Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-966/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-24
Bylos Nr.
1-80-966/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-3-00055-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-80-966/2018Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00055-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.18.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė,

sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei, Ingai Mieldažytei, Vildai Verikaitei, Indrei Žilinskienei, Gitanai Žitinevičienei, Karolinai Čepaitytei,

dalyvaujant prokurorei R. Ž.,kaltinamajai R. T., jos gynėjui advokatui J. R.,specialistams L. J., A. K., J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., gim. (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-08-09 ji, dirbdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) direktore ir vyr. buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą,

1) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2003-12-18 Nr. IX-1914) 6 str. 2 d.: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

2) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d.: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“,

3) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d.: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

4) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2007-06-07 Nr.X-1178) 11 straipsnio 1 dalį: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“,

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutarčių nuo Nr. 2 iki Nr. 16 sudarymo metu neišmokėjus paskolų gavėjams visose minėtose paskolų sutartyse nurodytų paskolų sumos, t. y. iš karto pasilikus avansą –mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, paskolų sutartyse, suėjus paskolų grąžinimo terminams, pagal paskolų sutartis nuo Nr. 2 iki Nr. 16 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavus iš viso 2438,60 Eur pajamų, iš kurių R. T. ūkinių operacijų žurnaluose bei pajamų-sąnaudų suvestinėse neapskaitė 2264,82 Eur pajamų už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, suėjus sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 5 iki Nr. 16 nurodytai paskolų grąžinimo datai, taip pat ūkinių operacijų žurnaluose neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. gautų avansų iš paskolų gavėjų, pasirašius paskolų sutartis ir jiems išmokėjus 2438,60 Eur mažesnę pinigų sumą negu nurodyta paskolų sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16, bei neapskaitė ūkinės operacijos pagal 2011-04-27 paskolos sutartį D. J. suteikus 579,24 Eur paskolą,

5) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2008-07-03 Nr. X-1679) 19 str. 1 d. ir 2 d.: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 - 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus: „<...> įmonės <..> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, neišsaugojo ūkinę operaciją patvirtinančio apskaitos dokumento, t. y. 2011-04-27 paskolos sutarties, sudarytos su D. J.,

6) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 16 str. 3 d.: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ bei šio Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, ūkinių operacijų žurnaluose fiksavo, kad pagal paskolų sutartis nuo Nr. 2 iki Nr. 16 išdavus paskolų už 10768,07 Eur, nors paskolų sutartyse IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodžius išduodant 13206,67 Eur, t. y. ūkinių operacijų žurnale fiksavo išdavusi paskolų 2438,60 Eur suma mažiau negu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodžius paskolų sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16, dėl to iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-08-09 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros

Be to, ji aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2015-12-31 ji, dirbdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) direktore ir vyr. buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą,

1) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 12 str. 1 d.: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

2) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 16 str. 3 d.: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, nepagrindė įrašų 2011-08-09 – 2015-12-31 ūkinių operacijų žurnaluose: punkte „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“, t. y. nuo kokios negrąžintos paskolos sumos ir už kiek dienų įmonė paskaičiavo „nuostolius“: iš viso per 2011 m. – 2003,15 Eur, per 2012 m. – 35745,74 Eur, per 2013 m. – 22635 Eur, per 2014 m. – 11285,73 Eur, per 2015 m. - 1850,37 Eur, ir punkte „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, t. y. kurių klientų, už kokius ir už kiek mėnesių (dienų) įmonė fiksavo pajamų už pratęsimo mokestį: iš viso per 2011 m. – 15507,12 Eur, per 2012 m. – 64 932,99 Eur, per 2013 m. – 104515,57 Eur, per 2014 m. – 122760,23 Eur, per 2015 m. - 141269,82 Eur,

3) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 4 str. 1 p. ir 3 p.: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nepateikė skolų (gautinų sumų) registro pagal atskirus paskolų gavėjus (t. y. pagal vardą, pavardę ar paskolos sutarties numerį), taip pat įmonės apskaitos dokumentais nepagrindė tiriamojo laikotarpio (2011-08-09 – 2015-12-31) ūkinių operacijų žurnalų sąskaitose – „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ bei „Paskolos be užstato sumažėjimas“ įrašų, dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kiek konkretus paskolos gavėjas pagal konkrečią paskolos sutartį tam tikru laikotarpiu turėjo įsipareigojimų įmonei, t. y. koks buvo negrąžintos paskolos dydis, sumokėti pratęsimo mokesčiai, „nuostoliai“, taip pat negalima patikrinti, ar įmonė, gavusi iš fizinio asmens (paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį) pavedimą į banko sąskaitą, teisingai apskaitė pajamas už pratęsimo mokestį ir „nuostolius“ bei grąžintą paskolos dalį, t. y. ar įmonė, gavusi į banko sąskaitą pavedimą iš fizinio asmens (kliento), pirmiausiai apskaitoje fiksavo pratęsimo mokesčio ir „nuostolių“ sumokėjimą, o tik paskui paskolos grąžinimą, t. y. taip, kaip įmonė nurodė paskolos sutartyse bei ar teisingai pavedimu gautą sumą išskaidė į dalis, t. y. kokią sumą iš pavedimu gautos sumos klientas turėjo grąžinti kaip paskolos dalį, kokią dalį sumos sumokėjo pratęsimo mokesčio ir kiek „nuostolių“,

4) pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2003-12-18 Nr. IX-1914) 6 str. 2 d.: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2011 metų ūkinių operacijų žurnale neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. neišmokėtos paskolų dalies (įmonei ją pasiliekant kaip avansą), lygios mėnesiniam sutarčių pratęsimo mokesčiui, kai paskolų gavėjai paskolų sutartyse nuo Nr.11/01 iki Nr.11/156 pasirašytinai patvirtino, kad gavo 64860 Lt (arba 18784,75 Eur) didesnes paskolų sumas negu kad jiems buvo išmokėta iš įmonės kasos, taip pat 2012 metų sausio mėn. ūkinių operacijų žurnale neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. neišmokėtos paskolų dalies (įmonei ją pasiliekant kaip avansą), lygios mėnesiniam sutarčių pratęsimo mokesčiui, kai paskolų gavėjai paskolų sutartyse nuo Nr.11/157 iki Nr.11/180 pasirašytinai patvirtino, kad gavo 6260 Lt (arba 1813,02 Eur) didesnes paskolų sumas negu kad jiems buvo išmokėta iš įmonės kasos, dėl to laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2012-12-31 iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 turto ir nuosavo kapitalo.

