Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-4119-780/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-18
Bylos Nr.: eI3-4119-780/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-03355-2023-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
Trečiasis asmuo: A. T., E. D. J., M. J., M. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, J. K., G. J.
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Videlis“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai
Advokatai: Agnė Gulbinaitė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4119-780/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03355-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.1; 16.6; 55.1.1; 55.1.3. (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 18 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,dalyvaujant pareiškėjos atstovėms advokatei Agnei Gulbinaitei ir architektei I. K.-S.,atsakovės atstovei K. U.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T., E. D. J., M. J., M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Videlis“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. T., J. K., G. J., E. D. J., M. J., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Videlis“ skundu prašo:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus T. M. 2023-10-27 sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2873 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, kuriuo buvo atsisakyta derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių T. M. Ž. sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą statiniui (1A2p) (duomenys neskelbtini)eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėja skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, ir jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Videlis“ nuosavybės teise turi patalpas, esančias pastate kurio adresas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, ant kurio stovi pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, ko pasėkoje UAB „Videlis“ iniciavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti žemės sklypą statiniui (1A2p) (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (toliau – Projektas).

Projektas buvo parengtas ir www.zpdris.lt sistemoje pateiktas derinti.

2023-10-27 buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas Nr. (33.200 Mr) R-2873 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriame buvo nurodyta, kad Projektas yra nederinamas. Projekto nederinimo priežastys buvo nurodytos šios: 1) Formuojamame žemės sklype turėtų būti suprojektuotas kelio servitutas gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojams; 2) Gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai negali įsirengti įvažos į (duomenys neskelbtini)prospektą per esantį bromą šiame daugiabučiame name, nes tai prieštarautų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 straipsniui bei STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 str. nuostatoms; 3) Įvažiavimas tarp pastatų adresais (duomenys neskelbtini) šiai dienai aptarnauja trijų pastatų savininkus ir naudotojus, tuo tarpu įvažiavimus per (duomenys neskelbtini), nustačius servitutą (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams, aptarnautų tik dviejų pastatų naudotojus; 4) Kelio servitutas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkams ir naudotojams privalo būti nustatytas arba planuojamame sklype, arba valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, nes darydama išvadą Sprendime, jog į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), negali būti įrengta įvaža per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esančią bromą atsakovė taikė dvigubus standartus ir netinkami taikė teisės aktus.

Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams atsakovė leido įsirengti įvažiavimą/išvažiavimą per jų daugiabučiame name esantį bromą, o tuo tarpu dėl kito daugiabučio namo, esančio visiškai šalia, teigia, jog to nėra galima padaryti.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 6 p. reglamentuota, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi lygiateisiškumo principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs <...>.

Atsiliepimas

Atsakovė, teigdama, jog įvažos įrengimas per bromą, esantį daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), negalimas, kai analogiškos įvažos įregimas buvo leistas iš šalimais esančio daugiabučio namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), bromo pažeidžia lygiateisiškumo principą, todėl Sprendimas yra neteisėtas.

Atsakovės išvados, jog įvažos įrengimas į (duomenys neskelbtini)prospektą per bromą, esantį daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), prieštarauja teisiniam reglamentavimui nėra teisingos. Sprendime atsakovė nurodo, kad „<...> naujos įvažos įrengimas iš (duomenys neskelbtini) pr. (C kategorijos gatvės) būtent į šią Bromą nėra galimas, kadangi tai prieštarautų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 straipsniui, kuriame nurodoma, kad „atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje (C gatvės kategorija „minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais – 100 m).“ Atstumas nuo artimiausios sankryžos ((duomenys neskelbtini)al. ir (duomenys neskelbtini)pr.) iki Jūsų nurodomos įvažos į Bromą yra mažesnis nei 100 m (įrengti lėtėjimo juostos nėra įmanoma)“.

Šalies argumentai

Pareiškėja pažymi, jog atsakovė Sprendime netiksliai cituoja nurodyto STR 29 straipsnį, nes jame reglamentuota, kad atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, įvažą galima įrengti ir neišlaikant aukščiau nurodyto STR 6 lentelėje nurodytų atstumų, tačiau taikant papildomas eismo saugumą užtikrinančias priemones.

Atsiliepimas

Atsakovė, teigdama, kad įvaža per bromą, esantį daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), negali būti įrengta, rėmėsi ir STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 straipsnio nuostatomis, kuriose yra nurodyta, kad „sklypuose priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribiniai dydžiai pateikiami 8 lentelėje“, kur pėsčiųjų ir automobilių sutapdinto eismo komunikacijos minimalus plotis prie daugiabučių pastatų yra 5.5 m.“. Tačiau namo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad namas yra 1939 metų statybos, o teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė, kad įstatymas atgal negalioja.

STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nurodyta, kad Statybos techninis reglamentas „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Analizuojant aukščiau nurodytą teisės normą iš jos konstrukcijos matyti, kad joje yra labai aiškiai nurodyta, kada yra taikomos reglamento nuostatos pastatų ir jų sklypų projektiniams sprendiniams - statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį.

Aukščiau nurodytas reglamentas nėra taikomas formuojant žemės sklypus prie jau pastatytų pastatų, kadangi tai yra naujų statinių statybai, esamų statinių rekonstrukcijai ar remontui, pastatų ir patalpų paskirties keitimui taikomas teisės aktas, o ne naujų sklypų formavimui taikomas teisės aktas.

Taigi, bromos, įrengtos 1939 m., matmenys negali būti vertinami pagal STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 187 straipsnį, kadangi šis STR negaliojo jo statybų metu (1939 metai). Todėl bromos matmenys neturėjo ir šiuo metu neturi atitikti STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 187 straipsnio reikalavimų.

Servituto būtinumo/nebūtinumo klausimui spręsti turi būti aktualu tai, ar per bromą telpa įvažiuoti automobilis, ar ne. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad per bromą kuo puikiausiai telpa įvažiuoti automobilis.

Priešingai nei yra nurodoma Sprendime, kelio servitutas kaimyniniuose žemės sklypuose neturėtų būti nustatytas, kadangi įvažiavimas į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gali ir turi būti įrengtas per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini) bromą. Tai patvirtina Nacionalinė žemės tarnyba 2024-04-15 į bylą pateikusi savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose yra nurodžiusi, jog į suformuotą žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini), patekimas, sumažintos apimtiems detaliajame plane, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto valdybos 1996 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 1150, buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini)pr.

Iš 1995 metų sumažintos apimties detaliojo plano dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini)prospektą žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo numatytas būtent per bromą, esantį daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba kartu yra pateikusi ir Namų valdos Žemės sklypo ribų planą, pagal kurį buvo formuojamas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame plane įvažiavimas/išvažiavimas į/iš žemės sklypą taip pat buvo pažymėtas per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esantį bromą.

Kaip matyti iš byloje esančių bromo nuotraukų, įvaža į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo prieš (duomenys neskelbtini)prospekto kapitalinio remonto darbų pradžią.

