Kauno apygardos teismo nutartis

2025-01-28 · Civilinė byla Nr. e2A-270-924/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-28
Bylos Nr.
e2A-270-924/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02596-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Landtransa“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-270-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02596-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.21 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Landtransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Landtransa“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Landtransa“ (toliau – ir atsakovė) 7 004,64 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 158 Eur žyminį mokestį, 445,48 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. spalio 26 d. Vokietijoje dėl O. N., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu, Lietuvos Respublikoje registruota minėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, buvo valdoma atsakovės, kuri, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra atsakinga už padarytą žalą.

Atsiliepimas

3. Ieškovas dublike nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB „Landtransa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ½ dalis atsakomybės už eismo įvykio metu patirtą žalą tenka priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudusiam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad žalai atlyginti dėl nurodyto eismo įvykio jis būtų sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 7 004,64 Eur sumą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė triplike nesutiko su ieškovo argumentais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ne atsakovės vilkikas, o priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri apdrausta civilinės atsakomybės draudimu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, kliudė nukentėjusiojo lengvąjį automobilį, tuo galimai padarydama žalą, todėl minėta draudimo kompanija turėtų būti įtraukta į bylą atsakove.

Šalies argumentai

6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2021 m. spalio 26 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą atsakingas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Jis yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys patenkintas. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Landtransa“ ieškovui 7 004,64 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 004,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 603,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. 2023 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti minėtą teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi netenkintas atsakovės UAB „Landtransa“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3609-808/2024.

10. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-788-981/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartis panaikinta, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Landtransa“ ieškovui 7 004,64 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 004,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 659,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

12. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 26 d. Vokietijoje dėl O. N., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio mietu minėtos transporto priemonės savininkė buvo atsakovė. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykis įvyko Vokietijoje, jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, todėl eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam ir reikalavimą 7 004,64 Eur sumai pateikė ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 7 004,64 Eur.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teigia, jog ne vilkikas, o priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė nukentėjusiojo lengvąjį automobilį, todėl už nukentėjusiajam Vokietijoje padarytą žalą solidariai atsakingi būtų atsakovė ir trečiasis asmuo. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-1075/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1706-661/2019. Teismas nurodė, kad eismo įvykis Vokietijoje įvyko 2021 m. spalio 26 d., o tuo metu Vokietijoje jau buvo pasikeitęs teisinis reglamentavimas, todėl atsakovės nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Vokietijoje nuo 2020 m. liepos 17 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nustatyta, kad tais atvejais, kai eismo įvykį sukelia vilkikas su priekaba, atsakomybė tenka vilkiko valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudusiam draudikui, o kai vilkikas neturi galiojančios transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutarties, atsakingu už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą yra laikomas asmuo, kuris yra atsakingas už šios sutarties sudarymą. Taigi, neliko atsakomybės dalinimo lygiomis dalimis (50/50) tarp vilkiko ir priekabos. Taikant pasikeitusį teisinį reglamentavimą Vokietijoje įvykusiems eismo įvykiams, atsakingu už žalą yra laikomas vilkiko draudikas (2020 m. liepos 10 d. Vokietijos Bundestago patvirtintu įstatymu „Dėl atsakomybės kelių eismo įvykiuose, į kuriuos patenka priekabos ir junginiai“ pakeistas Kelių eismo įstatymo 19 straipsnis. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtais atvejais vilkiko arba priekabos valdytojas privalo atlyginti žalą, jis gali pagal Civilinio kodekso 426 straipsnio nuostatas iš kitos transporto priemonės, sujungtos į junginį, valdytojo pareikalauti sumokėti kompensaciją. Priklausomai nuo šių valdytojų tarpusavio santykio prievolę vykdyti turi tik vilkiko valdytojas). Kai nėra žinomas eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas, pretenzija gali būti pateikiama priekabos draudikui, o bylos administravimo metu, po žalos atlyginimo eismo įvykio metu patyrusiems žalą asmenims, gavus informaciją apie vilkiko draudiką, pretenzija yra pateikiama vilkiko draudikui. Tais atvejais, kai žala yra sureguliuojama priekabos draudiko (nežinant informacijos apie vilkiką) ir bylos administravimo metu paaiškėjus, kad vilkikas yra nedraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pretenzija dėl žalos atlyginimo yra pateikiama už vilkiko transporto priemonės valdytojo privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingam asmeniui. Teismas atsakovės teiginius dėl atsakomybės, t. y. kad už nukentėjusiajam Vokietijoje padarytą žalą solidariai atsakingi būtų atsakovė ir trečiasis asmuo, atsižvelgiant į pakitusį teisinį reglamentavimą Vokietijoje, atmetė.

