- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- AN2-49-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00760-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė
1. 2020 m. lapkričio 16 d., 10.30 val., iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos Lavoriškių kelio postą atvyko krovininis automobilis DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“), vairuojamas Baltarusijos Respublikos piliečio A. Z.. Vairuotojas A. Z. žodžiu deklaravo, kad vyksta be krovinio, deklaravo tik gabenamas cigaretes ir alkoholį, kurių kiekis neviršijo leistinas normas. Atlikus fizinį tikrinimą, pas vairuotoją puspriekabės daiktadėžėje uždengta polietileno plėvele bei pridengta plombavimo linu ir tvirtinimo diržais rasta gofrokartoninė dėžė, kuri buvo supakuota firmine lipnia juosta su užrašu PORSHE ORIGINALTEILE PORSHE GENUINE PARTS; ant pakuotės užklijuoti lipdukai su užrašais TURBONAGNETATEL Nr. 0PB145701P bei dilerio pavadinimas OOO AVTO SPEC CENTR SPORT, made in Germany; ranka užrašyta „Turbina ot Porshe“. Išpakavus, rasta automobilio detalė (automobilio variklio dalis – turbina), iš išvaizdos nauja. Minėtos prekės vertė 5 586,23 Eur. Prekė nebuvo deklaruota nei raštu, nei žodžiu, slėpta nuo muitinio patikrinimo ir tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punktą. A. Z. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 3 dalį, 3 500 Eur bauda su kontrabandos daiktų – automobilio „Porsche“ detalės (turbinos) – konfiskavimu, be gabenimo priemonės – puspriekabės Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – konfiskavimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Apeliaciniame skunde A. Z. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pasak apelianto, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, nes neįvertintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčios klausimas (tyčia neįrodyta), nepagrįstai nustatyta gabentos prekės vertė (nepagrįstai nustatytas kontrabandos objektas) ir tokiu būdu netinkamai kvalifikuota veika.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje buvęs vienintelis įvykęs gabenamos prekės identifikavimas būdas – sulaikymo metu vizuali pakuotės ir joje esančio daikto apžiūra. Pasak apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad pakuotės viduje esanti detalė būtų kokiu nors kitu būdu identifikuota kaip konkrečių duomenų automobilio Porsche variklio detalė (turbina), tinkama kažkokiam konkrečiam automobilio modeliui. Protokole taip pat pažymėta – prekė iš išvaizdos nauja. Taigi, gabenamos prekės identifikavimui ir įvertinimui pakako tik lipdukų ir ranka darytų užrašų ant pakuotės ir asmeninės pareigūno nuomonės dėl naujumo.
2.2. Nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad prekės vertė nustatyta prekės įkainavimo išrašu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kad įkainavimas atliktas teisėtai. Pirma, prekė muitinės pareigūnų identifikuota išimtinai pagal ant pakuotės esantį ranka darytą įrašą „turbina ot porsche“ bei lipduką ant pakuotės dėžutės „Torbonagnetatel“. Tai, kad paimta atsitiktinės turbinos vertė iš kainoraščio yra būtent gabenamos prekės vertė, niekuo neįrodyta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teismui nuspręsti apie gabentos prekės teisingą įvertinimą. Antra, tai įkainavimas atliktas pasitelkus kažkokios naujos garantinės detalės, parduodamos oficialiu keliu per dilerį, kainą. Šiuo gi atveju gabenamos prekės naujumas nustatytas tik muitinės pareigūno nuomonės pagrindu.
2.3. Apeliantas, kaip įrodymą, prie savo paaiškinimo pateikė prekės įsigijimo sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta šios turbinos įsigijimo vertė 22 500 rubliai, kas atitinka 249,48 Eur sumą. Tai mažesnė nei 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio suma, būtent dėl šios priežasties prekės nepateikė muitinės patikrinimui. Taip pat paaiškinime nurodė, kad naudotos automobilio turbinos neslėpė. Ji buvo įdėta į daiktadėžę, o esantys daiktai ant prekės dėžutės buvo sudėti po vežamo krovinio iškrovimo (tai krovinio tvirtinimo diržai, apsauginė nuo drėgmės plėvelė). Jis žinojo, kad daiktadėžė visada yra patikrinama, ji nėra rakinama. Todėl tikėtis, kad tokiu būdu išvengs patikros, nebuvo jokio pagrindo. Nurodė ir tai, kad prieš perduodant prekę atvežti į Lietuvą buvo patikintas, kad prekė yra naudota.
