- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-08
- Bylos Nr.
- 2-284-33/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Pesliakas
- Ieškovas
- D. M., R. B.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas J. Pesliakas, sekretoriaujant J. Aukštuolienei, dalyvaujant ieškovams D. M., R. B., ieškovų atstovui R. Noreikai, atsakovės atstovui G. Daugėlai, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. ir R. B. ieškinį A. K. dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškinio pareiškimu ieškovai prašo priteisti iš atsakovės po 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog 2005-06-18 A. K. vairuojamas automobilis RENAULT CLIO išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su R. B. vairuojamu automobiliu MAZDA 6. Autoįvykio metu abiem ieškovams buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
D. M. įvairiose gydymo įstaigose dėl padarytų sužalojimų gydėsi nuo 2005-06-18 iki 2005-09-17, vėliau iki 2005-12-16 jai buvo taikomos reabilitacinės priemonės sanatorijoje „Palangos linas“, o 2006-02-10 jai buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Ji ilgai kentėjusi ir tebekenčia fizinius skausmus, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kurie ją persekioja iki šiol, negalinti dirbti nei tiesioginio, nei kūrybinio darbo, sumažėjo jos bendravimo galimybės, susilpnėjo atmintis, išsivystė baimė vairuoti automobilį.
R. B. dėl padarytų sužalojimų įvairiose gydymo įstaigose gydėsi nuo 2005-06-18 iki 2005-09-17, vėliau iki 2005-10-21 jam buvo taikomos reabilitacinės priemonės sanatorijoje „Palangos linas“. Pakartotinai lūžus kojos girnelei vėl teko nuo 2005-12-26 iki 2006-01-13 gulėti Klaipėdos miesto ligoninėje bei iki 2006-03-10 lankytis pas bendrosios praktikos gydytoją. Nuo 2006-03-14 jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas. Jis taip pat iškentė ir tebekenčia fizinius skausmus, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, kurie jį persekioja iki šiol, sumažėjo jo bendravimo galimybės bei galimybė dirbti tiesioginį ir kūrybinį darbą, visa tai jį slegia psichologiškai, nes jaučiasi neįgalus. Nukentėjo taip pat ir jo kultūrinis bei lytinis gyvenimas, krito darbingumo ir produktyvumo rodikliai, pakito galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje, sumažėjo bendravimo su artimaisiais ir bendradarbiais galimybės.
Ieškovai ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.270 str. nustatyta padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareiga atlyginti padarytą žalą bei CK 6.250 str. 2 d. ir 6.283 str. 1 d. nuostatomis, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta asmens sveikatai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė A. K. jo nepripažįsta. Nurodo, jog ieškovų nurodytos teisės normos nesuteikia jiems pagrindo reikalauti, jog ji atlygintų jų patirtą neturtinę žalą, nes dėl jų atsiradimo nėra jos kaltės bei kitų atsakomybę sąlygojančių sudėtinių dalių: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir atsiradusių pasekmių. Autoįvykis įvyko dėl jos automobilyje važiavusio I. A., kuris dėl patirtų traumų mirė, veiksmų bei didelio paties ieškovo A. B. neatsargumo. Kadangi autoįvykyje dalyvavo du padidinto pavojaus šaltiniai (automobiliai), turėtų būti taikomi bendrieji atsakomybės už padarytą žalą pagrindai, o ne CK 6.270 str. 1 d. nuostatos.
Šalies argumentai
Ieškovė D. M. ieškinį palaiko ir prašo jį patenkinti. Paaiškina, kad autoįvykio detalių neprisimenanti, tik ligoninėje girdėjusi pripažįstant atsakovę, jog ji už vairo buvo užmigusi. Atsakovės versiją, jog I. A. jai sutrukdęs vairuoti automobilį, vertina kaip išgalvotą, siekiant išvengti atsakomybės. Dėl patirtų traumų ji du mėnesius buvo prikaustyta lovoje, vėliau – invalido vežimėlyje. Dabartiniu metu jai nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas, ateityje bus atliekamos ne tik rankos, bet ir kojos operacijos. Ją tebevargina nuolatinis skausmas, migrena bei nuovargis. Materialinę žalą jai atlygino draudimo kompanija, kad į bendrą išmokėtą sumą buvo įskaičiuota ir neturtinė žala, ji nebuvo informuota. Išvažiuodama ji buvo prisisegusi saugos diržus, kurie autoįvykio metu matyt atsisegė. Nors baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta atsakovės kaltė, įsitikinusi, jog dėl autoįvykio kalta A. K., kuri ir privalanti atlyginti jai padarytą neturtinę žalą.
Ieškovas R. B. taip pat ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškina, kad dėl autoįvykio jis pusę metų buvo nedarbingas, kelis kartus operuotas. Traumos pasekmes junta iki šiolei, negali bėgioti, sportuoti, sunku vaikščioti, skauda sąnarius, nuolat jaučiasi pavargęs. Draudimo kompanija bendrai jam ir D. M. išmokėjo 50 000 Lt draudimo išmoką, tačiau neturtinė žala liko neatlyginta. Kadangi pati atsakovė po autoįvykio prisipažino, jog buvo užmigusi, šis faktas įrodo jos kaltę dėl autoįvykio ir ji privalanti atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, o ji net neatsiprašė už tai, ką padarė.
