Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. e2A-396-755/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
e2A-396-755/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
M. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-396-755/2018

teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08240-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legali Balanse“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-778-837/2018 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo M. S. 245,99 Eur skolą, 442,78 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Nurodė, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2015 m. birželio 4 d. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – batutą JOY, serijos Nr. 9161010142. UAB „Be kredito“ ir ieškovė 2017 m. liepos 5 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Be kredito“ perleido, o ieškovė įgijo reikalavimą į atsakovą. Atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą ir įspėjimas, kad negrąžinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau atsakovas į pranešimą nereagavo ,skolos negrąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. S. 245,99 Eur skolą, 147,59 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8,57 Eur žyminį mokestį. Kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 4 d. pirminė kreditorė UAB „Be kreditas“ ir atsakovas sudarė nuomos sutartį Nr. 10420, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo prekę – batutą JOY, serijos Nr. 9161010142. Atsakovas pagal sutartį įsipareigojo sumokėti prekės kainą, kas mėnesį mokamomis nustatyto dydžio įmokomis, bei, įmokų mokėjimo vėlavimo atveju, mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminei kreditorei. 2017 m. liepos 5 d. UAB „Be kredito“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė 2017 m. liepos 18 d. pranešimu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovas skolos nesumokėjo iki šiol.

5. Teismas nustatė, jog ieškovė sumažino sutartyje numatytus delspinigius iki 1 procento, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai (442,78 Eur) yra didesni už pačią skolą (245,99 Eur), įvertinęs tai, kad ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, konstatavo, jog prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, todėl yra pagrindas juos mažinti iki 147,59 Eur sumos.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. S. 442,78 Eur dydžio delspinigių sumą, atitinkamai patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant jas pilnai, bei priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

7. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 442,78 Eur iki 147,59 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas tris kartus, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

8. Teigia, jog, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau beveik 3 metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų, be to, ieškovė geranoriškai sumažino sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 1 procento, taip užtikrindama, jog nebūtų pažeidžiama nei vienos iš sutarties šalių interesų pusiausvyra. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog atsakovas pagal sutartį atliko tik dalį mokėjimų, nors sutarties vertė buvo sąlyginai nedidelė (347,88 Eur) bei sudaryta 12 mėnesių terminui. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė joje nustatytus įsipareigojimus, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2017 m. liepos 5 d.), 2017 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu ir registruotu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi tik 2017 m. spalio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nepagrįstai sumažintų delspinigių.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, sąžiningumo ir protingumo principus, į tai, kad nurodomi delspinigiai (442,78 Eur) yra didesni už pačią skolą (245,99 Eur), kad ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Todėl konstatavo, jog prašomi priteisti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, dėl ko, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas juos mažinti iki 147,59 Eur sumos, kuri yra adekvati padarytam pažeidimui bei faktiškai ieškovės patirtiems nuostoliams. Apeliantės teigimu, teismui sutartines netesybas sumažinus tris kartus, buvo paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartinių sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

14. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas prašomus priteisti 442,78 Eur delspinigius pagrįstai sumažino iki 147,59 Eur. Priešingai nei teigia apeliantė, nuo įstatymo nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu, nukrypta nebuvo. Kaip matyti, teismas, nustatydamas, ar ginčo atveju netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgė į visas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad ieškovė sumažino sutartyje numatytus delspinigius iki 1 procento. Akcentuotina tai, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis lyginant su pačios skolos dydžiu, tuo tarpu apeliantė duomenų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Vien tai, kad pati apeliantė geranoriškai sutartines netesybas nuo 2 procentų sumažino iki 1 procento, nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad tokiu atveju buvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, nes ir sumažintos netesybos nelaikytinos pagrįstomis ir protingomis, o delspinigių suma gerokai viršija pačią skolą.

17. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti sutartimi nustatytų delspinigių dydžio pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suteikiančias teismui teisę mažinti nepagrįstai dideles netesybas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos aptartu klausimu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliaciniame procese, nepriteistinos, atitinkamai nekeičiama priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcija pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas Eigirdas Činka