Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems R. V. ir J. S., kuris posėdyje dalyvauja nuotoliu per ZOOM programą, kaltinamojo J. S. gynėjai advokatei Lionei Užubalienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamoji vieta: Raseinių r. sav., Lietuva, nevedęs, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių II kalėjime, teistas: 1) 2021 m. sausio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. S. per pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; 2) 2021 m. balandžio 29 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti mokslą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; 3) 2022 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 20 parų arešto bausme; 4) 2023 m. birželio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnį ir 182 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2024 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi J. S. panaikintas lygtinis paleidimas, iš pataisos įstaigos ir pasiųstas jis į pataisos įstaigą atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendį; 5) 2024 m. gegužės 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 2024 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir skirti laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta J. S. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių, 6) 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuspręsta paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. spalio 10 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirta 11 mėn. laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 20 d. 18 val. 26 min. iki 2024 m. liepos 22 d. 10 val. 25 min. – dvi dienas, dvi sulaikyme išbūtas dienas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms, laikytina, kad kaltinamasis atliko dviejų dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (keturiems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo 2024 m. liepos 22 d., apie tai pranešti AB „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti konfiskuotino mopedo CHAMP CM-50Q-2, valstybinis Nr. 87 ANC, vertę atitinkančią sumą su PVM, t. y. 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų); 7) 2024 m. spalio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, nuspręsta pagal BK 284 straipsnį (pirma veika) ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (antra veika) ir skirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 284 straipsnį (pirma veika) ir BK 138 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdų griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę ir pagal BK 284 straipsnį (antra veika) paskirtą bausmę, subendrinti iš dalies jas sudedant prie griežtesnės bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, registruotas Užimtumo centre, teistas: 2023 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu, nuspręsta pagal BK 182 straipsnio 4 dalį (epizodas V. V.) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (epizodas J. L.) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (epizodas A. P.) ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų teikimo ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Per visą laisvės apribojimo laiką nukentėjusiems V. V., J. L., A. P. atlyginti visą padarytą turtinę žalą. 2024 m. birželio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2023 m. liepos 19 d., laikotarpyje nuo 13:42 val. iki 14:46 val., Raseiniuose, Tiesos g. 2, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, teismo posėdžio metu, būdamas prisiekęs sakyti tiesą, tinkamai įspėtas ir pasirašęs dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, siekdamas padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, davė melagingus, priešingus nei teismas nustatė baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, parodymus - paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. vakare prieš eismo įvykį, jį parvežė į namus adresu: (duomenys neskelbtini), automobilį "Toyota Corolla Verso", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. V., nors žinojo, kad iš tikrųjų prieš sukeldamas eismo įvykį automobilį vairavo eismo įvykį sukėlęs A. T..

R. V. 2023 m. lapkričio 6 d., laikotarpyje nuo 09:07 val. iki 10:50 val., Raseiniuose, Tiesos g. 2, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose, teismo posėdžio metu, būdamas prisiekęs sakyti tiesą, tinkamai įspėtas ir pasirašęs dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, siekdamas padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, davė melagingus, priešingus nei teismas nustatė baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, parodymus - paaiškino, kad jis 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 22:40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Toyota Corolla Verso", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, nors žinojo, kad iš tikrųjų automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė A. T.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai pateikė J. S. ir R. V. priesaikos pasirašytų tekstų ir jų parodymų posėdžio protokolų kopijas iš baudžiamosios bylos Nr. 1-43-1138/2024 ir taip pat įsiteisėjusių 2024-04-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžio (A. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį) bei 2024 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio (A. T. apeliacinis skundas atmestas) kopijas. Protokoluose užfiksuota:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. S. nurodė, kad jam yra žinoma, kad pažįstamas D. L. 2022 metų vasarą pradėjo naudotis mikroautobuso tipo tamsios spalvos automobiliu „Toyota“. Šio automobilio modelio ir valstybinio numerių ženklų nežino. Automobilis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), D. L. sodybos kieme. Juo taip pat naudodavosi ir kiti asmenys, tarp kurių buvo ir jam pažįstamas A. T., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis automobiliu važiuodavo kur tik jam reikėdavo ir jį vairuodavo pats. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje (tikslios datos nurodyti negali), apie 17 val., šiuo automobiliu pas jį į namus ((duomenys neskelbtini)) minėtu automobiliu atvažiavo A. T. su jam iš matymo pažįstamais M. N. ir R. V., gyvenančiais (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. T.. Jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur prie (duomenys neskelbtini) ežero vyko kažkoks pramoginis renginys ir koncertas. Ten jie visi vartojo alkoholinius gėrimus (alų). Kelintą valandą jį parvežė namo tiksliai nurodyti negali, bet jau buvo vėlus vakaras ir buvo sutemę. Jis prie įvažiavimo į jų sodybos kiemą iš automobilio išlipo ir nuėjo į namą, o automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Tiek važiuojant į (duomenys neskelbtini), tiek grįžtant atgal, jį vairavo A. T.. Kur po to jie tą vakarą važinėjo, jam nežinoma. Apie tai, kad jo minėtas automobilis „Toyota“ sukėlė eismo įvykį, jam iki šiol nieko nebuvo žinoma, jis jame tikrai nedalyvavo. Apie šį eismo įvykį sužinojo iš savo brolio E. R., kai jis paskambino apie 10.30 val. ir pradėjo klausinėti, kur ir su kuo tą vakarą važinėjo. Jis jam papasakojo, kad važinėjo A. T. vairuotu automobiliu „Toyota“ ir kad su jais buvo minėti M. N. ir R. V.(b. l. 27-78).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje nustatytos veikos) – padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisme. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Duodamas melagingus parodymus, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, jis patvirtina savo parašu. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2016, 2K-288-696/2017, 2K-121-222/2019, 2K-190-511/2023).