Atsakovė į bylą pateikė Kauno miesto (duomenys neskelbtini)prospekto kapitalinio remonto techninį darbo projektą (toliau – Projektas), iš kurio matyti, kad pagal jį turėjo būti palikta esama įvaža į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esantį bromą). Projekte buvo nurodyta, kad gatvėje esančias įvažas į privačius ir valstybinius sklypus reikia suvesti su nauja danga (žiūrėti Projekto 23 lapą). Projekte buvo numatyta statybas vykdyti vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimais (žiūrėti Projekto 24 lapą), o pagal teritorijų planavimo dokumentą – 1995 metų sumažintos apimties detalųjį planą, įvaža į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo numatyta per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esantį bromą. Pagal Projekto sprendinius turėjo būti suremontuojamos esamos įvažos (žiūrėti Projekto 30 lapą), todėl Projekte buvo numatyta palikti esamą įvažą į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bromą.

Projektas yra įgyvendintas, vadinasi jo sprendiniams buvo pritarusi pati atsakovė, kadangi būtent atsakovė Projekte yra įvardinta kaip statytojas. Taigi, jei darbai yra atlikti ne pagal Projektą (ant įvažos yra uždėta metalinė tvorelė ir nepadarytas nuožulnumas įvažiavimui/išvažiavimui į (duomenys neskelbtini)prospektą) ir dėl to tretieji asmenys neturi patekimo galimybės į savo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tai atsakovė turėtų reikalauti, kad rangovai pašalintų savo atliktų darbų trūkumus, o ne versti pareiškėją savo formuojamame žemės sklype projektuoti servitutą, kuris užtikrintų trečiųjų asmenų patekimo galimybę į savo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Rangovams pašalinus savo atliktų darbų trūkumus, tretieji asmenys turės tokį įvažiavimą į savo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), koks buvo suprojektuotas: i) 1995 metų sumažintos apimties detaliajame plane; ii) 1995-09 Namų valdos žemės sklypo ribų plane; iii) Projekte.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Projektas buvo pakeistas, eliminuojant jame numatytą įvažą į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esantį bromą, o Projekte yra nurodyta, kad projekto dalių sprendinių keitimas, keitimo tvarka ir įforminimas vykdomas STR 1.05.06:2010 (žiūrėti Projekto 28 lapą).

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi 2016-08-31 - 2016-12-31) 48 punkte buvo reglamentuota, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 [5.37] nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi Reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka.

STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi 2016-08-31 - 2016-12-31) 49 punkte buvo reglamentuota, kad Projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, jį pasirašęs, patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso Projekto kokybę, Projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl projekto keitimo yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.

Atsiliepimas

Atsakovė savo paskutiniuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad; „2017-07-28 Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų pareiškimas (priedas Nr. 1), jog broma adresu (duomenys neskelbtini), yra nenaudojama, patekimas į šio žemės sklypo vidinį kiemą vykdomas per įvažiavimą ties pastatu (duomenys neskelbtini). Atliekant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą buvo atsižvelgta į šį prašymą ir atitinkamai pakeisti sprendiniai dėl įvažos įrengimo ties broma adresu v(duomenys neskelbtini), tai buvo faktinis pagrindas (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto projekto sprendinių keitimui“.

Šie atsakovės teiginiai yra nepagrįsti, kadangi nėra pateiktas naujos laidos Projektas ar Projekto sprendinių dokumentas dėl Projekte numatyto sprendinio – įvažos į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per daugiabučiame name esantį bromą, naikinimo.

Šiai dienai yra Projektas, pagal kurį buvo numatyta įrengti įvažą į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per daugiabučiame name esantį bromą, todėl būtent taip Projektas ir turėjo būti įgyvendintas. Tai, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai, vienašališkai ir pažeidžiant 1995 m. supaprastinto detaliojo plano sprendinius pasirinko jiems patogesnį patekimo į savo žemės sklypą kelią, negalėjo sukurti jiems jokių teigiamų teisinių pasekmių, kadangi pagal bendrąjį teisėje galiojantį principą iš neteisės teisė neatsiranda.

Taigi, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams turint galimybes susiformuoti įvažiavimą į savo žemės sklypą nevaržant kitų žemės sklypų savininkų ir/ar naudotojų teisių (per bromą), tokia galimybe ir turi būti naudojamasi. Nebūtino servituto projektavimas žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), nesant tam objektyvios būtinybės, varžys šio žemės sklypo savininkų ir naudotojų teises ir interesus.

Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai nori naudotis įvažiavimu per pareiškėjos UAB „Videlis“ formuojamą žemės sklypą, nes jiems taip būtų patogiau – nereikėtų patirti išlaidų įvažos per bromą įrengimui; nereikėtų prarasti parkavimo vietų, įvažą įrengiant per bromą, tačiau „patogumo“ faktorius negali lemti gretimo žemės sklypo savininko nuosavybės varžymo, kai esamu žemės sklypu galima naudotis ir nevaržant gretimo žemės sklypo savininko/naudotojo teisių.

Taigi, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams galint patekti į savo žemės sklypą per bromą, esantį jų daugiabučiame name, atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija Sprendimu nepagrįstai atsisako derinti Projektą dėl nesuprojektuoto servituto naujai formuojamame žemės sklype.

Atsiliepimas

Atsakovė Sprendime nurodė ir tai, jog „įvertinę aukščiau išdėstyta, laikome, kad kelio servitutas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams privalo būti nustatytas arba planuojamame sklype, arba valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini)“. Tačiau Sprendime nėra paaiškinta, kodėl esant dviem opcijoms dėl servituto nustatymo, būtent pareiškėja savo Projekte yra verčiama projektuoti servitutą.

Visų prima, Sprendime nenurodžius, kodėl būtent pareiškėja UAB „Videlis“ yra verčiama projektuoti kelio servitutą savo Projekte, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 5 d. numatytas išsamumo principas, ko pasėkoje Sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Visų antra, net ir nesuprojektavus kelio servituto Projekte, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai turi dar vieną patekimo galimybę į savo žemės sklypą – per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tą pripažįsta netgi pati atsakovė Sprendime. Taigi, atsakovė negalėjo atsisakyti suderinti Projektą dėl to, kad jame nėra suprojektuotas kelio servitutas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams/naudotojams, kadangi yra ir kita patekimo opcija – per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pažymi, jog patekimo kelias per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra dvigubai trumpesnis nei būtų per formuojamą žemės sklypą. Tai patvirtina architektės I. K. S. parengta schema (skundo priedas Nr. 10): įvažiavimo kelias į žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), per bromą, esantį tarp daugiabučių namų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), būtų 26 metrai, tuo tarpu įvažiavimo kelias į žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), per formuojamą žemės sklypą, kurio adresas būtų (duomenys neskelbtini), būtų 50 metrai.

Įvažiavimo kelias per bromą, esančią tarp daugiabučių namų, kurių adresai (duomenys neskelbtini), būtų beveik perpus trumpesnis, nei įvažiavimo kelias nustačius servitutą formuojamame žemės sklype, dėl to servituto nustatymas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)būtų mažiau žalingas, nei servituto nustatymas žemės sklype, kuris yra formuojamas prie statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini)

Pareiškėja pateikia nuotrauką su esamu įvažiavimu į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini)esančią bromą, iš kurios matyti, kad įvažiavus per šią bromą yra pastatyta metalinė tvora su vartais, skirianti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Metalinėje tvoroje, skiriančioje žemės sklypus netgi yra specialiai įrengti metaliniai vartai, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams būtų patekimo galimybė per juos.

