Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje,

A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, A. J. K. atžvilgiu 2019 m. lapkričio 12 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. J. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, registruotis Užimtumo tarnyboje arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų), nuosprendis neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. K. 2019 m. balandžio 14 d., nakties metu, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatyto vyro neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kurias laikė prie savęs iki 2019 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., kuomet bute (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai pas J. K. rado bei paėmė 19 (devyniolika) vnt. maišelių su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 14,463 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 17,2 %), atlikę paviršutinę J. K. apžiūrą, megztinyje, kurį jis dėvėjo, rado bei paėmė 7 (septynis) maišelius su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 6,344 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 15,5 %), 2019 m. balandžio 16 d. kratos metu J. K. gyvenamojoje vietoje - bute Lūšių g. 25 - 6, Vilniuje, jis laikė ir pareigūnams pateikė juodos spalvos pakuotę, kurios viduje buvo trys maišeliai su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 3,041 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,8 %). Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

A. J. K. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. J. K. nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą - kanapes (antžemines dalis), kurias laikė nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., kai nurodytu adresu pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai buto virtuvėje – svetainėje, ant stalo, rado bei paėmė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 0,093 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 7,7 %), miegamojo spintoje, ant lentynos, rado ir paėmė popieriaus lankstinuką su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,608 g (? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 8,9 %). Šiais savo veiksmais A. J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamų veikų vertinimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Išnagrinėjęs bylą, teismas vertino ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, neatsiedamas jų vieno nuo kito.

2019 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad A. D. pateikė plastikinę pakuotę su devyniolika maišelių bei plastikinę pakuotę su septyniais maišeliais, kuriuose yra augalinės kilmės medžiaga (1 t., 30 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. J. K. parodė, kad su įtarimu nesutinka, jį supranta. Kai 2019 m. balandžio 15 d. vakarą į nuomojamą butą, esantį Liepyno g. 9 - 60, Vilniuje, atvyko pareigūnai, kartu su juo bute buvo draugai E. A. ir J. K.. Kai ten atsikraustė, jame jokių daiktų nebuvo, tik baldai. Jo draugai pas jį atvažiavo apie 18.30 val. Pirmas atvažiavo J., su juo nebuvo iš anksto susitaręs susitikti, jis užėjo netikėtai, eidamas pro šalį. Su E. buvo susitaręs susitikti anksčiau, kadangi planavo pažaisti Xbox'u. Jis žaidė, žiūrėjo televizorių ir po kurio laiko J. pasiūlė parūkyti, jie visi trys rūkė. Suprato, kad rūko žolę. Gali pasakyti tai, kad tabako smulkintuvas ne jo, jam jį kažkada davė draugas, juo jis nesinaudojo, tiesiog gulėjo pas jį striukėje. Taip pat dėl narkotinių medžiagų likučių gali pasakyti tai, kad miegamajame, spintoje, sulankstytas popieriaus lankstinukas yra ne jo, galbūt jį ten kažkas paliko. Taip pat nežino, kam priklauso virtuvėje buvusi servetėlė, ji tikrai ne jo. Kadangi į butą kartais užsuka svečių, galbūt jie ją ten ir paliko (2 t., 68, 80 b. l.).

2019 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas trijų kambarių butas daugiaaukščio daugiabučio namo ketvirtame aukšte. Buto koridoriaus kairėje pusėje yra sieninė spinta, joje kabėjusios šviesiai rudos striukės dešinėje kišenėje rastas tabako smulkintuvas (supakuotas į voką Nr. 1). Svetainėje, sujungtoje su virtuve, ant stalo, guli užspaudžiamų maišelių pakuotė (supakuota į voką Nr. 2), elektroninės svarstyklės (supakuotos į voką Nr. 3), vyniojamas popierius tabakui sukti (supakuotas į voką Nr. 4), cigaretė „Marlboro“, kurios popierinis galas tuščias (supakuota į voką Nr. 5), ant stalo guli servetėlė, ant kurios yra augalinės kilmės likučių (supakuoti į voką Nr. 6), dar ant stalo guli telefono ausinės, popierinių rankšluosčių rulonas, popieriaus lapas, metalinės monetos, cigaretės ir telefonas „iPhone“. Svetainėje – virtuvėje, apatinėje spintelėje, rasta užspaudžiamų maišelių pakuotė (supakuota į voką Nr. 7) bei cigaretė „Camel“, kurios popierinis galas tuščias ir susuktas (supakuota į voką Nr. 8). Balkone stovi medinis suoliukas, šalia jo stovi plastmasinė šiukšlių dėžė, kurioje nuorūkos. Iš šiukšlių dėžės paimtos trys nuorūkos (supakuotos į vokus Nr. 9-11). Miegamajame kambaryje, drabužių spintoje, ant lentynos virš stalčių, rastas sulankstytas popieriaus lapas, kuriame yra augalinės kilmės medžiaga (supakuotas į voką Nr. 12). Vonios kambaryje esančiame klozete plaukioja nuorūka (supakuota į voką Nr.13 (1 t., 11 - 12, 13 – 24 b. l.).

