Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-405/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-09-25
Bylos Nr.: 2A-405/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė, Alė Bukavinienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus autobusai“, akcinės draudimo bendrovės ,,RESO Europa“
Trečiasis asmuo: V. G.
Ieškovas: R.
Advokatai: Adomas Kunčius

Kategorijos

44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-405/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.16, 44.5.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Adomui Kunčiui,atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus autobusai“ atstovei J. P.,atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,RESO Europa“ atstovei R. K.,trečiajam asmeniui V. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J., T. P. ir R. P. bei atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,RESO Europa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1212-29/2006 pagal ieškovų R. J., T. P. ir R. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus autobusai“ ir akcinei draudimo bendrovei ,,RESO Europa“, trečiasis asmuo V. G. , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. J., T. P. ir R. P. 2005 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Vilniaus autobusai“ ir ADB ,,RESO Europa“, kuriuo prašė priteisti ieškovei T. P. 6 347 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovams R. J. bei R. P. po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad 2003 m. gegužės 8 d. apie 21 val.15 min. Vilniuje, Olandų gatvėje, ,,Polocko“ autobusų sustojime, trečiajam asmeniui V. G. vairuojant atsakovui UAB ,,Vilniaus autobusai“ priklausantį autobusą, buvo pervažiuotas ir mirtinai sužalotas keleivis A. P. , kuris iškrito iš minėto autobuso ir pateko po galiniu ratu.

Trečiasis asmuo V. G. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio penktąją dalį, kaip asmuo, padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius sunkias pasekmes, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais, o baudžiamoji byla buvo nutraukta (Baudž. bylos Nr.10-1-1176-03 t. 3, b. l. 49-50). Šis nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteistojo V. G. pripažinimo kaltu, R. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, o kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. G. kaltu, tačiau atleidęs jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukęs baudžiamąją bylą, be pagrindo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė, jog jis pripažįstamas kaltu (Baudž. bylos Nr.10-1-1176-03 t. 3, b. l. 76-78.).

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad jie, pripažinus trečiąjį asmenį kaltu, įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą: ieškovė T. P. , kaip žuvusiojo žmona, turėjusi teisę į išlaikymą; ieškovė R. J. , kaip faktiškai nedirbanti žuvusiojo dukra, taip pat turėjusi teisę į išlaikymą; ieškovas R. P. , kaip pilnametis žuvusiojo sūnus, nepriklausomai nuo jo darbingumo. Neturtinės žalos dydis yra pasirinktas, atsižvelgiant į ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus, nepakeliamą skausmą dėl staigios ir netikėtos vyro ir tėvo mirties, į turėto pragyvenimo šaltinio praradimą, nuolatinį vienatvės jausmo atsiradimą, gyvenimo džiaugsmo netekimą.

Taip pat ieškovai prašė priteisti 6 347 Lt turėtą turtinę žalą, kurią sudaro: šarvojimo ir laidojimo išlaidos (1 391 Lt), kapo duobės sutvarkymas (50 Lt), vainikas (100 Lt), žvakės (18 Lt), gėlės prie karsto šarvojimo salėje (33 Lt), gedulingų pietų išlaidos (715 Lt), paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidos (4 040 Lt).

Ieškovai žalą prašė priteisti iš abiejų atsakovų, nurodydami, jog atsakovas ADB ,,RESO Europa“ pagal tarp atsakovų susiklosčiusius sutartinius santykius, neprisiėmė sau tokio dydžio prievolės atlyginti žalą asmeniui, kokia yra reikalaujama ieškinio pareiškimu.

Ieškovų nuomone, ieškinio senaties termino jie nepraleido, nes ieškinį pareiškė dar nagrinėjant baudžiamąją bylą. Be to, ieškovams nebuvo žinoma apie draudiminius sutartinius teisinius santykius tarp atsakovų ir jų turtinius įsipareigojimus vienas kitam (t. 2, b. l. 1-5).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ieškovų teisę gauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, bei nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Be to, nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ir didelis žuvusiojo neatsargumas, nes jis mirtino sužalojimo dieną buvo girtas ir rizikingai lipo iš autobuso tuo metu, kai buvo uždaromos durys. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl atsakovo ADB ,,RESO Europa“ civilinės atsakomybės, nes abu atsakovus siejo draudiminiai sutartiniai santykiai (t. 1, b. l. 20-27,84-88).

