Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-67/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-27
Bylos Nr.
2A-67/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė
Atsakovas
UAB „Kaiva“, J. D.
Ieškovas
N. B., M. P., V. P.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-67/2009Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2; 44.5.2.2; 114.11.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant atsakovo UAB „Kaiva“ atstovui A. B. ,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaiva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-88-538/2008 pagal ieškovų N. B. , M. P. ir V. P. ieškinį atsakovams J. D. , uždarajai akcinei bendrovei „Kaiva“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai N. B. , M. P. ir V. P. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Kaiva“ ieškovui N. B. 122 256,84 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei M. P. 80 443,23 Lt turtinės ir 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei V. P. 8 450,22 Lt turtinės ir 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat priteisti solidariai iš UAB „Kaiva“ ir J. D. 4 540 Lt išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti (2t. b.l. 108-109). Nurodė, kad atsakovo UAB „Kaiva“ darbuotojas atsakovas J. D. 2004 m. lapkričio 1 d., vairuodamas UAB „Kaiva“ priklausantį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė autoavariją, kurios metu buvo sunkiai sužalotos ieškovės M. P. ir V. P. . Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu autoavarijos kaltininku buvo pripažintas ir nuteistas atsakovas J. D. , o ieškovų pareikšto ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovai nurodė, kad autoavarija įvyko dėl atsakovo J. D. kaltės, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudojo atsakovui UAB „Kaiva“ priklausančią transporto priemonę, todėl UAB „Kaiva“, kaip transporto priemonės valdytojas, privalo atlyginti ieškovams padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo UAB „Kaiva“ po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 499,40 Lt atstovavimo išlaidų M. P. ir V. P. bei 3 000 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad žalą ieškovėms atsakovas J. D. padarė vykdydamas darbdavio atsakovo UAB „Kaiva“ nurodymus, t. y. atlikdamas darbines pareigas, todėl civilinė atsakomybė taikytina atsakovui UAB „Kaiva“ (LR CK 6.264 str. 1 d.). Šilalės rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 16 d. nuosprendyje konstatavo, kad teismui pateiktų įrodymų nepakanka civiliniam ieškiniui pagrįsti, tačiau pripažino ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismo nuomone, teismas suteikė ieškovams galimybę pateikti papildomus įrodymus, pašalinančius teismo nuosprendyje nurodytus prieštaravimus bei patvirtinančius padarytos žalos dydį. Teismas nurodė, kad ieškovų baudžiamojoje byloje pateikti civilinį ieškinį pagrindžiantys įrodymai buvo įvertinti baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo, tokiu atveju teismas negali, remdamasis vien tik tais pačiais jau įvertintais įrodymais, tenkinti ieškinio reikalavimus, kadangi toks sprendimas prieštarautų kitam, jau įsiteisėjusiam Šilalės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiui. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė jiems padarytos turtinės žalos fakto ir jos dydžio. Teismas konstatavo, kad ieškovėms M. P. ir V. P. buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, ieškovės dėl to patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumų bei dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgdamas į tai, kad žala ieškovių sveikatai padaryta dėl neatsargumo bei į formuojamą teisminę praktiką tokių kategorijų bylose, teismas pripažino, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantis ir kompensuojantis ieškovėms jų patirtus išgyvenimus ir nepatogumus neturtinės žalos atlyginimas yra 50 000 Lt asmeniui. Kadangi ieškovo N. B. atžvilgiu nusikaltimas nebuvo padarytas, jokių sužalojimų jis nepatyrė, teismas jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Kaiva“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir priteisti iš UAB ,,Kaiva“ 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo M. P. , 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. P. bei 900 Lt žyminio mokesčio valstybei. Apeliantas taip pat prašo sprendimo vykdymą išdėstyti trejiems metams, įpareigojant atsakovą mokėti priteistas sumas ieškovėms lygiomis dalimis kas mėnesį. Skunde apeliantas nurodo, kad:

1. Ieškovės pareikšdamos ieškinį skirtingai vertino neturtinės žalos dydį: M. P. prašė priteisti 150 000 Lt, o V. P. – 80 000 Lt neturtinės žalos. Dėl šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turėjo ją atitinkamai diferencijuoti. Teismas nepagrįstai neturtinės žalos dydį nustatė remdamasis tik byloje esančiomis specialistų išvadomis apie ieškovėms padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jos ilgai gydėsi įvairiose įstaigose, kad gydymas buvo komplikuotas ir dėl to sukėlė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus.

2. Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovas nurodo, kad įmonė dirba pelningai, tačiau turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, todėl atlyginus visą priteistą žalą ieškovėms, būtų padarytą žala verslui ir įmonei grėstų bankrotas. Atsakovas taip pat nurodo, kad žala ilgą laiką neatlyginta ne dėl atsakovo kaltės. Teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, ieškovai žalos neįrodė. Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka, teismas suteikė ieškovams galimybę pateikti naujus įrodymus, dėl to kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, todėl procesas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės.

Ieškovai N. B. , M. P. ir V. P. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė. Pirmosios instancijos teisme ieškovai buvo atstovaujami advokato, kuriam buvo pavesta ieškovams atstovauti apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (t. 1, b. l. 53). Pirmosios instancijos teismas išsiuntė ieškovų atstovui priimto sprendimo nuorašą ir atsakovo apeliacinį skundą bei nurodė terminą atsiliepimui į jį pateikti (t. 2, b. l. 147, 160). Apeliacinės instancijos teismui buvo persiųstas ieškovų advokato pareiškimas, kuriuo šis informavo pirmosios instancijos teismą apie atstovavimo sutarties nutraukimą (t. 2, b. l. 164-165). Ieškovų advokatas informavo apeliacinės instancijos teismą apie tai, kad ieškovas N. B. nusprendė neskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka, ir kad advokatas neišsiuntė ieškovui atsakovo apeliacinio skundo (t. 2, b. l. 167-170). Tuo tarpu pagal CPK 118 straipsnio 2 dalį šalies atstovas turi pareigą nedelsiant informuoti atstovaujamąjį apie atitinkamų dokumentų gavimą ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Susiklosčius tokiai situacijai 2008 m. rugpjūčio 13 d. pagal 1995 m. sausio 21 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ nuostatas apeliacinės instancijos teismas išsiuntė ieškovams atsakovo apeliacinio skundo bei jo priedų vertimus į rusų kalbą, pranešimą apie bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo laiką ir vietą, išaiškinant LR CPK 805 straipsnio 1 dalyje numatytą užsienyje gyvenančios šalies pareigą bei šio straipsnio 2 dalyje reglamentuotas jos neįvykdymo pasekmes (t. 2, b. l. 180-193). Dokumentai, liudijantys teismo siųstų procesinių dokumentų neįteikimą ieškovams, Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikti 2009 m. liepos 31 d. (t. 2, b. l. 204; t. 3, b. l. 1-2). Iš duomenų apie procesinių dokumentų neįteikimą matyti, kad Maskvos Nagato rajono teismas neįteikė atsakovo UAB „Kaiva“ apeliacinio skundo ir Lietuvos apeliacinio teismo pranešimo ieškovams, nes ieškovai neatvyko į teismo posėdį dėl šių dokumentų įteikimo, o Rusijos Federacijos teismo jiems siųsti laiškai apie minėtą posėdį tris kartus grąžinti teismui pasibaigus jų saugojimo laikui, t. y. ieškovai laiškų neatsiėmė (t. 3, b. l. 3-17). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinių dokumentų įteikimas užsienyje gyvenantiems ieškovams tapo neįmanomas, todėl atsižvelgiant į civilinio proceso įstatyme įtvirtintus koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus bei vadovaujantis CPK 121 straipsnyje numatyta byloje dalyvaujančio asmens pareiga ir šios pareigos nesilaikymo pasekmėmis, ieškovams siųsti paskutiniu teismui žinomu jų gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai laikytini įteiktais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.).

