Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir B. R. , atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-413-259/2006 pagal ieškovų A. R. ir B. R. ieškinį atsakovams M. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakovo AB „Lietuvos draudimas" apeliacinio skundo argumentų faktinio ir teisinio vertinimo

Privalomojo draudimo įstatyme nustatyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos esmė yra ta, kad esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs asmuo – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliui) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui. Tokiu būdu yra užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2005 ir kt.).

Draudiko pareigą nukentėjusiam asmeniui atlyginti žalą nustato atitinkamos rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo taisyklės. 2001 m. birželio 14 d. Privalomojo draudimo įstatyme Nr. IX-378 žalos, padarytos asmeniui autoavarijos metu, sąvokos turinys neatskleistas, todėl nebuvo pakankamai aišku, ar žala asmeniui apima turtinę ir neturtinę rūšis, ar tik vieną jų. Privalomojo draudimo statymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo numatyta, kad žala asmeniui nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, taigi, pateikta nuoroda į bendrųjų teisės normų šiuo klausimu taikymą. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį, su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant šiuos klausimus būtina remtis Civilinio kodekso nuostatomis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo arba asmens gyvybės atėmimo atvejais. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo arba asmens gyvybės atėmimo pasekmė. Jokiais įrodymais nepaneigtas atsakovo M. K. teiginys, kad 2003 m. kovo 13 d. jo su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje (draudimo polisas – b. l. 58) nebuvo išskirtos rūšys žalos, kurią draudikas įsipareigoja atlyginti pagal šią sutartį nukentėjusiam dėl autoavarijos asmeniui. Tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Būtent tokią teisinę nuostatą paskutiniuoju metu suformavo kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006, „Teismų praktika“ Nr. 25, p. 31-36).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atmeta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo motyvus, kuriais remiantis apeliuojama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias civilinę atsakomybę už padarytą neturtinę žalą, taip pat civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė procesinių teisės pažeidimų, nes nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovų prašymą prie šios civilinės bylos prijungti kitą civilinę bylą dėl to paties įvykio. Procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Remiantis šia įstatymo nuostata minėta apeliacinio skundo dalis atmetama.

Dėl ieškovų B. R. ir A. R. apeliacinio skundo argumentų faktinio ir teisinio vertinimo.

Bendrieji požymiai, kuo gali pasireikšti neturtinė žala, apibrėžti CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, o bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti to paties straipsnio 2 dalyje. Fiziniam asmeniui neturtinė žala gali būti padaroma ne tik fizinio, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kančiomis ir išgyvenimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „/..../Neturtinės žalos dydis turi būti nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli/..../“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2006, „Teismų praktika“ Nr. 24, p. 68-79).

Gyvybės netekusio asmens artimiesiems gali būti padaryta rimta neturtinė žala, didžiulis neigiamas poveikis. Artimo žmogaus netektis ypatingai neigiamai gali paveikti tuos asmenis, kuriuos su gyvybės netekusiuoju siejo ypač glaudūs fiziniai, emociniai, dvasiniai tarpusavio ryšiai – vaikus, tėvus, sutuoktinį. Ar tokie ryšiai iš tikrųjų buvo, sprendžiama kiekvienu atveju įvertinant konkrečias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra įvertinta, kad ieškovus ir jų vaikus siejo glaudūs dvasiniai santykiai, normalus, gražus tarpusavio bendravimas. Atsižvelgus į šią aplinkybę darytina išvada, kad dėl abiejų vaikų netekties ieškovai patyrė ypatingai didelį dvasinį skausmą. Netikėta abiejų vaikų žūtis, įvykusi tuo pačiu momentu, neabejotinai sukėlė ieškovams ypač didelį dvasinį sukrėtimą, stiprius neigiamus išgyvenimus. Visiškai įtikėtina, kad po tokios baisios nelaimės ieškovai prarado tolesnio gyvenimo džiaugsmą, jų būtį apėmė neviltis, praradimo kartėlis, stiprus emocinis disbalansas. Tokio laipsnio ir masto praradimai sudarė sąlygas labai sunkioms žalingoms pasekmėms atsirasti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, kad be pergyvenimų dėl vaikų žūties fakto, prie neturtinės žalos atsiradimo prisidėjo ir jų išgyvenimai bei susirūpinimas dėl šio fakto būsimų pasekmių – baimė ir nerimas senatvėje likti vienišiems, nebesulaukti artimųjų pagalbos, nebesitikėti materialinės ir dvasinės paramos. Netikėta vaikų žūtis ieškovams padarė didelę neturtinę žalą, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 6000 Lt suma abiem ieškovams sudarytų realų nuostolių dydį, kurio ribose atlygintina ši žala. Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg mažas, todėl iš esmės neteisingas, nes įvertinus žalos ieškovams mastą ir pasekmes, toks atlyginimas neatitinka sąžiningo praradimų kompensavimo principo, nėra pasiekiamas tikslas suteikti teisingą moralinę satisfakciją.