2.4. Apelianto teigimu, kadangi buvo gabenta viena specifinė prekė, turėjo būti ištirti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, susiję su šios prekės identifikavimu, leidžiančiu nustatyti jos vertę. To, pasak apelianto, nagrinėjant bylą nebuvo padaryta.
2.5. Apelianto manymu, byloje nenustatyti privalomi kontrabandos, kaip administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl administracinė teisena A. Z. atžvilgiu nutrauktina. Pirma, tai gabenamos prekės vertė yra leistina ANK normomis. Teismui pateikti įrodymai, kad prekė įsigyta iš verslininko Rusijoje už 249,48 Eur. Teismas šio įrodymo nevertino. Prekės įvertinimas, kuriuo rėmėsi teismas, visiškai nepagrįstas, todėl negali būti laikomas teisėtu. Antra, nebuvo jokios tyčios prekę gabenti siekiant išvengti muitinės patikros. Nėra sunku nedidelę dėžutę paslėpti vilkike, tačiau ji buvo padėta įprastoje tikrinimui vietoje. Teismas taip pat pripažino, kad prekė nebuvo slėpta. Prekė neteikta muitinės patikrai žinant jos nedidelę vertę ir apie nebuvimą pareigos ją deklaruoti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas (toliau – Institucija) nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
3.1. Pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Tai reiškia, kad visas įvežamas prekes asmenys privalo pateikti muitinės kontrolei. Bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą, po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, tampa atsakingu už nurodytos pareigos vykdymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr.A8.-529-1033/2020). Nagrinėjamu atveju automobilio detalę (turbiną) puspriekabės daiktadėžėje į Sąjungos muitų teritoriją įvežė A. Z., todėl jis privalėjo gabentą prekę pateikti muitiniam tikrinimui.
3.2. Institucija, nurodžiusi ANK 208 straipsnio 3 dalies dispoziciją, teigia, kad asmuo žodžiu deklaravo, jog vyksta be krovinio, muitinės pareigūno paklausus, ar asmuo negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai, A. Z. deklaravo tik gabenamas asmenines cigaretes ir alkoholį. Svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju tik atlikus fizinį patikrinimą, buvo rasta nedeklaruota, t. y. nepateikta muitinės kontrolei automobilio detalė (turbina). Jeigu muitinės pareigūnas nebūtų nusprendęs atlikti muitinio tikrinimo, tai A. Z. šios prekės būtų nepateikęs muitinės pareigūnams ir nesumokėjęs importo mokesčių. Atkreipė dėmesį, jog A. Z. tyčia siekė nepateikti gabenamos automobilio detalės (turbinos) muitinės kontrolei, kad būtų išvengta reikiamų sumokėti importo mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Institucija, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 12/96-5/97, nurodo, kad A. Z. padarė vieną iš didžiausių žalą valstybės ekonomikai darančių administracinių nusižengimų.
3.4. Institucijos teigimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad prekė muitinės pareigūnų identifikuota išimtinai pagal ant pakuotės esantį ranka darytą įrašą „turbina ot porshe“ bei lipduką ant pakuotės „Torbonagnetatel“, kadangi prekė buvo identifikuota pagal jos fizikines savybes, prekė muitinio patikrinimo metu buvo išpakuota, apžiūrėta (patvirtina byloje esančios fotonuotraukos). Taip pat Institucija laikosi pozicijos, kad muitinės pareigūnas teisingai nustatė prekės muitinę vertę.
3.5. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. 1B-431 „Dėl importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) reglamentuoja asmenų, deklaruojančių prekes muitinei, ir muitinės pareigūnų, atliekančių muitinių procedūrų įforminimą ir prekių tikrinimą, veiksmus, atliekant importuojamų prekių muitinį įvertinimą. Taisyklių 9 punkte numatyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes. Importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Taisyklių 10 punktas numato, kad nesant galimybės importuojamų prekių muitinės vertės nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Taisyklių 11 punkte numatyta, jeigu sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais bei Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 141 straipsniu, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes. Taisyklių 38 punktas numato, kad tikrinamų prekių muitinės vertės nustatymui antriniais muitinio įvertinimo metodais muitinės pareigūnas PREMI IS atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus. Vadovaujantis Taisyklių 40 punktu neradus sandorio, sudaryto dėl maždaug tokio paties deklaruoto prekių kiekio, atrenkamas artimiausias pagal kiekį.
