juos kieme. Jiems automobilis reikalingas, šį naudoja įmonės reikmėms pagal panaudos sutartį. Visam laikui yra sudaryta ilgalaikė panaudos sutartis. Ji naudojasi kitu automobiliu, darbo metu šiuo automobiliu nesinaudoja. Tą dieną sutuoktinis pasiėmė automobilį be jos žinios. Raktai būna ant lentynos, kam reikia, tas pasiima automobilį. Iš ryto matė vyrą, sveikata buvo po išgertuvių, bet nieko ypatingo. Jie turi savo sritis, kiekvienas žino savo darbo apimtis. Jie dirba iš namų. Vyras dirba savo kambaryje, o ji savo kambary. Vyrui tai buvo labai didelis sukrėtimas, tai daugiau nepasikartos. Ji bus atsakinga už vyro elgesį, kad šis tikrai laikytųsi taisyklių. Tarp jų yra abipusė pagarba, jie viską valdo bendra, įmonė viena, bet turi dvi sritis. Turi bendrus vaikus, veda bendrą ūkį, yra lygiaverčiai partneriai, visą gyvenimą kartu. Sutinka sumokėti 1 000 eurų užstatą. Jos atlyginimas 800 eurų. Jie šeimoje bendrauja nuoširdžiai, myli vienas kitą, santuokos ilgumas tai įrodo. Vyras klauso jos patarimų, atsižvelgia į nuomonę. Prisiima atsakomybę už savo vyro elgesį ir supranta, kad jeigu vyras nusižengs, užstatas liks valstybei. Automobilio vertė panaši kaip įvertino ekspertas. Automobilis reikalingas įmonės veiklai. Ji prašytų, kad leistų sumokėti automobilio vertę.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas R. R. tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 28 d. apie 14.30 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Ukmergės g. 308, Vilniuje, pranešėjas pamatė, kaip galimai neblaivus asmuo su tamsios spalvos automobiliu „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bando išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Vykstant minėtu adresu, ties Perkūnkiemio g. 19. Vilniuje, esančiu namu pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį sustabdė prie nurodyto namo. Priėjus prie automobilio, paaiškėjo, kad jį vairavo D. M.. Bendraujant su vairuotoju iš karto pastebėjo, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nes iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad gėrė degtinę prieš 12 valandų. Patikrinus vairuotoją alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas. Maždaug po 15 minučių antrą kartą patikrinus asmenį alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 2.90 promilių girtumas. Vizualiai apžiūrėjus automobilį jame alkoholinių gėrimų nerado. Asmuo atsisakė pasirašyti ant visų dokumentų, nes pildant dokumentus asmuo užmigo ir jo pažadinti nepavyko. Šaukimą atvykti į policijos įstaigą įteikė vairuotojo D. M. žmonai K. M., kuri taip pat pasirūpino automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tolimesniu saugojimu, nes ji yra automobilio savininkė (b. l. 26).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti gautas pranešimas, jog iš aikštelės bando išvažiuoti galimai neblaivus vairuotojas su tamsios spalvos automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešta 2021 m. gruodžio 28 d. 14.24 val. (b. l. 9-10).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai, t. y. matomi bendri paviršiniai kėbulo įbraukimai ir įlenkimai (b. l. 14-19).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra K. M. (b. l. 23).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad iš D. M. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0232 (patikros sertifikatas Nr. 1540442, galioja iki 2022 m. balandžio 29 d.) pirmu pūtimu 2021 m. gruodžio 28 d. 14.35 val. D. M. buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas, o antru pūtimu 14.59 val. nustatytas 2,90 promilės girtumas (b. l. 29-35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1 700 eurų (b. l. 24).

