Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-09-15 · Civilinė byla Nr. 2A-215/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2008-09-15
Bylos Nr.
2A-215/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
D. M., R.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-215/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2.; 44.5.2.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovų atstovui adv. R. N.,atsakovei A. K., jos atstovui adv. A. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-284-33/2007 pagal ieškovų D. M., R. B. ieškinį atsakovei A. K. dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. M. ir R. B. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės A.K. po 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog 2005-06-18 A. K. vairuojamas automobilis RENAULT CLIO išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su R.B. vairuojamu automobiliu MAZDA 6. Autoįvykio metu abiem ieškovams buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai (CK 6.270 str., CK 6.250 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.).

Ieškovų teigimu, D. M. įvairiose gydymo įstaigose dėl padarytų sužalojimų gydėsi nuo 2005-06-18 iki 2005-09-17, vėliau iki 2005-12-16 jai buvo taikomos reabilitacinės priemonės, o 2006-02-10 jai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas; ji ilgai kentėjusi ir tebekenčianti fizinius skausmus, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kuriuos patiria iki šiol, negalinti dirbti nei tiesioginio, nei kūrybinio darbo, sumažėjo jos bendravimo galimybės, susilpnėjo atmintis, išsivystė baimė vairuoti automobilį. R. B. dėl padarytų sužalojimų įvairiose gydymo įstaigose gydėsi nuo 2005-06-18 iki 2005-09-17, vėliau iki 2005-10-21 jam buvo taikomos reabilitacinės priemonės. Pakartotinai lūžus kojos girnelei, jis nuo 2005-12-26 iki 2006-01-13 gydėsi Klaipėdos miesto ligoninėje, po to iki 2006-03-10 pas bendrosios praktikos gydytoją, o nuo 2006-03-14 jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas; jis iškentė ir tebekenčia fizinius skausmus, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kurie tęsiasi iki šiol, sumažėjo jo bendravimo, tiesioginio ir kūrybinio darbo galimybės, nukentėjo ir jo kultūrinis bei lytinis gyvenimas, krito darbingumo ir produktyvumo rodikliai, tai jį slegia psichologiškai, nes jaučiasi neįgalus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. K. jo nepripažino, nurodydama, jog ieškovai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nes žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės, nėra ir kitų atsakomybę sąlygojančių sudėtinių dalių: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir atsiradusių pasekmių. Autoįvykis įvyko dėl jos automobilyje važiavusio I. A., kuris dėl patirtų traumų mirė, veiksmų bei didelio paties ieškovo A. B. neatsargumo. Kadangi autoįvykyje dalyvavo du padidinto pavojaus šaltiniai (automobiliai), turėtų būti taikomi bendrieji atsakomybės už padarytą žalą pagrindai, o ne CK 6.270 str. 1 d. nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė: iš atsakovės A. K. ieškovei D. M. 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 380 Lt advokato pagalbos išlaidų, ieškovui R. B. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir valstybei 1 676,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovų D. M. ir R.B. atsakovei A. K. po 1 115,10 Lt advokato pagalbos išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė (CK 6.245-6.250 str., 6.263 str., 6.270 str., CPK 178, 185 str.).

Nurodė, kad nagrinėjamos bylos bei prie jos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00267-05 medžiaga patvirtina, jog 2005-06-18 A. K., vairuodama automobilį RENAULT CLIO, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą bei susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu MAZDA 6, kurį vairavo R. B. Autoįvykio metu buvo sužaloti abu vairuotojai bei su jais važiavę keleiviai D. M. ir I. A., kuris nuo patirtų traumų ligoninėje mirė (baudž. b., b. l. 13-22). Specialisto išvadoje nurodyta, jog sužalojimų padarymo metu I. A. galėjo sėdėti automobilio RENAULT CLIO keleivio priekinėje sėdynėje, dešiniuoju šonu pasisukęs į jį traumuojantį automobilį (baudž. b., b. l. 36-38).