Kaltinamoji R. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies. Parodė, kad nuo 2009 metų yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, o nuo 2011 metų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirba direktore ir pati tvarko buhalterinę apskaitą. Buhalterio nesamdė, apskaitą tvarkyti išmoko iš ankstesnio buhalterio. Įmonės teikdavo paskolas fiziniams asmenims. Buhalterinę apskaitą tvarkė taip, kaip suprato ir sugebėjo, niekada nieko neketino slėpti, apgauti ar neužrašyti. Tiesiog buvo tokia paskolos sutarties forma, į kurią būdavo įtraukiamas pratęsimo mokestis ir išmokama suma, tą sumą, kurią įmonė išmokėdavo, apskaitydavo kaip paskolą, o pratęsimo mokestį į apskaitą įtraukdavo tada, kai klientas sumokėdavo. Gali būti, kad tokia apskaitos forma neatitiko kokių nors reikalavimų, bet visi tie pinigai su laiku buvo apskaityti, ar žmogus pats sumokėdavo, ar išieškodavo antstolis. Paskolos sąlygos būdavo tokios, kad žmogus gauna pinigus ir turi mokėti pratęsimo mokestį, galima vadinti palūkanomis, iki to laiko, kol gražins visą paskolą. Visos paskolos būdavo suteikiamos 1 mėnesiui su galimybe prasitęsti. Iš karto, sudarant paskolos sutartį, būdavo aptariamas pratęsimo mokestis. Paskolos sutartyje nurodytą sumą žmogus turėdavo grąžinti, o faktiškai išmokama suma atsispindėdavo kasos orderių išrašuose. Jeigu sutartyje nurodyta 2000 Lt, 400 Lt pratęsimo mokestis, tai faktiškai žmogus, pasirašydamas sutartį, gaudavo 1600 Lt, o 400 Lt yra pratęsimo mokesti, jeigu asmuo nemokės visos sumos, gali sumokėti 400 Lt ir prasitęsti vienam mėnesiui paskolą. Jeigu kreditas 1600 Lt, po mėnesio turi grąžinti 2000 eurų, o jei grąžinti galės po 2 mėnesių, žmogui reikės gražinti viso 2400 eurų, jeigu žmogus prasitęs sutartį. Pratęsimo mokestis tai yra įmonės pajamos, palūkanos. Pratęsimai nėra ribojami, žmogus moka pagal galimybes, jeigu gali grąžina visą paskolą, jeigu ne, tada moka pratęsimo mokestį. Apskaidydavo gautas pajamas tada, kai žmogus sumokėdavo. Iš duotų paskolų gautus pinigus fiksuodavo ūkinių operacijų žurnaluose, išduotų paskolų žiniaraščiuose, kad žinočiau visą balansą. Kasos orderyje nurodyta, kiek asmeniui yra išmokėta grynais, o sutartyje atsispindėjo, kiek už mėnesį asmuo turės grąžinti, jeigu vykdys savo pareigas. Apie 2011-04-27 sutartį su D. J. nieko nežino, tokios sutarties nematė, sutartis nebuvo sudaryta. Kalbėjosi su vadybininku J. H., šis taip pat teigė, kad irgi neprisimena, tokia sutartis būtų sudaryta. Pinigai iš kasos nebuvo išmokėti, reiškia sutarties nebuvo, todėl jos ir nėra buhalterinėje apskaitoje. Gal D. J. pasirašė sutartį, po to apsigalvojo ir ta sutartis liko pas ją. D. J. yra ėmusi kreditą iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Išmokant paskolą išrašo kasos išlaidų orderį, o grąžinant paskolą žmogus moka per banką, banko išraše atsispinti, koks asmuo, kiek sumokėdavo, operaciją ji įrašydavo į ūkinių operacijų žurnalą, papildomai fiksuodavo pajamų išlaidų žurnaluose, žiniaraščiuose, taigi, visus duomenis galima rasti ir suskaičiuoti. Paskolų sutartyse IĮ „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ avansai nebuvo aptarti sutartyse, buhalteriniuose dokumentuose figūravo, avansas būtų tada, kai apmoka ne pilnai už kažką. Apskaitą įmonės tvarkė pinigų principu, apskaitė tada, kai jau yra gauti pinigai. Mokesčių deklaracijose nurodė pajamų apskaitos principą neįsigilinusi į reikšmę, kadangi tai būdavo nurodoma nuolatos, gal dėl to, kad ne iki galo suprato. Paskola V. M. - paskolos sutartyje nurodyta suma 13 500 litų, žmogus gauna 12 700 litų, o sutarta, kad 800 litų yra pratęsimo mokestis ar palūkanos, o visa suma gaunasi 13 500 litų, už 1 mėnesio. Jeigu asmuo negali sumokėti, sumoka tik pratęsimo mokestį, tai yra 800 litų, kuris buvo fiksuotas kasos orderyje. Sutartyje yra nurodyta visa suma su įmonės atlyginimu. Įmonė tą sumą įtraukdavo į ūkinių operacijų žiniaraštį, už mėnesio laiko žmogus turi mokėti arba 13 500 litų, kur atsispindės 12 700 litų grąžinta paskola, o 800 litų įmonės atlyginimas, arba žmogus prasitęs, mokės 800 Lt ir tai bus įtraukta į jų pajamas. Sutartyse yra griežtai nurodyta, kad grynais įmokų nepriima, tik banko pavedimais, todėl grynųjų pinigų nepriimdavo. Iš pradžių išmokėdavo ir grynais, bet įmokas priimdavo tik pavedimu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, jos kaltė yra įrodyta kitais baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais.