Pareiškėja pažymi, kad (duomenys neskelbtini)prospektas patenka į Valstybės saugomą nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vertybės - Kauno naujamiesčio – teritoriją. Iš duomenų, esančių Kultūros vertybių registre, matyti, kad yra saugomi (duomenys neskelbtini)prospekte esantys įvažiavimai, jų tipai.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 str. 3 d. 1 p. reglamentuota, kad Viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ir (ar) jų apsaugos zonose draudžiama saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei jų vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre.

Iš to, kas yra nurodyta matyti, kad turi išlikti nuo seno buvęs įvažiavimas į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), per bromą (kitaip sakant saugotina kultūros vertybė) ir nauji įvažiavimai kitais keliais neturėtų būti projektuojami, kaip kad nurodo tą daryti Kauno miesto savivaldybė skundžiamu Sprendimu.

Servituto nustatymas formuojamame žemės sklype daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams keltų nepatogumus dėl padidėjusios oro taršos, triukšmo ir darytų žalą sveikatai.

Šalies argumentai

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2022-07-29 Pareiškėja pateikė prašymą Atsakovei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Šio projekto tikslas - formuoti naują valstybinės žemės sklypą, siūlyti nustatyti ar panaikinti žemės servitutus ir siūlyti nustatyti ar panaikinti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

2022-08-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3146 „Dėl žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo leista organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Išdavus projekto rengimo reikalavimus, 2022-10-15 buvo pateikti projekto sprendinys ir aiškinamasis raštas.

Atsakovė 2022-10-26 Pareiškėjai pateikė atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą.

2023-01-13 buvo pateikti atnaujinti projekto sprendiniai ir aiškinamasis raštas.

Atsakovė 2023-01-27 pateikė atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą.

2023-04-25 buvo pateikti atnaujinti projekto sprendiniai ir aiškinamasis raštas.

Atsakovė 2023-05-11 pateikė atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą.

2023-05-23 buvo pateikti atnaujinti projekto sprendiniai ir aiškinamasis raštas.

Atsakovė 2023-06-06 pateikė atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą raštu Nr. 70-2-1661, kuriuo žemės valdos projektą derinti buvo atsisakyta, nurodant esminius projekto trūkumus. „Planavimo organizatoriaus reikalavimų 5.2 punkte nurodyta „išnagrinėti ar nereikalingi kelio/pėsčiųjų/parkavimo servitutai sklypui ar sklype“, o 5.3 punkte „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų“.

Nesutikdama su šiuo raštu, Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu. Komisija išnagrinėjusi pateiktą skundą priėmė sprendimą įpareigoti Atsakovę iš naujo išnagrinėti Pareiškėjos prašymą derinti projekto sprendinius.

Atsakovė 2023-10-27 pateikė atsisakymą derinti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą šioje byloje ginčijamu sprendimu ir nurodė esminius atsisakymo motyvus, o būtent, jog: „Planavimo organizatoriaus reikalavimų 5.2 punkte nurodyta „išnagrinėti ar nereikalingi kelio/pėsčiųjų/parkavimo servitutai sklypui ar sklype“, o 5.3 punkte „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų“. Projekto aiškinamajame rašte ir sprendinių brėžinyje pateikta informacija, kad į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenkama (įvažiuoti, eiti) per bromą (toliau – Broma) iš (duomenys neskelbtini)pr. ir planuojamame sklype servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku sklype (duomenys neskelbtini)esančių statinių savininkams ir naudotojams nėra nustatomas. <...> Projekto aiškinamojo rašto 2 pav. fiksuota, kad Bromą nuo (duomenys neskelbtini)pr. skiria prospekto apsauginė tvora iš stulpelių su grandinėmis ir šioje vietoje neįrengta jokia įvaža į Bromą. Jūsų pateikta medžiaga leidžia teigti, kad šia B. V. pr. 85 namo gyventojai ir naudotojai nesinaudoja, nes to padaryti fiziškai nėra galimybių. Informuojame, jog naujos įvažos įrengimas iš (duomenys neskelbtini)pr. (C kategorijos gatvės) būtent į šią Bromą nėra galimas, kadangi tai prieštarautų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 straipsnio nuostatoms <...> Atstumas nuo artimiausios sankryžos ((duomenys neskelbtini)al. ir (duomenys neskelbtini)pr.) iki galimos įvažos į Bromą yra mažesnis nei 100 m. šioje vietoje įrengti lėtėjimo juostos galimybių nėra. Taip pat, vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 straipsnio nuostatomis „sklypuose priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribiniai dydžiai pateikiami 8 lentelėje“, kurioje „pėsčiųjų ir automobilių sutapdinto eismo komunikacijos minimalus plotis prie daugiabučių pastatų yra 5.5 m.“ Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, naujos įvažos iš (duomenys neskelbtini)pr. į Bromą ties pastatu (duomenys neskelbtini) įrengimas negalimas, o Broma gali naudotis tik pėstieji, tad privalu nustatyti servitutus. Dėl patekimo į sklypą (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės (įvaža tarp pastatų (duomenys neskelbtini)), informuojame, jog šioje vietoje yra įrengta tvora, duomenų, jog pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai naudotųsi šiuo pravažiavimu Kauno miesto savivaldybės administracija neturi. Be kita ko, nagrinėjamu atveju nustatant servitutus turi būti parinktas artimiausias patekimas į žemės sklypą. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastatų (duomenys neskelbtini)savininkai ir naudotojai į jų naudojamą teritoriją patenka tik per planuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pagal nusistovėjusią patekimo tvarką. <...>“.

Pareiškėja savo Skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) Sprendimu pažeidžiami VAĮ numatyti lygiateisiškumo ir išsamumo principai; 2) Servitutas namo (duomenys neskelbtini), gyventojams neprivalo būti nustatytas; 3) Atsakovė priimdama sprendimą įvertino ne visas reikšmingas aplinkybes.

STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (Toliau – STR 2014) 29 straipsnis numato, kad „atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje (C gatvės kategorija - minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais – 100 m). Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.“

Kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, siekiant įrengti naujas įvažas iš C kategorijos gatvės, privaloma laikytis šią sritį reglamentuojančių teisės aktų, nagrinėjamu atveju - aukščiau nurodyto STR 2014, 29 punkto nuostatų, o ginčo vietoje „Atstumas nuo artimiausios sankryžos ((duomenys neskelbtini)al. ir (duomenys neskelbtini)pr.) iki galimos įvažos į Bromą yra mažesnis nei 100 m. šioje vietoje įrengti lėtėjimo juostos galimybių nėra.“ Atitinkamai, iš teisės aktų nuostatų ir prie šio atsiliepimo pridedamų priedų, akivaizdu, kad įvažiavimo ties broma (duomenys neskelbtini) įrengti neįmanoma, kadangi tokios bromos įrengimas prieštarautų STR nuostatoms, ir grubiai pažeistų eismo saugumo reikalavimus, kadangi lėtėjimo juostos, (kas ir yra „papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės“ nurodytos STR) šioje vietoje įrengti nėra galimybių.

Atsakovei nesuprantamas lygiateisiškumo principo kvestionavimas šioje byloje, lyginant įvažiavimo įrengimo galimybę su gretima įvaža per bromą. Ginčo esmė – atsisakymas derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, o ne atsisakymas leisti įrengti įvažą, tad teisės aktuose numatytų principų interpretacija, siekiant sudaryti nesamas faktines aplinkybes šioje byloje net nevertintina.

Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau tekste – STR 2004) 184 p. nustatytas reikalavimas, kad blokuotame ir perimetriniame užstatyme turi būti paliktos angos arba tarpai, per kurias galima patekti į vidinę užstatymo erdvę. Angos (tarpo) minimalus dydis 3,5 m pločio ir 4,5 m aukščio.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodomame neva galimame patekime į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), iš pateiktos medžiagos matyti, kad esamos bromos parametrai 2,83x2,4(H)m). Be kita ko, ties patekimo į minėtą bromą riba yra apšvietimo atrama-elektros stulpas, medis ir apsauginė tvorelė. Pareiškėjos Skunde nurodomas patekimas į sklypą per bromą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), (per kurią dėl aukščiau nurodytų priežasčių įvaža į žemės sklypą negali būti įrengta) neatitinka STR 2004 184 p. nuostatų, kadangi, patekimo plotis privalo būti ne mažesnis, kaip 3,5 m. Būtent dėl to, kad nurodoma broma neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų ir negali būti naudojama kaip patekimas į sklypą dėl per mažo jos pločio ir aukščio, siūloma nustatyti servitutą per kelią, neturintį aukščio ir pločio apribojimų.

Statybos techninio reglamento STR ,,Gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nurodyta, kad Reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Taigi, turėtų būti įvertinta tai, kad minimas STR 2004, visų pirma, yra taikomas daugiabučiams namams ir projektuojamiems jų sklypams, o ne tik naujai statybai, kaip tai suponuoja Pareiškėja. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas taip pat skirtas siekiant suformuoti naują valstybinės žemės sklypą prie daugiabučio pastato, jo eksploatacijai. Todėl argumentas, jog STR 2004 negali būti taikomas šioje byloje, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš Pareiškėjos Skundo 8 lape pavaizduotos nuotraukos (kuri daryta iš kiemo pusės) galima susidaryti įspūdį, kad nuotraukoje pavaizduota broma adresu (duomenys neskelbtini) yra tinkama naudojimui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš (duomenys neskelbtini)pr. pusės, kaip ir nurodo Pareiškėja savo Skunde, šioje vietoje net nėra įrengtas įvažiavimas, tad Pareiškėjos argumentas, kad šioje byloje „servituto būtinumo/nebūtinumo klausimui spręsti aktualu tik tai, ar per minėtą bromą telpa automobilis“ – taip pat atmestini, kadangi akivaizdu, kad ši broma nėra naudojama, patekimo pro ją iš (duomenys neskelbtini)pr. nėra įrengta ir įrengti jo šioje vietoje negalima, kadangi tai pažeistų galiojančių teisės aktų (STR 2014 29 p.) nuostatas, ir esmingai pablogintų eismo ir pėsčiųjų saugumo situaciją šioje (duomenys neskelbtini)pr. atkarpoje.

Kaip matyti pateiktų su papildomais rašytiniais paaiškinimais viešų duomenų, broma, adresu (duomenys neskelbtini)visada buvo uždaryta, niekada nebuvo naudojama ir automobilių eismas ja nevyko. Ši objektyviai nustatyta faktinė aplinkybė sukūrė prielaidą 2016-2017 m. atliekant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą, neįrenginėti papildomos įvažos iš (duomenys neskelbtini)pr., kadangi ji niekada nebuvo naudojama pravažiavimui.

2017-07-28 Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), , gyventojų pareiškimas, jog broma adresu (duomenys neskelbtini), yra nenaudojama, patekimas į šio žemės sklypo vidinį kiemą vykdomas per įvažiavimą ties pastatu (duomenys neskelbtini). Atliekant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą buvo atsižvelgta į šį prašymą ir atitinkamai pakeisti sprendiniai dėl įvažos įrengimo ties broma adresu v(duomenys neskelbtini), tai buvo faktinis pagrindas (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto projekto sprendinių keitimui.

Iš Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano susisiekimo infrastruktūros brėžinio, inžinerinio statinio – gatvės ((duomenys neskelbtini)pr.) kadastro duomenų bylos ir Kauno miesto (duomenys neskelbtini)prospekto kapitalinio remonto techninio darbo projekto matyti, jog ji priskiriama B kategorijos gatvei. Pagal STR 2014 29 p., „atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Kai B kategorijos gatvėje nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodyto 150 m atstumo, atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais gali būti mažinamas iki 100 m (6 lentelės 2 punkte tai nurodyta skliausteliuose), projektuotojui pagrindus, kad tai nedarys neigiamo poveikio eismo saugumui.“

Vadovaujantis STR 2014 29 punkto nuostatomis, 6 lentelėje pateiktais duomenimis ir vertinat esamą faktinę situaciją, B kategorijos gatvėje, kurioje automobilių eismo intensyvumas didelis, esant galimybei į žemės sklypus patekti nustatytais ar numatomais kelio servitutais ar kitais būdais, naujos įvažos neįrenginėjamos. Tai buvo teisinis pagrindas atsisakyti įvažos ties broma adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo.

Kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo vietoje įvaža nėra įrengta, kompleksiškai vertinant visą kas aukščiau nurodyta, įrengti įvažos ties broma adresu (duomenys neskelbtini)nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų.

Pareiškėja Skundu siekia bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią nusistovėjusiai patekimo į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), tvarkai, kadangi namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai į savo žemės sklypą patenka būtent per siekiamą suformuoti žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)

Atsakovė, kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorė, pagrįstai suabejojo dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, sprendžiant patekimo į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), klausimą, o Pareiškėjai nepateikus priešingų įrodymų siekia įsitikinti, kad nagrinėjamu atveju nebus pažeistos trečiųjų asmenų teisės bei Taisyklių 33 p. nuostatos. Pareiškėja teikdama Skundą ir jo priedus nepateikė jokių paaiškinimų, kurie eliminuotų ir sudarytų pagrįstą ir teisėtą pagrindą daryti išvadą, jog trečiųjų asmenų teisės šiuo klausimu nebus pažeistos.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys A. T., E. D. J., M. J., M. M. atsiliepimų į skundą nepateikė, o teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą ir palaikė atsakovės poziciją. Patvirtino, kad į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)visada patekdavo per į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) o jų broma, esanti name, adresu (duomenys neskelbtini) visada buvo uždaryta. Be to, per ją netilptų specialusis, sunkusis transportas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau 2024-04-15 pateikė rašytinius paaiškinimus, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus ir kadastro duomenų bylą bei nurodė, kad į suformuotą žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini)patekimas, sumažintos apimtiems detaliajame plane, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto valdybos 1996-11-19 sprendimu Nr. 1150, buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini)pr.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023-10-27 sprendimo Nr. (33.200 Mr) R-2873 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“, kuriuo atsakovė atsisakė suderinti pareiškėjos parengtą žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Sprendimas).