14. Teismas taip pat nesutiko ir su atsakovės teiginiais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 7 004,64 Eur, nes šiuos teiginius paneigia į bylą ieškovo pateikta 2022 m. birželio 14 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 22816000 detalizacija, iš kurios matyti, kad 7 004,64 Eur suma sumokėta Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui pagal bylos Nr. 2201190071.

15. Teismas atmetė ir atsakovės teiginius dėl žalos dydžio, kuriuose atsakovė nurodė, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią kliudė atsakovės civilinės atsakomybės draudimu drausta priekaba, pagaminta 2010 metais ir, anot atsakovės, jo likutinė vertė su PVM yra tik 2 100 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, žinodama apie vykstančius žalos administravimo procesus Vokietijoje, juose nedalyvavo ir neteikė savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Nors atsakovė yra asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai. Be to, į bylą pateikta 2023 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro žalų administravimo departamento išvada Nr. V-1217-23-(5.9.), kurioje pagrįstas apskaičiuotos žalos dydis. Pagal Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGH) sprendimą BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 straipsnį gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas. Tai yra ne tik transporto priemonės remonto išlaidos, bet ir techninės ekspertizės išlaidos, teisinės išlaidos, nuvertėjimas, prastovos, ir kt. Vokietijos Civilinio kodekso įstatymo (BGB) 249 straipsnis numato, kad atsakinga už žalos padarymą šalis privalo atkurti tokią būklę, kuri būtų, jeigu nebūtų įvykusios aplinkybės, sukėlusios žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Landtransa“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. ½ dalis atsakomybės už eismo įvykio metu patirtą žalą tenka priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudusiam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Apeliantė nekvestionuoja ieškovo teisės pareikšti atgręžtinį reikalavimą, tačiau pastarasis, įgyvendindamas teisę reikalauti savo sumokėtų išmokų, privalo pasinaudoti tiesioginio reikalavimo teise draudikui (priekabą apdraudusiai draudimo bendrovei) (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis, 23 straipsnio 6 dalis).

16.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 7 004,64 Eur sumą. Iš ieškovo ieškinio 5 priedo matyti, kad 2022 m. birželio 14 d. lėšų pavedimo nurodyme nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų pervedęs lėšas už ginčo eismo įvykio sukeltas pasekmes. Nors ieškovas dublike teigia, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro atsiskaitymo su nukentėjusiu asmeniu įrodymas yra ieškinio 2 priedo 67 puslapyje, tačiau minėtame puslapyje nurodyta suma yra 6 090,99 Eur, mokėtojas yra „Hypo Vereinsbank Nurnberg“, o gavėjas „REHAU Industries“. Taigi, nei ieškinyje, nei dublike ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 7 004,64 Eur sumą.

16.3. Apeliantė abejoja ir ieškovo nurodytu žalos dydžiu, kadangi ieškovo pridėtuose prieduose aiškiai nurodyta, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią lietė atsakovės civilinės atsakomybės draudimu drausta priekaba, yra daugiau nei 12 metų senumo (gamybos metai 2010 m.), ir jos likutinė vertė su PVM yra tik 2 100 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 7 004,64 Eur žalos atlyginimo.