2019 m. balandžio 16 d. kratos protokolo duomenys patvirtina, kad kratos J. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu J. K. atidavė pareigūnams juodos spalvos paketą, kuriame buvo trys maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, buvo rasti penki maišeliai su galimai narkotinių medžiagų likučiais bei stiklinis indelis su šviesios spalvos birios medžiagos likučiais, užspaudžiamas maišelis su 35 maišeliais, taip pat rasta juodos spalvos pypkė su augalinės kilmės likučiais, dvi tuščios dėžutės nuo svarstyklių „Pocket scale“, mėlynos spalvos malūnėlis su augalinės kilmės likučiais (1 t., 55 – 63 b. l.).

2019 m. balandžio 19 d. daiktų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad buvo apžiūrėtas A. J. K. telefonas „iPhone 6“, jame yra įdiegta programėlė „Wickr Me“, fiksuotas susirašinėjimas su kontaktu „tonismantana“, kuris klausia: „po kiek pas tave pvz 200?“, „300“, „400“. SMS susirašinėjimo programoje matomas susirašinėjimas su kontaktu, neturinčiu pavadinimo, jame minėtas kontaktas užduoda klausimą: „o kiek tau reik?“, A. J. K. atrašo „Uno“, „tiktais“, toliau derinamas tinkamas laikas susitikti. Telefono galerijoje užfiksuotos kelios nuotraukos su galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos nuotraukomis (1 t., 121 – 127 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1889)-IS1-2411 nurodoma, kad 1. žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos iš 19 vnt. ir 7 vnt plastikinių užspaudžiamų maišelių, buvusių juodos spalvos plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, 2019 m. balandžio 15 d. rastos atlikus paviršutinę J. K. apžiūrą, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra 14,463 g ir 6,344 g ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekiai jose atitinkamai yra 17,2 % ir 15,5 %. 2. 2019 m. balandžio 16 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga ir trijuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose, buvusiuose juodos spalvos plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 3,041 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,8 %. 3. keturiuose iš penkių plastikinių užspaudžiamų maišelių su medžiagų likučiais, mėlynos spalvos smulkintuve ir pypkėje iš plastikinio maišelio yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) - pėdsakų. 4. viename iš penkių plastikinių užspaudžiamų maišelių su medžiagų likučiais ir stikliniame indelyje su miltelių likučiais yra narkotinės medžiagos - kokaino – pėdsakų. 2019 m. balandžio 15 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta 1. žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,608 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,9%; 2. žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,093 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,7%; 3. trijose iš keturių nuorūkų ir skaidriame bespalviame plastikiniame smulkintuve yra narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų; 4. ant elektroninių svarstyklių yra narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino pėdsakų; 5. rudos spalvos augalinės kilmės medžiagose iš dviejų cigarečių dalių narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. Tirti pateiktose 2019 m. balandžio 15 d. paimtose J. K., A. J. K. ir E. A. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakių (prekursorių) pėdsakų nerasta. (1 t., 45 – 47 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. balandžio 17 d. specialisto išvados Nr. T-N 1084/2019(01) duomenys patvirtina, kad A. J. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (1 t., 118), o specialisto išvadoje Nr. T-N 1085/2019(01) nurodoma, kad J. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (1 t., 84 b. l.).