Liudytojas M. Ž. parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Jam reikėjo paskolos, rado skelbimą laikraštyje ar internete, nuvyko nurodytu adresu. Datos tiksliai neatsimena, paskolos sąlygų neatsimena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste-BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 82-83), kad apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo Internete, ieškojo paskolos, buvo sunki finansinė padėtis. Įmonė skelbėsi, kad be užstato suteikia paskolą, jam tai buvo priimtina, nes jis negalėjo įkeisti turto, kad gautų paskolą. Paskolos buvo teikiamos Kaune, (duomenys neskelbtini). Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė vyras, vėliau suprato, kad jis yra įmonės savininkas, man jis nurodė atvykti į įmonės patalpas, atsivežti asmens dokumentą ir banko išrašą, kuriame matytųsi gaunamos pajamos. Nuvykęs į vietą, bendravo su vadovu, kaip suprato, jis buvo libanietis. Atsimena, kad pirmas jo susitikimas su „(duomenys neskelbtini)“ savininku įvyko 2011 m. birželio mėn., jis šios sutarties neturi išsaugojęs, atsimena, jam buvo reikalinga ne mažiau kaip 8000 Lt paskola. Atsimena, kad paskola buvo išmokėta grynaisiais pinigais, kiek jis atsimena, paskolos suma atitiko jam išmokomą sumą grynaisiais, taip pat aptarė palūkanas, kurios buvo apibrėžtos, kaip sutarties pratęsimo mokestis, jos buvo apie 20 %. Išmokant paskolą grynaisiais, dokumento, patvirtinančio pinigų išmokėjimą, negavo, tik pasirašytą paskolos sutartį. Po mėnesio paskolos neatidavė, įmonės vadovas informavo jį telefonu, kad jis atvyktu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus aptarė naujas sąlygas, t. y. jis „(duomenys neskelbtini)“ vadovas sudarė naują paskolos sutartį Nr. 11/64 pagal kurią jis neva skolinasi 17000 Lt, tačiau realiai jis šių pinigų nesiskolino ir negavo, tai buvo, kaip dabar suprato, jo apgaulė. Jam pasakė, kad jis turi sudaryti minėtą sutartį, kaip garantą, tam, kad jis tikrai grąžinis ankstesnę paskolą. Suma paskolos sutartyje nurodyta 17 000 Lt, o mėnesinis pratęsimo mokestis buvo 3400 Lt. Išieškota buvo pagal šią sutartį. Sutartį jis sudarė, tačiau paskolą dengė pagal senesnę sutartį, sudarytą 2011 m. birželio mėn. Jis jam kelis kartus nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2011 m. rugpjūčio mėn. vežė grynuosius pinigus nuo 500 Lt iki 1000 Lt, kaip palūkanas, tačiau patvirtinančio dokumento, kad sumokėjo, jis negavo. Neatsimena kada, bet pastebėjo, kad antstolis areštavo jo banko sąskaitą, nuvykęs pas antstolį, suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ antstoliui pateikė paskolos sutartį Nr. 11/64 su sąlygomis, kurios buvo sugalvotos įmonės vadovo.

Išklausęs parodymus, liudytojas M. Ž. juos patvirtino kaip teisingus. Nurodė, kad šiuo metu yra pilnai atsiskaitęs. Neatsimena, kokia tiksliai buvo paskolos suma, mano, kad tokia, kaip nurodyta sutartyje. Neatsimena, ar pasirašinėjo kasos išlaidų orderyje, mano, kad rašydavosi ant dokumentų, užsiskaitydavo, kaip skolos grąžinimą.

Liudytojas V. M. parodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, buvo gavęs iš jos kreditą. Jis buvo statybos firmos direktorius, tada trūko apyvartinių lėšų, pamatė skelbimą ir kreipė į nurodytą firmą. Ėmė virš 10 tūkstančių litų kredito, sąlygų neatsimena. Dabar dar nėra atsiskaitęs, buhalterė atskaičiuoja. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 115–116), kad apie IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo pamatęs reklaminį stendą mieste, Savanorių pr. Kaune. Stende buvo nurodytas kontaktinis telefono numeris, paskambinęs bendravo su įmonės atstovu, kuris neprisistatė tik paminėjo, kad atstovauja IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Vardą ir pavardę sužinojo tik pasirašęs sutartį Nr. 11/154. Su juo bendravo J. H., kaip ir nurodyta paskolos sutartyje. Jam paaiškino, kad norint gauti vartojimo kreditą, jis turi būti dirbantis ir gauti pastovias pajamas. Paskolos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), Kaune. Jam nuvykus, jie patikrino jo asmens dokumentus, kaip suprato, norėjo įsitikinti, ar jis yra dirbantis. Jam buvo reikalinga 12000 Lt paskola, tačiau jis su J. H. sutarė, kad jam gali suteikti 13500 Lt paskolą, kuri ir nurodyta paskolos sutartyje Nr. 11/154. Kaip ir sutartyje nurodyta, jis su J. H. sutarė, kad jam suteiks paskolą mėnesiui iki 2012-01-28, paaiškino, jei jis negalės grąžinti paskolos, turės mokėti nurodytą sutarties pratęsimo mokestį. Jo neprašė apmokėti su sutartimi susijusių mokesčių. Jam parodžius 2011-12-29 kasos išlaidų orderį Nr. 182 patvirtino, kad jam buvo išmokėta 12700 Lt. Pinigus gavo grynaisiais. Jam nesumokėjus paskolos sumos nurodytą dieną, t. y. 2012-01-28, jis atvyko į ofisą ir kasininkė jam pateikė atspausdintą A4 formato lapą pavadinimu, kiek atsimena, „sutarties pratęsimas“. Minėtame sutarties pratęsime abi šalys pasirašė, jis ir J. H.. Jis grynaisiais sumokėjo 800 Lt, kiek atsimena, J. H. užpildydavo minėtą „sutarties pratęsimo lapą“, kuriame jis pasirašydavo, kad sumoka pratęsimo mokestį. Jis pats patvirtinančių dokumentų nėra išsaugojęs. Kiek atsimena, kelis kartus, tokiomis pačiomis sąlygomis jis pratęsė paskolos sutartį Nr. 11/154. Atsimena, kad per banką jokie mokėjimai nebuvo atliekami, jis visada vykdavo atsiskaityti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. Parodė, kad tęsė paskolą ne vieną kartą, kiekvieną kartą pasirašydavo ir mokėdavo pratęsimo mokestį, nežino ar tai buvo dalinis paskolos gražinimas, ar pratęsimo mokestis. Visada, kai duodavo pinigus, pasirašydavo. Jam buvo išmokėta 12700 Lt, už tiek ir pasirašė, o suma nurodyta paskolos sutartyje buvo 13500 litų, skirtumas 800 litų, tiksliai negali atsakyti, kodėl taip gavosi. 800 litų galėjo būti už pinigų naudojimą ar už paskolos pratęsimą.