Ieškovų atstovas R. N. jų reikalavimus palaiko. Paaiškina, jog su draudimo kompanija buvo sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodoma, jog į išmokos sumą įeina ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas, tačiau tai nereiškia, kad neturtinė žala buvo visiškai atlyginta. Šioje byloje kaltę paneigti turi pati atsakovė, o ji nepateikė jokių įrodymų, kad jai vairuoti sutrukdė paukštis ar kitas asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas G. D. ieškinio nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog byloje jo atstovaujamosios kaltė nėra įrodyta, taip pat nepateikti įrodymai dėl padarytos neturtinės žalos dydžio. Ieškovai sutiko su draudimo išmoka bei nepagrindė įrodymais savo reikalavimo dėl papildomos neturtinės žalos priteisimo. Tiesioginis autoįvykio kaltininkas buvo I. A., sėdėjęs A. K. vairuojamame automobilyje ir griebęs už vairo, tačiau jis jau yra miręs. Atsakovės atstovo nuomone, ieškinys privalėtų būti atmesta kaip neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.250 str., 6,263 str., 6.270 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Šios bylos bei prie jos pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00267-05 medžiaga nustatyta, jog 2005-06-18 A. K., vairuodama automobilį RENAULT CLIO, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo ir išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą bei susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu MAZDA 6, kurį vairavo R. B.. Autoįvykio metu buvo sužaloti abu vairuotojai bei su jais važiavę keleiviai D. M. ir I. A., kuris nuo patirtų traumų ligoninėje mirė ( b. b. l. 13-22). Specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimų padarymo metu I. A. galėjo sėdėti automobilio RENAULT CLIO keleivio priekinėje sėdynėje, dešiniuoju šonu pasisukęs į jį traumuojantį automobilį (b. b. l. 36-38). D. M. iš Šilalės ligoninės jau autoįvykio dieną buvo pervežta į Klaipėdos ligoninę ir paguldyta Reanimacijos skyriuje. Jai buvo padaryti šie kūno sužalojimai: abiejų rankų stipinkaulių skeveldriniai lūžimai, dešinės girnelės skeveldrinis lūžimas, poodinės kraujosruvos ir smulkūs odos nubrozdinimai (b. b. l. 44-45). R. B. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: kairės pusės IV, V, VI šonkaulių lūžiai, dešinio inksto sumušimas, muštinė dešinio kelio sąnario žaizda ir atviras skeveldrinis girnelės lūžimas, odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos (b. b. l. 66-67). Ieškovams padaryti sužalojimai specialisto traktuojami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Abu jie VšĮ Klaipėdos ligoninėje gydėsi nuo 2005-06-18 iki 2005-07-04, nuo 2005-07-04 iki 2005-08-19, jie gydymą tęsė Palangos sveikatos priežiūros centro Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, o nuo 2005-08-19 iki 2005-09-24 – Palangos reabilitacinėje ligoninėje (b.b. l. 49, 51, 53). Autoįvykio metu buvo sužalota ir atsakovė A. K., kuri ilgą laiką gydėsi įvairiose gydymo įstaigose (b.b. l. 93).
Dėl patirtų traumų ieškovas R. B. buvo nedarbingas nuo 2005-06-18 iki 2006-03-14 (c. b. l. 13-20), nuo 2006-03-14 iki 2006-09-14 jam buvo pripažintas 50 proc. darbingumo praradimas (c. b. l. 40). Ieškovas pateikė teismui nedarbingumo pažymėjimo šakneles už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2007-06-08, tačiau jose nedarbingumo priežastimi nurodyta liga bei nepateikti įrodymai apie jos pobūdį, todėl laikytina, jog susirgimas nėra susijęs su autoįvykio metu patirtomis traumomis. Autoįvykio metu jis patyrė dešinės kojos traumą, o Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jis gydėsi kairio kelio sąnarį.
D. M. buvo nedarbinga nuo 2005-06-18 iki 2006-02-10 (c. b.l. 45-52), nuo 2006-02-10 iki 2009-02-07 jai nustatytas 50 proc. darbingumo netekimas (b.l. 70, pažyma Nr. 0132446).
UAB „If draudimas“ šalių susitarimu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiems D. M. ir R. B. 120 068,08 Lt žalą, iš ko ji besusidėtų (susitarimas Nr. K/TC/1316). Šią draudimo išmoką, įskaitant ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovai yra gavę (b.l. 117).