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad tiek vieno, tiek kito kaltinamojo kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pasitvirtino. Abu kaltinamieji pripažino, jog 2019 m. balandžio 15 d. A. J. K. nuomojamame bute vartojo (rūkė) narkotines medžiagas – kanapes. Šią aplinkybę patvirtino tiek policijai apie kaimyniniame bute vartojamas narkotines medžiagas kelis kartus pranešęs liudytojas S. G., tiek pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas A. D., parodęs, jog bute buvo juntamas aitrus specifinis kanapių kvapas, tiek kartu su kaltinamaisiais bute buvęs jų draugas E. A., abiejų kaltinamųjų šlapime rasta tetrahidrokanabinolio rūgšties, tad ginčo šioje byloje dėl kanapių vartojimo nėra. Skirtingai nei J. K., kuris nuo pirmos apklausos momento pripažino savo reikmėms įsigijęs ir tiek savo dėvimuose drabužiuose, tiek namuose turėjęs narkotinių medžiagų, A. J. K. viso proceso metu neigė, jog jo nuomojamame bute rastos kanapes yra jo. A. J. K. teismui teigė, kad tuo metu jo nuomojamame bute dažnai rengdavo vakarėlius, vienas kaip tik buvo vykęs dvi dienos iki pareigūnų atvykimo, tuo metu jo namuose buvo 8 – 10 jo pažįstamų asmenų, tada buvo rūkomos kanapes ir bet kuris iš jo draugų galėjo į balkone esančią šiukšliadėžę sumesti nuorūkas, jo miegamojo spintoje padėti popieriaus gniužulą su kanapėmis, virtuvėje palikti servetėlę, kurioje taip pat buvo kanapių, o į svetainės spintelę sudėti užspaudžiamus plastikinius maišelius, apie koridoriaus spintoje kabojusios striukės kišenėje rastą smulkintuvą apskritai buvo pamiršęs, nes striukės nebedėvėjo, jis kanapes kaltinime nurodytu laikotarpiu vartojo ir vartojo ilgiau nei J. K., bet jį visada jomis pavaišindavo kiti, nes jis nemoka nei susisukti suktinės, nei smulkinti kanapių. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuri ne tik yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, bet ir prasilenkia su logika. J. K. teismui teigė, kad kanapes jis vartojo apie pusę metų, tai sekant A. J. K. teiginiu, kad jis kanapes vartojo ilgiau nei J. K., išeina, jog A. J. K. kanapių vartojimo „stažas“ truko daugiau nei pusmetį, todėl teismo neįtikina kaltinamojo teiginiai, jog jį per tokį ilgą laiką visada kanapėmis vaišindavo kiti, jam nuolat kiti asmenys ir susukdavo suktines, ir kanapes susmulkindavo, nes teismui taip ir lieka neaišku, dėl kokių priežasčių savarankiškas, ambicingas, savimi itin pasitikintis jaunuolis (šias asmenines savybes A. J. K. demonstravo ir teisiamajame posėdyje viso bylos nagrinėjimo metu leisdamas sau patikslinti ne tik kitų asmenų įvardijamas aplinkybes, bet ir taisydamas teisėją, kai, jo manymu, neteisingai buvo įvardintos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, iki įvykio vykusio vakarėlio data) nepajėgia išmokti, teismo vertinimu, pakankamai elementarių kanapių rūkymo parengiamųjų veiksmų (smulkintuvu susmulkinti, susukti suktinę). Kita vertus, nelogiška, kad jo nuomojamo buto svečiai, tegu jie ir buvo A. J. K. draugai ar artimi pažįstami, landžiotų po durimis uždaromą jo miegamojo spintą ir ten tiesiog paliktų į 2019 m. kovo 25 d. registruotos pašto siuntos, adresuotos A. J. K. ir siųstos adresu į namą Nr. 9, butą Nr. 60, išklotinę (1 t., 20 b. l.) susuktas narkotines medžiagas, kurios savaime nėra bendro naudojimo prekė, įsigyjama bet kurioje visiems prieinamoje prekybos vietoje, ir turi savo kainą, taip pat uždaroje svetainės spintelėje paliktų keliasdešimt mažų užspaudžiamų maišelių, narkotines medžiagas vartojančių asmenų praktikoje dažniausiai naudojamų kanapėms dozuoti. Teismo kritinį A. J. K. parodymų vertinimą stiprina ir tai, kad paprašytas įvardinti draugus, kurie galėjo palikti šias narkotines medžiagas jo namuose ir kurie galėtų paliudyti bei atsakyti už problemų jam su teisėsauga sukėlimą, A. J. K. teigė konkrečių draugų neatsimenantis, kas taip pat neįtikina teismo, nes, įvertinus, kaip kaltinamasis aktyviai ir nuosekliai neigė savo kaltę, jam žinant pas jį besilankančius draugus, nes teismui minėjo, jog svetimų ir nepažįstamų asmenų į namus nesikviesdavo, tokia A. J. K. pozicija neturi loginio pagrindimo. A. J. K., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus dėl surasto smulkintuvo: ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog smulkintuvas priklauso jo draugui, teisiamajame posėdyje pripažino, kad smulkintuvas yra jo paties, bet tikino apie jį visiškai pamiršęs, nežinantis, nei kaip jį gavo, nei kada. Tokie A. J. K. atminties sutrikimai, dėl kurių jis neprisimena, kaip ir kada gavo civilinėje apyvartoje draudžiamoms narkotinėms medžiagoms apdoroti skirtą daiktą, neatsimena prieš kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio jo svečiuose ledo ritulio varžybas žiūrėjusių draugų vardų ir pavardžių, bet po pusantrų metų bylą nagrinėjant teisme tiksliai atsimena, kokios komandos tose rungtynėse žaidė ir kurią konkrečią dieną vyko vakarėlis, teismo taip pat neįtikina. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. K. teigė, jog pas A. J. K. namuose įvykio dieną dozavo ne tik savo atsineštas kanapes, dalį kanapių rado pas A. J. K., ir nors tokio teiginio J. K. teisiamojo posėdžio metu teismui tiesiogiai neišsakė, teismas neturi pagrindo netikėti šiuo konkrečiu teiginiu, kai, skirtingai nei A. J. K., J. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir nekintantys, taip pat nebuvo nustatytas joks kaltinamųjų konfliktas, esminiai nesutarimai, kurie leistų manyti, kad J. K. šiuo konkrečiu vienu parodymų teiginiu sąmoningai apkalba A. J. K.. Teigtina, kad reikšmingas A. J. K. kaltę pagrindžiantis duomuo yra ir jo naudotame telefone apžiūros metu užfiksuotas susirašinėjimas per specialią programėlę, paneigiantis kaltinamojo teiginius, jog 2019 metais narkotines medžiagas jis vartojo tik vaišinamas draugų ir nieko konkrečiau nei apie kanapių įgijimą, nei apie jų apdorojimą neišmano.