Šalies argumentai

Atsakovas ADB ,,RESO Europa“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į atsakovą ADB ,,RESO Europa“ dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti laikoma, jog ieškovai neišnaudojo galimybės pareikalauti žalos atlyginimo neteismine tvarka. Tai reiškia, kad atsakovas neturėjo galimybės pripažinti A. P. mirtį draudiminiu įvykiu. Be to, atsakovo nuomone, ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes į teismą kreipėsi tik po dviejų metų nuo A. P. sužalojimo.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovai neįrodė prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Atsakovas nurodė, kad su atsakovu UAB ,,Vilniaus autobusai“ jis sudarė draudimo sutartį, kurioje numatytas draudimo išmokos mažėjimo principas. Bendra draudimo suma – 100 000 Lt, bet atsakovas ADB ,,RESO Europa“ jau yra sumokėjęs atsakovui UAB ,,Vilniaus autobusai“ 20 000 Lt dydžio draudimo išmoką dėl kito draudiminio įvykio, todėl maksimali išieškotina suma iš atsakovo ADB ,,RESO Europa“ gali būti tik 80 000 Lt. Atsakovas taip pat teigė, jog jis neturi pareigos atlyginti žalą, nes pats nukentėjusysis buvo didžiai neatsargus, būdamas girtas, elgėsi neadekvačiai susiklosčiusiai situacijai (t. 1, b. l. 170-174).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakomybė dėl žalos atlyginimo, šiuo konkrečiu atveju, tenka padidinto pavojaus šaltinio savininkui, tai yra atsakovui UAB ,,Vilniaus autobusai“. Taip pat teigė, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo kriterijams, o turtinė žala gali būti atlyginta tik atsižvelgus į gautą laidojimo pašalpos sumą (t. 1, b. l. 17-18).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ADB „Reso Europa“ ieškovei T. P. 730,11 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovams R. J. ir R. P. po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat teismas priteisė ieškovams 600 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teismas sprendė, kad pareiga atlyginti žalą tenka atsakovui UAB „Vilniaus autobusai“, nes nusikaltimo padarymo metu trečiasis asmuo V. G. vairavo šiam atsakovui priklausančią transporto priemonę (CK 6.270 str. 1-2 d.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius dėl didelio nukentėjusiojo asmens neatsargumo, nurodydamas, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendyje buvo smulkiai išnagrinėtos aplinkybės bei įvertinti baudžiamosios bylos liudytojų parodymai, kurie leido teismui teisingai nustatyti paties įvykio mechanizmą, o būtent, kad A. P. išlipimo iš autobuso durų laipteliais proceso metu, trečiasis asmuo V. G. pradėjo uždarinėti autobuso duris, kurios prispaudė A. P. kojas, kas ir lėmė pastarojo griūtį po autobuso ratais. Teismas nurodė, kad būtent trečiojo asmens veiksmai, neįsitikinus, kad visi keleiviai saugiai išlipo iš autobuso ir jo važiavimas nesukels grėsmės, ir buvo pripažinti nusikalstamais, todėl, nors A. P. veiksmai ir buvo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įvertinti kaip rizikingi, tačiau bandymas išlipti iš autobuso, esant dar atidarytoms autobuso durims, negali būti pripažintas dideliu neatsargumu, kuris šalintų atsakovo UAB „Vilniaus autobusai“ civilinę atsakomybę.

Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Vilniaus autobusai“ buvo sudaręs sutartį Nr. F.2003/69 su ADB „Snoro garantas“ dėl draudimo paslaugų teikimo (t. 1, b. l. 31-34), vėliau atsakovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ buvo informuotas, kad visus įsipareigojimus pagal šią draudimo paslaugų teikimo sutartį Nr.F.2003/69 vykdys atsakovas ADB ,,RESO Europa“, nes taip buvo pervadinta ADB ,,Snoro garantas“ (t. 1, b. l. 30). Prie draudiminių įvykių sutarties šalys priskyrė įvykius, kurių pasėkoje tretieji asmenys pareiškė atsakovui UAB ,,Vilniaus autobusai“, kaip draudėjui, pretenzijas dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Asmens nuostoliais sutarties šalys sutarė pripažinti ir laidojimo išlaidas, Lietuvoje būtinas išlaidas nukentėjusiojo mirties atveju, atskaičiavus iš socialinio draudimo ir iš savivaldybių biudžetų mokamas specialiąsias bei kitas laidojimo pašalpas. Teismas taikė 2001 m. birželio 14 d. redakcijos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama bendra teismų praktiką, ir sprendė, kad numatyta 30 000 Lt draudimo suma asmeniui apima ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą draudimo sumos ribose. Dėl to teismas sprendė, kad atmetus atsakovų aptartą 30 000 Lt franšizės sumą bei atsakovo UAB ,,RESO Europa“ turėtas 20 000 Lt ankstesnes draudimo išmokas (t. 1, b. l. 31-44, 181), atsakovui ADB ,,RESO Europa“ tenka pareiga atlyginti ieškovams tiek turtinę, tiek neturtinę žalą 80 000 Lt sumoje.

Teismas atmetė atsakovo ADB „RESO Europa“ teiginius dėl ieškinio senaties terminų praleidimo, nurodydamas, kad pagal CK 1.130 straipsnio pirmąją dalį, ieškinio senaties terminas yra nutraukiamas, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovai neturėjo pareigos žinoti, jog trečiasis asmuo V. G. , kaip atsakovo UAB „Vilniaus autobusai“ darbuotojas, yra apdraustas atsakovo ADB „RESO Europa“, todėl savo teisę reikalauti žalos atlyginimo ieškovai turėjo galimybę realizuoti, reikšdami pretenzijas tiesiogiai trečiajam asmeniui, kas ir buvo padaryta ieškovei R. J. pateikus ieškinį baudžiamojoje byloje Nr.10-1-1176-03. Dėl to teismas konstatavo, jog ieškinys buvo pateikta 2004 m. vasario 4 d., tai yra neparėjus vienerių metų laikotarpiui nuo A. P. mirties, todėl ieškovai nepraleido CK 125 straipsnio septintosios dalies nustatyto termino. Be to, po ieškinio pateikimo ieškovams skaičiuotino ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta ir atnaujinta po Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtas.

Priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad dokumentais yra patvirtintos tik šarvojimo ir laidojimo išlaidos bei maisto produktų pirkimo išlaidos (t. 2, b. l. 49-50, baudž. bylos Nr.10-1-1176-03 t. 1, b. l. 90-93), todėl ieškovei priteisė 730,11 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad į priteistinos žalos dydį turi būti įskaitoma laidojimo pašalpa (CK 6.291 str.).

Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas sprendė, jog šios žalos priteisimo ieškovams įstatyminis pagrindas yra ir CK 6.250 straipsnio nuostatos, nes neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar dėl asmens gyvybės atėmimo, o šiuo konkrečiu atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgijo visi trys ieškovai, kaip žuvusio nukentėjusiojo A. P. šeimos nariai.

Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytos aplinkybės, jog ieškovų ir žuvusiojo tarpusavio santykiai būtų blogi, tačiau neturtinės žalos dydis, kurio ieškovai reikalauja priteisti kiekvieno iš jų naudai, iš esmės buvo pasirinktas tik bendru šeimos narių sutarimu, papildomai šio dydžio nemotyvuojant, ką pripažino patys ieškovai teismo posėdžio metu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog A. P. mirties metu visi ieškovai jau buvo sulaukę brandaus amžiaus, sukūrę savarankišką gyvenimą bei turintys susiformuotą aiškią pasaulėžiūrą, kas, teismo nuomone, leido ieškovams lengviau pakelti artimo žmogaus netektį. Dėl šios priežasties ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas priteisė ieškovams po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi bendra ieškovams priteista žala neviršijo 80 000 Lt sumos limito, teismas sprendė, kad pareiga atlyginti šioje civilinėje byloje turtinę ir neturtinę žalą tenka atsakovui ADB „RESO Europa“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai R. J., T. P. ir R. P. prašo minėtą teismo sprendimą pakeisti ir papildomai iš atsakovų priteisti ieškovei R. J. 4 956 Lt turtinės žalos atlyginimo ir visiems ieškovams po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 2 400 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismo atlygintinos žalos dydžio skaičiavimas yra visiškai nepagrįstas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovai dėl juos ištikusios nelaimės sukelto streso ir su laidotuvių organizavimu susijusių rūpesčių, neišsaugojo kasos čekio, įrodančio jų patirtas išlaidas, tačiau gedulingų pietų organizavimo faktas ir išlaidos turi būti nustatomos liudytojų parodymais, kurie nėra prieštaringi ir nėra pagrindo jų nevertinti. Ieškovų prašoma suma paminklo pastatymui yra pagrįsta ir atitinka rinkoje egzistuojančias tokių darbų ir reikmenų kainas. Ieškovai neturi pakankamai savo lėšų paminklo pastatymui, todėl prašo jas priteisti iš atsakovų. Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už kitus laidojimo reikmenis ir paslaugas (kapo ir duobės sutvarkymą, žvakes, gėles ir pan.), nes visi šie reikmenys ir paslaugos yra naudojami bet kuriose pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse, todėl jų atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Nurodytos prekės atitinka minimalų laidotuvių atributikos kiekį, o jų kaina neviršija vidutinio tokių daiktų brangumo.

2. Teismas priteisė neproporcingą, faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

3. Teismo priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų suma yra neproporcingai maža ir neatitinka ieškovų faktiškai turėtų, būtinų ir protingų išlaidų. Advokatas byloje parengė tris nemažos apimties procesinius dokumentus, atstovavo klientus dešimtyje teismo posėdžių, iš kurių šešiuose byla buvo nagrinėjama iš esmės. Dėl to ieškovams turėtų būti priteista 3 000 Lt suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą, o tik penktadalio priteisimas (600 Lt) yra nesąžiningas ieškovų atžvilgiu.

4. Ieškovai prašė žalą priteisti iš atsakovo draudiko ADB ,,RESO Europa“ draudimo sutarties ribose, o likusią neatlygintą žalos dalį priteisti iš atsakovo draudėjo UAB ,,Vilniaus autobusai“ (CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str., 6.263 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas ADB ,,RESO Europa“ prašo šį skundą atmesti, patenkinti jo apeliacinį skundą, panaikinti minėtą teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Nepagrįsti ieškovų reikalavimai padidinti priteistos turtinės žalos atlyginimą, nes ieškovai neįrodė prašomos priteisti šios žalos dydžio. Protingumo kriterijus nėra įrodymas, o turtinė žala turėtų būti įrodinėjama rašytiniais įrodymais. Ieškovai tokių įrodymų nepateikė. Be to, net jei būtų galima šios žalos dydį įrodinėti liudytojų parodymais, ieškovų nurodyti liudytojai nepagrindė jos dydžio – nė vienas iš liudytojų negalėjo pasakyti, kokia suma buvo sumokėta už gedulingus pietus. Dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų nebuvo pateikta jokių įrodymų.