Teismo teigimu, D. M. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: abiejų rankų stipinkaulių skeveldriniai lūžimai, dešinės girnelės skeveldrinis lūžimas, poodinės kraujosruvos ir smulkūs odos nubrozdinimai, o R. B. buvo padaryti kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, dešinio inksto sumušimas, muštinė dešinio kelio sąnario žaizda ir atviras skeveldrinis girnelės lūžimas, odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos (baudž. b., l. 44-45, 66-67). Ieškovams padaryti sužalojimai specialisto traktuojami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Abu jie gydėsi Vš Į Klaipėdos ligoninėje nuo 2005-06-18 iki 2005-07-04, Palangos sveikatos priežiūros centro Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nuo 2005-07-04 iki 2005-08-19, o nuo 2005-08-19 iki 2005-09-24 – Palangos reabilitacinėje ligoninėje (baudž. b., l. 49, 51, 53). Autoįvykio metu buvo sužalota ir atsakovė A. K., kuri ilgą laiką gydėsi įvairiose gydymo įstaigose (baudž. b., b. l. 93). Dėl patirtų traumų ieškovas R. B. buvo nedarbingas nuo 2005-06-18 iki 2006-03-14 (1 t., b. l. 13-20), o nuo 2006-03-14 iki 2006-09-14 jam buvo pripažintas 50 proc. darbingumo praradimas (1 t., b. l. 40). Ieškovas pateikė teismui nedarbingumo pažymėjimo šakneles už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2007-06-08, tačiau jose nedarbingumo priežastimi nurodyta liga, bet nepateikti įrodymai apie jos pobūdį, todėl laikytina, jog susirgimas nėra susijęs su autoįvykio metu patirtomis traumomis; autoįvykio metu jis patyrė dešinės kojos traumą, o Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jis gydėsi kairio kelio sąnarį. D. M. buvo nedarbinga nuo 2005-06-18 iki 2006-02-10 (1 t., b. l. 45-52), nuo 2006-02-10 iki 2009-02-07 jai nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas (1 t., b. l. 70).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad UAB „If draudimas“ įvykdė įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiems D. M. ir R. B. 120 068,08 Lt žalą (susitarimas Nr. K/TC/1316), ir ieškovai yra gavę draudimo išmoką, įskaitant ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 117).

Teismo nuomone, pirminiais duomenimis, autoįvykis įvyko todėl, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 172 p. reikalavimus (baudž. b., l. 98); jai buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. (baudž. b., l. 77), bet nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę padarius šią veiką, ikiteisminis tyrimas prokuroro 2007-05-03 nutarimu buvo nutrauktas (baudž. b., b. l. 172-173). Teismo teigimu, po autoįvykio A. K., apklausta 2005-11-10 (baudž. b., l. 78-79), paaiškino, jog autoįvykį sukėlė netikėtai prieš automobilį atsiradęs paukštis bei keleivio I. A. veiksmai, staigiai pasukant vairą į dešinę, dėl to automobilis tapo nebesuvaldomas, tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į keleivio I. A. sužalojimų pobūdį bei specialisto išvadą, jog jis sėdėjo priekinėje sėdynėje dešiniuoju šonu pasisukęs ne į vairuotoją, o į traumuojantį automobilį, sunkiai įsivaizduojamas jo kontaktas su automobilio vairu. Juolab kad, atsakovės paaiškinimu, jis vairą pasukęs ne kairiąja, o dešine ranka. Neįrodžius I. A. kaltės, autoįvykio kaltininke laikytina atsakovė, o jos veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovų patirta tiek materialine, tiek ir neturtine žala (CK 6.245 str. – 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.), todėl ieškovų reikalavimas dėl jos priteisimo yra teisėtas. CK 6.270 str. nuostatos R. B. netaikytinos, nes žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos (CK 6.270 str. 5 d.). Skolininko kaltė preziumuojama, o atsakovė savo kaltės nenuginčijo (CK 6.248 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog ieškovei D. M., kuri nebuvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, taikytina CK 6.270 straipsnio nuostata, pagal kurią padidinto pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą visais atvejais atsako net ir be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, tačiau atsakovė neįrodinėjo šių aplinkybių ir byloje jos nėra nustatytos.

Teismo teigimu, iš byloje surinktų dokumentų išrašų (b. t. 1, l. 21-38, 53-69, 109, 124-125) matyti, jog abu ieškovai dėl autoįvykio patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 str. 1 d.). Atsakovė A. K. žalą nukentėjusiesiems padarė dėl neatsargumo, pati taip pat yra ne mažiau nukentėjusi, ieškovas R. B. pagal Teismo ekspertizės specialisto išvadą (b. t.1, l. 163-170) irgi nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Be to, teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgia į ieškovų riboto darbingumo trukmę (R. B. darbingumas buvo ribotas iki 2006-09-14, D. M. iki šiol 50 proc. tebėra nedarbinga), į ieškovams išmokėtą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (R. B. gavo 57 395,22 Lt, D. M. – 62 672,86 Lt, iš šios sumos abiem išmokėta 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės ieškovei D. M. 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 380 Lt advokato pagalbos išlaidų, ieškovui R. B. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o valstybės naudai priteista 1 676,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Savo skundą apeliantė motyvuoja tuo, kad:

