- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- AN2-387-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00210-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 9.35pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 208 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 250 Eur bauda su kontrabandos daiktų – elektrinio paspirtuko „Halten Cross“ – konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyresnysis inspektorius Vitalijus Tamašauskas 2021 m. balandžio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-ANR_P-1876-2021, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 16 d. apie 23:01 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos, į autobusų tikrinimo kanalą atvyko autobusas SETRA v/n (duomenys neskelbtini). Šio autobuso vairuotojas J. G., žodžiu deklaravo, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai arba apribojimai. Patikrinus vairuotoją J. G., autobuso bagažo skyriuje buvo rastas nedeklaruotas elektrinis paspirtukas „Halten Cross“, kurio vertė – 257,05 Eur. Taip jis pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos (ES) reglamento Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punktą bei ANK 208 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu J. G. pripažintas kaltu dėl ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, pakeičiant nuorodą į jo padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį, kadangi neįrodyta, kad paspirtuko muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais viršijo 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, dėl to pagrindo traukti J. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį nėra.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam nuobaudą įstatymo sankcijoje numatytose ribose su sulaikytų prekių konfiskavimu.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
5. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju J. G., būdamas reguliarių tarptautinių maršrutų vairuotoju, gabeno paspirtuką, kurio vertė yra 257,05 Eur, ir tai viršija 150 Eur, todėl privalėjo deklaruoti gabenamą paspirtuką bei sumokėti importo muitą ir importo PVM, kaip tai numatyta teisės aktuose. 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 6 punkte yra tiesiogiai numatyta, kokios prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, o būtent: kai jos įvežamos ne komerciniais tikslais, jų vertė ir kiekis neviršija 150 Eur, kai šias prekes įveža transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. G. yra reguliarių tarptautinių maršrutų vairuotojas ir yra ne kartą vykęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl prekių deklaravimo tvarka šiam asmeniui turi būti žinoma.
6. Pažymima, kad teismas, konstatuodamas, jog gabentas paspirtukas „Halten Cross“ jau buvo įgavęs Sąjungos prekės statusą, vadovavosi J. G. pateiktu mokėjimo kvitu, tačiau, vertindamas prekės vertę, mokėjimo kvitą atmetė kaip netinkamą. Pastebima, kad nutarime nurodoma, jog „<...> sandorio vertės metodas gali būti taikomas tik prekėms, parduotoms eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, tačiau nagrinėjamu atveju J. G. teigia, kad 2021 m. balandžio 16 d. jis gabeno ne Baltarusijos Respublikoje įsigytą (parduotą eksportui) prekę, tačiau asmeninį daiktą, kurį iš pradžių buvo nugabenęs (eksportavęs) į Baltarusijos Respubliką garantiniam remontui, o tiriamo įvykio metu vežė atgal (reimportavo).“ Nors teismo teigimu šios aplinkybės teisme paneigtos nebuvo, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog minėtos aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais dokumentais, kurie pagrįstų prekės (paspirtuko) statusą. Tai, kad teismas vadovavosi kvite nurodyta data („<...> iš byloje esančio kvito, kuriuo institucija nustatė sandorio vertę, matyti, kad paspirtukas buvo įsigytas 2020 m. balandžio 21 d.“) ir pateiktu susirašinėjimu („<...> atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė elektroninio susirašinėjimo įrašus, kuriuose elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) vartotojas, prisistatęs IĮ (duomenys neskelbtini) atstovu, patvirtina, jog paspirtukas „Halten Cross“ buvo pristatytas garantiniam remontui <...>“), nereiškia, kad tai yra pagrįstas ir tinkamas prekės statuso nustatymas.
7. Atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus teritorinė muitinė informacinėse sistemose neturi duomenų, jog paspirtukas „Halten Cross“ būtų įvežtas kažkada anksčiau ir būtų įgavęs Sąjungos prekių muitinį statusą. J. G. taip pat nepateikė duomenų, jog prekė turi Sąjungos prekių muitinį statusą bei kad buvo išvežta iš Lietuvos Respublikos ir įvežta į Baltarusijos Respubliką. Teismas mokėjimo kvitą nepagrįstai įvertino ne kaip dokumentą, patvirtinantį prekės vertę, kurią J. G. sumokėjo pirkdamas paspirtuką „Halten Cross“, o kaip įrodymą, jog paspirtukas buvo reimportuotas į Lietuvą.
8. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju muitinės informacinėse sistemose apie prekės paspirtuko „Halten Cross“ deklaravimą informacijos nėra. Jeigu J. G. už paspirtuką „Halten Cross“ jau būtų sumokėjęs importo muitą bei PVM, tokiu atveju Vilniaus teritorinei muitinei būtų žinoma ir tokiu atveju pats asmuo būtų pateikęs ne tik prekės pirkimą patvirtinantį dokumentą, bet ir minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. J. G. protokolo surašymo metu paaiškinime nurodė, jog pas jį rado elektrinį paspirtuką, kurio jis nedeklaravo, nes galvojo, kad prekės vertė neviršija 300 Eur, tačiau nenurodė, jog paspirtukas jau buvo įvežtas į Lietuvą ir yra įgavęs Sąjungos prekių muitinį statusą. Taip pat neprieštaravo, jog paspirtukas būtų įvertintas pagal pateiktą prekių kvitą. Todėl teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.
9. Institucija nesutinka su teismo išvada, jog prekės vertė negalėjo būti nustatyta pagal sandorio vertės metodą. Importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 70-74 straipsniais, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 71 straipsniu, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127-146 ir 347 straipsniais bei 23-01 ir 23-02 priedais, taip pat šių teisės aktų pagrindu parengtomis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sulaikytų ne Sąjungos prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 8 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatyta muitinio įvertinimo metodų tvarka. Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų sumą, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Pagal taisyklių 10 punktą, nesant galimybės importuojamų prekių muitinę vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu, taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nustatydamas tikrinamų prekių muitinę vertę antriniais muitinio įvertinimo metodais, muitinės pareigūnas prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (PREM IS) atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus (Taisyklių 38 punktas). PREMI IS kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius (Taisyklių 17 punktas). Konstatuojama, kad sandorio vertės metodas nustatant prekių muitinę vertę taikomas tuomet, kai yra pateikiami sandorį patvirtinantys dokumentai, o jų nesant, taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. pats pateikė prekės pirkimo-pardavimo dokumentą, kurį muitinės pareigūnas pripažino kaip tinkamą ir būtent pagal jį įvertino gabentos prekės vertę, t. y. „Halten Cross“ naudoto paspirtuko kaina yra 800 Baltarusijos rublių (257,05 Eur be privalomų sumokėti mokesčių).
10. Skunde nesutinkama su teismo pozicija, kad Institucijos pateikti duomenys apie prekės rinkos vertę yra prieštaringi, atlikti paskaičiavimai neišsamūs, nes teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2021 m. birželio 7 d. Medininkų kelio posto tarnybinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad per klaidą administracinio nusižengimo protokole nurodyta sulaikytos prekės muitinė vertė be privalomų sumokėti mokesčių, kuri yra 257,05 Eur. Privalomi sumokėti mokesčiai yra 61,76 Eur (2,5 proc. muitas ir 21 proc. PVM), o bendra prekių vertė – 318,81 Eur. Pareigūnas tarnybiniame paaiškinime aiškiai išdėstė mokesčius, kurie privalėjo būti pridėti prie prekės vertės. Teismas į prekės vertės patikslinimą neatsižvelgė, nors ir pripažinus minėtą prekių vertę tinkama, asmens teisinė padėtis nebūtų sunkinanti, asmens padarytas nusižengimas būtų kvalifikuojamas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, nes privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, tačiau teismas pasielgė priešingai ir, remdamasis nepagrįstais įrodymais, perkvalifikavo administracinį nusižengimą.
11. Pažymima, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į J. G. atstovo pateiktus skelbimus, kuriuose nurodytos Lietuvos Respublikoje bei Baltarusijos Respublikoje parduodamų paspirtukų vertės, nors nei teismui, nei pačiam J. G. nėra žinomi gabento paspirtuko „Halten Cross“ techniniai parametrai, todėl tapatinti skelbimuose esančias kainas su gabento paspirtuko verte yra netikslinga. Vilniaus teritorinė muitinė taip pat negalėjo nustatyti sulaikyto paspirtuko rinkos kainos, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių dokumentų, susijusių su prekės specifikacija. Taigi šiuo atveju teismas prieštaringai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. paties J. G. pateikto mokėjimo kvito nepripažino kaip tinkamo prekės vertei nustatyti, tačiau vadovavosi nieko nepagrįstais skelbimais iš interneto.
12. Skunde konstatuojama, kad teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai vadovavosi J. G. atstovo pateiktais įrodymais, nepagrįstai perkvalifikavo administracinį nusižengimą bei netinkamai vertino paties J. G. pateiktą mokėjimo kvitą. Dėl to teismas padarė nepagrįstas išvadas, kurios neparemtos išsamiu nustatytų aplinkybių viseto išnagrinėjimu bei visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu.
13. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas atmetamas.