Kita vertus, ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis – 110 000 Lt yra nepagrįstai didelis. Vertindamas ieškovų prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinei žalai atsirasti turėjo įtaką vieno iš žuvusiųjų N. R. rizikingas ir neatsakingas motociklo vairavimas, aiškiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos teismų praktikoje bei teisės doktrinoje dideliu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004, „Teismų praktika“ Nr. 23, p. 33-42). Motociklo vairavimas miesto gatvėje žymiai viršijant leistiną toje vietoje važiavimo greitį, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip didelis neatsargumas, nes dėl tos priežasties motociklo vairuotojas neteko techninės galimybės suvaldyti transporto priemonę ir išvengti susidūrimo su atsakovo M. K. vairuojamu automobiliu. Neatsargūs žuvusiojo N. R. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoavarijos kilimu, o tuo pačiu ir su žalos atsiradimu. Ši aplinkybė nustatyta prie civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-297-03 ir ji yra reikšminga sprendžiant neturtinės žalos ieškovams atlyginimo dydžio klausimą.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. M. K. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, o tuo pačiu ir žalos padarymo, pasireiškė neatsargumu. Žala atsirado dėl M. K. neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vertino ieškovų ir atsakovo M. K. turtinę padėtį. Teismas akcentavo tą aplinkybę, kad ieškovų reiškiama reikalavimo suma sudarytų atsakovo M. K. pajamų, kurias sudaro tik senatvės pensija, sumą, gautiną per dvidešimt metų. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau jis negali būti lemiamu, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą arba atėmus gyvybę, yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose: 2003 m. kovo 26 d. Nr. 3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3K-3-511/2004; 2005 m. balandžio 18 d. Nr. 3K-7-255/2005). Kaip jau minėta, dėl dviejų vaikų gyvybės atėmimo ieškovai patyrė didžiulės netekties skausmą, išgyveno siaubingą ir negrįžtamą praradimą, kurio pasekmės ieškovus veiks ir ateityje. Nustatant atlygintinos žalos dydį atsakovo M. K. turtinės padėties vertinimo aspektu, reikšminga laikytina ir ta ieškovų nurodyta aplinkybė, kad atsakovas M. K. tuoj po žalos autoavarijoje padarymo neatlygintinai perleido nuosavybės teise turėtą didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas M. K. aiškino, kad perleisti turtą jis rengėsi dar iki autoavarijos, kurioje žuvo ieškovų vaikai. Teisėjų kolegijos nuomone, būdamas kaltas dėl autoavarijos ir jos pasekmių, objektyviai galėdamas numatyti, kad jo atžvilgiu gali būti pareikšti reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo, elgdamasis sąžiningai, atsakovas galėjo susilaikyti nuo veiksmų, dėl kurių jo turtinė padėtis tapo iš esmės blogesnė. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovo dabartinės turtinės padėties lygis negali būti laikomas vienu iš esminių kriterijų nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir išvardintais kriterijais, reikšmingais sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio šioje civilinėje byloje nustatymo, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bus teisinga, protinga ir sąžininga priteisti ieškovams lygiomis dalimis 40 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą (po 20 000 Lt kiekvienam ieškovui).