Iš UAB „VERLITA“ vertinimo ataskaitos Nr. VER3727 matyti, kad transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 800 Eur (vidutinė rinkos vertė 900 Eur) (b. l. 84-111).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad D. M. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties D. M. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo tiek išvakarėse, tiek automobilių stovėjimo aikštelėje ir automobilio vairavimo, liudytojo R. R. nurodytos aplinkybės apie sustabdytą automobilį, kurį vairavo D. M., ir vairuotojui nustatytą 1,95 ir 2,90 promilių neblaivumą, tai patvirtinantys alkotesterio kvitai ir neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės apžiūros protokolas su byloje esančiomis automobilio fotonuotraukomis patvirtina, kad D. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas žymiai didesnis nei įstatymo numatytas (1,95 promilių) neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog D. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

D. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jo vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme, neginčytas apsvaigimo alkoholiu laipsnis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta, kaltininko neblaivumas šiuo atveju yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Teismui buvo pateiktas D. M. sutuoktinės K. M. prašymas dėl D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos K. M. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų minėtų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai, ir teismas gali, bet neprivalo asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės egzistuojant įstatymo numatytiems pagrindams.

Teismas nustatė ir pripažino, kad D. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), turtinė žala nusikalstama veika padaryta nebuvo.

D. M. per paskutinius penkerius metus buvo du kartus baustas administracine tvarka (vieną kartą už greičio viršijimą paskiriant 15 eurų piniginę nuobaudą, kitą kartą už pastatytą automobilį transporto stovėjimo vietoje, neturint specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį, už ką jam buvo paskirta 15 eurų piniginė nuobauda), paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 59). Kaltininkas praeityje neteistas, taip pat nebuvo atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 60). D. M. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra ne tik visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, bet ir būtinos kitos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Apklausus laiduotoją K. M. ir įvertinęs ją charakterizuojančius duomenis teismas nustatė, kad laiduotoja yra kaltininko žmona, kuri teigiamai apibudina savo sutuoktinį kaip asmenį, kuris jai yra sąžiningas, darbštus, rūpestingas, atsakingas, gerbia įstatymus, mėgsta imtis iniciatyvos. Teismas nustatė, kad K. M. ir D. M. sieja itin glaudus ryšys, kadangi santuokoje asmenys gyvena (duomenys neskelbtini) metų, turi bendrų vaikų, vedą bendrą ūkį, turi bendrų pomėgių, yra vienas kitam autoritetai. K. M. administracine tvarka nebausta, neteista, dirbanti, užimanti vadovaujančias pareigas ir darbe charakterizuojama tik teigiamai, dėl savo veiklos yra pelniusi apdovanojimus ir aukštus įvertinimus. Teismas nustatė, kad K. M. santykiai su D. M. yra itin artimi, nuolatiniai, tamprūs ir grįsti pasitikėjimu, asmenys ne tik kartu gyvena, bet ir dirba vienoje įmonėje. Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad K. M. gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kuris atsižvelgia ir vertina žmonos nuomonę ir patarimus.

Teismo vertinimu teigiamos charakteristikos ir nuobaudų nebuvimas dėl privalomų įstatymo nuostatų vykdymo sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja K. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris gali būti laiduotoju, nes kaip minėta, yra kaltinamojo sutuoktinė, nuolat bendraujantis su juo žmogus tiek asmeniniais, šeimos reikalais, tiek ir darbo reikalais. Teismui nekyla jokių abejonių, kad laiduotojos teigiama asmenybė, kritiškumas kaltinamojo elgesiui dėl padaryto nusikaltimo, asmeninės vertybinės ir nurodytos pastangos dėl poveikio sutuoktiniui yra tai, kas darys kaltinamajam teigiamą ir reikalingą įtaką laidavimo metu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmės, pasekmių, kaltinamojo asmenybę, gautą prašymą ir laiduotojos savybes teismas mato pagrindą D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. M. atsakomybei.

Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, taikytas poveikio priemones praeityje, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, nusikalstamos veikos turinį, laiduotojos K. M. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą su 1 000 eurų užstatu.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad D. M. nusikalto neleistinai naudodamasis įgyta specialia teise vairuoti transporto priemones, šia teise šiurkščiai ir neteisėtai piktnaudžiaudamas. Dėl to atleidžiamam nuo atsakomybės D. M. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau nebuvo teistas, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, tuo sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje du kartus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, jai skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 30 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas transporto priemonė automobilis „Audi A6“, kurią vairavo D. M., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. M. žmonai K. M. (b. l. 23). Ši teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtą automobilį pirko kartu su broliu, automobilis naudojamas jos valdomnos įmonės reikmėms, ji nežinojo, kad D. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl to šiuo konkrečiu atveju teismas sprendžia klausimą dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo D. M. turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertė, kuri atitiktų šio konkretaus turto vertę ir yra būtina priemonė, kad pažeidėją atgrasintų nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal tokios rūšies transporto priemonės vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Sutiktina, kad sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nėra tapačios. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Tačiau atsieti konkretaus automobilio vertės nustatymą nuo analogiškų ar panašių automobilių pardavimo kainų būtų neobjektyvu ir neteisinga, todėl teismų praktikoje minėtos dvi sąvokos vartojamos kartu.

VŠĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad D. M. naudotos kaip nusikaltimo priemonės „Audi A6“ vidutinė kaina Lietuvoje su PMV yra 1 700 eurų (b. l. 24). Teisminio nagrinėjimo metu K. M. pateikė nepriklausomų vertintojų transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje vairuoto automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė įvertinta 800 eurų suma (b. l. 86), o tokio automobilio bazinė rinkos vertė nustatyta kaip 900 Eur (b. l. 91). Kaip matyti iš pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER3727 ir byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenų, juose nurodomos automobilio vertės sumos ženkiai skiriasi. Pagal pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenis, turto vertintojas naudojo lyginamąjį metodą, rėmėsi turto prieinamumu atvirojoje rinkoje, atsižvelgė į tai, ar turto atžvilgiu nėra jokių turtinių įsipareigojimų, ar turtas nėra įkeistas ar areštuotas, ar į ji nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų nėra žinomi lyginamieji kriterijai, šaltiniai, kuriais remiantis nustatyta būtent 1 700 eurų aptariamo automobilio kaina. Iš pateiktos Transporto priemonės vertinimo ataskaitos taip pat matyti, kad apžiūrėjus vertinamą objektą buvo nustatyti trūkumai, kurie nurodomi ataskaitoje. Teismas įvertina ir tai, kad šis vertinimas buvo atliktas kaltinamojo D. M. žmonos, kuriai nuosavybes teise priklauso minėtas automobilis, užsakymu, tačiau esant nenuginčytam aptariamam konkretaus automobilio kaip atskiro vieneto turto vertinimui, juo visiškai netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole po įvykio automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti paviršiniai apgadinimai, o būtent kėbulo įbraukimai ir įlenkimai, į kuriuos buvo atsižvelgta minėtoje Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje.

Visgi teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje matomi palyginti panašūs tokios pat markės automobiliai aiškiai atrasti ir rinkti siekiant gauti palankesnį vertinimo rodiklį užsakovui. Dėl to vadovautis vien tokios ataskaitos duomenimis būtų neteisinga ir nepagrįsta. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo D. M. tikslinga ir teisinga konfiskuoti tokią įvykio metu vairuoto automobilio vertę, kuri atitiktų byloje esančių dviejų skirtingų subjektų pateiktų išvadų vidurkį. Teismas įvertinęs tai, kad vertinimo ataskaitoje automobilio bazinės rinkos vertė nurodyta kaip 900 eurų, o VšĮ „Emprekis“ pažymoje rinkos vertė nurodyta kaip 1 700 eurų sumą su PVM Lietuvoje, tokiu būdu iš kaltinamojo D. M. teismas nusprendžia konfiskuoti šių rodiklių vidurkį, t. y. 1300 eurų (900 + 1700 = 2600 : 2 = 1300 Eur).

Kaltinamajam D. M. tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės atėmimas (b. l. 48). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: D. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais

nusprendė:

D. M. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį K. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, ir bylą nutraukti.

Įpareigoti K. M. per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo (iki 2022 m. vasario 24 d.) į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą LT23 7300 0101 6117 8043 (AB „Swedbank“) sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš D. M. konfiskuoti automobilio Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) sumą.

D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. M., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Mindaugas Striaukas