2. Ieškovai neįrodė neturtinės žalos, todėl jų reikalavimas dėl šios žalos atlyginimo atmestinas. Ieškovai nenurodė, kokius jų argumentus ar įrodymus dėl neturtinės žalos dydžio teismas nepagrįstai atmetė.

3. Teismo sprendime neteisingai traktuojamas draudimo apsaugos pagal atsakovų sudarytas draudimo sutartis taikymas. Tarp atsakovų buvo sudarytos dvi sutartys: transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AFA 0086366 bei sausumos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. CA 0015015. Draudiko atsakomybė pagal kiekvieną šių sutarčių nustatoma skirtingai. Pagal abi šias sutartis draudikas neturi pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ADB ,,RESO Europa“ prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas pareiškus ieškinį nutrūksta tik tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodomi kaip atsakovai, todėl šis terminas buvo nutrauktas trečiojo asmens ir UAB ,,Vilniaus autobusai“ atžvilgiu, o ADB ,,RESO Europa“ atsakovu buvo patrauktas tik 2005 m. liepos 25 d., tai yra praėjus daugiau nei dvejiems metams po eismo įvykio. Nepagrįstas teismo teiginys apie ieškovų galimybę nežinoti apie autobuso vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, nes informacija apie automobilio valdytojo civilinę atsakomybę yra vieša.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad žuvusiojo neatsargumas neturėjo įtakos kilusiai nelaimei bei jos pasekmėms. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, ir ši aplinkybė turi būti laikoma prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

3. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimą. Nė vienas iš ieškovų neįrodė savo patirtos neturtinės žalos fakto ar dydžio. Be to, CK 6.284 straipsnio pirmoji dalis pateikia baigtinį asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašą, tačiau šiame sąraše pilnamečiai darbingi vaikai neminimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-431/2006).

4. Teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo ADB ,,RESO Europa“, nes pagal atsakovų sudarytas draudimo sutartis nėra pagrindo išmokėti draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Sutartimi draudimo kompanija įsipareigojo atlyginti tik turtinę asmeniui padarytą žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo ADB ,,RESO Europa“ apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes ieškovai nėra draudimo teisinių santykių dalyviai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio septintojoje dalyje nurodytą senaties termino išimtį ieškovų atžvilgiu.

2. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl žuvusiojo veiksmų įtakos nelaimei. Trečiojo asmens kaltė ir įvykio mechanizmas yra visiškai įrodyti, todėl nukentėjusiojo veiksmai negali būti pripažinti dideliu neatsargumu, šalinančiu atsakovo atsakomybę.

Atsiliepimas

3. Nepagrįsti apelianto argumentai neturtinės žalos atlyginimo klausimu. Ieškovų teisę į neturtinės žalos atlyginimą nusako CK 6.250 straipsnio antroji dalis, numatanti, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

4. Ieškovai palaiko savo poziciją, kad atsakovai atsako kaip solidarieji skolininkai, tačiau ieškovams nėra svarbus žalą atlyginsiantis atsakovas, todėl klausimo dėl žalos atlyginimo pareigos paskirstymo sprendimą ieškovai palieka teismo diskrecijai.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ prašo atmesti ieškovų skundą, atmesti atsakovo ADB ,,RESO Europa“ apeliacinį skundą dalyje dėl ieškinio senaties termino taikymo ir pareigos atlyginti žalą, pakeisti teismo sprendimą priimant naują sprendimą ir atmesti ieškovų R. J. ir R. P. reikalavimus bei sumažinti T. P. priteistos neturtinės žalos dydį. Prašymus grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Nepagrįsti atsakovo ADB ,,RESO Europa“ teiginiai dėl senaties termino praleidimo, nes draudimo santykiai susiklostė tik tarp atsakovų, o ne tarp ieškovų ir apelianto.

2. Nepagrįsti atsakovo ADB ,,RESO Europa“ teiginiai dėl šio atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą nebuvimo. Draudimo suma apima ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą draudimo sumos ribose, todėl šiose ribose draudikas privalo atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

3. Teismas pagrįstai priteisė ieškovams tik tas turėtas laidojimo išlaidas, kurios buvo patvirtintos rašytiniais įrodymais, atimdamas gautą laidojimo pašalpą.

4. Nepagrįsti ieškovų prašymai priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nes teismas apskritai neturėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo ieškovams R. J. bei R. P. , nes jie nepatenka į CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje pateiktą baigtinį asmenų, turinčių teisę gauti tokios žalos atlyginimą, sąrašą. Ieškovai neįrodė, kad jiems po vyro ir tėvo mirties pašlijo sveikata, pablogėjo santykiai su kaimynais, todėl priteista neturtinė žala turėtų būti sumažinta.

Ieškovų R. J. , T. P. ir R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo ADB ,,RESO Europa“ apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo ADB „RESO Europa“ teiginius dėl ieškinio senaties terminų praleidimo. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovai savo teisę reikalauti žalos atlyginimo turėjo galimybę realizuoti, reikšdami pretenzijas tiesiogiai trečiajam asmeniui, jo darbdaviui ir neturėjo pareigos žinoti, jog trečiasis asmuo V. G. , kaip atsakovo UAB „Vilniaus autobusai“ darbuotojas, yra apdraustas atsakovo ADB „RESO Europa“. Ieškinys buvo pateiktas 2004 m. vasario 4 d., tai yra neparėjus vienerių metų laikotarpiui nuo A. P. mirties, todėl ieškovai nepraleido CK 125 straipsnio septintosios dalies nustatyto termino.

