- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-180/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Ieškovas
- R. G., E. G., D. G.
- Atsakovas
- UAB „Statreksas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Remirent“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. G. , E. G. , D. G. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Statreksas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1870-51/2005 pagal ieškovių R. G. , E. G. , D. G. ieškinį atsakovui UAB „Statreksas“, trečiajam asmeniui UAB „Remirent“ dėl žalos, netekus maitintojo, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašė pripažinti, kad 2004 m. birželio 19 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas ieškovių vyras ir tėvas V. G. , įvyko dėl atsakovo UAB „Statreksas“ kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovei R. G. 24 026,66 Lt, ieškovei E. G. 24 691,46 Lt, ieškovei D. G. 25 116,94 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti kiekvienai ieškovei po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovėms 40 000 Lt draudimo išmoką, kurią atsakovas gavo iš AB „Lietuvos draudimas“, išmokant ją ieškovėms lygiomis dalimis (b.l. 2-9, 90-97, 173 -181; CK 6.245-6.251, 6.253, 6.263, 6.283, 6.288 str.; DK 140 str., 245-250 str.; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 4 str. 1 d. 1 p., 8 str. 2 d., 27 str.; Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d., 46 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę“ 3 p.). Ieškovės nurodė, kad nuketėjusysis V. G. pagal 2001 m. vasario 1 d. darbo sutartį Nr. 309 dirbo pas atsakovą mūrininku betonuotoju, kai 2004 m. birželio 19 d. statybos objekte, esančiame Minties g. 8a, Vilniuje, 19.45 val. įvyko nelaimingas atsitikimas: V. G. įėjus į statybinio keltuvo šachtą, jį prispaudė besileidžianti kabina. Atsakovas statybinio keltuvo įrengimus nuomojosi iš trečiojo asmens pagal sutartį. Remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą, ieškovėms nebuvo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, nes žuvusysis nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus. Civilinio kodekso normos įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, todėl, jei žala nebuvo atlyginta vadovaujantis specialiaisiais įstatymais, už žalą atsakingas atsakovas turi ją atlyginti bendraisiais pagrindais. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai 2004 m. liepos 14 d. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 2 konstatavo, jog nelaimingas atsitikimas darbe, be kitų priežasčių, įvyko ir todėl, kad atsakovas neįvertino rizikos, jog darbuotojas galėjo patekti į pavojingą zoną, kurioje dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas galėjo būti traumuotas, tokios dalys nebuvo uždengtos apsaugais, neįrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje. Ieškovės, žuvus V. G. , turėjo lygiomis dalimis gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (VSDFV) vienkartinę socialinio draudimo išmoką – 90 100 Lt, tačiau jos negavo, todėl atsakovas kiekvienai iš jų turėtų sumokėti po 30 033,33 Lt. Be to, E. ir D. G. neteko joms priklausančios tėvo išlaikymo dalies – po 239,85 Lt. Ieškovės nurodė, jog sutinka, kad priteistinos žalos dydis būtų sumažintas 20 procentų, kadangi žuvusysis V. G. buvo neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. dukroms paskirta po 97,78 Lt/mėn. našlaičių pensija, iki pilnametystės E. G. neatlyginta žalos dalis būtų 831 Lt, D. G. – 1362,84 Lt. Ieškovės teigė, kad, įvertinus dvasinį šeimos narių sukrėtimą, emocinius išgyvenimus dėl V. G. mirties, iš atsakovo kiekvienai ieškovei priteistinas po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (sumažintas dėl mirusiojo neblaivumo), kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose bylose. Be to, atsakovas su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs savanoriškojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti visi atsakovo darbuotojai, draudimo objektu nurodant atsakovo turtinius interesus, susijusius su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų, todėl iš atsakovo priteistina ir draudimo bendrovės