16.4. Pirmosios instancijos teismas itin paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, iš esmės pritardamas ieškovo pozicijai, tačiau neatlikęs jokio objektyvaus visų faktinių aplinkybių ištyrimo ir padarydamas akivaizdžiai ydingas ir kritiškai vertintinas išvadas. Netinkamas įrodymų vertinimas, nevisiškas, neišsamus visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimas sudaro prielaidas neteisingai išspręsti bylą. Nagrinėjamu atveju netinkamai vertinti įrodymai ir netinkamas teisės normų aiškinimas ir taikymas lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei nemotyvuotą sprendimą.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ieškovas palaiko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais išsamiai ir detaliai pasisakė dėl visų atsakovės teiktų nesutikimo su ieškiniu argumentų, kurie atkartojami ir apeliaciniame skunde.

17.2. Ieškovo manymu, atsakovė pasisakydama apie transporto priemonių junginių atsakomybę, nepagrįstai remiasi neaktualia teismų praktika, kadangi Vokietijoje nuo 2020 m. liepos 17 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas, o šiai bylai aktualus eismo įvykis įvyko 2021 m. spalio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių, kilusių atsakovės vilkikui sukėlus eismo įvykį Vokietijoje, atlyginimo regreso teise, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

20. Byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 26 d. Vokietijoje dėl O. N., vairavusio transporto priemonę (vilkiką) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio metu minėtos transporto priemonės savininkė buvo atsakovė UAB „Landtransa“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.

21. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko Vokietijoje, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, todėl eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam (6 090,99 Eur) ir reikalavimą 7 004,64 Eur (6 090,99 Eur + 913,65 Eur žalos administravimo mokestis) sumai pateikė ieškovui, t. y. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

22. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 7 004,64 Eur.

23. Už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią eismo įvykio metu kliudė atsakovės vilkiko priekaba, žalą bei su žala susijusius nuostolius išmoka išmokėta pagal Vokietijos nacionalinio draudikų biuro išduotą mokėjimo reikalavimą 7 004,64 Eur sumai sudaro: 4 635,29 Eur išmoka už automobilio žalą (6 400 Eur rinkos vertė - 1 764,71 Eur likutinę vertę); 532 Eur (38 Eur x 14 d.) kompensacija už galimybės naudotis transporto priemone praradimą; 25 Eur suma už bylos vedimą; 898,70 Eur išlaidos techninei ekspertizei; 913,65 Eur žalos administravimo mokestis.

24. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė ieškovui reikalaujamos sumos negrąžino, todėl 2023 m. vasario 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

25. Pirmosios instancijos teismas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Landtransa“ ieškovui 7 004,64 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 7 004,64 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 659,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti bei ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: ieškovas įgyvendindamas teisę reikalauti savo sumokėtų išmokų, privalo pasinaudoti tiesioginio reikalavimo teise draudikui, t. y. (i) ½ dalis atsakomybės už eismo įvykio metu patirtą žalą tenka priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudusiam AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje; (ii) ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui 7 004,64 Eur sumą; (iii) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią apgadino atsakovės civilinės atsakomybės draudimu drausta vilkiko priekaba, yra daugiau nei 12 metų senumo ir jos likutinė vertė su PVM yra tik 2 100 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 7 004,64 Eur žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

