- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-12
- Bylos Nr.
- II-456-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00530-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Advokatai
- Jolanta Voroneckienė, Jolanta Voronockienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Rugilei Jaskelevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. K. (A. K.) atstovės advokatės Jolantos Voroneckienės skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo A. K. (A. K.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį 1 820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) eurų bauda su daiktų (3 vienetų indų ir 3 vienetų krosnelių) konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) A. K. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, 1 820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) eurų bauda su daiktų (3 vienetų indų ir 3 vienetų krosnelių) konfiskavimu už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 23 val. 10 min., atvyko į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, vairuodamas krovininį automobilį MAN TGX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Shmitz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu jis žodžiu deklaravo, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža. Atlikus jo asmeninio bagažo, transporto priemonės muitinį tikrinimą, priekabos daiktadėžėje tarp asmeninių daiktų rastos nedeklaruotos prekės – 3 vienetai kietinių indų (kazanų), 3 vienetai metalinių krosnelių (KUKMARA), kurių bendra sulaikytų prekių vertė 581, 94 eurai. Tokiais savo veiksmais, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių nepateikęs muitinei, jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą.
Šalies argumentai
A. K. atstovė advokatė Jolanta Voroneckienė pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir grąžinti konfiskuotas prekes. Skunde nurodoma, kad A. K. yra vairuotojas, vykęs darbo tikslais ir priekabos daiktadėžėje rasti 3 kietiniai kazanai ir 3 metalinės krosnelės nebuvo slepiamos, jos buvo asmeniniame bagaže. Daiktų bendra pirkimo kaina buvo 10 500 Rusijos rublių, kas sudaro 120 eurų pagal bankinį kursą. A. K. šio fakto patvirtinti negalėjo, nes su savimi neturėjo pirkimo dokumentų, čekių, nes pamiršo namuose, o dėl laiko skirtumo, kadangi Kazachstane buvo jau 2 val. nakties, niekas persiųsti jam pirkimo dokumentų negalėjo. Muitinės inspektorius atsisakė palaukti kol jis pristatys dokumentus ir surašė protokolą bei konfiskavo prekes. Kartu atkreipė dėmesį, kad nedeklaruotinų prekių įsigijimo dokumentų nėra privalu visą laiką turėti su savimi. Kartu skunde nurodė, kad prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, t. y. kaina faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes. Nors Skundžiamame nutarime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju sandorio vertės metodas negalėjo būti taikomas, nes A. K. nepateikė jokių prekių įsigijimo dokumentų, todėl prekės buvo įvertintos pagal tapačių-panašių prekių metodą, įskantant visus privalomus sumokėti mokesčius, tačiau administracinio nusižengimo byloje A. K. yra pateikęs prekių įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus. Pateiktos prekių čekio ir kasos čekio kopijos, patvirtina, kad 3 vienetų kietinių indų (kazanų) ir 3 vienetų metalinių krosnelių (KUKMARA) vertė yra 10 500 Rusijos rublių, kas atitinka apie 120 eurų pagal bankinį kursą. Pažymėjo ir tai, kad prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti operatyviai, dokumentai aiškiai patvirtina Pareiškėjo A. K. poziciją, datos ir sumos sutampa, prieštaravimų ir neatitikimų byloje nenustatyta. Be kita ko, A. K. neturėjo pareigos pateikti prekes muitinės patikrinimui, nes jų vertė neviršijo 150 eurų. Todėl nei fakto, nei teisės prasme – teisės akto pažeidimas nėra padarytas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti. Atsiliepime detaliai cituojami ir nurodomi teisės aktais, kuriais vadovaujantis apskaičiuojama gabentų prekių vertė. Nurodoma, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Nesant galimybės importuojamų prekių muitinę vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą, taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Apibendrinant konstatuotina, kad sandorio vertės metodas nustatant prekių muitinę vertę taikomas tuomet, kai yra pateikiami sandorį patvirtinantys dokumentai, o jų nesant, taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nagrinėjamu atveju matyti, kad A. K. pirkimo dokumentų neturėjo vykdamas per Lietuvos Respublikos sieną ir jų nepateikė muitinio tikrinimo metu, kuriais vadovaujantis galima būtų nustatyti prekės muitinę vertę, dėl to sandorio vertės metodo taikymas nebuvo galimas ir prekės buvo įvertintos antriniu muitinio įvertinimo metodu. Iš administracinio nusižengimo surašymo metu A. K. rašyto paaiškinimo matyti, jog A. K. apie žodinį deklaravimą nežinojo, prekes, kurių bendra vertė 800 rublių, pirko Rusijos turguje, dėl to neturi kasos kvitų, t. y. asmuo iš viso nebuvo gavęs jokių prekių įsigijimo dokumentų. Todėl iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pateikti dokumentai ir paaiškinimai jau po nusižengimo nustatymo kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo. Vienareikšmiškai pažymėjo, kad prekių muitinė vertė nustatinėjama įvežant prekes į Sąjungos muitų teritoriją, o ne po kurio laiko. Nors A. K. skunde teigiama, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, tačiau pagal Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei. A. K. tiek prieš prekių suradimą, tiek tuomet, kai prekės buvo surastos, taip pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nepateikė jokių dokumentų, susijusių su gabenamomis prekėmis, nors būdamas vairuotoju ir dažnai kirsdamas valstybės sieną turėjo žinoti, kad kartu su gabenamomis prekėmis privalo turėti ir jų kilmę pagrindžiančius dokumentus, kaip tai reikalaujama deklaruojant prekes ir nustatant jų vertę, ypač, kai pats turėjo interesą pagrįsti tariamai nedidelę gabentos prekės vertę. Institucijos įsitikinimu A. K. veika pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti priimto Skundžiamo nutarimo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
