- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1055-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00450-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- M. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. G. (toliau – atsakovas) 46 339,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2008-2009 metų laikotarpiu atsakovui grynaisiais pinigais paskolino 160 000 Lt. Šalys sutarė, kad atsakovas skolą grąžins iki 2013 m. birželio mėnesio, tačiau sutartu laiku skolos negrąžino. Atsakovas 2013 m. birželio 12 d. išdavė ieškovui 160 000 Lt (46 339,20 Eur) dydžio vekselį. Nurodė, kad šalis siejo draugiški santykiai, ieškovas ne kartą ragino atsakovą grąžinti skolą, šis vis žadėdavo grąžinti, tačiau vėliau iš viso pradėjo neigti skolos buvimą, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias bankų sąskaitose, taip pat atsakovui priklausančias, bet pas trečiuosius asmenis esančias lėšas, o jų nesant ar nepakakus, areštuoti kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 46 339,20 Eur.
4. Nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus. Nustačius, kad ieškovas paskolino lėšas atsakovui, o atsakovas skolos negrąžino, ieškinys būtų patenkintas.
5. Nurodė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų iš esmės neįmanomas – atsakovas vengia bendradarbiauti su ieškovu, neatsako į laiškus, atsakovo visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas tikėtinai bandys slėpti likusį kilnojamąjį turtą. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ieškovo ignoravimas ir melavimas dėl siekio grąžinti skolą ir skolos atidavimo termino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimą ieškovas kildina iš atsakovo išduoto vekselio. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, ir įvertinęs su ieškiniu pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmę išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
8. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę ieškovui, jo visas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o sužinojęs apie ieškinį jis gali perleisti turtą tretiesiems asmenims negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolos pagal atsakovo išduotą vekselį priteisimo, tai reiškia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro nagrinėjamos bylos dalyką ir šioje proceso stadijoje savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo.
10. Teismas nurodė, kad kitų akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė, todėl konstatavo, jog šioje proceso stadijoje nėra vienos iš būtinųjų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų – grėsmės sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir, nepranešant atsakovui, areštuoti jam priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias bankų sąskaitose, taip pat atsakovui priklausančias, bet pas trečiuosius asmenis esančias lėšas, o jų nesant ar nepakakus, areštuoti kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 46 339,20 Eur.
12.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus. Nustačius, kad ieškovas paskolino lėšas atsakovui, o atsakovas skolos negrąžino, ieškinys būtų patenkintas.
12.2. Vertindamas atsakovo (ne)sąžiningumą, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas ignoruoja ieškovą – neatsako į laiškus ir nepateikia paaiškinimų, kodėl vengia atsiskaityti. Šios aplinkybės įrodo, kad, sužinojęs apie pareikštą ieškinį, atsakovas tikėtinai bandys slėpti likusį kilnojamąjį turtą. Pasyvus ir nesąžiningas elgesys teismų praktikoje vertinamas kaip pagrindas pripažinti, kad sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
12.3. Aplinkybė, kad visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra areštuotas, pagrindžia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų (informacijos), patvirtinančių atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.
14.2. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad vien aplinkybės, jog atsakovas nepripažįsta skolos ieškovui fakto, nebendradarbiauja, neatsako į ieškovo pretenzijas, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu nustatyti. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik bylą išnagrinėjus iš esmės (2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-860-302/2022).
Šalies argumentai
14.3. Ieškovo teiginiai dėl atsakovo nesąžiningumo neatitinka tikrovės. Ieškovas nepateikia duomenų, pagrindžiančių, kad siunčia laiškus. Laiškai ar raginimai, apie kuriuos nurodoma procesiniuose dokumentuose, atsakovui nebuvo siunčiami.
14.4. Šalys niekada nebuvo sudariusios paskolos sutarčių, todėl atsakovui niekada nebuvo atsiradusi prievolė grąžinti paskolą ieškovui. Vekselio, kurio pagrindu prašoma priteisti skolą, išrašymo priežastys bei aplinkybės nėra susijusios su paskolos civiliniais teisiniais santykiais ir yra visiškai skirtingos nuo tų, kurios nurodytos ieškinyje. Vekselis buvo skirtas ne paskolos teisiniams santykiams įforminti, o atsirado iš šalių tarpusavio santykių su UAB „Akamar“, kurios akcininkai buvo abi šalys. Atsakovo prievolė, kilusi iš tarpusavio susitarimo, buvo įvykdyta, todėl vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, neteko galios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra būtinos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas (apeliantas) neskundžia pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties dalies dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatė esant šią sąlygą, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nesant ginčo dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui.
21. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu motyvavo tuo, kad atsakovas ignoruoja ieškovą – neatsako į laiškus ir nepateikia paaiškinimų, kodėl vengia atsiskaityti su ieškovu, meluoja dėl skolos grąžinimo termino, o pasyvus ir nesąžiningas atsakovo elgesys yra pagrindas pripažinti, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovo vertinimu, aplinkybė, kad visas atsakovo nekilnojamasis turtas yra areštuotas, pagrindžia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo (apelianto) atskirojo skundo argumentais.
23. Teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien aplinkybės, jog atsakovas nepripažįsta skolos ieškovui fakto, ieškovo įsitikinimu, su juo nebendradarbiauja, neatsako į pretenzijas, savaime negali būti laikomos pakankamomis atsakovo nesąžiningumui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu konstatuoti. Tokio pobūdžio aplinkybės reikšmingos šalių ginčui dėl ieškovo reikalaujamos priteisti skolos išspręsti. Ieškovo nurodomų aplinkybių, susijusių su skolos negrąžinimu, atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomų aplinkybių, susijusių su paskolos civilinių teisinių santykių (ne)atsiradimu, vekselio išrašymu ieškovui, išsamus ištyrimas bei įvertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje civilinio proceso stadijoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų.
25. Ieškovo argumentas, kad atsakovo nekilnojamajam turtui pritaikytas areštas, nesant bent tikėtinų duomenų, jog atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti kitą turimą (neareštuotą) turtą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat nėra pakankamas išvadai, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais sieks išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, jeigu šis bus palankus ieškovui.
26. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti arba joms sukaupti tam, jog vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šis procesinis institutas skirtas nesąžiningiems asmens veiksmams užkardyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018; 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017, kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovas nepateikė bent tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovo nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Nenustačius antrosios būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu negali būti taikomos.
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje nuosekliai pažymima, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-272-910/2022).
29. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje galėtų atlikti veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šioje civilinio proceso stadijoje esančius duomenis, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.