Pirminiais duomenimis autoįvykis įvyko todėl, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 172 p. reikalavimus (b. b.l. 98) ir jai buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. (b.b.l. 77). Nesurinkus patikimų duomenų, jog automobilis tapo nevaldomas dėl A. K. veiksmų, t.y. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., ikiteisminis tyrimas Šilalės rajono apylinkės prokuroro 2007-05-03 nutarimu buvo nutrauktas (b.b.l. 172-173). Surinktų įrodymų (liudytojų E. B., J. V., A. J., V. P., A. B., R. Č., A. R., B. S., E. P.s, R. T., R. J., V. V., A. B. parodymais) buvo paneigta nukentėjusiųjų D. M. ir R. B. versija, jog A. K., vairuodama automobilį, užmigo.
Po autoįvykio A. K. pirmą kartą buvo apklausta tik 2005-11-10 (b.b.l. 78-79). Ji paaiškino, jog autoįvykį sukėlė netikėtai prieš automobilį atsiradęs paukštis bei keleivio I. A. veiksmai, staigiai pasukant vairą į dešinę, dėl to automobilis tapo nebesuvaldomas. Jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų atsakovė nei parengtinį tyrimą atlikusiems pareigūnams, nei teismui nepateikė. Atsižvelgiant į keleivio I. A. sužalojimų pobūdį bei specialisto išvadą, jog jis sėdėjo priekinėje sėdynėje dešiniuoju šonu pasisukęs ne į vairuotoją, o į traumuojantį automobilį, sunkiai įsivaizduojamas jo kontaktas su automobilio vairu. Juolab, jog atsakovės paaiškinimu jis vairą pasukęs ne kairiąja, o dešine ranka. Be to, daug anksčiau, t.y. 2005-07-19, apklaustas žuvusio I. A. tėvas tokių aplinkybių nenurodė, nors ir įtarė, kad kelyje kažkas pasimaišė (b.b.l. 40-41). Kadangi dėl sūnaus žūties jis A. K. jokių pretenzijų nereiškė, tikėtina, jog įvykio aplinkybės jam buvo žinomos. Neįrodžius I. A. kaltės, autoįvykio kaltininke laikytina atsakovė, nesuvaldžiusi automobilio ir išvažiavusi į priešingą eismo juostą bei susidūrusi su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Jos veiksmai turi priežastinį ryšį su ieškovų patirta tiek materialine, tiek ir neturtine žala (CK 6.245 str.–6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.), todėl ieškovų reikalavimas dėl jos priteisimo yra teisėtas. CK 6.270 str. nuostatos R. B. netaikytinos, nes žala atsirado dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos (CK 6.270 str. 5 d.). Skolininko kaltė preziumuojama, o atsakovė savo kaltės nenuginčijo (CK 6.248 str. 1 d.).
Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą atsiranda tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinių veiklos rezultatas. Veikla – didesnio pavojaus šaltinių dalyvavimas veikiant vienas kitą, kurio pasekmė – trečiajam asmeniui padaryta žala, todėl ieškovei D. M., kuri nebuvo padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, taikytina CK 6.270 str. įtvirtinta nuostata, jog padidinto pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą visais atvejais atsako net ir be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ieškovės D. M. tyčios ar didelio neatsargumo atsakovė neįrodinėjo ir šios aplinkybės byloje nėra nustatytos.
Neturtinės žalos samprata pateikiama CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, jog tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Iš byloje surinktų medicininių dokumentų išrašų (b.l. 21-38, 53-69, 109, 124-125) matyti, jog abu ieškovai dėl autoįvykio patyrė visus šiuos nemalonumus, o kai kuriuos patiria net iki šiol. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia, jog atsakovė A. K. žalą nukentėjusiesiems padarė dėl neatsargumo, pati taip pat yra ne mažiau nukentėjusi, ieškovas R. Bakas pagal Teismo ekspertizės specialisto išvadą (b. b.l. 163-170) irgi šioje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, į ieškovų riboto darbingumo trukmę (R. B. darbingumas buvo ribotas iki 2006-09-14, D. M. iki šiol 50 proc. tebėra nedarbinga), į ieškovams padarytos turtinės ir neturtinės žalos išmokėtą atlyginimą (R. B. gavo 57 395,22 Lt, D. M. – 62 672,86 Lt, iš šios sumos abiem išmokėta 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo). Vadovaudamasis anksčiau išvardytais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais mano, kad 35 000 Lt D. M. ir 20 000 Lt R. B. yra pakankamos sumos neturtinei žalai atlyginti, todėl jų ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, priteisiant jiems iš atsakovės A. K. nurodytas sumas (CPK 178, 185 str.).
Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumoms šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant iš atsakovės ieškovės D. M. naudai 1 380 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l. 160-161) bei valstybės naudai 1 650 Lt žyminio mokesčio ir 26,50 Lt pašto išlaidų. Iš ieškovų D. M. ir R. B. atsakovės naudai priteistina po 1 115,10 Lt (b.l. 167) advokato pagalbos išlaidų (CPK 88, 92-93, 96, 98 str.).
Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. K. D.i M. 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 380 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš A. K. R. B. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. K. valstybės naudai 1 676,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. M. ir R. B. A. K. po 1 115,10 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.