Sprendimas grindžiamas tuo, kad planavimo organizatoriaus reikalavimų 5.2 punkte nurodyta „išnagrinėti ar nereikalingi kelio/pėsčiųjų/parkavimo servitutai sklypui ar sklype“, o 5.3 punkte „rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų interesų“, tačiau planuojamame sklype servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku sklype (duomenys neskelbtini)esančių statinių savininkams ir naudotojams nėra nustatomas. Sprendime nurodoma, kad naujos įvažos įrengimas į gretimą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). (C kategorijos gatvės) per šiame name esančią Bromą nėra galimas, kadangi tai prieštarautų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 straipsniui. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 187 straipsnio nuostatomis „sklypuose priėjimų ir privažiavimų prie pastatų ribiniai dydžiai pateikiami 8 lentelėje“, kur pėsčiųjų ir automobilių sutapdinto eismo komunikacijos minimalus plotis prie daugiabučių pastatų yra 5.5 m.“, naujos įvažos iš (duomenys neskelbtini)pr. į Bromą įrengimas negalimas, o Broma gali naudotis tik pėstieji, todėl konstatuojama, jog į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), galima patekti arba servitutiniu keliu per valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini)Kaune, arba servitutiniu keliu per planuojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad įvažiavimas tarp pastatų adresais (duomenys neskelbtini)Kaune šiai dienai aptarnauja trijų pastatų savininkus ir naudotojus, tuo tarpu įvažiavimas per (duomenys neskelbtini), nustačius servitutą (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, aptarnautų tik dviejų pastatų naudotojus, todėl šia įvaža planuojamame sklype proporcingai turėtų naudotis žemės sklypų (duomenys neskelbtini)savininkai ir naudotojai.

Dėl atsakovės atsisakymo suderinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą pagrįstumo ir teisėtumo

Kilusio ginčo esmę sudaro klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovė reikalauja iš pareiškėjos rengiamame žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – ir Projektas) suprojektuoti kelio servitutą gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudotojams, kad jie galėtų patekti į savo naudojamą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad sprendžiant šį ginčą, visų prima, būtina įvertinti kuo vadovaujantis turi būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes nuo to priklauso ir kuo vadovaujantis atsakovė, kaip planavimo organizatorius, teisėtai gali kelti reikalavimus projekto rengėjui.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 2 punktas numato, kad Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu).

Remiantis nurodytomis teisės normomis teismas konstatuoja kad tiek rengiant, tiek derinant ir tvirtinant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek Projekto rengėjui, tiek ir planavimo organizatoriui privaloma vadovautis visais galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, susijusiais su planuojama teritorija, tarp jų ir galiojančiais detaliaisiais planais.

Byloje nustatyta, kad gretimam besiribojančiam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudotojų interesus gina atsakovė, reikalaudama iš pareiškėjos suprojektuoti formuojamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)kelio servitutą patekimui į šį žemės sklypą, yra patvirtintas sumažintos apimtiems detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kurį patvirtino Kauno miesto valdyba 1996-11-19 sprendimu Nr. 1150 (sprendimo 1.2 p.).

Kaip patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba, ir kaip nurodyta pačiame Detaliajame plane, į suformuotą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)patekimas yra numatytas iš (duomenys neskelbtini)pr., per name adresu (duomenys neskelbtini)esančią bromą.

Kartu su Detaliuoju planu Nacionalinė žemės tarnyba į bylą taip pat pateikė ir 1995 m. rugsėjo mėn. parengtą Namų valdos Žemės sklypo ribų planą, pagal kurį buvo formuojamas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)ir šiame plane įvažiavimas į žemės sklypą imperatyviai numatytas „tik iš (duomenys neskelbtini)prospekto pro esančią įvažą“ (plano pastaba Nr. 2), t. y. per name adresu (duomenys neskelbtini)esančią bromą (toliau – Planas). Teismas pažymi, kad šį Planą patvirtino ne tik atsakovė ir Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir visi žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)esančių patalpų (statinių) savininkai, tarp jų ir šios bylos tretieji suinteresuoti asmenys M. J. ir M. M., todėl toks įvažiavimas į žemės sklypą buvo suderintas su visais šio žemės sklypo naudotojais.

Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos į bylą pateiktoje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)kadastro duomenų byloje, be nurodyto Detaliojo plano ir Plano, yra ir šio žemės sklypo 2000-12-15 planas (toliau – Planas 2) bei 2000-12-15 Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (toliau - Ribų paženklinimo aktas), iš kurių matyti, kad 2000 metais atliekant kadastrinis matavimus ir rengiant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)planą bei nustatant žemės sklypo ribas buvo vadovaujamasi Detaliuoju planu (Ribų paženklinimo akto 2 p.) ir Plane 2 įvažiavimas taip pat išliko numatytas bei yra pažymėtas per tą pačią bromą kaip ir Plane.

Duomenų, kad Detalusis planas buvo pakeistas ir žemės sklypui šiuo metu yra galiojantis kitas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nebūtų išspręstas klausimas dėl įvažiavimo į šį žemės sklypą, atsakovė nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)turi galiojantį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą – Detalųjį planą, kuriuo vadovautis, remiantis Taisyklių 2 punktu, yra privaloma ir rengiant besiribojančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pastarasis negali prieštarauti galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamą Sprendimą grįsdama poreikiu nustatyti pareiškėjos iniciatyva formuojamame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)kelio servitutą gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)naudotojams atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai visiškai ignoruoja pačios atsakovės patvirtintus ir su to paties žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)naudotojais suderintus šio žemės sklypo suformavimo dokumentus ir galiojantį Detalųjį planą, nors jį įvertinti atsakovę buvo įpareigojęs ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – Komisija) savo 2023-09-08 sprendimu Nr. 21RE1-(AG1-133/10-2023) (toliau – Komisijos Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas ankstesnis analogiškas atsakovės 2023-06-06 sprendimas Nr. 70-2-1661, priimtas tuo pačiu pagrindu, t. y. reikalaujant iš pareiškėjos suprojektuoti analogišką kelio servitutą.

Nurodytame Komisijos Sprendime yra konstatuota: „<...>Administracijai konstatuojant, jog P. V. pr. 85 žemės sklypo savininkams ir naudotojams turi būti nustatytas kelio servitutas, yra visiškai nevertinta bei nepasisakyta dėl reikšmingos faktinės aplinkybės – kurioje vietoje žemės sklypo plane ar kitose teritorijų planavimo dokumentuose yra numatytas įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys bei šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai tvirtina ir dėl to nėra ginčo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 2002-06-11) ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (4 t. b. l. 155-158). Tačiau iš skundžiamo rašto turinio seka, kad nei Žemės sklypo (duomenys neskelbtini)planas nei kiti kadastro bylos duomenys, nustatant kelio servituto būtinumo aspektus, vertinti nebuvo. Priešingai, Administracijos Komisijai 2023-09-05 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog „<...> administracija neturi jokių duomenų apie šio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumentus, apie tai, kokie nustatyti sprendiniai, ir, kurioje vietoje numatyti patekimai į šį žemės sklypą pagal kadastrinius matavimus (4 t. b. l. 150-154)“. <...>Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendžia, kad priimant 2023-06-06 Sprendimą nebuvo įvertinta reikšminga faktinė aplinkybė, turinti svarbią reikšmę sprendžiant dėl būtinumo nustatyti arba ne kelio servitutą (duomenys neskelbtini)žemės sklypo savininkams ir naudotojams ginčo kontekste“.