Liudytojas R. J. parodė, kad įmonės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomos, nes jis ėmė paskolą. Datos neatsimena, tikslios sumos taip pat. Sutartyje buvo nurodyta, kad turi jiems duoti kažkokią sumą, kad jie turi pasiimti iš paskolos sumos, jie duoda paskolą ir kažkokį mokestį atskaičiuoja iš paskolos. Neatsimena, kokiam laikotarpiui buvo paskola, žino, kad buvo milžiniškos palūkanos, jeigu vėluoji atiduoti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 51), kad ėmė paskolą iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2011-10-20 sudarė paskolos sutartį Nr. 11/93. Su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė tik šią vieną paskolos sutartį ir ją visiškai grąžinęs. Sutartį surašė Kauno m., sutarties sudarymo metu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovavę asmenys jam neprisistatė. Nuosavame dviejų aukštų name Kauno mieste, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ biure buvo du asmenys vyras ir moteris. Su juo bendravo vyras, pinigus jam perdavė moteris. Paskolos sutartyje kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodyta R. T.. Paskolos sutartyje yra jo parašas. Paskolos suma neatitiko faktiškai gautos sumos, kadangi į 2000 Lt paskolos sumą įėjo paskolos sutarties sudarymo mokestis, kuris buvo ne mažesnis kaip 200 Lt galimai 300 Lt. Pinigus gavo grynaisiais, paskolą padengė laiku, anksčiau nei buvo numatyta paskolos sutartyje, pavedimu į įmonės sąskaitą. Palūkanų norma (sutarties pratęsimo mokestis), kuri yra nurodyta paskolos sutartyje yra teisinga. Grynieji pinigai jam buvo išmokėti paskolos sutarties pagrindu, jokie kiti dokumentai jam nebuvo išduoti. Po to, kai paskolą padengė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ biure, paskolos sutarties sudarymo metu, buvęs vyras paskambino telefonu. Vyras paprastai paprašė, kai jeigu kokie nors asmenys iš kokių nors įstaigų domėsis apie sutarties sudarymo mokestį, jis pasakytų, kad tokio mokesčio nebuvo. Taip, kaip prašė minėtas vyras, nepasielgė, galimybės taip pasielgti ar nepasielgti nebuvo

Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, apklausos metu buvo supažindintas su sutartimi. Suma, kuri buvo išmokėta, buvo mažesnė, nei nurodyta sutartyje, nes įmonės atstovai pasakė, kad tai yra mokestis už sudarytą sutartį. Paskolą gražino pavedimu. Pratęsimo mokesčių mokėti neteko, mokėjo nepraleisdamas terminų. Gavo paskolą mažesnę, nei nurodyta sutartyje, o grąžinti turėjo tokią, kokią pasirašė sutartyje.