Atmestini atsakovo ADB ,,RESO Europa“ argumentai, jog nagrinėjamu atveju minėtas terminas padavus ieškinį buvo nutrauktas tik trečiojo asmens ir UAB ,,Vilniaus autobusai“ atžvilgiu. Nors atsakovas teisingai nurodė, jog ieškinio senaties terminas pareiškus ieškinį nutrūksta tik tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodomi kaip atsakovai, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog ieškovų bei atsakovo ADB ,,RESO Europa“ nesiejo jokie teisiniai santykiai ir ieškovai neturėjo pareigos žinoti apie atsakovo UAB ,,Vilniaus autobusai“ sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, šios taisyklės pažodinis taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir ieškinio senaties termino paskirčiai. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistas teises, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistas teises. Šios išvados nepaneigia atsakovo teiginiai dėl informacijos apie automobilio valdytojo civilinę atsakomybę viešumo. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai aktyviai gynė savo teises – ieškinį pareiškė 2004 m. vasario 4 d., o aplinkybė, kad vėliau paaiškėjo atsakovo UAB ,,Vilniaus autobusai“ civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė, nepaneigia sąžiningo ir savalaikio ieškovų siekio ginti savo teises.

Be to, atsakovo ADB ,,RESO Europa“ argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo atmestini dar ir dėl to, jog šioje byloje ieškovų reikalavimai nėra kildinami iš draudimo teisinių santykių, o kyla iš delikto – žalos, padarytos nusikaltimu asmens gyvybei. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovų atžvilgiu neturi būti taikomas sutrumpintas CK 1.125 straipsnio septintojoje dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Ieškovai nėra draudimo teisinių santykių dalyviai, o pareiga pranešti apie patirtus draudiminius įvykius pagal atsakovų sudarytą draudimo sutartį, numatyta draudėjui, todėl ieškovai, nebūdami draudimo santykių dalyviais, neturėjo pareigos žinoti apie draudimo sutartis sudarytas tarp atsakovų.

Dėl žuvusiojo elgesio įtakos nelaimingam atsitikimui.

Atsakovas ADB ,,RESO Europa“, ginčydamas teismo sprendimo pagrįstumą, nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, ši aplinkybė, atsakovo nuomone, turi būti laikoma prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), todėl teismas privalėjo atsižvelgti į žuvusiojo veiksmus. Atsakovas teigė, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes nukentėjusysis buvo labai neblaivus, negalėjo vertinti bei suvokti savo veiksmų teisingumo, tikslingumo bei elgtis kaip protingas autobuso keleivis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2003).

Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo ADB ,,RESO Europa“ teiginius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendyje buvo smulkiai išnagrinėtos aplinkybės bei įvertinti baudžiamosios bylos liudytojų parodymai, kurie leido teismui teisingai nustatyti paties įvykio mechanizmą, o būtent tai, kad nukentėjusiajam lipant iš autobuso, trečiasis asmuo V. G. pradėjo uždarinėti autobuso duris, kurios prispaudė A. P. kojas, kas ir lėmė pastarojo griūtį po autobuso ratais. Teismas nurodė, kad būtent trečiojo asmens veiksmai, tai yra pradėjimas važiuoti neįsitikinus, kad visi keleiviai saugiai išlipo iš autobuso ir jo važiavimas nesukels grėsmės, buvo pripažinti nusikalstamais, o trečiasis asmuo nematė nukentėjusiojo prieš įvykį, nors turėjo realią galimybę jį matyti. Nors A. P. veiksmai ir buvo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įvertinti kaip rizikingi, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos rizikingus veiksmus nepripažino dideliu neatsargumu, kuris šalintų atsakovo UAB „Vilniaus autobusai“ civilinę atsakomybę (CK 6.270 str. 1 d.). Trečiasis asmuo V. G., būdamas autobuso vairuotoju, turėjo pareigą elgtis taip, kad keleiviams ir kitiems eismo dalyviams nekiltų pavojus, pradėti važiuoti tik įsitikinus, jog visi keleiviai saugiai išlipo/įlipo. Jei jis būtų vykdęs šią savo pareigą, nelaimė nebūtų atsitikusi, nepriklausomai nuo to, koks buvo nukentėjusiojo elgesys. Autobuso vairuotojui, valdančiam padidinto pavojaus šaltinį, priskiriama sugriežtinta atsargaus bei atsakingo elgesio pareiga. Taigi tarp nukentėjusio asmens rizikingo elgesio ir įvykusios nelaimės nėra tokio priežastinio ryšio, kuris būtų reikšmingas nagrinėjamu atveju (CK 6.247 str.).