14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo J. G. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
15. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Reglamentas) 139 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, kad pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, prekė apibrėžiama kaip produktas, kuris gali būti įvertintas pinigais ir kuris gali būti prekybinių sandorių objektu, taigi nagrinėjamu atveju elektrinis paspirtukas (kuris gali būti įvertintas pinigais ir gali būti prekybinių sandorių objektu) yra prekė Reglamento prasme. Pagal nurodytą reguliavimą visos į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės ar joms taikomų mokesčių, ar kitokių apribojimų, turi būti pateikiamos patikrai muitinei. Taigi, J. G., nepateikdamas muitinei į Sąjungos muitų teritoriją įvežto elektrinio paspirtuko „Halten Cross“, pažeidė Reglamento 139 straipsnio 1 dalies a punktą, kas yra administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnį pagrindas, kuri (administracinė atsakomybė) šiame straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į muitinei nepateiktos prekės vertę. ANK 208 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytų prekių, meno vertybių, ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Taigi, J. G. į Lietuvos Respubliką įvežtos prekės muitinė vertė nagrinėjamu atveju yra nustatinėtina aplinkybė, pagrindžianti jo administracinės atsakomybės ribas.
17. Reglamento 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Reglamento 74 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma pagal šio straipsnio 2 dalyje numatytus antrinio muitinio įvertinimo metodus, o 3 dalyje, – kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti šioje dalyje nurodytuose teisės aktuose. Taigi, pagal šį reglamentavimą matyti, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad sandorio vertės metodas gali būti taikomas tik prekėms, parduotoms eksportui į Sąjungos muitų teritoriją.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas, be kita ko, ginčydami muitinės nustatytą paspirtuko vertę (atsižvelgiant į naudoto daikto nuvertėjimą), nurodė, kad naudotas paspirtukas buvo pirktas 2020 m. balandžio 21 d., Baltarusijos Respublikoje, po to jis buvo naudotas Lietuvos Respublikoje, o, atsiradus defektams, 2020 m. spalio 19 d. nugabentas į Baltarusijos Respubliką (eksportuotas) garantiniam remontui, 2021 m. balandžio 16 d. parvežtas atgal į Lietuvos Respubliką (reimportuotas). J. G. teisme taip pat nurodė, kad paspirtuko nedeklaravo, nes galvojo, kad jo vertė neviršija nustatyto normatyvo, taip pat dėl to, kad tai jo nuosavas daiktas, dėl šios priežasties jo neslėpė. Naudotą paspirtuką pirko praeitų metų pavasarį pagal skelbimą, čekį su garantija išrašė pardavėjas. Paspirtuką vežė iš Baltarusijos po garantinio remonto. Paspirtuką nuvežė dar rudenį, bet dėl karantino neturėjo galimybės jo atsiimti. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2020 m. balandžio 21 d. prekių čekis, byloje esančios paspirtuko nuotraukos, taip pat elektroniniai laiškai iš pardavėjo atstovo, todėl nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, jų neginčijo ir Institucija, todėl jomis toliau vadovaujamasi.
19. Šiame kontekste pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog nurodytu aplinkybių pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad paspirtukui „Halten Cross“ taikytinas Sąjungos prekės statusas. Kita vertus, iš byloje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad paspirtukas, nors buvo sulaikytas tik dabar, į Lietuvos Respublikos teritoriją yra įvežamas ne pirmą kartą, t. y. anksčiau muitinės pareigūnų sulaikytas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėto Sąjungos prekės statuso taikymo galimybės paspirtukui „Halten Cross“ negalima ir paneigti, yra pagrįsta. Dėl šios priežasties, tiksliai nenustačius importuotos prekės statuso, sandorio vertės metodas importuoto pasiprtuko muitinei vertei nustatyti taikytas nepagrįstai.
20. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, sandorio vertė nustatoma muitinės deklaracijos priėmimo metu ir remiantis pardavimo sandoriu, atliktu prieš pat prekių įvežimą į tą muitų teritoriją.
21. Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių, patvirtintų 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 (toliau – Taisyklės) 10 punkte nurodyta, kad importuojamų prekių muitiniam vertinimui sandorio vertės metodas netaikomas, kai netenkinamos Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto 140 straipsnyje nurodytu atveju. Nesant galimybės importuojamų prekių muitinės vertės nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Taisyklių III skyriuje numatytos priemonės, taikomos prekių muitinės vertės tikrinimui. Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad prekių muitinio įvertinimo kontrolei taip pat gali būti naudojama informacija ir dokumentai gauti iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų. Taisyklių 37 punkte nurodyta, kad sulaikytų ne Sąjungos prekių muitinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis Taisyklių 8 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatyta muitinio įvertinimo metodų taikymo tvarka. Nesant galimybės šių prekių muitinės vertės nustatyti sandorio vertės metodu (Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnis), taip pat muitinio įvertinimo metodais, nurodytais Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje, ji nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi ir remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje.