A. K. ir jo atstovė advokatė Jolanta Voronockienė į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai (b. l. 9, 10). Advokatė Jolanta Voronockienė teismą informavo, kad byloje nedalyvaus, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta A. K. ir jo atstovei advokatei Jolantai Voronockienei nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu savo poziciją išdėstytą atsiliepime į skundą palaikė ir prašė teismo Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei A. K. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
A. K. Skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Minėtoje teisės normoje numatyta atsakomybė už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, t. y. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, priekabos daiktadėžėje tarp asmeninių daiktų gabeno 3 vienetus kietinių indų (kazanų), 3 vienetus metalinių krosnelių (KUKMARA). Byloje kilo ginčas dėl minėtų prekių vertės ir privalomumo jas deklaruoti.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tiek Sąjungos muitinės kodekse įtvirtina, kad importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu, tiek 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, sandorio vertė nustatoma muitinės deklaracijos priėmimo metu ir remiantis pardavimo sandoriu, atliktu prieš pat prekių įvežimą į tą muitų teritoriją. Kaip jau minėta nagrinėjimo administracinio nusižengimo padarymo metu, prekių įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų A. K. pateikti negalėjo, šią aplinkybę patvirtino ir jis pats, rašydamas pasiaiškinimą administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Akcentuotina, jog ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prekių muitinė vertė nustatinėjama įvežant prekes į Sąjungos muitų teritoriją, o ne po kurio laiko. Kuomet asmuo gabenamos prekės nedeklaravo ir jos įsigijimo dokumentų nepateikė (juos pateikė jau po nusižengimo nustatymo), prekių vertės nustatyti vadovaujantis sandorio vertės dokumentais nėra pagrindo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-49-885/2021). Kartu pažymėtina, kad pateikti prekių įsigijimo kainą patvirtinantys dokumentai netinkami norint taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, kadangi kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, todėl jų duomenimis negali būti vadovaujamasi. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad prekes pirko Rusijos turguje, dėl to neturi kasos kvitų, įvardijo, jog bendra prekių vertė sudaro 8 000 rublių. Vėliau, teikdamas paaiškinimus tiek Institutai, tiek teismui nurodė, jog bendra prekių pirkimo kaina buvo 10 500 Rusijos rublių, kas sudaro 120 eurų pagal bankinį kursą, muitinio tikrinimo metu šio fakto patvirtinti negalėjo, nes su savimi neturėjo pirkimo dokumentų, čekių, nes pamiršo namuose, o dėl laiko skirtumo, kadangi Kazachstane buvo jau 2 val. nakties, niekas persiųsti jam pirkimo dokumentų negalėjo. A. K. paaiškinimų nenuoseklumas sudaro pagrindą kritiškai vertinti ir nesivadovauti pateiktomis prekių čekio ir kasos čekio kopijomis, neva patvirtinančiomis tikrąją 3 vienetų kietinių indų (kazanų) ir 3 vienetų metalinių krosnelių (KUKMARA) vertę. Kartu pritartina Institucijos pozicijai, kad sprendžiant klausimą, ar taikyti sandorio vertės metodą nustatant gabenamų prekių vertę, reikia tikrinti, ar pateikti dokumentai ir jų duomenys yra teisingi, išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems, yra patikimi ir nekelia įtarimo dėl jų klastojimo, ar prekių muitinė vertė artima kitų importuotojų deklaruotoms tapačių arba panašių prekių sandorio vertėms. Net ir muitinio tikrinimo metu pateikus sandorį pagrindžiančius dokumentus, minėtas teisinis reguliavimas neįpareigoja besąlygiškai taikyti sandorio vertės metodo pagal pateiktus dokumentus, jei juose esantys duomenys, prieštarauja kitiems turimiems duomenims.
Skunde ginčijant A. K. kaltės buvimą taip pat teigiama, kad A. K. nežinojo, jog gabenamos prekės privalo būti deklaruojamas, nes jis buvo įsitikinęs, kad daiktų vertė yra apie 120 eurų. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, prekė apibrėžiama kaip produktas, kuris gali būti įvertintas pinigais ir kuris gali būti prekybinių sandorių objektu, taigi nagrinėjamu atveju bet kuris daiktas (kuris gali būti įvertintas pinigais ir gali būti prekybinių sandorių objektu) yra prekė Reglamento prasme. Pagal nurodytą reguliavimą visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės ar joms taikomų mokesčių, ar kitokių apribojimų, turi būti pateikiamos patikrai muitinei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-387-806/2021). Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą. Pažymėtina, jog prekės, daiktai muitinės kontrolei turi būti pateiktos iš karto atvykus į muitinės postą, o ne atsakingam pareigūnui atliekant muitinį tikrinimą. Taigi A. K. muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravęs, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža, ir nepateikdamas muitinei į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų 3 vienetų kietinių indų (kazanų) ir 3 vienetų metalinių krosnelių (KUKMARA), pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą, kas yra administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnį pagrindas, kuri (administracinė atsakomybė) šiame straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į muitinei nepateiktos prekės vertę, kuri kaip nustatyta yra 581, 94 eurai.
Teismo vertinimu Institucija A. K. veiksmus pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir aptartam teisiniam reguliavimui, A. K. atstovės advokatės Jolantos Voroneckienės skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo netenkintinas ir Skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutarė:
Skundo netenkinti.
Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.