Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl švaros, oro patekimo į gyvenamąsias kameras ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Šiaulių TI kamerose vėdinimas per langus galimas. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Taip pat iš pridedamų patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvedinti kameras per langą yra sudaryta, taip pat nuo 2020-09-25 gyvenamosiose kamerose veikė ištraukiamoji ventiliacija.

Iš pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad būklė kamerose nėra kelianti grėsmę kalinamų asmenų saugumui bei nurodo, kad atsižvelgiant į gaunamą finansavimą bei oro sąlygas, jei yra nustatomi kokie nors teisės aktų trūkumai šalinami.

Nurodo, kad nors Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, jog kamerose privalo būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau tų pačių taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“, Šiaulių TI statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Tai apibendrinus, radijo taško Šiaulių TI teisės aktai nenumato. Pažymi, kad VŠĮ „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas. Vadovaujantis Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 ,,Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 15 priedo 5.4 papunkčiu radijo imtuvas gali būti perduodamas suimtųjų naudojimui. Šiaulių TI pagal galiojančius teisės aktus nėra įpareigotas išduoti suimtiesiems radijas. Atsižvelgiant į Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.3 p., radijo imtuvas gali būti perduodamas per Perdavimo-priėmimo biurą kitų asmenų arba gali įsigyti įstaigoje esančioje parduotuvėje.

Atsižvelgiant į Šiaulių TI direktoriaus 2020-02-28 įsakymą Nr. 1-69 ,,Dėl koronaviruso (Covid-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais jo pakeitimais), kuriuo atsižvelgiant į ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje paskelbimą įstaigoje numatyti tam tikri apribojimai suimtiesiems (nuteistiesiems). Įstaiga suimtuosius (nuteistuosius) aprūpino dezinfekciniu skysčiu korpuso aukštuose ir veido apsauginėmis kaukėmis. Į kiekvieną gyvenamąją kamerą dezinfekcinis skystis išduodamas nebuvo, tačiau jis buvo išduotas į kiekvieno režiminio aukšto skyrius ir asmenys eidami pro šalį galėjo pasinaudoti ten esančiu dezinfekciniu skysčiu.

Nurodo, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Šiaulių TI neturi duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinfekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinfekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą. Be to, patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais. Tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai bei dezinfekcijos planas.

Pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-01-­22 patikrinimo akte Nr. PA-170 ir 2019-02-12 patikrinimo akte Nr. PA-448 nurodyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamos dezinfekuotos dezinfekavimo kameroje. Šiaulių TI yra vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Pareiškėjo kortelėje parašais patvirtinama, kad pareiškėjas būna aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir švariais lovos skalbiniais. Taigi, kiekvienas suimtasis (nuteistasis) turi galimybę patikrinti išdavimo metu jam išduodamos patalynės bei inventoriaus kokybę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2019 m. vasario 12 d. ir nuo 2021 m. vasario 5 d. iki 2021 m. gegužės 15 d. netinkamomis sąlygomis ir prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovei atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimu prašė pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. taikyti ieškinio senatį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškinio senatis skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą bei suteikia garantiją kitai šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodytų pažeidimų pobūdį, konstatuojama, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Dėl šių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į LVAT suformuotą senaties taikymą reguliuojančių teisės normų nuostatų aiškinimą (pavyzdžiui, žiūrėti 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Pareiškėjas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų.

Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Priežasčių, kodėl pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, skunde ir teismo posėdžio metu nenurodė, neprašė atnaujinti praleistą terminą. Teismas, remdamasis LVAT praktika (2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018), pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Teismas, remdamasis LVAT praktika (2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-579-442/2018, 2017 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-549-143/2017), pažymi, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui per nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių iki skundo išsiuntimo teismui dienos buvo sudarytos kliūtys gauti pageidaujamą informaciją arba kreiptis teisinės pagalbos, pavyzdžiui, raštiškų atsisakymų suteikti informaciją, draudimų iš bibliotekos gauti teisinę literatūrą, pareiškėjo skundų dėl nesuteikiamos informacijos. Pareiškėjas turėjo teisę Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka paskambinti telefonu, siųsti ir gauti laiškus, kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas, gauti teisinę pagalbą, pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, kurie pareiškėjo prašymu galėjo be jam taikomų apribojimų rinkti informaciją. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir domėjęsis jam aktualiais teisės aktais, neįrodyta, kad pareiškėjas būtų teikęs žodinius prašymus suteikti informaciją, kuriuos Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija būtų atsisakiusi tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Byloje taip pat nėra duomenų dėl pareiškėjo kreipimųsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjo priežastys buvo subjektyvios, nulemtos jo paties pasyvumo ir nepakankamo rūpestingumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį ir teismas šiuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad pareiškėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieškinio senaties termino nesilaikymą, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014). Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo E. S. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Dėl šios priežasties Šiaulių tardymo izoliatoriaus prašymas taikyti ieškinio senatį yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Pareiškėjo teiginys dėl gyvenamosiose patalpose neįrengtos mechaninė patalpų ventiliacija atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad bendra dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 25 ir Nr. 66 atitko Lietuvosa higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, įvertinus kamerų Nr. 25 ir Nr. 66 patalpas (lubų, sienų, grindų dangą) ir jose esančius įrenginius (šviestuvus) pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Kitų veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, tikrintose kamerose nenustatyta. Ant kamerų Nr. 25 ir Nr. 66 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra, patalpos ir jose esantys įrenginiai ir inventorius švarūs. Pareiškėjo argumentai dėl pelėsio, nuo patalpų sienų ir lubų byrančio tinkas, šalčio (išskyrus kamerą Nr. 66, kur matavimo metu buvo atidarytas langas ir kamerą Nr. 25, kur nustatyta santykinė oro drėgmė didesnė nei reglamentuojama Lietuvos higienos normoje HN134:2015), atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 91-93), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 94-104), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus (b. l. 105-113) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų: kamera Nr. 47 – sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, lubų dažymas, san. mazgo demontavimas, grotų, lovų dažymas, stalo, suolų, kėdės, lentynų dažymas ir montavimas, mūro atitvaras; kamera Nr. 19 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos; Suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos sienos, lubos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; kamera Nr. 29 – nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, pakabintos pakabos, permontuotos lentynos, susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu; kamera Nr. kamera Nr. 12 – perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, sutvarkyta pakyla pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, pakabintos pakabos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių; kamera Nr. 18 – sutvarkyta pakyla, įrengta lentynėlė pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, perklijuotos grindų plytelės, pakabintos pakabos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių, įrengtos naujo tipo lovos; kamera Nr. 20 – pakabintos pakabos, permontuotos lentynos susidėti daiktams, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos senos lovos – gultai, įrengtos naujos lovos – gultai; kamera Nr. 15 – pakeista WC guma po vandens nuleidimo bakeliu; kamera Nr. 92 – nugramdytas lubų ir sienų tinkas, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pertinkuotos, perdažytos lubos ir sienos (nuvalytos sienos ir lubos nuo pelėsių), demontuotos perteklinės lovos-gultai; kamera Nr. 9 – nuvalytos lubos, sienos nuo degėsių, nugruntuotos, nuglaistytos, nudažytos lubos, sienos, sumontuoti nauji šviestuvai, elektros rozetės – 2-ų vnt., sumontuoti du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, perdažytas inventorius, langų grotos, durys; kamera Nr. 20 – užtaisyta skylė prie lango; kameros Nr. 66, 25, 15 – atlikti elektros instaliacijos darbai – sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai. Tai, kad kameros suremontuotos, tvarkingos, švarios, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 77-90).

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas medžio plaušo plokštėmis, į kurias įsiskverbia šlapimo ir išmatų mikrodalelės, kurių neįmanoma dezinketuoti, o ne lengvai dezinfekavimo priemonėmis nuvalančiomis sienelėmis.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 64-65) matyti, kad kamerose Nr. 25, 12, 29, 48, 9, 47, 102 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,84 m. iki 2,30 m., kamerose Nr. 18, 57, 66, 19, 92 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m. iki 2,40 m., kamerose Nr. 15, 20 sanitarinos mazgas atittvertas PDF, kurių aukštis nuo 1,96 m. iki 2,02 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas argumentų dėl privatumo pažeidimo gyvenamosiose kamerose nenurodė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 77-90) matyti, jog nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 25, b. l. 77, kamera Nr. 29, b. l. 79, kamera Nr. 48, b. l. 84) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Pareiškėjo argumentas, kad sanitarinis mazgas atitvertas medžio plaušo plokštėmis, į kurias įsiskverbia šlapimo ir išmatų mikrodalelės, kurių neįmanoma dezinfekuoti, atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš 2018 m. kovo 26 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2018-2019 m. m. Nr. 20/01-1860 (b. l. 70-72) ir 2020 m. vasario 3 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. m. Nr. 20-511 (b. l. 73-76) matyti, kad gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai valomi ir dezinfekuojami kasdien ir tai atlieka specialistas, valytojai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 77-90), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose nebuvo išduodamos dezinfekcinės priemonės, nebuvo patalpose įrengti dozatoriai dezinfekciniam skysčiui nuo Covid-19 ir kilo grėsmė susirgti šia liga.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl karantino paskelbimo, jo pratęsimo Lietuvos Respublikoje iki 2020 m. gegužės 31 d., į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V-57 „Dėl koronoviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (b. l. 125-126) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdė: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymąsis (1.1 p), masinius renginius (1.2 p.), asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimą (1.3 p.), asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, trumpalaikes išvykas į namus (1.4 p.), ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus (1.5 p). Apie laikiną ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, renginių bei susitikimų su socialiniais partneriais stabdymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius paskelbė suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. kovo 16 įsakymu Nr. 1-85 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ pakeitimo“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. kovo 20 įsakymu Nr. 1-96 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ papildymo“ buvo sustabdytas visų suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo už kameros ribų priemonių vykdymas (1.6 p.) bei kirpėjo paslaugų suimtiesiems (nuteistiesiems) teikimas. Apie paminėto įsakymo pakeitimą ir papildymą Resocializacijos skyrius paskelbė suimtiesiems ir nuteistiesiems (b. l. 127-128).

Iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją įstaiga suimtuosius (nuteistuosius) aprūpino dezinfekciniu skysčiu korpuso aukštuose ir veido apsauginėmis kaukėmis. Į kiekvieną gyvenamąją kamerą dezinfekcinis skystis išduodamas nebuvo, tačiau jis buvo išduotas į kiekvieno režiminio aukšto skyrius ir asmenys eidami pro šalį galėjo pasinaudoti ten esančiu dezinfekciniu skysčiu. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-02-03 įsakymu Nr. 20-511 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. m. (b. l. 73-76) matyti, kad tiek rėžiminiame korpuse, tiek administraciniame pastate, nuo karantino paskelbimo dienos, bendros patalpos kiekvieną dieną ne tik valomos, bet ir dezinfekuojamos. Dušai bei pasivaikščiojimo kiemeliai įprasta tvarka dezinfekuojami po kiekvieno pasinaudojimo jais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo aiškinimas, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose nebuvo išduodamos dezinfekcinės priemonės, nebuvo patalpose įrengti dozatoriai dezinfekciniam skysčiui nuo Covid-19 ir jam kilo grėsmė susirgti šia liga, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengti radijo taškai, todėl jis negalėjo dvasiškai ugdytis, žinoti visos dominančios jį informacijos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo parazitų, blakių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., b. l. 117–119) konstatuota, kad ŠTI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018-08-24.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 120-122) nustatyta, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iš ŠTI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raštu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimą pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įrašas apie atliktą planinį (pagrindinį) apsilankymą – 2018 m. lapkričio 28 d.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti 2018 m. kovo 26 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m. Nr. 20/01-1860 (b. l. 70-72) ir 2020 m. vasario 3 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planas 2020-2021 m. m. Duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nei dėl jo gyvenamosiose kamerose neva buvusių blakių ar parazitų, o iš asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 14-54) matyti, kad jis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikus ar slaugytojus dėl blakių sukandžioto kūno nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalynėje buvo parazitų, blakių, o išduodami čiužiniai ir patalynė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., b. l. 120-122) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. Išduodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam patalynę bei inventorių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-448 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 11 d., b. l. 123-124) nustatyta, kad ŠTI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali būti pakeičiami einant maudytis, tačiau duomenys apie keičiamą minkštąjį inventorių nėra registruojami.

Nustatyta, kad ŠTI išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti. Minkštojo inventoriaus dezinfekcija atliekama ŠTI sanitarinėje švarykloje įrengtose dezinfekavimo kamerose. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas (jame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas).

Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl išduodamų čiužinių ir patalynės neatitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamos išduodamų čiužinių ar patalynės kokybės, nėra. Juo labiau, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė ,,Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. ŠTI laikomi asmenys, gavę minkštąjį inventorių, turi teisę apžiūrėti bei paprašyti pakeisti jį kitu. Čiužinys, pagalvė, antklodė taip pat gali būti pakeičiami einant maudytis. Iš byloje esančios kortelės „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos“ Nr. 203 ir Nr. 1174 (b. l. 164-167) matyti, kad pareiškėjas už gautus čiužinius, patalynę pasirašė, jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, neprašė jų pakeisti. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, emocinius sutrikimus, dvasines kančias, sukrėtimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 14-54) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai, kad pareiškėjas kreipėsi pas odontologą, taip pat pas gydytoją kreipėsi dėl nemigos, galvos skausmo, daugumą kartų nusiskundimų neturėjo (b. l. 28, 31, 36, 39, 40, 42, 43, 44). Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-08-19 pažymos Nr. 61-2478 (b. l. 131) matyti, kad pareiškėjas E. S. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.