22. Byloje nustatyta, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežto paspirtuko vertė buvo nustatyta remiantis 2020 m. balandžio 21 d. prekių čekiu Nr. 04, kuriame nurodyta, jog prekės – naudoto paspirtuko „Halten Cross“ – kaina yra 800 Baltarusijos rublių, kas tuo metu atitiko 257,05 Eur (be privalomų sumokėti mokesčių), t. y. 2021 m. balandžio 17 d. įvežtos prekės vertė nustatyta vienerių metų senumo prekės įsigijimo faktą patvirtinančiu dokumentu. Ši aplinkybė apeliaciniame skunde grįsta tuo, kad J. G. pats pateikė prekės pirkimo-pardavimo dokumentą, kurį muitinės pareigūnas pripažino kaip tinkamą ir būtent pagal jį įvertino gabentos prekės vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taikytas muitinės vertės nustatymo metodas, be jau minėtos prekės statuso nustatymo problematikos, taip pat neatitiko (pažeidė) minėtą Įgyvendinimo reglamento 128 straipsnio 1 dalyje eksplicitiškai įtvirtintą nuostatą (skirtą įgyvendinti Reglamento 70 straipsnio 1 dalį), pagal kurią prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, sandorio vertė nustatoma muitinės deklaracijos priėmimo metu ir remiantis pardavimo sandoriu, atliktu prieš pat prekių įvežimą į tą muitų teritoriją. Pagal šį reglamentavimą esminės reikšmės turi laiko sąlyga, t. y. prekės pardavimo sandoris kaip muitinės vertės nustatymo priemonė gali būti taikomas tik tuo atveju, kai prekė į muitų teritoriją yra įvežama netrukus po pirkimo-pardavimo sandorio, kas neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių, dėl to Institucijos taikytas sandorio vertės metodas prekės vertei nustatyti buvo neteisėtas. Vien ta aplinkybė, kad J. G. turėjo ir Institucijai pateikė pirkimo sandorį patvirtinantį dokumentą, pati savaime, kitų bylos aplinkybių kontekste, negali būti laikoma tinkamu ar, tuo labiau, vieninteliu galimu prekės muitinės vertės nustatymo metodu.
23. 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodyta, kad keleivių, atvykstančių iš trečiosios valstybės ar trečiosios teritorijos, prekės, gabenamos asmeniniame bagaže, neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, jeigu jos įvežamos ne komerciniais tikslais ir bendra tokių prekių vertė neviršija 150 eurų, kai šias prekes įveža transporto priemonių, vykstančių reguliariais tarptautiniais maršrutais į trečiąsias valstybes ar trečiąsias teritorijas arba iš jų, įgulos nariai, o 6.3 papunktyje – 300 eurų, be kitų, ir anksčiau nenurodytu atveju.
24. Minėta, kad prekių muitinės vertės tikrinimui yra galimas įvairių priemonių taikymas, be kita ko, ir iš atitinkamų kompetentingų institucijų (specialistų, ekspertų) gauta informacija, tačiau 2021 m. birželio 18 d. Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti paspirtuko „Halten Cross“ rinkos kainos, nes nepateikti transporto priemonės gamybos metai bei techniniai parametrai. J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis paspirtuko dokumentų neturi, pirko jį turguje, jam buvo svarbi jo būklė, o pagaminimo metai ir elektrinio variklio galia neturėjo reikšmės (47 b. l.). Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė prekės vertei bei taikomam apmokestinimui nustatyti ir šios vertės nustatymo metodo parinkimui yra tai, ar šią prekę nupirkus Baltarusijos Respublikoje, ji jau buvo patekusi į Sąjungos muitų teritoriją ir anksčiau įgijusi Sąjungos prekės statusą, o minėtos aplinkybės įstatyme numatytomis priemonėmis negalima nustatyti, kadangi anksčiau importuotos prekės patekimas į Sąjungos muitų teritoriją ir išleidimo į laisvą apyvartą faktas galėjo būti neužfiksuotas, be kita ko, šios nutarties 24 punkte nurodytų Taisyklių 6.3 papunkčio pagrindu, o Institucija nurodė, kad dėl duomenų trūkumo negali nustatyti faktinės prekės vertės, laikytina, kad objektyvios galimybės paneigti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens iškeltos versijos dėl to, kad jo gabenta prekė anksčiau nebuvo įgijusi Sąjungos prekės statuso, negalima, todėl nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad gabento paspirtuko vertė su privalomais mokėti mokesčiais viršijo 5 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.
25. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad, nesant galimybės nustatyti tikslią importuotos prekės vertę, šiuo atveju negalima pagrįsti J. G. administracinės atsakomybės pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog atsakomybė J. G. atžvilgiu negali būti grindžiama abejotinomis aplinkybėmis ir (ar) prielaidomis, tiksliai nenustačius būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties (ANK 5 straipsnio 1 dalis) požymių (nagrinėjamu atveju – tikslios paspirtuko vertės). Priešinga išvada, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, reikštų principo, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pažeidimą ir galimai lemtų neproporcingą J. G. atsakomybę padarytam administraciniam nusižengimui.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybės ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.