- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2A-357-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06367-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- Ž. Z.
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-344-841/2014 pagal ieškovės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. ieškinį atsakovui Ž. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 7-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija Gegužių g. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo Ž. Z. 1171,00 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo Ž. Z. motina A. Z. nuo 1988 m. iki 2003 m. kovo 31 d., kai buvo nutraukta atsakovo tėvų santuoka, buvo ieškovės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g., narė ir šioje bendrijoje kartu su sutuoktiniu V. Z. (duomenys neskelbtini) vietoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo turtą – metalinį garažą. Minėtas turtas – metalinis garažas, nuo 2003 m. kovo 31 d. pagal teismo sprendimą V. Z. priklausė asmeninės nuosavybės teise. 2004 m. vasario 11 d. mirus minėto turto savininkui V. Z., visą jo turtą priėmė ir pagal įstatymą paveldėjo vienintelis įpėdinis – jo sūnus Ž. Z., tačiau jis nesutiko geranoriškai sumokėti mokesčius už nurodyto turto priežiūrą ir eksploataciją.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai, prašė jį atmesti, nurodė, kad kai jo tėvai 2003 metais išsiskyrė, garažas liko tėvui, o 2003 metų pabaigoje garažą tėvas pardavė kitam asmeniui, vardu Algimantas. Po tėvo mirties atsakovas priėmė tėvo palikimą pagal įstatymą, sumokėjo jo buvusias skolas, apie jokias skolas garažų bendrijai nežinojo, garažo nepaveldėjo, rakto neturi, po tėvo mirties garaže nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, kad ieškovė teigė atsakovą esant ginčo garažo savininku, o atsakovas tai ginčijo, nurodydamas, kad garažo nepaveldėjo, kad jis jam nepriklauso. Teismas nurodė, kad metalinis garažas yra kilnojamas turtas, todėl teisinė registracija jam neprivaloma, įstatymas nenumatė ir tokio turto pirkimo pardavimo fakto fiksavimo raštu nei tokio turto registravimo, be to, ieškovės atstovas, duodamas teismui paaiškinimus, patvirtino, kad minėtas garažas yra užrakintas ir niekas juo nesinaudoja. Teismas konstatavo, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiaiškino kas yra bendraturtis ir privalo mokėti bendro turto išlaikymo mokesčius, be to, delsdama ir nereikalaudama mokesčio net 13 metų ieškovė buvo pati iš dalies kalta dėl susidariusios situacijos, t. y. dėl to, kad nėra aišku kas yra minėto garažo savininkas ir turi prievolę mokesčius mokėti. Teismas sprendė, kad būtų neprotinga ir neteisinga iš atsakovo priteisti mokesčius už jam asmeninės nuosavybės teise nepriklausančio daikto eksploataciją. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo tėvui mirus, mokesčiai jau buvo nemokėti, kaip teigė ieškovė, beveik 4 metus, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau to nepadarė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Ieškovė 7-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija Gegužių g. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Nurodo, kad vadovaujantis CK 5.50 ir 5.52 straipsniais, atsakovas priėmė visą mirusiojo V. Z. palikimą be išlygų, o tuo pačiu pagal įstatymą paveldėjo ir ginčo dalyką – kilnojamąjį turtą – metalinį garažą. Tai, kad notaro išduotame paveldėjimo teisės liudijime nėra nurodytas šis turtas, visiškai nereiškia, kad jis nebuvo atsakovo paveldėtas ir jam nepriklauso. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises į paveldėtą turtą įforminantis dokumentas.Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismas motyvu, kad atsakovas nesinaudojo ir nesinaudoja šiuo turtu, todėl jis jam nuosavybės teise nepriklauso. Toks teismo argumentas akivaizdžiai nepagrįstas, nes naudojimasis daiktu yra vienas iš nuosavybės teisės realizavimo būdų, o tai, kad atsakovas, nors ir turėdamas šią teisę jos nerealizavo, savaime nepaneigia pačios nuosavybės teisės, o tuo pačiu ir prievolės mokėti mokesčius už šį turtą, egzistavimo.Teigia, kad byloje esančių įrodymų vertinimas neatitinka CPK 182 straipsnio nuostatų dėl atleidimo nuo faktinių aplinkybių įrodinėjimo nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, taip pat, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Byloje yra ieškovės pateiktas 2003 m. kovo 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-773-06/2003, kuriuo atsakovo mirusiam tėvui V. Z. buvo priteistas kilnojamasis turtas – pas ieškovę esantis (duomenys neskelbtini) vietoje stovintis metalinis garažas. Šis oficialus dokumentas patvirtina, kad mirusiajam V. Z. šis kilnojamasis turtas priklausė nuosavybės teise. Pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymu nesilaikė CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų pagal kurias oficialūs rašytiniai įrodymai turi didesnę įrodomąją galią.