atsakovui išmokėta 40 000 Lt draudimo išmoka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimu patenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Statreksas“ ieškovėms E. G. 1 958,25 Lt, D. G. 3 211,53 Lt turtinės žalos atlyginimo ir R. G. , E. G. , D. G. po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo valstybei 1 505,09 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 33,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog sutinkamai su Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto išvadomis, nelaimingą įvykį sąlygojo ne tik tai, jog atsakovas neįvertino rizikos, kurią kelia padidinto pavojaus šaltiniu laikytinas statybos keltuvas, tinkamai neaptvėrė patekimo į keltuvo zoną teritorijos, bet ir mirusiojo neblaivumas bei jo didelis neatsargumas, konstatuotas ir administracinio teismo. Teismas konstatavo, jog šioje byloje netaikytinas SDĮ, kadangi V. G. mirtis nepripažinta draudiminiu įvykiu dėl paties nukentėjusiojo neblaivumo pagal SDĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, reglamentuoja CK 6.284 straipsnis, kuris taikytinas ir tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, yra darbdavio atsakomybės sąlygos, tačiau nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2005 m. birželio 13 d. nutarimas civilinėje byloje Lina Stravinskienė v. UAB „Vigidas“, Nr. 3K-P-276/2005). Teismas nurodė, jog, nustatydamas priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį, rėmėsi nukentėjusiojo darbo sutartimi sulygto 600 Lt darbo užmokesčio dydžiu, kadangi atsakovas nepaaiškino, kodėl nukentėjusiajam išmokėtos sumos skiriasi nuo darbo sutartimi sutarto darbo užmokesčio. Be to, nurodė, jog V. G. buvo apdraustas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, todėl žalos atlyginimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe skaičiuojamas nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 2 d. konsultacija), o apskaičiavus ieškinyje nurodytu būdu priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, E. G. priteistina 1 958,25 Lt, D. G. – 3 211,53 Lt (600 Lt : 4-97,78 Lt našlaičio pensija x mėn. iki pilnametystės, t.y. 37,5 mėn. ir 61,5 mėn.). Teismas atmetė reikalavimą priteisti ieškovėms vienkartinę draudimo išmoką (90 100 Lt), nurodydamas, kad pagal SDĮ į šią išmoką gali pretenduoti tik šeimos nariai asmenų, kurių atžvilgiu įvykę nelaimingi atsitikimai pripažįstami draudiminiais. Pagal bylos duomenis nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo V. G. , nepripažintas draudiminiu dėl paties nukentėjusiojo kaltės. Teismas pažymėjo, jog ieškovės turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (DK 250 str., CK 6.250 str.), kadangi atsakovas neužtikrino pakankamai saugių darbo sąlygų, be to, jis laikytinas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, atsakančiu be kaltės. Teismo nuomone, būtina atsižvelgti į tai, kad V. G. , būdamas neblaivus, išvestas iš objekto, savavališkai į jį sugrįžo, pateko į keltuvo, nors jis buvo aptvertas iš trijų pusių, veikimo zoną, kur ir buvo mirtinai sužalotas, t.y. neblaivumo įtakoje elgėsi ypatingai neatsargiai ir iš esmės jo paties neatsargumas didesniąja dalimi sąlygojo dvasinius išgyvenimus jo šeimos nariams. Teismas pažymėjo, jog turėdamas galvoje minėtas aplinkybes, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, kiekvienai iš ieškovių priteistinos neturtinės žalos dydį sumažina iki 15 000 Lt (CK 1.5 str., 6.282 str. 1 d.). Teismas, atmesdamas ieškovių reikalavimą priteisti atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 40 000 Lt draudimo išmoką, nurodė, jog pagal Draudimo sutarties sąlygas draudimo išmokos turi būti mokamos atsakovui, nes jis apdraudė savo turtinį interesą nuo darbuotojų nelaimingų atsitikimų ar ligų, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad šios sumos turėtų būti išmokamos ieškovėms. Teismas nurodė, jog nenagrinėja ieškinio reikalavimo dėl atsakovo pripažinimo kaltu dėl nelaimingo atsitikimo įvykimo, nes tai nėra materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, o darbdavio kaltė yra civilinės atsakomybės sąlyga, kuri aptarta motyvuojamojoje sprendimo dalyje.