J. S. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu teismo posėdžio metu duotais parodymais, nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, liudytojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga:

J. S. savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad būdamas pasirašytinai įspėtas, jog byloje sakys tiesą, teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, neva norėdamas padėti draugui. Patvirtino, kad jį tą dieną į namus parvežė T. ir po to pats vairuodamas T. ir išvažiavo. J. S. duodamas teisme melagingus parodymus suprato, kad jo sakomi žodžiai netiesa, tačiau savo valia apsisprendė taip kalbėti, kaip nurodė – taip daryti jis niekieno nebuvo verčiamas.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo J. S. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kito kaltinamojo R. V. parodymais, 2024 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, kuria nuspręsta pranešti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui apie tai, kad J. S. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, kita byloje surinkta medžiaga, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu, būdamas prisiekęs sakyti tiesą, tinkamai įspėtas ir pasirašęs dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, siekdamas padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, davė melagingus, priešingus nei teismas nustatė baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, parodymus - paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. vakare prieš eismo įvykį, jį parvežė į namus ir automobilį vairavo R. V., nors žinojo, kad iš tikrųjų prieš sukeldamas eismo įvykį automobilį vairavo eismo įvykį sukėlęs A. T.. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo J. S. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai apsisprendęs ir suvokdamas pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. S. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

R. V. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga:

R. V. savo kaltę pripažino visiškai nurodydamas, kad būdamas pasirašytinai įspėtas, jog byloje sakys tiesą, teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus, neva norėdamas padėti T., nes jo manymu dėl eismo įvykio kaltas ne T.. Be to manė, kad T. per griežtai baudžiamas, tai norėjo padėti. Pripažino, kad žinodamas, jog pasirašytinai įspėtas, kad byloje sakys tiesą, - pamelavo ir taip elgėsi niekieno neįtakotas, jo taip daryti niekas neprašė. Savo tokius veiksmus aiškiai suprato.

Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo R. V. prisipažinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kito kaltinamojo J. S. parodymais, 2024 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, kuria nuspręsta pranešti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui apie tai, kad R. V. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, kita byloje surinkta medžiaga, visus šiuos duomenis išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis R. V. teismo posėdžio metu, būdamas prisiekęs sakyti tiesą, tinkamai įspėtas ir pasirašęs dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, siekdamas padėti A. T. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, davė melagingus, priešingus nei teismas nustatė baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1138/2024, parodymus - paaiškino, kad jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, nors žinojo, kad iš tikrųjų automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė A. T.. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo R. V. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, bei tai atliko sąmoningai apsisprendęs ir suvokdamas pasekmes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo R. V. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys)

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Kaltinamasis J. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis, kuris dar neįsiteisėjęs ir apskųstas apeliacine tvarka (b. l. 127-141), baustas administracine tvarka (b. l. 142-149), šiuo metu atlieka bausmę kalėjime pagal ankstesnius nuosprendžius. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, J. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam J. S. paskiriant laisvės atėmimo bausmę .

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad J. S. atžvilgiu 2024 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose priimtas nuosprendis dar neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs (b. l. 102-105), nebaustas administracine tvarka (b. l. 106), mokosi Budraičių profesinio rengimo centre, registruotas Užimtumo tarnyboje, vienas augina mažametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, R. V. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. V. paskiriant areštą, bausmės vykdymą atidedant.

Atsižvelgiant į tai, kad R. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)

Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistumas išnykęs, mokosi, vienas augina mažametį vaiką . Pažymėtina, kad kaltinamajam skyrus areštą, būtų apribotos jo galimybės mokytis, įgyti specialybę, išlaikyti mažametį vaiką. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybėms, kaltinamojo asmenybę, jo socialinius įsipareigojimus, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant R. V. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir arešto bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl siekiant asmenį kontroliuoti, taikant arešto bausmės atidėjimą, taikoma intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Paskiriant bausmės vykdymo atidėjimą, R. V. skiriami įpareigojimas dirbti, mokytis arba registruoti užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. V. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99), - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl atstovavimo išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, skirtas gynėjas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu (b. l. 185). Gynėjo išlaidos sudaro 137,50 Eur (b. l. 189). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai yra, kad gynėjas būtinas, nes J. S. šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje (b. l. 187), gynėjas skirtas siekiant, jog tinkamai būtų ginamos J. S. teisės ir teisėti interesai, iš J. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, R. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nuteistojo buvimo vietoje, t.y. nustatoma buvimo vieta R. V. gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), laikas nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, paskiriant įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.