Tačiau vykdydama Komisijos Sprendimo įpareigojimą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune formavimo ir pertvarkymo projektą išnagrinėti iš naujo atsakovė gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)suformavimo dokumentų ir Detalioji plano visiškai nevertino ir Sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl Detaliuoju planu nesivadovauja ir kodėl reikalauja įvažiavimą į žemės sklypą adresu v(duomenys neskelbtini) projektuoti per servitutinį kelią gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kai Detalusis planas įvažiavimą imperatyviai numato tiesiogiai per name adresu (duomenys neskelbtini)esančią bromą iš (duomenys neskelbtini)pr.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), dar aiškindamas senesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).

LVAT praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).

Be to, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3040-968/2022).

Taip pat LVAT pabrėžia, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).

Nagrinėjamu atveju, jau nagrinėjant ankstesnį analogišką ginčą Komisijoje dėl tokio paties atsakovės keliamo pareiškėjai reikalavimo suprojektuoti Projekte kelio servitutą gretimam žemės sklypui adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės analogiškas sprendimas nederinti Projekto įsiteisėjusiu Komisijos Sprendimu yra pripažintas neteisėtu dėl to, kad nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, o būtent, nebuvo vertinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)suformavimo dokumentai ir juose numatyti sprendiniai dėl įvažiavimo į šį sklypą, todėl šioje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriame ir vėl nėra jokių motyvų ir jokių argumentų, kodėl atsakovė nesivadovauja Detaliuoju planu ir kodėl reikalauja iš pareiškėjos Projekte suprojektuoti įvažiavimą į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), prieštaraujantį Detaliajame plane numatytam įvažiavimui, yra akivaizdžiai nemotyvuotas šiuo aspektu (dėl Detalioji plano netaikymo) ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų reikalavimų.

Skundžiamame Sprendime atsakovė įvažiavimo į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)galimybę kvestionuoja remdamasi tik Statybos reglamentų STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktu ir STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 184 punktu, tačiau nenurodo jokių motyvų kodėl nesivadovauja galiojančiu Detaliuoju planu ir Taisyklių 2 punktu, kuris įpareigoja rengiant Projektą nepažeisti kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų. Sprendime nėra jokių argumentų, kodėl vienus teisės aktus atsakovė taiko, o kitų netaiko, kodėl ir kuo remiantis ji turi teisę nesivadovauti galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu.

Taigi, vien dėl nurodyto Sprendimo motyvų trūkumo skundžiamas Sprendimas pripažintinas neteisėtu, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams - VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams, Taisyklių 2 punktui, todėl naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Teismas pažymi, kad atsakovė neturi teisinio pagrindo pati nesivadovauti galiojančiu Detaliuoju planu ir juo labiau neturi teisinio pagrindo versti pareiškėją rengti Projektą taip, kad jis prieštarautų Detaliojo plano sprendiniui dėl įvažiavimo į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovė yra įsitikinusi, kad Detaliojo plano sprendinys dėl įvažiavimo į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)neatitinka kitų teisės aktų ir dėl to patekimas į šį žemės sklypą turėtų būti užtikrinamas kitaip, pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl Detaliojo plano pakeitimo ir tik po to galima svarstyti kitų įvažiavimo į žemės sklypą galimybių alternatyvas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad ginčui neturi teisinės reikšmės atsakovės argumentai dėl (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto projekto (toliau – ir Remonto projektas) sprendinių, susijusių su įvaža ties pastatu (duomenys neskelbtini)pakeitimu, nes, viena vertus, Remonto projekto sprendinių pakeitimas nekeičia Detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos įvažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)yra numatytas, o kita vertus, atsakovė savo paskutiniuose rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje iš viso nepagrįstai teigia, kad 2016-2017 m. atliekant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą buvo pakeisti Remonto projekto sprendiniai dėl įvažos įrengimo ties broma adresu (duomenys neskelbtini)

Nors atsakovė teigia, kad 2017-07-28 buvo gautas daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)gyventojų pareiškimas, jog patekimas į šio žemės sklypo vidinį kiemą vykdomas per įvažiavimą ties pastatu (duomenys neskelbtini), todėl ši faktinė aplinkybė sukūrė prielaidą atliekant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą neįrenginėti papildomos įvažos iš (duomenys neskelbtini)pr. ir tai buvo faktinis pagrindas Remonto projekto sprendinių keitimui, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Remonto projekto sprendiniai buvo pakeisti.

Remonto projekte yra nurodyta, kad projekto dalių sprendinių keitimas, keitimo tvarka ir įforminimas vykdomas STR 1.05.06:2010 nustatyta tvarka (Projekto 28 lapas 2.2.3 p.).

Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl projekto keitimo yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 48 punkte reglamentuota, kad Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us), šiam projektui ar projekto sprendinių dokumentui (-ams) suteikiama nauja laida. Jei projektas ar projekto sprendinių dokumentas (-ai) keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą projektui ar projekto sprendinių dokumentui (-ams) suteikiama nauja laida. Projekto, projekto sprendinių dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516:2015 [5.34] nustatyta tvarka. Pakeistas, papildytas ar pataisytas naujos laidos projektas ar naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai) pasirašomas reglamento nustatyta tvarka.

Atsakovė nepateikė naujos laidos Remonto projekto su kitokiais sprendiniais dėl įvažos į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)per daugiabučiame name esančią bromą panaikinimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad buvo pakeistas Remonto projekto sprendinys, panaikinat įvažą ties broma, esančia adresu (duomenys neskelbtini)

Kita vertus, atsakovės nurodomas 2017-07-28 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)gyventojų pareiškimas, skirtingai nei teigia atsakovė, nereiškia, jog gyventojai atsisakė įvažos per namo adresu (duomenys neskelbtini)bromą ir kad tai galėjo būti teisėtas faktinis pagrindas panaikinti įvažą vykdant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą. Šiame pareiškime gyventojai nurodė, kad jie naudojasi įvažiavimui į savo kiemą įvaža tarp mašinų stovėjimo aikštelės ir (duomenys neskelbtini)pr. 83 namo bei prašo sutvarkyti įvažą, kuria naudojasi, tačiau prašyme aiškiai nurodoma ir tai, kad „kol namo Nr. 85 gyventojams bus leidžiama naudotis ja (teismo pastaba - įvaža), pretenzijų dėl mūsų namo Nr. 85 įvažos (tarpuvartės (bromo) užblokavimo pretenzijų nereikšime“. Taigi, akivaizdu, kad gyventojai neprašė nustatyti kelio servituto jų naudai per gretimą žemės sklypą dėl to, kad neturi kito patekimo būdo į savo sklypą, o prašė tik sutvarkyti naudojamą įvažiavimą per šį gretimą sklypą ir savo teise naudotis Detaliajame plane numatyta įvaža į savo sklypą per namo adresu (duomenys neskelbtini)bromą jie neatsisakė, o tik sutiko nereikšti pretenzijų dėl savo įvažos užblokavimo su sąlyga, kad jiems bus leidžiama naudotis įvažiavimu per namo adresu (duomenys neskelbtini)kiemą. Tačiau įvaža į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)Nr. 85 per šio namo bromą buvo apribota vykdant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą negavus žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudotojų sutikimo (leidimo) naudotis šiuo sklypu gretimo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)Nr. 85, Kaune naudotojams patekimui į jų sklypą. Tai reiškia, kad 2017-07-28 daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)Kaune gyventojų pareiškime nurodytą jų valią atsakovė įgyvendino ne taip, kaip to norėjo patys gyventojai, o dėl to iškilusią problemą dėl patekimo į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)Nr. 85, Kaune nepagrįstai bando spręsti gretimo žemės sklypo naudotojų sąskaita, be teisinio pagrindo reikalaudama iš pareiškėjos projektuoti žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)Nr. 83, Kaune kelio servitutą gretimam žemės sklypui, kurio teisėtą įvažiavimą pati apribojo (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto metu, priimdama šio remonto darbus, atliktus nesilaikant Remonto projekto reikalavimų dėl įvažos į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)išsaugojimo.