Liudytoja D. M. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, 2011 m. ar 2012 m., ji ėmė paskolą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Paskolos suma buvo 3000 Lt, o į rankas gavo 2400 Lt, užskaitant, kad 600 litų yra mokestis už paskolos suteikimą. Visus kartus dėl paskolos gavimo bendravo su vyriškiu, kuris prisistatė tos firmos vadovu. Mano, kad jis buvo ne lietuvių kilmės kadangi kalbėjo su akcentu, bet vardo ir pavardės nepamena. Pinigus gavo iš jo ir mokėjo jam. Pinigus ji gavo grynais ir mokėjo grynais. Pagal sutartį ji įsipareigojo po mėnesio grąžinti 3000 Lt, o jei negalės grąžinti, galima pratęsti terminą sumokant pratęsimo mokestį 600 Lt. Terminą ji pratęsinėjo apie 4 kartus. Paskui ji negalėjo susimokėti, buvo likę nebedaug bendros sumos kadangi buvo sumokėta keturi kartai po 600 Lt, bet ji vėl vėlavo ir jai pasakė, kad paskola didėja ir kad ji turi pasirašyti kitą susitarimą. Ji padarė klaidą, nesigilino į naujos sutarties skaičius, ji ją pasirašė pasitikėdama tuo žmogumi, kuris sakė, kad taip reikia. Tik paskui suprato, kad skaičiai buvo milžiniški, suprato pratęsimo mokestis jau nebe 600 Lt, o tūkstančiais. Ji nutarė nepratęsinėti skolos mokėjimo, nes jau buvo nurodyta jai mokėti 20000 Lt. Teismas tiek iš jos ir priteisė, skola šiai dienai iš jos išieškota, nes ji nespėjo ginčyti teismo sprendimo. Pagal patikslintą sutartį ji jokių pinigų aš negavo, buvo gavusi tik 2 400 Lt, grąžino apie 1 800 Lt, o priteista iš jos buvo apie 20 000 Lt. Sumokant pratęsimo pinigus jokio dokumento neduodavo, pinigai būdavo įdedami į stalčių, iš kurio būdavo išduodami.

Kaltinamosios R. T. gynėjui advokatui J. R. pagarsinus specialisto išvadą dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos 12 puslapį 76 punktą, liudytoja D. M. parodė, kad pagal kasos išlaidų orderį pasirašyta suma yra 10 500 Lt, bet kalba apie tokią sumą nėjo, o ar ji pasirašė dar kažką be sutarties, nežino. Žino, kad ji sudarė dvi sutartis, pirma sutartis dėl 3000 Lt iš jos buvo paimta tada, kai ji pasirašė antrąją sutartį, kurios tikslios sumos neatsimena, pagal kurią teismas priteisė iš jos 20000 Lt. Pasirašydama pirmą sutartį dokumento be sutarties negavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojos D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 79-80), kad 2011 m. jai buvo reikalinga gauti paskolą, internetu ieškojo asmenų, kurie galėtų suteikti paskolą, neatsimena, kuriam terminui. Internete surado skelbimą, kad firma „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus pavadinimo neprisimena, teikia vartojimo paskolas, pasiskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepė vyras, kurio ji paklausė, ar jie teikia paskolas be užstato, jis atsakė, kad teikia ir nurodė atvykti adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Jai buvo reikalinga 3000 Lt paskola. Nuvykus šiuo adresu, ją pasitiko „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, jis taip ir prisistatė, tik ji negali atsiminti jo tikslaus vardo, pavardės. Jo tautybė tikrai ne lietuvis. 2011 m. pasirašytos sutarties neturi išsaugojusi, tačiau atsimena, kad paskolos suma buvo 3000 Lt, pasirašant sutartį buvo nurodytas sutarties pratęsimo mokestis 600 Lt. Atsimena, jai grynaisiais pinigais buvo išduota 2400 Lt, pinigus padavė įmonės savininkas, paėmęs iš stalčiaus, įmonės patalpose. Jis paaiškino, kad pasirašant paskolos sutartį, iš karto išskaičiuojamas pratęsimo mokestis 600 Lt, nors, kiek atsimena, sutartyje tai nebuvo aptarta. Išduodant pinigus grynaisiais, jos neprašė pasirašyti kituose dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų išdavimą, išskyrus paskolos sutartyje, kad gavo 3000 Lt, nors realiai ji gavo 2400 Lt. Paskolos laiku negrąžino, todėl 2011 m. vasario mėn., kovo mėn., balandžio mėn., kiekvieną mėnesį, ji grynaisiais pinigais paduodavo 600 Lt įmonės savininkui. Patvirtinančių dokumentų, kad moka sutarties pratęsimo mokestį, jis jai neduodavo. 2011 m. sausio mėn. sutarties neturi išsaugojusi. Pablogėjus finansinei padėčiai, ji nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2011 m. spalio mėn. nemokėjo sutarties pratęsimo mokesčio pagal 2011 m. sausio mėn. sutartį. Ji su „(duomenys neskelbtini)“ savininku bandė tartis, kad jis geranoriškai palauktų, tačiau jis ją įpareigojo pasirašyti 2011-10-03 paskolos sutartį Nr. 11/76. Pagal šią paskolos sutartį realiai pinigai jai nebuvo išmokėti, nors ją pasirašė, kad pinigus gavo, negalėjo objektyviai įvertinti situacijos. Įmonės savininkas aiškino, kad tokiu būdu yra dengiama senesnė sutartis, t. y. 2011 m. sausio mėn., tačiau jis žadėjo, kad sutartyje Nr. 11/76 nurodytos paskolos sumos ir pratęsimo mokesčio nereikės mokėti, tai tik formalumas, o grąžinti pinigus turės pagal savo finansines galimybes kaip išgalės. Vis dėlto teismui jis pateikė sutartį Nr. 11/76, kad, anot jo, paskolos sutartis buvo sudaryta 11 800 Lt.