3.6. Institucija nurodo, kad A. Z. muitinio tikrinimo metu nepateikė dokumentų, kuriais vadovaujantis galima būtų nustatyti muitinės vertę, dėl to nebuvo galimybės taikyti sandorio vertės metodo. Muitinės pareigūnas automobilio detalės (turbinos) muitinę vertę nustatė, remdamasis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, t. y. vadovaujantis antriniais muitinio įvertinimo metodais. Prekės vertė buvo nustatyta remiantis oficialaus https://www.oemvwshop.com/ internetinio puslapio duomenimis. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo A. Z. teismui prieš bylos nagrinėjimą pateikė sąskaitą dėl prekės įsigijimo, tačiau šis dokumentas kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo, kadangi nėra duomenų, kad šią sąskaitą A. Z. turėjo muitinio tikrinimo metu. Asmuo tyčia siekė gabenamos automobilio detalės (turbinos) nepateikti muitinės kontrolei, nes šios prekės gabenimo, muitinio tikrinimo metu asmuo neturėjo ir nepateikė prekės įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.
3.7. Pažymėjo, kad kiekvienas asmuo, esant rizikai, jog gabenamos prekės bus sulaikytos ir turėdamas visus reikiamus dokumentus prekių gabenimui, pareigūnams pateiktų visus turimus dokumentus. A. Z. tiek prieš automobilio detalės (turbinos) suradimą, tiek tuomet, kai prekė buvo surasta, taip pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nepateikė jokių dokumentų, susijusių su gabenama preke, be to, neginčijo ir nustatytos prekės vertės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Skunde keliami klausimai, susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia (tyčia neįrodyta), nepagrįstai nustatytos gabentos prekės verte (nepagrįstai nustatytas kontrabandos objektas) ir tokiu būdu netinkamai kvalifikuota veika. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, atsiliepimo motyvais, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįsta.
6. Pasisakant dėl A. Z. tyčios padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilio detalę (turbiną) puspriekabės daiktadėžėje į Sąjungos muitų teritoriją įvežė A. Z., todėl jis privalėjo gabenamą prekę pateikti muitiniam tikrinimui. A. Z. žodžiu deklaravo, kad vyksta be krovinio, muitinės pareigūno paklausus, ar asmuo negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai arba taikomi draudimai ir apribojimai, A. Z. deklaravo tik gabenamas asmenines cigaretes ir alkoholį. Ir tik atlikus fizinį patikrinimą, buvo rasta nedeklaruota, t. y. nepateikta muitinės kontrolei automobilio detalė (turbina).
7. Apeliantas nurodė, kad automobilio turbinos neslėpė, teismui el. paštu pateikė kartu su prašymu – prekės įsigijimo sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta šios turbinos įsigijimo vertė 22 500 rublių (249,48 Eur), mažesnė nei 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio suma, todėl jis prekės nepateikė muitinės patikrinimui.
8. Muitinio tikrinimo metu A. Z. nepateikė dokumentų, kuriais vadovaujantis galima būtų nustatyti muitinės vertę, dėl to nebuvo galimybės taikyti sandorio vertės metodo. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, A. Z. pirmosios instancijos teismui prieš bylos nagrinėjimą pateikė sąskaitą dėl prekės įsigijimo, tačiau, kaip pagrįstai ir nurodė Institucija atsiliepime, šis dokumentas kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo, kadangi nėra duomenų, kad šią sąskaitą A. Z. turėjo muitinio tikrinimo metu. Jei A. Z. būtų ketinęs automobilio detalę deklaruoti muitinei, tai, būdamas tolimųjų reisų vairuotoju ir turėdamas ilgametę patirtį gabenant prekes tuo pačiu maršrutu turėjo žinoti, kad kartu su gabenamomis prekėmis privalo turėti ir jų kilmę pagrindžiančius dokumentus, kaip tai reikalaujama deklaruojant prekes ir nustatant jų vertę. Gabendamas per valstybės sieną prekes iš trečiosios šalies, A. Z. turėjo galimybę sužinoti ar pasitikrinti jam svarbią informaciją, turėjo galimybę kirsdamas valstybės sieną elgtis taip, kaip to reikalauja teisės aktai.
9. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad A. Z. tyčia siekė gabenamos automobilio detalės (turbinos) nepateikti muitinės kontrolei, nes šios prekės gabenimo, muitinio tikrinimo metu A. Z. neturėjo ir nepateikė prekės įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, taip siekdamas išvengti teisės aktuose nustatytų reikalavimų. A. Z. tiek prieš automobilio detalės (turbinos) suradimą, tiek tuomet, kai prekė buvo surasta, taip pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nepateikė jokių dokumentų, susijusių su gabenama preke, be to, kaip ir nurodė Institucija atsiliepime, neginčijo ir nustatytos prekės vertės.
10. Visgi, apeliantas skunde nesutinka su gabentos prekės verte. Apygardos teismas taip pat atmeta šį skundo argumentą kaip nepagrįstą.
11. Pagal ANK 208 straipsnio 5 dalį kontrabanda gabentų prekių vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso, patvirtinto 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 70–74 straipsniais, Sąjungos muitinės kodekso deleguotojo akto 71 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2447 2015-11-24 nustatytų tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės) 127–146 ir 347 straipsniais ir 23–01 ir 23–02 priedais bei šių teisės aktų pagrindu parengtomis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431.
12. Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo–pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Pagal Taisyklių 10 punktą, nesant galimybės importuojamų prekių muitinę vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nustatydamas tikrinamų prekių muitinę vertę antriniais muitinio įvertinimo metodais muitinės pareigūnas prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (toliau – PREMI IS) atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus. PREMI IS kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius.
13. Norint taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, A. Z. gabenamas prekę turėjo deklaruoti ir pateikti jų įsigijimo dokumentus, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis gabenamos automobilio detalės (turbinos) įvežimo nedeklaravo ir jos įsigijimo dokumentų nepateikė, todėl tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai šiais jau po nusižengimo nustatymo A. Z. pateiktais duomenimis nesivadovavo ir prekių muitinę vertę apskaičiavo pagal sulaikytų prekių muitinę vertę, apskaičiuotą pagal panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertę (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies b punktas), t. y. taikant antrinį muitinio įvertinimo metodą, vadovaujantis PREMI IS duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Priešinga situacija, t. y. prekių vertė būtų nustatyta vadovaujantis sandorio vertės dokumentais, o ne renkami duomenys iš prekių muitinio įvertinimo duomenų bazės (PREMI), iš kurios imama paskutinių registruotų sandorių vidutinė vertė, būtų tuo atveju, jeigu A. Z. būtų deklaravęs prekę ir muitinės pareigūnams pateikęs jų įsigijimo dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo – A. Z. gabenamos prekės nedeklaravo ir jos įsigijimo dokumentų nepateikė (juos pateikė jau po nusižengimo nustatymo), todėl prekių vertę nustatyti vadovaujantis sandorio vertės dokumentais nebuvo pagrindo. Kita vertus, iš apeliacinio skundo matyti, kad ir vėliau apelianto pateikti dokumentai neatspindi tikrosios prekių ir sandorio vertės: pagal pateiktus dokumentus, detalė pirkta iš Rusijos piliečio už 22 500 rublių. Tuo tarpu tikroji automobilio detalės vertė buvo daug didesnė (prekė buvo identifikuota pagal jos fizines savybes, prekė muitinio patikrinimo metu buvo išpakuota, apžiūrėta – tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos), byloje nepateikta duomenų, kuo pasireiškė detalės nusidėvėjimas (kad, pasak apelianto nenauja). Akivaizdu, jog šių aplinkybių kontekste apelianto pateikti dokumentai neatspindi realios prekės vertės ir negali būti pagrindu prekės muitinei vertei nustatyti. Apygardos teismas sutinka su nustatyta sulaikytos prekės muitine verte – 5 586,23 Eur. Abejoti oficialių institucijų sukaupta informacija ir atliktais skaičiavimais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.