Šalies argumentai
Ieškovės apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių reikalavimai: priteisti iš atsakovo R. G. 24 026,66 Lt, E. G. 24 691,46 Lt, D. G. 25 116,94 Lt turtinės žalos atlyginimo, priteisti ieškovėms 40 000 Lt draudimo išmoką, kurią atsakovas gavo iš AB „Lietuvos draudimas“, išmokant ją lygiomis dalimis. Apeliantės nurodo, jog:
1) teismas, konstatavęs, jog nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo V. G. , buvo nedraudiminis, nepagrįstai iš VSDFV negautos išmokos nelaikė ieškovių patirta žala dėl maitintojo netekties plačiąja prasme, kuri atlygintina CK nustatyta tvarka, nustačius visas žalos atlyginimui būtinas sąlygas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas numato tik dalies žalos, patirtos žuvus maitintojui, atlyginimą, o CK įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, reiškiantį, jog tais atvejais, kai pagal specialiuosius įstatymus žala neatlyginama visiškai, žalos atlyginimas vyksta pagal civilinės atsakomybės bendrąsias nuostatas: jei žala neatlyginama iš draudimo, tai likusią neatlygintą žalos dalį turi atlyginti atsakingas už žalą asmuo, t.y. atsakovas;
2) teismas, netinkamai pritaikęs ir išaiškinęs materialinės teisės normas, nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti iš atsakovo draudimo išmoką. Atsakovas gyvybės draudimo sutartimi apdraudė savo darbuotojų, tarpe jų ir mirusiojo, gyvybes dėl nelaimingų atsitikimų, o pagal Draudimo įstatymą (toliau – DĮ) gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą (DĮ 98 str. 2 d., 3 d., CK 6.191 str., 6.987 str.). Atsakovas nepateikė raštiško V. G. sutikimo būti apdraustam atsakovo naudai. Be to, draudėjui neturi atitekti piniginės lėšos dėl to, jog mirė jo apdraustas darbuotojas, nes tai neatitinka ne tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisinių santykių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, bet ir bendražmogiškų padorumo, krikščioniškos moralės nuostatų. Todėl, nesant Draudimo taisyklėse numatytai draudimo išmokos išmokėjimo tvarkai, o draudimo liudijime Nr. 0052328 nenurodžius naudos gavėjo atsakovo darbuotojo V. G. mirties atveju, draudimo išmoka mokėtina žuvusiojo įstatyminiams įpėdiniams (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 11.3 p., 11.8 p.).
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir ieškinį visiškai atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nagrinėjamoje byloje. Teismas nepagrįstai nesirėmė ir nepripažino įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A5-600/2005 nustatytų aplinkybių, kurios turi prejudicinio fakto galią, jog nelaimingas atsitikimas, nors ir buvo įtakotas nesaugių darbo sąlygų, įvyko dėl paties žuvusiojo neatsargumo, jam būnant neblaiviam, nes jis galėjo numatyti, kad patekimas po lifto-platformos kabina, peržengiant įstrižą stiebo atramą iš vienintelės neaptvertos pusės ir buvimas po ja, yra pavojingas ir gali sukelti žalingas pasekmes. Teismas nesivadovavo įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo nustatytomis aplinkybėmis, bet nepagrįstai rėmėsi galimomis nelaimingo atsitikimo priežastimis, nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuris neturi prejudicinės galios, bei konstatavo, jog ir atsakovas kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, nors iš naujo nelaimingo atsitikimo dalyvių kaltės nebereikia nustatinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-935/2003). Teigia, jog dėl aukščiau nurodytų argumentų nepagrįsti teismo motyvai ir dėl darbdavio atsakomybės (DK 246 str. 1 d. 4 p., CK 6.270 str. 1 d.), ir dėl CK 6.2 straipsnio taikymo. Pastaruoju atveju darbdavio atsakomybė galima, kai žala dėl gyvybės atėmimo atlyginama, nesant draudiminio įvykio, tačiau esant darbdavio atsakomybės sąlygoms. Kadangi visų darbdavio civilinės atsakomybės sąlygų nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo pritaikyti ir minėtų įstatymų. Be to, nesant atsakovo kaltės, ieškovės neturi pagrindo reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą, o CK 6.284 straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai asmuo nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nėra teisinio pagrindo ieškovėms reikalauti VSDFV teritorinio skyriaus neišmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos atlyginimo, nes civilinę atsakomybę reglamentuoja CK normos, o ne Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Taikant atleidimo nuo civilinės atsakomybės reglamentuojančias CK 6.253 straipsnio nuostatas, teismas turėjo pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo V. G. kaltų veiksmų. Be to, net ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jei žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Administracinėje byloje nustatytos prejudicinės aplinkybės, jog V. G. buvo mirtinai sužalotas dėl netinkamų, nesaugių darbo sąlygų ir dėl savo elgesio, būnant darbe neblaiviam. Nukentėjusysis, būdamas neblaivus, suvokė, kad yra pavojinga artintis prie įrenginių, be to, buvo įspėtas ir nušalintas nuo pareigų, todėl akivaizdu, kad jis žinojo padėties pavojingumą, bet nepaisė, dėl ko buvo mirtinai sužalotas. Atsakovas nurodo, jog darbuotojų apdraudimas nereiškia, kad atsakovas sudarė draudimo sutartį trečiųjų asmenų, t.y. darbuotojų, naudai, nes draudimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog atsakovas apdraudė turtinius interesus dėl žalos atlyginimo rizikos, o draudimo atlyginimo gavėjas visais atvejais yra atsakovas, t.y darbdavys. Be to, tuo atveju, jei draudimo išmoka, išmokėta atsakovui, būtų priteista ieškovėms, tai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šios draudimo išmokos įskaitymo į atlygintiną žalą.
Tretysis asmuo UAB „Remirent“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog šioje byloje Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo nuostatos netaikytinos, kadangi dėl V. G. neblaivumo nelaimingas atsitikimas nepripažintas draudiminiu. Pažymi, jog negautos socialinės išmokos sukuria subjektinę teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civiline tvarka, tačiau nereiškia, kad atlygintinos žalos dydis turi būti adekvatus negautoms socialinėms išmokoms (CK 6.283 str., 6.284 str., SDĮ 8 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl žalos atlyginimo, padarytos asmenį sužalojus ar kitaip pakenkus jo sveikatai ar atėmus gyvybę, 5 p. 3 d.). Nurodo, jog pagrįstas teismo argumentas ir dėl 40 000 Lt draudimo išmokos nepriteisimo. Pažymi, jog sudaręs su atsakovu nuomos sutartį dėl statybinio vienstiebio krovinio-keleivinio keltuvo ilgalaikės nuomos objekte Minties g.8, Vilniuje, 2004 m. gegužės –birželio mėnesiais, tinkamai įvykdė sutartį, keltuvas buvo techniškai tvarkingas, ką patvirtina Technikos priežiūros tarnybos 2004-07-02 Nr. 3-04-12 ir 2004-07-13 Nr. 04-44-607 ataskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priimdamas teisingą teismo sprendimą dėl šių ieškovių reikalavimų, tinkamai pritaikęs civilinio proceso ir materialinės teisės normas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagal CPK taisykles išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes bei įrodymus, susijusius su ieškinio reikalavimais dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su aukščiau nurodytais ieškinio reikalavimais, tarpe jų ir dėl nelaimingo atsitikimo, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pagrįstai nustatė nukentėjusiojo ir atsakovo kaltę. Teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, pagrįstai taikė mišrios civilinės atsakomybės institutą, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo ieškovėms E. ir D. G. , nukentėjusiojo nepilnametėms dukroms, netekto tėvo (maitintojo) darbo užmokesčio teismo nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimą iki jų pilnametystės, bei visoms trims ieškovėms teismo sprendime konstatuotą neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovo ir ieškovių apeliacinių skundų argumentai nepaneigė šios teismo sprendimo dalies išvadų ir motyvų.