Teismas pažymi, kad pats (duomenys neskelbtini)prospekto Remonto projektas visiškai atitinka Detalųjį planą, nes Remonto projekte numatyta, esama įvaža į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (per daugiabučiame name, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esančią bromą) turėjo būti palikta, o ne panaikinta ar įrenginėjama kaip nauja.

Remonto projekte esančiame techninio darbo projekto brėžinyje suprojektuota įvaža į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), o Remonto projekto 23 lape (antra pastraipa) nurodyta, kad gatvėje esančias įvažas į privačius ir valstybinius sklypus reikia suvesti su nauja danga. Taip pat Remonto projekto 24 lape (pirmos pastraipos antras punktas) numatyta, kad statybas vykdyti vadovaujantis, be kita ko, teritorijų planavimo dokumentų reikalavimais. Pagal Remonto projekto sprendinius (projekto 30 lapas 4 punktas, 31 lapas šešta pastraipa) turėjo būti remontuojamos įvažos ir rekonstruojami esami įvažiavimai.

Taigi, išanalizavus Remonto projektą, teismas konstatuoja, kad vykdant (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinį remontą aiškiai ir imperatyviai buvo numatyta vadovautis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir palikti esamą įvažą į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)per daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini)esančią bromą, šią įvažą suremontuojant pagal Remonto projekto sprendinius, o ne ją panaikinti ar įrenginėti kaip naują. Įvaža faktiškai yra nuo gyvenamojo namo pastatymo, o teisiškai įforminta buvo Detaliuoju planu, todėl jos nei įrenginėti, nei naikinti vykdant (duomenys neskelbtini) pr. kapitalinį remontą nereikėjo, ją reikėjo tik išsaugoti ir suremontuoti. Tačiau iš šalių pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto darbai ginčo vietoje buvo atlikti ne pagal Remonto projektą, nes ant įvažos į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)yra uždėta metalinė tvorelė, nepadarytas nuožulnumas suvedant su nauja danga įvažiavimui ir išvažiavimui į (duomenys neskelbtini)prospektą, pasodintas medis, kurio anksčiau nebuvo. Tai reiškia, kad Remonto projekto sprendiniai, susiję su įvaža į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai buvo įgyvendinti ne pagal Remonto projektą ir pažeidžiant Detalųjį planą, o pačiame Remonto projekte šis sprendinys nebuvo pakeistas vadovaujantis Remonto projekte nurodytais STR ir nebuvo jokio teisinio pagrindo nuo jo nukrypti.

Tai, kad atsakovė priėmė (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto darbus, neatitinkančius nei Detaliojo plano, nei Remonto projekto sprendinių, susijusių su įvažiavimu į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šiuos trūkumus atsakovė turi teisę spręsti pareiškėjos rengiamo Projekto gretimam žemės sklypui sąskaita, nustatant jame kelio servitutą, sprendžiantį netinkamai įgyvendinto Remonto projekto trūkumus ties įvaža į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad dėl to, jog tretieji asmenys neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) atsakovė pretenzijas turėtų reikšti rangovui, kuris įgyvendino Remonto projektą ne pagal jame numatytus sprendinius, arba pati atsakovė turėtų atstatyti įvažą pagal Detalųjį planą ir Remonto projektą, o ne reikalauti iš pareiškėjos savo formuojamame žemės sklype projektuoti kelio servitutą gretimo žemės sklypo naudotojų naudai, nes galiojant Detaliajam planui, kurį atitinka ir Remonto projektas, nėra teisinio pagrindo projektuoti dar vieną įvažiavimą į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini).

Vertinant Sprendimo argumentus teismas taip pat pažymi, kad Sprendime nurodomi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas ir STR 2.0201:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 184 punktas, kurių neatitinka esantis įvažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)per namo bromą, netaikytini jau esamam įvažiavimui, kuris įrengtas statant gyvenamąjį namą, o suprojektuotas ir įteisintas tvirtinant Detalųjį planą.

STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ įsigaliojo 2004-02-13, o STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ įsigaliojo 2011-12-07, tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas adresu (duomenys neskelbtini)yra 1939 metų statybos, o šios sklypo Detalusis planas patvirtintas Kauno miesto valdybos 1996-11-19 sprendimu Nr. 1150, todėl vien jau remiantis principu, kad įstatymas atgal negalioja atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog 1939 metų statybos įvaža į žemės sklypą, kuri buvo įteisinta 1996 metais, atitiktų teisės aktus, priimtus po daugybės metų nuo įvažos įrengimo ir įteisinimo.

Kita vertus, STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ 1 punkte nurodyta, kad šis Reglamentas nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) (išskyrus vienbučius ir dvibučius gyvenamuosius pastatus) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Tai reiškia, kad šio Reglamento reikalavimai nėra taikomi sklypų projektiniams sprendiniams, jeigu sklypai yra tik formuojami esamiems pastatams eksploatuoti, tačiau pastatai nėra nei naujai statomi, nei esami pastatai rekonstruojami ar remontuojami, nei keičiama esamų pastatų ir patalpų paskirtis.

Taigi, bromos, įrengtos 1939 m. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), matmenys neturėjo ir šiuo metu neturi atitikti STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ reikalavimų tam, kad tokia broma būtų naudojama įvažiavimui į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Detaliajame plane.

Sprendime nurodomo STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) numatė atitinkamus atstumus tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų, tačiau vien tik atsakovės akcentuojama aplinkybė, jog įvaža į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)galimai neatitinka šių atstumų savaime nereiškia, kad ji negali būti naudojama kaip numatyta Detaliajame plane. Nurodytas Reglamento 29 punktas numatė: „jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.

Teismas pažymi, kad ši Reglamento nuostata, viena vertus, įtvirtina principą, jog šis teisės aktas atgal negalioja, nes reikalavimai atstumams netaikomi jau susiklosčiusiam užstatymui (situacijai, kuri susiklostė iki Reglamento įsigaliojimo), o kita vertus, įtvirtina ne atsakovės diskrecijos teisę taikyti papildomas eismo saugumą užtikrinančios priemones ar jų netaikyti, o imperatyvią pareigą jas taikyti – „turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės“.

Taigi, bromos, įrengtos 1939 m. ir įteisintos kaip įvažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)1996 metais patvirtinus Detalųjį planą, atstumai iki sankryžų ar kitų įvažų neturėjo ir šiuo metu neturi atitikti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto reikalavimų tam, kad tokia broma būtų naudojama įvažiavimui į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Detaliajame plane, o jeigu naudojimasis tokiu įvažiavimu reikalauja papildomų eismo saugumą užtikrinančių priemonių, atsakovė jas turi taikyti, o ne svarstyti, kaip išsiversti be jų taikymo, įvažiavimą projektuojant per gretimą žemės sklypą.