Teismas, vertindamas visas šias paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. J. K. inkriminuotas jo namuose rastas narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – kiekis priklauso ne kam kitam, o jam, todėl A. J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą neabejotinai yra įrodyta.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (toliau tekste - Rekomendacijos), J. K. disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (23,848 g) viršija nedidelio kiekio ribą (ne daugiau kaip 5 g), bet nesiekia didelio kiekio ribos (daugiau kaip 500 g), todėl J. K. veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Pagal Rekomendacijas, A. J. K. disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (0,701 g) neviršija nedidelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 5 g), todėl A. J. K. veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. K. pateikė teismui savo ir savo motinos D. K. prašymus atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį D. K. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismo vertinimu, J. K. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą - yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo motina D. K., sutinkanti būti laiduotoja, sūnų apibūdino teigiamai, teigė, kad sūnaus poelgis sukrėtė visą šeimą, privertė ir patį J. K. permąstyti savo gyvenimą, perkainoti vertybes, po įvykio jie daugiau praleidžia laiko kartu, J. K. dabar labiau prisideda prie buities, aktyviau dalyvauja šeimos gyvenime, ji turi artimą ryšį su sūnumi, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką. Teismo posėdyje J. K. išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų ar sumenkinti jų pavojingumo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Spręstina, kad D. K. yra verta teismo pasitikėjimo, nes nėra teista, darbdavio apibūdinama kaip pareiginga, pozityvi, pasižyminti didele kantrybe, tolerancija bei atidumu. Teismo posėdžio metu D. K. nurodė kritiškai vertinanti sūnaus elgesį, jo neteisinanti, manytina, kad D. K. J. K. gali daryti teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas J. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.

Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 – 10 punktuose. Nusprendus šioje baudžiamojoje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas J. K. atžvilgiu, kaltinamasis nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, jam neskiriama bausmė, jis neturės teistumo. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis dirba ir turi savarankiškų pajamų, sprendžia, jog J. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkamiausia priemonė jauno amžiaus darbingam kaltinamajam, turėsianti teigiamą edukacinę reikšmę, bus gera brandumo, atsakingumo pamoka, skatinanti aiškiau suvokti ryšį tarp pasirinkto elgesio priežasties ir pasekmės. Skiriamas įmokos dydis nėra neproporcingas, priešingai, yra artimas minimaliam, todėl neapsunkins kaltinamojo daugiau nei to reikalautų baudžiamojo poveikio priemonių siekiami tikslai, skatins savo pajamas paskirstyti taip, kad pakaktų ir būtiniems poreikiams tenkinti, ir baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti - įmokai į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti.

Dėl kaltinamojo A. J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę

Kaltinamojo A. J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J. K., teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (A. J. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą), motyvus ir tikslus. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: A. J. K. neteistas (jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis šio nuosprendžio priėmimo dieną nėra įsiteisėjęs), baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, yra įstojęs studijuoti į (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam A. J. K. paskyrus Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi proporcingos bausmės bei teisingo nubaudimo kriterijais ir sprendžia, kad, įvertinus A. J. K. disponuotos narkotinės medžiagos kiekį, tiesiogiai taikant BK 61 straipsnyje numatytą bausmės medianos taisyklę, kaltinamajam būtų skiriama aiškiai per griežta bausmė. Spręstina, kad už nusikalstamą veiką A. J. K. skirtinas dydis, mažesnis nei baudos bausmės dydžio, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis (257 MGL), bet ženkliai viršijantis minimumą (15 MGL). Teismo vertinimu, 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė jauno ir darbingo amžiaus, studijuojančiam kaltinamajam. Parinkdamas baudos bausmės sumokėjimo valstybei terminą, teismas atsižvelgia į išvardintas aplinkybes ir sprendžia, kad užtikrinant teisėtų lūkesčių pusiausvyrą nustatytinas ilgesnis nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas dviejų mėnesių baudos bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) terminas, teigtina, kad 6 (šešių) mėnesių terminas baudai sumokėti bus proporcingas ir nesuvaržys kaltinamojo labiau nei pakaktų bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į A. J. K. skiriamą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 15 d., 21.53 val., iki 2019 m. balandžio 17 d., 16.53 val. (dvi paros).

Dėl tolesnio kardomųjų priemonių taikymo

Kaltinamiesiems J. K. ir A. J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - paliktinos nepakeistos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 1) įvykio vietos apžiūros bei kratos metu paimtos dvi tuščios dėžutės nuo svarstyklių, vyniojamasis popierius tabakui sukti, užspaudžiami maišeliai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., 39 – 40 b. l.), 2) vokas su 22,809 g kanapių (antžeminių dalių), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje (1 t., 48 b. l.), 3) tyrimo objektai bei pakuotės, likę atlikus tyrimą specialisto išvadai Nr. 140-(1889)-IS1-2411, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., 49 – 51 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini dabartinėse saugojimo vietose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Dėl kitų klausimų

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 30 (trisdešimties) MGL, kas sudaro 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų, dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

I. J. K., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žinioje esančią Luminor banko AS sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo pavedime būtina nurodyti mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą, jei moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį įmokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) MGL, kas sudaro 5000 (penkis tūkstančius) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. J. K. dvi laikino sulaikymo paras nuo

nuo 2019 m. balandžio 15 d., 21.53 val., iki 2019 m. balandžio 17 d., 16.53 val., vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 96 MGL, kas sudaro 4800 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus) eurų.

A. J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. J. K., kad bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktų biudžeto surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Išaiškinti A. J. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - 1) įvykio vietos apžiūros bei kratos metu paimtas dvi tuščias dėžutes nuo svarstyklių, vyniojamąjį popierių tabakui sukti, užspaudžiamus maišelius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., 39 – 40 b. l.), 2) voką su 22,809 g kanapių (antžeminių dalių), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniuje (1 t., 48 b. l.), 3) tyrimo objektus bei pakuotes, likusius atlikus tyrimą specialisto išvadai Nr. 140-(1889)-IS1-2411, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., 49 – 51 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti dabartinėse saugojimo vietose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.