27. Nagrinėjamu atveju žala, kurią ieškovas prašė priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris pateikė ieškovui reikalavimą atlyginti 7 004,64 Eur dydžio žalą. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus žalą dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo sudaro: 4 635,29 Eur išmoka už automobilio žalą (automobilio remontas dėl įvykio pripažintas netikslingas, todėl buvo paskaičiuotas automobilio rinkos (6 400 Eur) ir likutinė vertės (2 100 Eur su PVM / 1 764,71 Eur be PVM) skirtumas (6 400 Eur - 1 764,71 Eur)); 532 Eur (38 Eur x 14 d.) kompensacija už galimybės naudotis transporto priemone praradimą; 25 Eur suma už bylos vedimą; 898,70 Eur išlaidos techninei ekspertizei; 913,65 Eur žalos administravimo mokestis. Ieškovas į nagrinėjamą bylą pateikė 2022 m. gegužės 25 d. DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V. Reikalavimą atlyginti žalą Nr. LT-201.826-2022-B ir su žalos atlyginimu susijusiais dokumentus; 2022 m. gegužės 25 d BECS Europos žalų administravimo biuro raštą Nr. LT 80295; 2022 m. kovo 30 d. Eksperto G. H. biuro, Kėbulų ir transporto priemonių meistro, Žalos ir vertės nustatymo eksperto išvadą ir remonto išlaidų sąmatą. Ieškovas taip pat pateikė 2022 m. birželio 14 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymą Nr. 22816000, iš kurio matyti, kad Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui buvo pervesta 23 965,11 Eur suma, iš kurių 7 004,64 Eur sumokėta suma už atsakovės padarytą žalą (Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2022 m. birželio 14 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 22816000 detalizacija). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju darytina išvada, jog ieškovas pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius jo reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais tiek ieškovo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą 7 004,64 Eur sumą, tiek 7 004,64 Eur žalos dydį. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (6 400 Eur) bei eismo įvykio metu sunaikinto šio automobilio likutinė vertė (1 764,71 Eur be PVM) buvo paskaičiuota neteisingai, todėl nėra jokio pagrindo, kaip to siekia apeliantė, vertinti, jog 4 635,29 Eur (6400 Eur - 1 764,71 Eur) išmoka už automobiliui padarytą žalą yra nepagrįsta.

28. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas pagal teismų praktiką turėjo atsižvelgti į tai, jog ne pats vilkikas, o vilkiko priekaba, kuri buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kliudė nukentėjusiojo lengvąjį automobilį, todėl turėjo konstatuoti, jog už padarytą žalą ½ dalimis atsakingi tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo.

29. Nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonės (vilkiko), kurio valdytojas kaltas dėl žalos padarymo, priekaba buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudiko (trečiojo asmens) prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą asmens, atsiranda draudimo sutarties pagrindu ir šiai prievolei taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalą yra atsakingas žalą padaręs asmuo (šiai prievolei taikoma Vokietijos teisė). Atsakingų už žalą asmenų civilinei atsakomybei taikytinos teisės klausimas šios bylos kontekste yra aktualus ta prasme, kad Vokietijos nacionalinio draudikų biuro prievolė išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą privalomu civilinės atsakomybės draudimu neapsidraudusio asmens, atsiranda Vokietijos teisės pagrindu.

30. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykis Vokietijoje įvyko 2021 m. spalio 26 d. 2020 m. liepos 10 d. Vokietijos Bundestago patvirtintu įstatymu „Dėl atsakomybės kelių eismo įvykiuose, į kuriuos patenka priekabos ir junginiai“ pakeistas Kelių eismo įstatymo 19 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, kad jei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse apibrėžtais atvejais vilkiko arba priekabos valdytojas privalo atlyginti žalą, jis gali pagal Civilinio kodekso 426 straipsnio nuostatas iš kitos transporto priemonės, sujungtos į junginį, valdytojo pareikalauti sumokėti kompensaciją. Priklausomai nuo šių valdytojų tarpusavio santykio prievolę vykdyti turi tik vilkiko valdytojas). Kai nėra žinomas eismo įvykyje dalyvavęs vilkikas, pretenzija gali būti pateikiama priekabos draudikui, o bylos administravimo metu, po žalos atlyginimo eismo įvykio metu patyrusiems žalą asmenims, gavus informaciją apie vilkiko draudiką, pretenzija yra pateikiama vilkiko draudikui. Tais atvejais, kai žala yra sureguliuojama priekabos draudiko (nežinant informacijos apie vilkiką) ir bylos administravimo metu paaiškėjus, kad vilkikas yra nedraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pretenzija dėl žalos atlyginimo yra pateikiama už vilkiko transporto priemonės valdytojo privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingam asmeniui.