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina ta neturtinės žalos atlyginimo dalis, kuri neviršytų M. K. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje numatytos draudimo išmokos už padarytą žalą asmeniui. Ši išmoka sudaro 30 000 Lt (b. l. 58). Byloje nustatyta, kad dėl autoavarijoje padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ jau yra išmokėjęs 17 987,63 Lt draudimo išmoką už žalą asmeniui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų apeliaciniame skunde išsakytu teiginiu, kad ši draudimo išmokos dalis, kuria buvo kompensuojami turtinio pobūdžio nuostoliai, turėtų būti priskiriama draudimo išmokos daliai, numatytai už turtui padarytą žalą. 17 987,63 Lt dydžio draudimo išmokos dalis, kuri buvo sumokėta autoavarijoje žuvusiųjų artimiesiems B. R. ir R. K. , laikytina žalos atlyginimu asmenims, nukentėjusiems dėl kitų asmenų gyvybės atėmimo. AB „Lietuvos draudimas“ informacijoje aiškiai išskirta, kokia draudimo išmokos dalis buvo išmokėta už autoavarijoje padarytą žalą turtui (b. l. 57). Piniginių lėšų netekimo ar kitokių finansinio pobūdžio praradimų kompensavimas išmokant draudimo išmoką, priskirtinas prie žalos atlyginimo asmeniui, bet ne žalos turtui atlyginimo.

Kadangi atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokos už žalą asmeniui ribose jau yra išmokėjęs 17 987,63 Lt sumą, todėl ieškovams iš šio atsakovo priteistina ne daugiau kaip 12 012 Lt neturtinės žalos atlyginimo dalis, t. y. po 6006 Lt kiekvienam iš ieškovų. Likusi šia nutartimi nustatyto dydžio (40 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo dalis – 27 988 Lt ieškovams priteisiama lygiomis dalimis iš žalą padariusio atsakovo M. K. (po 13 994 Lt kiekvienam iš ieškovų).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl kai kurių CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kurie šioje konkrečioje byloje yra reikšmingi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, taikymo, todėl priteisė pernelyg mažą žalos atlyginimą (CPK 185 str., 263 str., 329 str. 1 d.). Dėl šios priežasties sprendimas yra pakeičiamas panaikinant jo dalį, kuria visiškai atmestas ieškinys atsakovui M. K. , taip pat atitinkamai padidinant iš abiejų atsakovų priteistiną neturtinės žalos atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pakeičiamos ir tos sprendimo dalys, kuriomis paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei priteistas išlaidų atlyginimas valstybei. Proporcingai patenkinamai apeliacinio skundo daliai, ieškovui B. R. priteisiamos jo turėtos išlaidos bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 23 d. sprendimą. Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti: ieškovui B. R. – iki 6006 Lt, ieškovei A. R. – iki 6006 Lt. Panaikinti sprendimo dalį, kuria visiškai atmestas ieškinys atsakovui M. K. . Šioje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo M. K. (neskelbtini duomenys) neturtinės žalos atlyginimą: ieškovui B. R. – 13 994 Lt, ieškovei A. R. – 13 994 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atsakovui M. K. atmesti. Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo bei teismo išlaidų valstybei priteisimo išdėstyti taip: „Priteisti ieškovui B. R. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 75 Lt, iš atsakovo M. K. 175 Lt turėtų atstovavimo išlaidų. Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 360 Lt, iš atsakovo M. K. 840 Lt žyminio mokesčio.“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui B. R. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 210 Lt, iš atsakovo M. K. 490 Lt turėtų atstovavimo išlaidų bylos apeliaciniame procese.

Priteisti valstybei iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 11 Lt, iš atsakovo M. K. 25,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.