Apygardos teismas pagrįstai netaikė DK 283 straipsnio 1 dalies ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų ir turėjo pagrindo spręsti žalos atlyginimo ir jos dydžio klausimą pagal CK nuostatas, reglamentuojančias atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo.
Pagal deliktinės civilinės atsakomybės nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais (25 str.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra: neteisėta veika, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). CK 6.284 nustatyta, jog asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta maitintojo pajamų dalis, kurią jie gavo ir turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, jog ji taikytina tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, darbdavys, nesant įstatyme numatytų jo atsakomybę eliminuojančių sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka atsako ir už žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005).
Teismas tinkamai ir teisingai įvertino bylos įrodymus, tarpe jų ir 2004-07-14 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2, kuris nėra nuginčytas ir galioja (atsakovas jo neginčija įstatymo nustatyta tvarka), atsižvelgdamas ir į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, bei padarė teisingą išvadą, kad nelaimingo atsitikimo kilimą įtakojo ne tik paties neblaivaus nekentėjusiojo neatsargumas, tačiau ir darbdavio (jo darbuotojų) veiksmai (CPK 185 str., 197 str. 2 d.). Antai, 2004-07-14 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 2 (1t., b.l.21-22) nurodyta, jog viena iš nelaimingo atsitikimų priežasčių buvo ir ta, jog nebuvo įvertinta rizika, kad darbuotojas gali patekti į pavojingą zoną, tuo pažeisti Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (minimalus reikalavimas 1 priedo) 2.8 punkto reikalavimai: „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sąlyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali būti traumuotas, tokios dalys privalo būti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingą zoną arba stabdantys pavojingų dalių judėjimą, kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“ (11 p.). Be to, akto 8 punkte nurodyta, jog statybinio keltuvo šachta nebuvo aptverta saugia tvorele iš visų keturių pusių, nors įmonės gamintojos buvo numatytas ir keltuvo šachtos ketvirtos pusės aptvėrimas, o pagal atsakovo darbuotojų paaiškinimus nušalintas nuo darbo neblaivus nukentėjusysis buvo nuvestas į buitines patalpas, iš kurių išėjo „objekto vartų kryptimi“, pateko į statybinio keltuvo šachtą, esant pakeltai kabinai, kuriai besileidžiant, buvo mirtinai sužalotas, o ryte buvo rastas su darbo drabužiais ir apsauginiu šalmu pavojingoje zonoje po platformos keltuvo kabina. Apygardos teismas teisingai konstatavo, jog žala (nukentėjusiojo mirtis) yra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo, kuris, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, atsako ir be kaltės, veiksmais, nustatė visas civilinės atsakomybės pritaikymui būtinas sąlygas: neteisėtą atsakovo veiką, žalą, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltę. Be to, teismas nustatė ir nukentėjusiojo kaltę (neatsargumą) bei veiksmus, kuriais taip pat buvo įtakotas nelaimingo atsitikimo kilimas, žalingos jo pasekmės, ką patvirtina ir administracinėje byloje Nr. A5-600/2005 nustatytos aplinkybės, tačiau tai nepašalina atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės (juo labiau, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas atsako ir be kaltės), kuri pagrįstai teismo sumažinta, atsižvelgus ir į paties nukentėjusiojo kaltę, priteisiant ieškovėms teismo nustatytą turtinės žalos atlyginimą (CK 6.249 str. 1 d., 6.270 str., 6.282 str.1-2 d., 6.284 str. 2 d., 4 d.). Taip pat teismas turėjo pagrindo, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, tarpe jų, kad nustatyta ne tik padidinto pavojaus šaltinio valdytojo (atsakovo) kaltė, bet ir paties nukentėjusiojo neatsargumas, sumažinti ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 str. 1 d.).
Teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, pagrįstai nepripažindamas turtine ieškovių žala vienkartinės socialinio draudimo išmokos, savo išvadas motyvavo sprendime, o ieškovių apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų; jei šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad Įstatymo nustatytais atvejais nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atveju – jų šeimų nariams; Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe <....> jis nepripažįstamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama CK nustatyta tvarka. Administracinėje byloje Nr. A5-600/2005 buvo nustatyta, jog nurodyta socialinio draudimo išmoka nemokėtina nukentėjusiojo šeimos nariams, kadangi nelaimingas atsitikimas nepripažintas draudiminiu įvykiu dėl nukentėjusiojo neblaivumo (1t., b.l.191-195). Be to, civiliniuose įstatymuose nėra nustatyta, jog dėl nukentėjusiojo kaltės negautos pajamos galėtų būti pripažintinos nukentėjusiojo šeimos turtine žala, toks įstatymo aiškinimas neatitiktų ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 6.249 str. 1 d., 1.5 str.). Todėl nepagrįsti ieškovų apeliacinio skundo argumentai, jog neišmokėta socialinio draudimo išmoka pripažintina ieškovių turtine žala.
Neturi pagrindo ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neturėjo vertinti nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių, nelaimingo atsitikimo darbe akto, atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės laipsnio, jog nelaimingo atsitikimo aplinkybės, nukentėjusiojo kaltė nustatyti administracinėje byloje, kurios turi prejudicinę galią. Teismas, nustatydamas atsakovo civilinės atsakomybės laipsnį, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, tarpe jų ir į nukentėjusiojo asmens kaltę, į kitas aplinkybes, nustatytas ir administracinėje byloje įsiteisėjusia 2005 m. gegužės 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Tačiau turint omeny, kad nurodytoje administracinėje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje skirtingi nagrinėjimo dalykai, tiriamos faktinės bylos aplinkybės, skirtingos ir bylos šalys, teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtai ir pagrįstai nelaimingo atsitikimo ir kitas faktines bylos aplinkybes įvertino bei nustatė pagal civilinio proceso taisykles, atsižvelgdamas ir į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, bei tinkamai pritaikė įstatymą.
Dėl to nėra pagrindo ieškovių ir atsakovo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti teismo sprendimo dalies, kuria priteistas iš atsakovo ieškovėms teismo sprendime nurodyto dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas (CPK 263 str., 329 str., 330 str.).
Tačiau apygardos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą ir materialinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės pagal ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 40 000 Lt draudimo išmokos priteisimo, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
CPK 185 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal CPK 159 straipsnio 1 dalį teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi, jog būtų nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, gali nurodyti dalyvaujantiems byloje asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti, pareikalauti iš jų įrodymų, kuriais tos aplinkybės turi būti pagrįstos, arba CPK nustatyta tvarka rinkti įrodymus savo iniciatyva. CPK 183 str. nustato, kad teismas tiria bylos įrodymus CPK nustatyta tvarka, laikydamasis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principo, o pagal CPK 179 str. nuostatas, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatas, neišnagrinėjo reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos įrodymus, svarbius teisingam nurodyto ieškinio reikalavimo išnagrinėjimui, bei padarė išvadą, kad 2004 m. balandžio 13 d. draudimo sutartimi buvo apdrausti draudėjo UAB „Statreksas“ turtiniai interesai ir nėra pagrindo priteisti draudimo išmokos ieškovėms, kuri neatitinka faktinių aplinkybių ir įstatymo, šios grupės draudimo taisyklių nuostatų, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principų bei teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.987 str.; CPK 3 str. 1 d., 185 str.). Draudimo paskirtis – apsaugoti apdraustojo asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Konkrečios draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (DĮ 2 str. 19 d.), o sutarties sąlygos nustatomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse (jeigu draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu) - tai draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės sąlygos (nelaimingo atsitikimo metu galiojusio DĮ 2 str. 23 d.), ir draudimo liudijimas (polisas) - draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą (DĮ 2 str. 19 d.), kurios, kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnio taisykles, atsižvelgiant į sutarties esmę, paskirtį, tikslą.