31. Vokietijos nacionalinio draudikų biuras 2020 m. liepos 16 d. rašte, adresuotame visiems žaliosios kortelės biurams, garantijų fondams ir kompensavimo įstaigoms, nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. įsigalioja įstatymas „Dėl atsakomybės už kelių eismo įvykius, į kuriuos patenka transporto priemonių priekabos ir junginiai“ (įstatymas dėl atsakomybės, susijusios su kelių eismo įvykiais, kuriuose dalyvauja vilkikai su puspriekabe ir kombinuoti vilkikai su puspriekabe ir priekaba). Įstatyme numatytas naujas atsakomybės paskirstymo būdas tais atvejais, kai eismo įvykį sukelia kombinuotas vilkikas su puspriekabe ir priekaba. Nors nukentėjusieji vis dar turi teisę pateikti atskirą ieškinį tiek prieš vilkiką su puspriekabe, tiek prieš priekabą, iš esmės pagal vidaus taisykles atsakomybė tenka velkančiajai transporto priemonei (vilkikui su puspriekabe). Taigi įstatymų leidėjas siekia suvienodinti teisinę padėtį, kuri galiojo iki Vokietijos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio, paskelbto 2010 (BGH IV ZR 279/08). Naujasis reglamentas nekeičia Vokietijos biuro „Grüne Karte e. V.“ (vok. santrumpa – DBGK) atsakomybės. DBGK taip pat ateityje nebeadministruos vidaus atgręžtinių reikalavimų tarp priekabos ir vilkiko su puspriekabe draudėjų.

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu Vokietijoje galiojusį teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pagal Vokietijos teisę, tais atvejais, kai eismo įvykį sukelia vilkikas su priekaba, atsakomybė tenka vilkiko valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudusiam draudikui, o kai vilkikas neturi galiojančios transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo sutarties atsakingu už eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą yra laikomas asmuo, kuris yra atsakingas už šios sutarties sudarymą. Taigi, pagal ieškovo į bylą pateiktą šioje byloje taikytiną Vokietijos teisę dėl Vokietijoje įvykusių eismo įvykių nelikus iki tol buvusios vilkiko ir jo priekabos draudikų bendrosios dalinės atsakomybės, atsakingu už žalą yra laikomas vilkiko draudikas, o jeigu transporto priemonė neapdrausta – asmuo, kuris yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą.

33. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą tenkinti ieškovės reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-1075/2020. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors nagrinėjamu atveju tiek atsakovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024, tiek ir šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl vienos iš transporto junginio dalių (vilkiko ir priekabos) draudiko prievolių apimties, kai kita junginio dalis nebuvo drausta, ir ieškovo pareigos pasinaudoti tiesioginio reikalavimo teise draudikui reiškiant reikalavimą grąžinti išmokėtą išmoką, bylose susiklosčiusios aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Atsakovės nurodytoje kasacinio teismo anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje e3K-3-190-1075/2024, be kita ko, buvo nustatyta, kad eismo įvykis Vokietijoje įvyko 2012 m. rugpjūčio 20 d., t. y. esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai už žalą, padarytą transporto priemonių junginio, bendrai atsakingi vilkiko ir priekabos valdytojai ar, jeigu tokie yra, jų civilinės atsakomybės draudikai. Tačiau iki 2020 m. liepos mėn. galiojusi Vokietijos teisė 2021 m. spalio 26 d. įvykusio eismo įvykio metu jau buvo pasikeitusi bei jos aiškinimas nagrinėjamos bylos atveju nėra aktualus bei negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra tapati kaip atsakovės nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, todėl joje pateikti išaiškinimai nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

37. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė