Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. J. K. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 15 d., 21.53 val., iki 2019 m. balandžio 17 d., 16.53 val., išbūtas laikas (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, laikant, kad nesumokėta baudos dalis sudaro 96 MGL (4 800 Eur) dydį. A. J. K. nustatytas šešių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Šiuo nuosprendžiu taip pat J. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. K. nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., kai nurodytu adresu pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai buto virtuvėje – svetainėje, ant stalo, rado ir paėmė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė sudaro 0,093 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 7,7 procento), miegamojo spintoje, ant lentynos, rado ir paėmė popieriaus lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė sudaro 0,608 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro 8,9 procento).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. J. K. neigia savo kaltę neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat ginčija jam paskirtą bausmę, kurią vertina, kaip per griežtą.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai pripažino nuteistąjį A. J. K. kaltu dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo be tikslo jas platinti, tuo tarpu dėl tokio narkotinių medžiagų laikymo – nepažeidė įrodymams keliamų reikalavimų, savo išvadas dėl nuteistojo A. J. K. kaltės grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. J. K. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. J. K. namuose rastos ir paimtos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), jam nepriklauso, tvirtinama, kad nuteistasis A. J. K. apie jas nežinojo, iškelta versija, jog narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), rastos ir paimtos virtuvėje-svetainėje, ant stalo, priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. K., kuris jas svėrė, dėliojo ir susisuko į suktinę, tuo tarpu rastos ir paimtos miegamojo spintoje, ant lentynos – prieš tai buvusiems svečiams.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

11. Nuteistasis A J. K., apeliaciniame skunde siekdamas pagrįsti virtuvėje-svetainėje ant stalo rastų ir paimtų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) priklausomybę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. K., akcentuoja jo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu. Nors teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad J. K. parodė, jog ant stalo susidozavo asmenines kanapes, taip pat atsakydamas į nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato M. Barkausko klausimus J. K. svarstė, kad jam susisukant suktinę ant stalo galėjo likti kanapių, tačiau apeliaciniame skunde tokie J. K. duoti parodymai nepagrįstai sureikšminami. Pažymėtina tai, kad dėl kanapių likučių jis nebuvo kategoriškas ir nepripažino savo kaltės neteisėtai disponavęs ir šiomis narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į J. K. ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu duotus priešingus parodymus, kurių apeliaciniame skunde siekiama išvengti, iš kurių matyti, kad dalis kanapių, kurias rūkė, J. K. nepriklausė, jis jas paėmė būtent nuo stalo. Tokius parodymus J. K. patvirtino ir papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Minėtos aplinkybės leidžia abejoti apeliaciniame skunde akcentuojamų J. K. teisme duotų parodymų apie galimą ant stalo buvusių narkotinių medžiagų priklausomybę patikimumu, be to, priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, tai neturėtų didesnės reikšmės jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-895/2020, 29 punktas). Nagrinėjamu atveju J. K. nebuvo kaltinamas neteisėtai disponavęs ir šiomis narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, todėl su tuo susijusios aplinkybės nėra svarbiausios, esminės, vertinant jo kaltės pripažinimą padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad tokie J. K. parodymai iš esmės reikštų savęs apkalbėjimą ir būtų naudingi tik nuteistajam A. J. K., be to, kaip jau minėta, jo pasvarstymai šiuo klausimu buvo išsakyti, atsakant į nuteistojo A. J. K. gynėjo advokato M. Barkausko klausimus. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į specialisto išvadoje nustatytą skirtingą pas J. K. ir ant stalo rastų kanapių ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekį, atitinkamai, 15,5-17,2 ir 7,7 procento – pastarasis panašesnis į kanapių, rastų miegamojo spintoje, ant lentynos, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekį – 8,9 procento. Pernelyg didelis psichoaktyvios medžiagos kiekio skirtumas neleidžia jas sutapatinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde iškelta versija, jog narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), rastos ir paimtos virtuvėje-svetainėje, ant stalo, priklauso atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. K., kuris jas svėrė, dėliojo ir susisuko į suktinę, nepagrįsta bylos duomenimis.

12. Atsakant į A. J. K. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jo miegamojo kambario spintoje tarp kitų nuteistojo asmeninių daiktų rastomis ir paimtomis narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), susuktomis į A. J. K. adresuotos ir jo gyvenamosios vietos adresu siųstos pašto siuntos išklotinę, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, paneigiančių nuteistojo A. J. K. versijos patikimumą, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad jis neįvardijo konkrečių prieš tai buvusių svečių, kuriems jos galėtų priklausyti. Pastebėtina ir tai, kad, nors tokią versiją nuteistasis A. J. K. iš esmės iškėlė dar ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu, tačiau, nepaisant to, kad ji įvyko praėjus kelioms dienoms po vakarėlio, nuteistasis A. J. K. ir tada tokių svečių neįvardijo, nors negalėjo jų neprisiminti, kaip, kad teigia dabar. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šių ir kitų pirmosios instancijos teismo išsamių nurodytų argumentų, kuriems teisėjų kolegija pritaria ir jų nekartoja, apeliaciniame skunde iškelta versija, jog narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), rastos ir paimtos miegamojo spintoje, ant lentynos, priklauso prieš tai buvusiems svečiams, taip pat nepasitvirtino.

13. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra siejama ne su tokių medžiagų priklausomybe, o su jų neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Apeliacinio skundo kontekste aktualu tai, kad šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Pakanka, kad asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020, 15 punktas). Pažymėtina ir tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020, 21 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), buvo rastos ir paimtos nuteistojo A. J. K. namuose: virtuvėje-svetainėje ant stalo ir nuteistojo miegamojo kambario spintoje, ant lentynos. Pastebėtina, kad narkotinės medžiagos buvo laikomos pakankamai atvirai, ant servetėlės ir perlenktame popieriaus lape. Dėl skleidžiamo specifinio aitraus kvapo ir laikymo vietos nuteistasis A. J. K. jų negalėjo neužuosti ir nepastebėti, tuo labiau, kaip pats pripažino, kanapės (antžeminės dalys), susuktos į jo vardu adresuotos pašto siuntos išklotinę, miegamojo spintoje, kur yra jo drabužių ir kitų asmeninių daiktų, ant lentynos galėjo būti laikomos bent kelias dienas, tuo tarpu virtuvėje-svetainėje, kur ant stalo jos taip pat buvo laikomos, jis praleido visą įvykio dieną žaisdamas kompiuteriu, tačiau dėl šių medžiagų jis nesiėmė jokių veiksmų, taip neatsisakė jų laikymo. Turint omenyje nuteistojo A. J. K. pripažintą kanapių (antžeminių dalių) vartojimo patirtį, kurią patvirtina specialisto išvada (A. J. K. šlapime po įvykio rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis), nuteistasis negalėjo nesuvokti, kad šios augalinės kilmės medžiagos yra narkotinės, taip pat jis suvokė ir jų nedidelį kiekį. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama parodyti, kad tokiu atveju, atvykus policijos pareigūnams, nuteistasis A. J. K., šias medžiagas būtų sunaikinęs, yra spekuliatyvūs ir savaime nepaneigia jo suvokimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), tuo tarpu nuteistojo A. J. K. administracinis baustumas už jų vartojimą, priešingai negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, netapo jo nuteisimo pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti ir kiti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai, taip pat netiesioginiai dėl nuteistojo namuose rastų ir paimtų daiktų, paprastai naudojamų narkotinėmis medžiagomis neteisėtai disponuojančių asmenų (užspaudžiami plastikiniai maišeliai, augalinės kilmės medžiagų smulkintuvas, elektroninės svarstyklės, cigaretės be tabako) ir kt., sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis A. J. K. suvokė, jog neteisėtai laiko narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ir norėjo taip veikti.

15. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistajam A. J. K. inkriminuotas narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimas yra nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Esminės narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės: kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens nuteistasis A. J. K. įgijo kanapių (antžeminių dalių) ir pan., nenustatytos. Narkotinių medžiagų įgijimo faktas šioje byloje tiesiog preziumuojamas, remiantis nustatytu kanapių (antžeminių dalių) laikymo faktu. Pažymėtina tai, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekvienai jų būtinas savarankiškas procesinis įrodinėjimas, o ne jos preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų šio straipsnio dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Kaltinant A. J. K. neteisėtai įgijus narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir nuteisus jį už šią veiką, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, dėl to teiginiai, susiję su tuo, kad nuteistasis A. J. K. įgijo narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), šalintini iš skundžiamo nuosprendžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, 2-6 punktai).

16. Vis dėlto, minėtas pašalinimas neturi reikšmės nuteistojo A. J. K. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes jis pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu neteisėtai laikęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) be tikslo jas platinti.

Dėl paskirtos bausmės.

17. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo A. J. K., kuris mokosi dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, turtinė padėtis yra bloga ir jis neturi galimybių sumokėti jam paskirtą baudą, todėl prašoma ją pakeisti laisvės apribojimo bausme.

18. Pažymėtina tai, kad byla nagrinėjama pagal nuteistojo A. J. K. apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija negali jam skirti bausmės, kuri pablogintų jo teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Pastebėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras prašė kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau neprašoma ir nuteistasis A. J. K. nedavė sutikimo dėl švelnesnės bausmės rūšies – viešųjų darbų skyrimo, taip pat neprašoma sumažinti nuteistajam A. J. K. paskirtos baudos dydį, kita vertus, pateikiami argumentai, iš kurių galima suprasti, kad nuteistajam paskirta 4 800 Eur dydžio baudą yra per griežta. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo esmę, teisėjų kolegija patikrina nuteistajam A. J. K. paskirtos baudos dydžio pagrįstumą ir teisėtumą.

19. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-303/2020, 30 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

20. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktą).

21. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma bauda nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

22. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. J. K. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, nustatydamas baudos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo A. J. K. disponuotos narkotinės medžiagos kiekį, jauną ir darbingą amžių, taip pat studijas universitete. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. J. K. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 5 000 Eur dydžio baudos sumokėjimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nedirbančiam, neturinčiam profesijos ir specialybės nuteistajam A. J. K. būtų sunkiai pakeliama našta, tuo labiau, kad jaunas kaltinamojo amžius pats savaime neduoda pranašumo darbo rinkoje. Be to, tokia didelė bauda reiškia, kad nuteistasis A. J. K. turės visą laiką skirti darbui, dėl to nukentės jo studijos ir tai turės neigiamą įtaką jo resocializacijai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nuteistojo A. J. K. turtinius įsipareigojimus: pagal studijų sutartį jis privalo už vienerius mokslo metus mokėti 1 669 Eur dydžio įmoką. Teisėjų kolegija papildomai įvertina nedidelį nuteistojo A. J. K. padarytos veikos pavojingumą, kurį apibūdina neteisėtas laikymas itin nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) be tikslo jas platinti, tuo labiau, kad jų įgijimo veika pašalinta iš skundžiamo nuosprendžio.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. J. K. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuria būtų pasiektas tik vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – jo nubaudimas. Tai sudaro pagrindą sumažinti nuteistajam A. J. K. paskirtos baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį.

Iš nuosprendžio pašalinti teiginius dėl A. J. K. nuteisimo už neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) įgijimą be tikslo jas platinti.

Nuteistajam A. J. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos baudos dydį sumažinti iki 50 MGL (2 500 Eur).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.