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į CK 6.270 straipsnio pirmąją dalį, kadangi autoįvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos. Baudžiamojoje byloje Nr. 93-1-00267-05 nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovės A. K. atžvilgiu, 2006 m. liepos 25 d. nutarime konstatuojant, jog nenustatyta A. K. kaltė dėl autoįvykio; dėl kurio kaltas I. A.. Todėl teismas nepagrįstai taikė atsakovei civilinę atsakomybę. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas R. B. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas priteisė iš atsakovės nepagrįstai didelę pinigų sumą žalai atlyginti, kurios atsakovė neišgalėtų sumokėti (atsakovė neturi turto, gauna nedidelį uždarbį), be to, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pati buvo sužalota, ilgai gydėsi, o draudimo bendrovė ieškovams išmokėjo 146445,43 Lt, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą, tuo netinkamai taikydamas ir aiškindamas CK 1.5 straipsnį, 6.250 straipsnio antrąją dalį ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (2005-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005, 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai D. M. ir R. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, motyvuodami tuo, kad:

Apeliantė netinkamai aiškina nenugalimos jėgos sąvoką, nurodydama, kad nenugalima jėga laikytinas paukščio pasirodymas prieš automobilį. Be to, ieškovų nuomone, apeliantė sugalvojo paukščio atsiradimo versiją, taip pat nepagrįstai nurodė, jog dėl autoįvykio iš dalies kaltas ieškovas R. B., nes siekė išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje nustatomą neturtinės žalos dydį panašiose bylose. Atsakovė ieškovų neatsiprašė, nepadengė nė dalies padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, iš dalies patenkindamas ieškinį teismo sprendime nurodytais motyvais (CPK 178 str., 185 str., 263 str.).

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, jog neturtine žala tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatą, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo atlyginti didiesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, o šio straipsnio 5 dalis numato, kad didiesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais.

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, t. y. kai didesnio pavojaus šaltinių sąveikoje trečiajam asmeniui padaroma žala. Teismas motyvuotai nurodė, kad nenustačius I. A. kaltės, atsakovė yra atsakinga dėl žalos, padarytos ieškovams autoįvykio metu, nes atsakovės, nesuvaldžiusios vairuojamo automobilio ir išvažiavusios į priešingą eismo juostą bei susidūrusios su priešpriešiais važiavusiu ieškovo R. B. vairuojamu automobiliu, veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovų, kurie buvo sužaloti nurodyto autoįvykio metu, patirta tiek materialine, tiek ir neturtine žala (CK 6.245 str.– 6.250 str.). Teismas turėjo pagrindo ieškovės D. M., kuri nebuvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, atžvilgiu taikyti ir CK 6.270 str. 1 dalies nuostatą, nurodęs, jog byloje nenustatyta nei ieškovės D. M. tyčios, nei didelio neatsargumo, (kurių atsakovė ir neįrodinėjo), bei teisingai netaikė nurodytų nuostatų ieškovo R. B. atžvilgiu (CK 6.270 str. 5 d.), ir savo išvadą motyvavo sprendime. Teismas pagrįstai nurodė, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.), todėl ieškovų reikalavimas dėl jos priteisimo yra teisėtas.

Neturi pagrindo apeliantės argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog R. B. buvo neatidus, ar, kad ji taip pat nukentėjo autoįvykio metu.

Nustatydamas kiekvienam ieškovui priteistiną neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į jos pasekmes, į atsakovės kaltės pobūdį bei laipsnį, į ieškovams padarytos turtinės ir neturtinės žalos išmokėtą atlyginimą, kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tarp jų, kad atsakovė taip pat nukentėjo autoįvykio metu, o ieškovas R. B. irgi nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais ir padarė teisingas išvadas, kurias išsamiai motyvavo sprendime.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, kurių nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apeliantės papildomai pateiktų dokumentų duomenys.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 str.- 330 str.).

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos ieškovams atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, o valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str., 92 – 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 8 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės A. K. (a. k. duomenys neskelbtini) ieškovei D. M.(B.) 1500 Lt, R. B. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, o valstybei 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėAudronė Jarackaitė Marytė Mitkuvienė