Pagal bylos duomenis 2004 m. balandžio 13 d. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimas Nr. 0052328 buvo išduotas draudėjui UAB ,,Statreksas”, kuris apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, konkrečiai – nuo kūno sužalojimų, mirties ir ligos (1t., b.l. 123-124). Draudimo objektu liudijime įvardyti turtiniai interesai, nekonkretizuojant asmens, kurio turtiniai interesai apdraudžiami. Nurodytos draudimo sutarties (poliso) sudedamosios dalies - Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 1.16 punkte nustatyta, kad draudimo objektas yra draudžiami turtiniai interesai, apibrėžiami taisyklių sąlygose. Apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardintas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami (Taisyklių 1.9 p.), draudėjas – asmuo, sudaręs draudimo sutartį su draudiku (Taisyklių 1.2 p.), o naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką (Taisyklių 1.8 p.). Taisyklių 11 punkte nustatytas draudimo išmokos paskyrimas apdraustojo mirties atveju, kurio 11.2 punkte numatyta, kad, draudimo sutartyje paskyrus draudimo išmokos naudos gavėją, apdraustajam dėl draudiminio įvykio mirus, draudimo išmoka išmokama draudimo išmokos (naudos) gavėjui, o Taisyklių 11.3 punkte nurodyta, jog draudimo išmoka mokama apdraustojo įpėdiniams, jei draudimo sutartyje nėra paskirtas draudimo išmokos (naudos gavėjas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodytose AB „Lietuvos draudimas“ draudimo taisyklėse Nr. 048 nereglamentuojami atvejai, kai draudėjas naudos gavėju paskiria pats save, be to, ir pagal naudos gavėjo sąvoką draudėjas ir naudos gavėjas yra skirtingi asmenys. Taisyklių 1.8 punkte nenustatyta, kokie – fiziniai ar juridiniai asmenys – gali būti paskirti naudos gavėjais, o Taisyklių 11.2 ir 11.3. punktuose nustatyta, kam turi būti išmokėta draudimo išmoka apdraustojo mirties atveju, t.y., kad naudos gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti paskirtas juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2006).
Apygardos teismas, pažeisdamas aukščiau nurodytas civilinio proceso taisykles, netyrė ir nevertino reikšmingų bylos įrodymų ir aplinkybių, tarpe jų susijusių su nurodytos draudimo sutarties sąlygomis, netinkamai taikė bei aiškino draudimo taisyklių Nr. 048 nuostatas, nenustatė nukentėjusiojo V. G. įpėdinių, nepasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti įrodymus, reikšmingus faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su draudimo išmokos priteisimu, kurio esmės teismas ir neatskleidė, o pagal pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti nurodyto ieškinio reikalavimo apeliacinės instancijos teisme, kuriame nauji įrodymai gali būti pateikti tik įstatymo numatytais atvejais, be to, byloje dalyvaujantiems asmenims neprivalu dalyvauti teismo posėdyje (CPK 329 str. d., 327 str. 1 d. 2 p., 320 str., 314 str., 319 str. 3 d.).
Dėl to pakeistinas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas dėl 40 000 Lt draudimo išmokos priteisimo, šią bylos dalį perduodant tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 327 str. 1 d. 1-2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n utaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimą:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių R. G. , E. G. , D. G. reikalavimas dėl 40 000 Lt draudimo išmokos priteisimo, ir šią bylos dalį perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.