Kauno apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo L. R. (toliau – atsakovas) 371,51 Eur skolą – pradelstą mokėti kredito dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22 Eur žyminį mokestį, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 1,81 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Dėl bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimo ir bylos esmės atskleidimo

2.3. Ieškovė klysta ir mėgina klaidinti teismą teikdama, kad skirstant kredito įmokas buvo blogai apskaičiuotas Nr. 39 ir 40 patalpų plotas. Minėti patalpų Nr. 39 ir 40 plotai yra aiškūs ir tikslūs. Šie duomenys yra įrašyti nekilnojamojo turto registre ir ginčo dėl to, kad patalpos Nr. 39 plotas yra 122,42 m² , o patalpos Nr. 40 plotas yra 389,98 m², nėra.

Dėl pasiruošimo bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimo

Dėl į bylą neįtraukto AB Šiaulių banko teisių ir pareigų

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

13. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė dvi lenteles, pavadintas Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Atsakovas prašė minėtų įrodymų prie bylos nepridėti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais, bei tai, kad atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą turėjo galimybę pateikti poziciją dėl šių įrodymų, nusprendžia, jog naujų įrodymų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis). Todėl naujai teikiamus įrodymus priima ir vertins juos visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

15. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. AD1-2981 pagrindu ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2016 m. liepos 14 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo pagrindu, balsų dauguma priėmė sprendimą patvirtinti namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygas (b. l. 5, 6–7).

16. Ieškovė, veikdama pagal jai 2016 m. liepos 14 d. protokolo suteiktus įgaliojimus, 2019 m. sausio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2019-8291-05 kartu pasirašant specialiąsias daugiabučių namų kreditavimo sąlygas su AB „Šiaulių bankas“ dėl 589 332 Eur kredito daugiabučiui namui esančiam adresu (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (b. l. 9-16). 2019 m. spalio 25 d. sudarytas susitarimas dėl kreditavimo sutarties Nr. EIBV-2019-8291-05 sąlygų pakeitimo (b. l. 17-23).

17. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasis plotas 99,37 kv. m. (b. l. 25–26).

18. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pradelstos mokėti kredito dalies priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu įrodinėjo, kad ieškovės nurodoma pradelsta mokėti kredito dalis yra paskaičiuota neteisėtai. Taigi apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 371,15 Eur nesumokėto daugiabučio namo modernizavimo kredito dalies priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl banko įtraukimo trečiuoju asmeniu

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Savininkams nemokant kredito grąžinimo įmokų ar vėluojant jas mokėti, esminė žala tenka akcinei bendrovei (toliau – ir AB) Šiaulių bankui, kaip kreditą suteikusiam asmeniui. Šiuo atveju, AB Šiaulių bankas į bylą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nors ieškinį atmetus, AB Šiaulių bankui kyla neigiami padariniai – nėra sumokama dalis kredito ir susiję mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių.

23. Su trečiųjų asmenų (ne)įtraukimu į bylą yra susijęs ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tačiau kasacinio teismo praktikoje dėl šios nuostatos taikymo yra išaiškinta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos ir pan. jo materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2022).

24. Apibendrindamas nutarties 20-23 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra susijęs su ieškovės administruojamam daugiabučiui namui modernizuoti skirtų kreditavimo lėšų paskirstymu tarp daugiabučio namo savininkų. Ginčijamu sprendimu tiesiogiai nėra paveikiamos nedalyvaujančio byloje asmens (AB Šiaulių bankas) materialiosios teisės ir pareigos. Tokią išvadą patvirtina ir pačios apeliantės nurodomas argumentas, jog palikus sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad nepriteisiama atsakovo turima mokėti kredito dalis, „jos netenka AB Šiaulių bankas, ir atitinkamai tokį skirtumą turėtų padengti ieškovė“ (žr. apeliacinio skundo 99 punktą).

Dėl apeliacinio skundo

25. Apeliantės teigimu, byloje esant neaiškumams, teismas neturėjo diskrecijos bylos išnagrinėti pagal CPK 441 straipsnio taisykles. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus.

26. CPK 441 straipsnyje numatyti ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai. CPK 441 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

27. Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur (CPK 441 straipsnis). CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnis), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkęs – dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi bylai nagrinėti skiriant teismo posėdį. Tuo atveju, jeigu yra nors vienos šalies prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjimo procesas privalo būti žodinis (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Tokia nuostata kildinama iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas S., D. ir L. byloje prieš Švediją).

28. Bylos duomenys patvirtina, jog bylą nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi vadovaudamasis CPK 441 straipsniu skyrė bylą nagrinėti 2024 m. spalio 9 d. rašytiniame teismo posėdyje. Teismas šia nutartimi išaiškino šalims jų pareigą įrodinėti, nustatė šalims terminą iki teismo posėdžio pateikti įrodymus.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nei ieškinyje, nei gavusi aukščiau nurodytą nutartį nepateikė teismui prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas procesinių taisyklių nepažeidė.

30. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nebuvo aktyvus ir, išskyrus 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

31. Minėta, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi išaiškino šalims jų pareigą įrodinėti, nustatė šalims terminą iki teismo posėdžio pateikti įrodymus. Šia nutartimi teismas taip pat įpareigojo ieškovę ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 7 d. pateikti paaiškinimus, iš ko susideda 371,15 Eur skola, ar apskaičiuojant šią skolą į ją buvo įtrauktos ir palėpės renovacijos išlaidos (1 t., b. l. 80-81). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priešingai, nei nurodo apeliantė, nagrinėjamu atveju teismas visiškai tinkamai atliko jam priskirtą vaidmenį įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog nagrinėjama bylą priskirtina dispozityvių bylų kategorijai, todėl įrodinėjimo pareiga teko būtent įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kartu pažymėtina, jog ieškovė viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato.

32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog ieškovė nepagrįstai skaičiuoja ir prašo priteisti kredito dalį ir už palėpę neteisinga, kadangi ieškovė kredito dalies už palėpę atsakovui niekada neskaičiavo ir šioje byloje reikalavimas neapima prašymo priteisti iš atsakovo kredito dalį už palėpę. Kredito suma padidėjo dėl klaidingai apskaičiuoto viso namo savininkų turimo ploto. Kredito suma 446 671,45 Eur ir atidėtos palūkanos 27 314,43 Eur buvo išdalinti bendram savininkų turimam plotui 3 435,21 kv. m. Paaiškėjus, kad skirstant kredito įmokas buvo blogai apskaičiuotas 39 ir 40 patalpų plotas, kreditas ir atidėtos palūkanos buvo išdalintos atsižvelgiant į naują bendrą visų savininkų turimą plotą – 2 960,11 kv. m. Bendras plotas, kuriam skaičiuojamas kredito dydis, sumažėjo, atitinkamai, savininkams mokėtinos sumos padidėjo. Dėl šitos priežasties kredito suma atsakovui ir kitiems savininkams padidėjo, o 39 ir 40 patalpoms sumažėjo. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

33. Į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 22 d. ieškovės elektroninis laiškas atsakovui, kuriame paaiškinama, kodėl atsakovui perskaičiuota mokėtino kredito ir palūkanų suma. Nurodoma: „Kaip matyti pridėtame RC išraše, per klaidą 39 ir 40 palėpės patalpai visa palėpės kvadratūra buvo priskira mokėti (512,4 m2 vienam asmeniui, kas neteisinga). Jam priklauso palėpės 8,18 m2 ir 26,05 m2. Tai tas asmuo gavo mokėjimo grafikus už savo butą, 39 palėpės 8,18 m2 mokėjimo grafiką ir 26,05 m2 mokėjimo grafiką. Likęs palėpės plotas 478,17 m2 išskaidomas visiems namo savininkams, nes tai yra bendras gyventojų turtas. Pakartotinai ir 39 ir 40 palėpės savininko. Todėl likusi palėpės kaina išdalinama visiems namo gyventojams. Tum ir pakito mokėtina suma visiems namo gyventojams ir papildomai kur turtas įregistruotas palėpėje“ (Pastaba: kalba netaisyta.).

34. Į bylą pateiktas 2021 m. balandžio 23 d. ieškovės atsakovui siųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma: „Norime informuoti, kad asmenims turintiems priregistruotas palėpės patalpas išrašomos sąskaitos. Likęs palėpės plotas yra visų namo gyventojų. Taip pat ir Jūsų. RC išrašas nurodo, kad daugiau asmenų užregistravę esamas palėpes nėra. Mokėjimo grafikai nebus perskaičiuojami. Nes jie atlikti teisingai. <...>.“ (1 t., b. l. 70-74). (Pastaba: kalba netaisyta.).

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs su apeliaciniu skundu ieškovės pateiktų lentelių pavadinimu „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“ turinį, nustatė, kad pradinėje lentelėje (apeliacinio skundo priedas Nr. 1) 39 buto (patalpos) kvadratūra nurodyta 122,42 kv. m., o 40 buto (patalpos) – 389,98 kv. m. Bendra šių dviejų butų (patalpų) kvadratūra sudaro 512,40 kv. m. (122,42+389,98). Šioje lentelėje viso namo savininkų turimas plotas įrašytas 3 435,21 kv. m. Atnaujintoje lentelėje (apeliacinio skundo priedas Nr. 2) 39 buto (patalpos) kvadratūra nurodyta 8,18 kv. m., o 40 buto (patalpos) – 26,05 kv. m. Bendra šių dviejų butų (patalpų) kvadratūra sudaro 34,23 kv. m. (8,18 +26,05). Šioje lentelėje viso namo savininkų turimas plotas įrašytas 2 960,11 kv. m. Skirtumas tarp pradinėje ir atnaujintoje lentelėse nurodyto viso namo savininkų turimo ploto sudaro 475,10 kv. m. (3 435,21-2 960,11). Pažymėtina, kad pradinėje lentelėje „Verstatė“ priklausantis plotas nurodytas 450,03 kv. m., o atnaujintoje lentelėje šiam subjektui priklausantis bendras plotas nurodomas 453,10 kv. m., t. y. 3 kv. m. didesnis. Prie 475,10 kv. m. pridėjus 3 kv. m. gaunamas 478,10 kv. m. plotas, iš esmės atitinkantis ieškovės 2021 m. balandžio 22 d. rašte įvardintą kaip palėpės plotą, kuris išskaidomas visiems savininkams.

36. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2021 m. balandžio 22 d. ieškovės elektroniniame laiške nurodyti duomenys ir skaičiavimai sutampa su ieškovės naujai pateiktų įrodymų (lentelių pavadintų „Daugiabučiui gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), atlikti darbai ir suteiktas kreditas“) duomenimis. Darytina išvada, jog butams (patalpoms) Nr. 39 ir Nr. 40 buvo priskirtas palėpės plotas. Todėl šių butų (patalpų) plotų perskaičiavimai (sumažinant jiems tenkantį palėpės plotą) lėmė, jog likęs palėpės plotas (478,17 kv. m.) padalintas visiems namo bendraturčiams. Šių perskaičiavimų pagrindu atsakovui ir buvo perskaičiuota (padidinta) mokėtino kredito dalis. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas yra kildinamas iš atsakovui priskiriamos kredito dalies už daugiabučio namo neįrengtą palėpę.

37. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai suabsoliutino ir iš esmės vadovavosi tik kitų teismų nustatytomis aplinkybėmis, neatlikdamas savarankiško įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartyje buvo išaiškinta, kad atsakovui neturi būti skaičiuojama už palėpės plotą. Tačiau šioje byloje ginčas yra nesusijęs su kredito skaičiavimu už palėpės patalpas. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

38. Į bylą pateiktas valstybės įmonės Registrų centras raštas, kuriame nurodoma, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis L. R. neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso. L. R. savo nuosavybės teises į neįrengtas pastoges, adresu (duomenys neskelbtini), realizavo suformuodamas atskirus nekilnojamojo turto objektus – butus Nr. 37 ir Nr. 38 bei dalį neįrengtos pastogės prijungdamas prie nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 32 (1 t., b. l. 76). Šį raštą 2021 m. birželio 6 d. atsakovas nusiuntė ieškovei, reikalaudamas minusuoti iš jam teikiamų sąskaitų sumas, susijusias su neįrengta palėpe. Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. atsakovui siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad mokėjimo grafikai nebus perskaičiuoti. Nurodoma, kad neįregistruotas palėpės plotas nepriskirtas konkrečiam asmeniui, todėl priskiriamas visiems gyventojams. Taip pat nurodoma, kad pagal pirminį grafiką palėpės plotas buvo priskirtas vienam asmeniui, nors jis turi įregistravęs tik dalį palėpės. Todėl šiam gyventojui formuojamas atskiras mokėjimas, o likusi palėpės dalis išdalinama visiems gyventojams (1 t., b. l. 78-79).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė teismas, iš ieškovės pateikto Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiko (b. l. 8) matyti, kad tiek iki Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-545-777/2023 priėmimo, tiek ir po jos priėmimo ieškovė už daugiabučio modernizaciją atsakovui skaičiuoja tokio paties dydžio įmokas.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafikas (1 t., b. l. 8) patvirtina, kad ieškovės prašoma priteisti 371,15 Eur skola susidarė kaip pagal su sąskaitą Nr. REN54506 pateiktą Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiką (1 t., b. l. 60-65) atsakovui paskaičiuotos mokėti sumos, ir pagal su sąskaitą Nr. REN54158 pateiktą Paskolos, palūkanų ir atidėtų palūkanų mokėjimo grafiką (1 t., b. l. 52, 54-58) atsakovui paskaičiuotos mokėti sumos skirtumas.

41. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ankstesnėje tarp tų pačių šalių Klaipėdos apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje (teisminio proceso numeris 2-24-3-01640-2022-8) iš esmės buvo sprendžiama dėl to paties klausimo, t. y. dėl už neįrengtos palėpės atnaujinimą (modernizavimą) atsakovui priskirtos mokėti kredito dalies. Ankstesnėje byloje spręsta dėl už ankstesnį laikotarpį atsakovui paskaičiuotų mokėti sumų, t. y. už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijai skirto kredito, atidėtų palūkanų bei palūkanų, susidariusių nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti sumas už po 2022 m. liepos 15 d. einantį laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.

43. Apibendrindamas 38-42 punktuose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip prejudicinėmis aplinkybėmis vadovavosi Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-545-777/2023 priimtoje 2023 m. birželio 8 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės į neįrengtą palėpę pasibaigimu, jam priklausančią neįrengtos palėpės dalį atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

45. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo teisinius santykius, bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimos išlaidų

46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

47. 2024 m. gruodžio 2 d. pateiktas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikta atsakovo su advokate L. Z. sudaryta 2024 m. lapkričio 25 d. teisinių paslaugų sutartis, advokatės išrašyta sąskaita už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 500 Eur sumai bei jos apmokėjimą patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 150-153). Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.