Atsakovo ADB ,,RESO Europa“ apeliaciniame skunde pateikti argumentai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, ir ši aplinkybė turi būti laikoma prejudiciniu faktu, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos. Kaip minėta, nukentėjusiojo asmens elgesys buvo rizikingas, tačiau visos įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ši įtaka, kaip minėta, nebuvo tokia reikšminga, kad duotų pagrindą taikyti CK 6.282 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, kaip tai teigia apeliantas. Aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendį ir panaikino nuosprendžio dalį dėl trečiojo asmens pripažinimo kaltu, neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas, nes, kaip matyti iš minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, jog trečiasis asmuo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio penktąją dalį ir jo kaltė įrodyta (baudžiamosios bylos t. 3, b. l. 77). Taigi aplinkybė, kad trečiasis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nereiškia, jog sprendžiant nagrinėjamą ginčą turėtų būti taikomos CK 6.282 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, nes civilinės atsakomybės kilimo sąlygos yra daug platesnės, nei baudžiamosios atsakomybės.

Dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo ADB ,,RESO Europa“ teigimu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovai neįrodė savo patirtos neturtinės žalos fakto ar dydžio, be to, turėjo būti taikoma CK 6.284 straipsnio pirmoji dalis, kuri pateikia baigtinį asmenų, turinčių teisę į žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą, o pilnamečiai darbingi vaikai šiame sąraše neminimi.

Teisėjų kolegija atmesta šiuos atsakovo argumentus. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir jeigu tokios žalos atlyginimas numatytas įstatyme, tai jos fakto ieškovas neturi įrodyti. Tokiu atveju neturtinės žalos faktas preziumuojamas, todėl ieškovas turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

Nagrinėjamu atveju tretysis asmuo V. G. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio penktąją dalį, kaip asmuo, padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius sunkias pasekmes. Aplinkybę, kad trečiasis asmuo kaltu pripažintas pagrįstai, patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Taigi žala ieškovams buvo padaryta nusikaltimu, taip pat padaryta žala susijusi su asmens gyvybės atėmimu, o pagal CK 6.250 straipsnio antrąją dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl to šiuo atveju neturtinė žala ieškovams, netekus vyro bei tėvo, turi būti atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žuvusysis išlaikė ieškovus, neatsižvelgiant į ieškovų amžių ar savarankiškumą.

Dėl atsakovo ADB ,,RESO Europa“ pareigos atlyginti ieškovams turėtą neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp atsakovų sudarytoje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatyta 30 000 Lt draudimo suma asmeniui apima ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą draudimo sumos ribose, todėl, teismo nuomone, atmetus atsakovų aptartą 30 000 Lt franšizės sumą bei atsakovo UAB ,,RESO Europa“ turėtas 20 000 Lt ankstesnes draudimo išmokas, atsakovui ADB ,,RESO Europa“ tenka pareiga atlyginti ieškovams tiek turtinę, tiek neturtinę žalą 80 000 Lt sumoje.

Atsakovas ADB ,,RESO Europa“ su šia teismo išvada nesutiko. Nurodė, kad pagal atsakovų sudarytas draudimo sutartis, nėra pagrindo išmokėti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, nes draudimo kompanija įsipareigojo atlyginti kaltais draudėjo veiksmais padarytą žalą asmeniui ir žalą turtui, o ne neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus. Kaip žinoma, pagal CK 6.987 straipsnį bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio pirmąją dalį, už atsakovo UAB ,,Vilniaus autobusai“ darbuotojo veiksmais ieškovams padarytą žalą autoįvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, yra atsakingas, neviršijant draudimo sutartyje numatytų sumų, draudikas atsakovas ADB ,,RESO Europa“. Atsakovo nuomone, jis įsipareigojo atlyginti kaltais draudėjo veiksmais padarytą žalą turtui ir žalą asmeniui, kuri, atsakovo nuomone, neapima neturtinės žalos.

Civilinės atsakomybės draudimo santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Jo taikymo praktika dėl išmokos asmeniui išmokėjimo buvo nevienoda, tačiau diskusijos tuo klausimu buvo užbaigtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-115/2006, kurioje suformuota 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo taikymo praktikos taisyklė, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojama atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ir nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę, kurios dydis ribojamas maksimalia sutartyje nustatyta draudimo asmeniui suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl minėtos normos taikymo, yra ne kartą pasisakęs, kad draudimo suma asmeniui apima ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimą draudimo sumos ribose (civilinės bylos Nr. 3K-3-482/2005; Nr. 3K-3-509/2005, Nr. 3K-3-634/2005). Žalą asmeniui minėto įstatymo prasme, sudaro tiek turtinė, tiek neturtinė žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo (Įstatymo 2 str. 18 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4820/2005, 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006).

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo ADB ,,RESO Europa“ įsipareigojimas atlyginti kaltais draudėjo veiksmais padarytą žalą turtui ir žalą asmeniui, apima ir neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovai R. J. , T. P. ir R. P. prašė priteisti jiems po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė kiekvienam ieškovui po 10 000 Lt minėtos žalos atlyginimo. Tokį savo sprendimą teismas grindė nurodydamas, kad neturtinės žalos dydis, kurio ieškovai reikalauja priteisti kiekvieno iš jų naudai, iš esmės buvo pasirinktas tik bendru šeimos narių sutarimu, papildomai šio dydžio nemotyvuojant. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog A. P. mirties metu visi ieškovai jau buvo sulaukę brandaus amžiaus, sukūrę savarankišką gyvenimą bei turintys susiformuotą aiškią pasaulėžiūrą, kas, teismo nuomone, leido ieškovams lengviau pakelti artimo žmogaus netektį.