Ieškinys pareikštas dėl autoįvykio metu ieškovams padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir ieškovo N. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai šio sprendimo neskundžia. Byloje nėra ginčo nei dėl autoįvykio aplinkybių, nei dėl atsakovo UAB „Kaiva“ pareigos atlyginti žalą, todėl dėl to plačiau nepasisakytina. Byloje kilo ginčas tik dėl neturtinės žalos dydžio, todėl teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo ribų, analizuoja aplinkybes dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio pirmoji dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir/ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.250 straipsnio antrosios dalies nuostatas, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į autoįvykio metu ieškovėms padarytus kūno sužalojimus, sukėlusius joms didelį fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, taip pat į žalą padariusio asmens kaltę. Nors ieškovės prašė priteisti joms skirtingo dydžio neturtinę žalą, tačiau teismas priteisė vienodą – po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovių patirtas sužalojimų sunkumas neduoda pagrindo neturtinės žalos dydį vertinti skirtingai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, nediferencijavo kiekvienai ieškovei nustatytino žalos dydžio, neatsižvelgė į duomenų apie sužalojimų pasekmes nebuvimą bei į atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė M. P. , kuri dėl dubens kaulų abipusių lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, prašė priteisti 150 000 Lt, o solidaus amžiaus ieškovė V. P. , taip pat patyrusi sunkų sveikatos sutrikdymą dėl blužnies plyšimo, jai padarytą neturtinę žalą įvertino 80 000 Lt. Tokia ieškovių pozicija duoda pagrindą išvadai, kad ieškovių požiūriu dėl autoįvykyje patirtų sužalojimų jos patyrė skirtingo pobūdžio fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl kiekvienai ieškovei nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turėjo jį diferencijuoti. Pirmosios instancijos teismas atmetė turtinės žalos atlyginimo reikalavimus, kaip neįrodytus, motyvuodamas patikimų duomenų apie ieškovės M. P. darbinę veiklą ir prarastas darbines pajamas, apie jos vėlesnio gydymosi dėl patirtų sužalojimų išlaidas nebuvimu. Apie ieškovei M. P. padaryto sveikatos sužalojimo neigiamų padarinių išliekamumą galima spręsti iš Medicinos centro „Velst“ 2005-07-20 pažymos, kurioje nurodyta, kad yra išlikę 2004-11-01 patirtos traumos reiškiniai – iškrypęs dubuo, apriboti judesiai kairiajame klubo sąnaryje, sutrikusi eisena, susilpnėję dubens juostos raumenys, strėnų ir galvos skausmai (t. 1, b. l. 200, 203). Šiuo metu esančios sužalojimų ieškovėms pasekmės nėra žinomos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus neturi būti įvertintas. Byloje esantys atsakovo UAB „Kaiva“ 2006 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, darbuotojų sąrašas, 2006 ir 2007 metais sumokėtų mokesčių pažymos (t. 2, b. l. 117-120, 155) neleidžia spręsti apie atsakovo turtinės padėties sunkumus.

Išdėstytos aplinkybės ir formuojama teismų praktika tokio pobūdžio žalos atlyginimo bylose leidžia spręsti, kad yra pagrindas nustatyti diferencijuotą ir mažesnį, nei pripažino pirmosios instancijos teismas, ieškovėms atlygintinos neturtinės žalos dydį, priteisiant M. P. – 20 000 Lt, o V. P. – 10 000 Lt, kuris atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2005; 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-390/2007; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-405/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-215/2008 ir kt.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas neturtinės žalos atlyginimo dalyje keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.).

Atsakovas UAB „Kaiva“ tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo prašo išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, pagal kurio pirmąją dalį teismas turi teisę atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti galima tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, būtina nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Apeliacinės instancijos teismui pateikta atsakovo 2007 m. sumokėtų mokesčių pažyma šių išvadų nepaneigia. Duomenų, kad atsakovo turtinės padėtis yra ypač bloga ir kad ateityje ji pagerės, byloje nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ilgas žalos neatlyginimo ieškovėms laikas ir dar ilgesnio termino nustatymas pažeistų ieškovių teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju, priešingai nei teigia apeliantas, nėra svarbi ieškovų ieškinio nagrinėjimo teisme trukmė, o svarbus ilgas atsakovo prievolės neįvykdymo laikotarpis, kurį dar pratęsus, būtų neproporcingai pažeisti teisėti ieškovių interesai, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė mažesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuriam įvykdyti pagal pateiktus duomenis atsakovas neturės sunkumų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą.

Apeliaciniu skundu atsakovas nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo iš atsakovo ieškovėms priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Pakeitus teismo sprendimą, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, 96 straipsnio 1 dalį, pakeistinas iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio valstybei dydis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir žyminio mokesčio priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaiva“ ieškovės M. P. naudai 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų), ieškovės V. P. naudai 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 900 Lt (devynis šimtus litų) žyminį mokestį valstybei“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaiva“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmesti.

Teisėjos Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėDanutė Milašienė