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad metalinio garažo atsakovas nepaveldėjo, nes jis tėvo mirties dieną priklausė jau kitam asmeniui, atsakovas nurodo niekada nesinaudojęs šiuo garažu, jame nelaikęs daiktų, automobilio, raktų nuo garažo taip pat teigia neturintis. Atsakovo teigimu, V. Z. 2003 metų pabaigoje parduodamas metalinį garažą perleido trečiajam asmeniui ir raktą nuo jo, todėl nuo 2003 metų pabaigos garažu disponavo ir jo išlaikymu rūpinosi kitas asmuo, o ne atsakovo tėvas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė abstrakčiai remiasi paveldėjimo teisės normomis, apeliantės išvados nėra pagrįstos, tad ir apeliacinis skundas, kaip ir ieškinys, turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skolos už nuosavybės priežiūros išlaidas priteisimo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš kilnojamojo daikto – garažo, savininko paveldėtojo priteisti nesumokėtus mokesčius už laikotarpį iki palikimo priėmimo, t. y. nuo 2003 m. iki 2004 m. – 100 Lt (paveldėtą skolą), ir po paveldėjimo priėmimo 1070 Lt nesumokėtų mokesčių. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pareiškė, kad garažo nepaveldėjo, nes jį 2003 m. atsakovo tėvas pardavė kitam asmeniui.
Visų pirma, pasisakytina dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo, ieškovės teigimu, paveldėtą skolą. Pažymėtina, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi įstatyme yra nustatytas trejų metų senaties terminas palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad trejų metų terminas nuo palikimo atsiradimo momento (2004-02-11) praėjo, ieškovė savo teise pareikšti reikalavimą įpėdiniui per nustatytą maksimalų terminą nepasinaudojo, todėl nebeturi teisės reikšti reikalavimų V. Z. įpėdiniui Ž. Z. dėl palikėjo skolų priteisimo.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo tėvas iki mirties buvo garažo, esančio 7-ojoje metalinių garažų eksploatavimo bendrijoje Gegužių g., savininkas, o atsakovas priėmė visą tėvo palikimą, tuo pačiu ir garažą, todėl privalo sumokėti paskaičiuotus mokesčiu už 2004–2013 m. laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą teismo sprendimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nekartodamas pirmosios instancijos teismo teisėtų ir pagrįstų motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.) su jais sutinka ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė byloje aukštesnę galią turinčiu oficialiu dokumentu – teismo sprendimu, kuriame konstatuota, kad jau anksčiau minėtas garažas asmeninės nuosavybės teise atitenka V. Z.. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir nurodo, kad šis įrodymas negali būti laikomas turinčiu didesnę įrodomąją galią, kadangi jame nėra nustatytas prejudicinis faktas, kad garažas nuo 2003-03-31 iki pat V. Z. mirties jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Dėl to, šis ieškovės nurodomas teismo procesinis sprendimas turi vienodą įrodomąją galią, kaip ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, pvz. ieškovės pateiktas išrašas, kad nuo 1988 m. garažo savininkė buvo A. Z. (19 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad metaliniai garažai yra laikomi laikinais statiniais ir, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jų teisinė registracija negalima, įrodinėti kas šiuo metu yra tikrasis šio turto savininkas ieškovė galėjo ir kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Tuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, t. y. atsakovo paaiškinimus, paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame į paveldimo turto sąrašą neįtrauktas ieškovės nurodomas garažas, pačios ieškovės teiginius apie tai, kad garažas yra užrakintas ir niekas juo nesinaudoja, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog V. Z. garažą pardavė, dėl ko pastarasis nebuvo įtrauktas į paveldimo turto sąrašą ir dėl ko atsakovas nei minėtą garažą valdė, nei juo naudojosi, t. y. atsakovui šis turtas nepriklauso nuosavybės teise (CK 4.37 str.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to, apeliantės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-17 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus atsakovo Ž. Z. rašytinius įrodymus, atsakovas advokatui Sauliui Alysui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 150 Lt (68 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (67–68 b. l.), atsakovui Ž. Z. iš ieškovės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. priteisia atsakovo patirtas 150 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės 7-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g., j. a. k. 145511826, adresas: Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Gegužių g., atsakovui Ž. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.