Ieškovai apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutiko. Nurodė, kad teismas priteisė neproporcingą, faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Vyro ir tėvo mirtis ieškovams buvo netikėta, beprasmė ir vienodai skaudi, nepriklausomai nuo ieškovų amžiaus. Be to, ieškovų nuomone, atsakovams prašoma priteisti suma yra nedidelė ir jos sumokėjimas nežymiai įtakos jų veiklą bei neturės jiems neigiamų padarinių. Taip pat ieškovai nurodė, jog turėjo būti įvertintas atsakovų elgesys - nei tretysis asmuo, nei atsakovas UAB ,,Vilniaus autobusai“ po atsitikusios nelaimės neatsiprašė žuvusiojo šeimos, neišreiškė užuojautos, nepasiūlė savo pagalbos.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Svarbu turėti galvoje, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju nustatydama neturtinės žalos dydį, įvertina minėtas neturtinės žalos atlyginimo ypatybes ir pažymi, jog siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str. CPK 3 str.), sprendžiant šį klausimą atsižvelgia į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, o žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų, tų kategorijų bylose. Konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, inter alia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti atitinkamos jurisprudencijos tęstinumą, kad teismų praktika būtų koreguojama tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas visais atvejais būtų deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, įvertinusi šioje nutartyje anksčiau minėtas nelaimingo įvykio aplinkybes bei pasekmes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką atitinka 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2005, 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005, 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005, 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005, 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-323/2006, 2006 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-180/2006).

Dėl priteistinos turtinės žalos dydžio.

Ieškovai prašė priteisti ieškovei T. P. 6 347 Lt turėtą turtinę žalą, nurodydami, jog šią žalą sudaro: šarvojimo ir laidojimo išlaidos (1 391 Lt), kapo duobės sutvarkymas (50 Lt), vainikas (100 Lt), žvakės (18 Lt), gėlės prie karsto šarvojimo salėje (33 Lt), gedulingų pietų išlaidos (715 Lt), paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidos (4 040 Lt).

Teismas ieškovei priteisė 730,11 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad ieškovai dokumentais patvirtino tik šarvojimo ir laidojimo išlaidas bei maisto produktų pirkimo išlaidos, be to, į priteistinos žalos dydį turi būti įskaitoma laidojimo pašalpa (CK 6.291 str.).

Ieškovai su tokia teismo išvada nesutiko. Nurodė, jog teismo nurodytas atlygintinos turtinės žalos dydžio skaičiavimas yra nepagrįstas, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Nurodė, kad dėl juos ištikusios nelaimės sukelto streso ir su laidotuvių organizavimu susijusių rūpesčių, neišsaugojo kasos čekio, įrodančio jų patirtas išlaidas, tačiau gedulingų pietų organizavimo faktas ir išlaidos turi būti nustatomos liudytojų parodymais. Taip pat nurodė, jog suma paminklo pastatymui yra pagrįsta ir atitinka rinkoje egzistuojančias tokių darbų ir reikmenų kainas, tačiau ieškovai neturi pakankamai savo lėšų paminklo pastatymui, todėl prašo jas priteisti iš atsakovų. Ieškovai taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už kitus laidojimo reikmenis ir paslaugas (kapo ir duobės sutvarkymą, žvakes, gėles ir pan.), nes visi šie reikmenys ir paslaugos yra naudojami bet kuriose pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse, todėl jų atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Nurodytos prekės atitinka minimalų laidotuvių atributikos kiekį, o jų kaina neviršija vidutinio tokių daiktų brangumo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, turi būti atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų, ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Tačiau sprendžiant šį klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ypač tokiu atveju, kai tai susiję su artimo žmogaus netektimi bei jo laidojimo išlaidomis, negali būti pamiršti bendrieji teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Žmogiškai suprantamas ieškovų teiginys, jog skaudžios netekties valandą, dėl streso bei su laidotuvių organizavimu susijusių rūpesčių, jie galėjo neišsaugoti kai kurių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas. Tokiu atveju prašoma priteisti suma privalo būti įvertinta palyginant ją su paprastai atlyginamomis turėtomis laidojimo bei kapo sutvarkymo išlaidomis, atsižvelgiant į teismų praktiką nustatant tokių priteistinų išlaidų dydį. Teisėjų kolegija taip pat laiko galimu spęsti klausimą dėl antkapinio paminklo pastatymo išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgdama į tai, jog tokių išlaidų tikimybė yra visiškai reali bei į ieškovų paaiškinimus, kad jie neturi lėšų užmokėti už paminklo pagaminimą ir tikisi tai padaryti priteisus jiems galimas turėti išlaidas.