Teismas konstatuoja, kad žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)naudotojams turint teisėtą galimybę naudotis įvažiavimu į savo žemės sklypą pagal Detaliajame plane, Plane ir Plane 2 numatytą įvažiavimą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini)pr. per esančią bromą name, kurio adresas (duomenys neskelbtini)Kaunas, tokia galimybe ir turi būti naudojamasi, o būtinybės ir teisinio pagrindo naudotis gretimu žemės sklypu, kuriame atsakovė reikalauja nustatyti kelio servitutą, nėra. Objektyviai nebūtino servituto projektavimas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esamoje situacijoje, nepagrįstai ir neproporcingai varžytų šio žemės sklypo savininkų ir naudotojų teises ir interesus, todėl atsakovės Sprendimas, kuriuo tokio servituto reikalaujama galiojant Detaliajam planui, kuriame įvažiavimas į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), yra numatytas, yra neteisėtas.

Nuosekliai suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, todėl sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-260-687/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) naudotojai turi suprojektuotą ir faktiškai įrengtą, tik (duomenys neskelbtini)pr. kapitalinio remonto metu nepagrįstai apribotą įvažiavimą į savo žemės sklypą pagal Detalųjį planą, Planą ir Planą 2, kurie, be kita ko, buvo suderinti ir su šio žemės sklypo naudotojais, todėl nėra jokios objektyvios būtinybės spręsti įvažiavimo klausimą, nustatant servitutą gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)vien dėl to, kad taip šiuo metu būtų patogiau tiek patiems žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)gyventojams, tiek atsakovei. Patys gyventojai savo teisę įvažiuoti į žemės sklypą turi ginti ir klausimą spręsti su atsakove, vadovaudamiesi galiojančiu Detaliuoju planu, o ne siekti savo teisių įgyvendinimo servitutu apribojant gretimo žemės sklypo naudotojų teises.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktas derinti atsakovei Projektas atitinka Detalųjį planą ir Projektas yra parengtas laikantis Taisyklių 2 punkto reikalavimų, o atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes atsakovės reikalavimas nustatyti kelio servitutą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)prieštarauja Detaliajam planui, pažeidžia Taisyklių 2 punktą ir neatitinka servituto nustatymo objektyviojo būtinumo kriterijaus. Todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Atitinkamai atsakovė įpareigotina žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą statiniui (1A2p) (duomenys neskelbtini)eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, derinimo klausimą išnagrinėti iš naujo.

Dėl likusių šalių argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Todėl likę šalių argumentai detaliau teismo sprendime nevertinami, nustačius, kad pareiškėjos skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas iš esmės dėl prieštaravimo Taisyklėms ir galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, pagal kuriuos nėra objektyvaus poreikio nustatyti kelio servitutą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja 2024-05-20 pateikė galutinį pašymą Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas patvirtinančius įrodymus, kuriame prašo priteisti iš atsakovės iš viso 3 473 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodytame prašyme pareiškėja nurodo, kad: 1) 800 Eur išlaidų patyrė už skundo parengimą dėl atsakovės 2023-06-06 sprendimo Nr. 70-2-1661; 2) 550 Eur išlaidų patyrė už 2023-08-08 prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą, už antstolio paiešką bei dalyvavimą antstolio faktinių aplinkybių konstatavime, už 2023-08-09 prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą, už 2023-08-30 rašytinių paaiškinimų parengimą, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023-08-30 Administracinių ginčų komisijoje administracinėje byloje Nr. AG1-133/10_2023; 3) 300 Eur išlaidų patyrė už 2023-09-06 atstovavimą Administracinių ginčų komisijoje administracinėje byloje Nr. AG1-133/10_2023; 4) 800 Eur išlaidų patyrė už skundo parengimą dėl atsakovės 2023-10-27 sprendimo Nr. (33.200 Mr) R-2873 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“; 5) 200 Eur išlaidų patyrė už 2023-12-27 prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo parengimą; 6) 300 Eur išlaidų patyrė už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2024-03-14 teismo posėdyje teisme; 7) 100 Eur išlaidų patyrė už 2024-03-14 prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui, 2024-04-05 prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui; 8) 400 Eur išlaidų patyrė už 2024-05-17 Kauno miesto savivaldybės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktų dokumentų analizę, 2024-05-17 rašytinių paaiškinimų parengimą teismui, 2024-05-21 pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje; 9) 23 Eur išlaidų patyrė už žyminį mokestį už skundą.

Teismas konstatuoja, kad iš pareiškėjos 2024-05-20 prašymo matyti, jog pareiškėja siekia prisiteisti ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos skundžiant visai kitą atsakovės sprendimą (2023-06-06 sprendimą Nr. 70-2-1661), nei nagrinėjamas šioje byloje, ir nagrinėjant kitą bylą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, kurioje įsiteisėjęs ir teismui neskųstas sprendimas buvo priimtas 2023-09-08 (Komisijos Sprendimas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant Lietuvos administracinių ginčų komisijoje nepriteisiamos. Tai reiškia, kad ginčui dėl pareiškėjos skųsto ankstesnio atsakovės 2023-06-06 sprendimo Nr. 70-2-1661 nepersikėlus į teismą, dėl šio ankstesnio ginčo patirtos išlaidos nėra šios bylos proceso išlaidos, nes teisme nagrinėjama byla dėl Sprendimo yra naujas ginčas dėl kito atsakovės sprendimo, o ne Lietuvos administracinių ginčų komisijoje nagrinėto ginčo tęsinys. Pagal ABTĮ priteisiamos tik nagrinėjamos bylos proceso išlaidos, o ne kitose bylose patirtos išlaidos, kurios nebuvo priteistos tose bylose.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pareiškėjos 2024-05-20 prašyme nurodytos 1 650 Eur išlaidos (800 Eur + 550 Eur + 300 Eur), patirtos Administracinių ginčų komisijoje nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AG1-133/10-2023, iš atsakovės negali būti priteistos, nes tai nėra šios teisme nagrinėjamos administracinės bylos dėl Sprendimo panaikinimo išlaidos.

Tuo tarpu likusios pareiškėjos 2024-05-20 prašyme nurodytos 1 523 Eur išlaidos (800 Eur + 200 Eur + 300 + 100 Eur + 400 Eur + 23 Eur), susijusios su skundo dėl Sprendimo parengimu ir pateikimu teismui šioje byloje, žyminio mokesčio sumokėjimu bei procesinių dokumentų rengimu ir teikimu bei advokatės atstovavimu pareiškėją teismo posėdžiuose, priteistinos iš atsakovės, nes pareiškėjos skundas yra tenkinamas visiškai, o šios atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Šiuo atveju vien tik už skundo parengimą maksimali galima priteisti suma kelis kartus viršija visą 1 523 Eur sumą už visas pareiškėjos nurodytas advokatės atstovavimo paslaugas šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Videlis“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-10-27 sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2873 „Dėl parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti žemės sklypą statiniui (1A2p) (duomenys neskelbtini) eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, derinimą išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai UAB „Videlis“ 1 523 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaAsta Urbonienė