Kaip minėta, ieškovai nurodė, kad jiems padaryta 6 347 Lt turtinė žala, kurią sudaro šarvojimo ir laidojimo išlaidos (1 391 Lt), kapo duobės sutvarkymas (50 Lt), vainikas (100 Lt), žvakės (18 Lt), gėlės prie karsto šarvojimo salėje (33 Lt), gedulingų pietų išlaidos (715 Lt), paminklo pagaminimo ir pastatymo išlaidos (4 040 Lt). Atsižvelgdama į minėtus teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei į bendrą pragyvenimo lygį, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų prašoma priteisti 6 347 Lt išlaidos yra būtinos, įprastos bei vidutinės, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų (CPK 185 str.).

Kaip teisingai nurodė ieškovai apeliaciniame skunde, visi jų nurodyti laidojimo reikmenys bei paslaugos (gedulingi pietūs, kapo ir duobės sutvarkymas, žvakės, gėlės ir pan.), yra naudojami bet kuriose pagal krikščioniškas apeigas organizuojamose laidotuvėse, atitinka minimalų laidotuvių atributikos kiekį, o jų kaina neviršija vidutinio tokių daiktų brangumo. Tokią išvadą patvirtina ir susiklosčiusi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2002, 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-847/2001, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291/2005). Atsakovo ADB ,,RESO Europa“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad ieškovai neįrodė prašomos priteisti šios žalos dydžio, o protingumo kriterijus nėra įrodymas, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos (CPK 185 str.).

Kaip matyti iš šio atsakovo atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą, tarp šalių nėra ginčo dėl fakto, jog gedulingi pietūs buvo surengti (t. 3, b. l. 13). Tokiu atveju, nesant ginčo dėl paties pietų buvimo fakto bei atsižvelgiant į minėtą žmogiškąjį faktorių netekus artimo žmogaus, turi būti priteisiama vidutiniška, protinga išlaidų už minėtus pietus suma (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams turi būti atlyginama visa jų nurodyta 6 347 Lt turėta turtinė žala. Tačiau, pagal CK 6.291 straipsnio nuostatas, ieškovams išmokėta laidojimo pašalpa turi būti įskaitoma į laidojimo išlaidas. Kaip matyti iš byloje esančios laidojimo paslaugų kompanijos ,,Lakrima“ pažymos, ieškovams suteiktos šarvojimo ir laidojimo reikmenų bei paslaugų išlaidos buvo 1 391 Lt, kaip ir nurodė ieškovai, tačiau taip pat buvo gauta vienkartinė 750 Lt dydžio mirties pašalpa , išmokėta ieškovei T. P. (t. 2, b. l. 48, 49). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas išmokėtos pašalpos dydžiu, tai yra iki 5 597 Lt (6 347 Lt – 750 Lt).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškovų reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, priteisinat ieškovei T. P. 5 597 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Dėl advokato išlaidų priteisimo ieškovams.

Ieškovai, pateikdami ieškinį, prašė priteisti jiems 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė jiems 600 Lt minėtų išlaidų, nurodydamas, jog ieškovams bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašė priteisti jiems 3 000 Lt advokato pagalbai turėtų išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Nurodė, kad teismo priteista 600 Lt atstovavimo išlaidų suma yra neproporcingai maža ir neatitinka ieškovų faktiškai turėtų, būtinų ir protingų išlaidų, nes advokatas byloje parengė tris nemažos apimties procesinius dokumentus, atstovavo klientus dešimtyje teismo posėdžių, iš kurių šešiuose byla buvo nagrinėjama iš esmės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl išlaidų, kurias turėjo ieškovai, sumokėję už advokato pagalbą, atlyginimo, būtina atsižvelgti į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, advokato darbo apimtį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CPK 3 str. 1 d.). Tuo remiantis teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų prašoma priteisti 3 000 Lt suma minėtoms išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir turėtų būti priteista ieškovams ieškinio visiško patenkinimo atveju (CPK 93, 98 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys iš esmės yra patenkinamas – yra pripažinta, jog ieškovai turi pagrindą reikalauti žalos atlyginimo ir iš dalies šie reikalavimai yra patenkinti: priteistas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas. Skiriasi tik priteisiamos neturtinės žalos dydis. Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovų advokato darbo apimtimi bei krūviu šioje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų prašymas dėl 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti priteisimo turi būti patenkintas (CPK 185 str.). Toks advokato pagalbos atlyginimo dydis atitinka minėtas rekomendacijas, teisingumo bei protingumo principus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisinat iš atsakovų ieškovams 3 000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 88, 93 straipsniais, priteisia iš atsakovo ADB ,,RESO Europa“ valstybei 12,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 19).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,RESO Europa“ (į. k. 1007372) apeliacinį skundą atmesti.

Ieškovų R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „RESO Europa“ ieškovei T. P. priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 5 597 Lt (penki tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt septyni litai).

Padidinti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „RESO Europa“ ieškovei T. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų).

Padidinti iš atsakovo ADB „RESO Europa“ ieškovei R. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų).

Padidinti iš atsakovo ADB „RESO Europa“ ieškovui R. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų).

Padidinti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „RESO Europa“ ieškovams R. J. , T. P. ir R. P. priteistą išlaidų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginimą iki 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų).

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės draudimo bendrovės „RESO Europa“ 12,80 Lt (dvylika litų 80 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėVigintas Višinskis