Išklausiusi parodymus, liudytoja juos patvirtino kaip teisingus. Patikslino, kad žodis „įpareigojo“, nereiškia, kad jai buvo kaip nors grasinama pasirašyti naują sutartį. Grasinimų nebuvo, tik ji buvo įtikinta, kad sutartyje nurodyta suma yra galutinė, ir kad ji kaip galės, taip grąžins.

Liudytoja R. Č. parodė, kad yra ėmusi kreditą į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, datos neatsimena, tai buvo seniai. Pasirašė, kad ima 1500 Lt, o į rankas gavo 900 Lt, nes jie iš karto nuskaitė sutarties sudarymo mokestį. Kreditą jai išmokėjo P. Lukšio gatvėje grynais pinigais, lyg tai sekretorė. Jai reikėjo kiekvieną mėnesį mokėti sutarties mokestį po 300 litų. Jai buvo paaiškinta, kad suteikiant kreditą iš karto yra nuskaitomas sutarties mokestis ir dar kažkas. Ji du kartus mokėjo sutarties pratęsimo mokestį po 300 Lt, bankiniu pavedimu, paskui skolą perdavė antstoliams ir iš jos išieškojo. Iš viso iš jos buvo išieškota 6600 litų.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojos R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 99), kad 2011-12-13 buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis Nr. 11/132, paskolos davėjas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ Paskolos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), Kaune. Įmonę atstovavo vyras, negali pasakyti, koks jo vardas, pavardė, taip pat minėtu adresu, įmonės patalpose, dirbo ir moteris, kuriai ji pateikė patvirtinantį dokumentą apie darbo užmokestį. Patikrinus duomenis, įmonės savininkas pasakė, kad galės suteikti 900 Lt vartojimo paskolą, bet jeigu ji negrąžina numatytą dieną, t. y. už mėnesio, ji moka sutarties pratęsimo mokestį 300 Lt. 2012-12-13 sudarė paskolos sutartį Nr. 11/132 realiai jai buvo išmokėta 900 Lt grynaisiais, nors pasirašė, kad skolinasi 1500 Lt. Įmonės savininkas paaiškino, kad iš karto yra atskaitoma 300 Lt sutarties sudarymo mokestis ir papildomai 300 Lt, tik neatsimena už ką šiuos pinigus nuskaičiavo. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančių dokumentų, kad išskaičiavo 600 Lt, neišdavė, nors savininkas aiškino, kad papildomai turi sumokėti minėtus 600 Lt. Vartojimo paskolos 2012-01-12 negrąžino, 2010-01-10 bankiniu pavedimu mokėjo 300 Lt paskolos pratęsimo mokestį į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, taip pat 2012-02-10 300 Lt. Vėliau atsitiko taip, kad ji neturėjo pakankamai pinigų sumokėti pratęsimo mokestį, todėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ perdavė skolą antstoliams.

Liudytoja R. Č., išklausiusi parodymus, juos patvirtino kaip teisingus. Papildomai parodė, kad laikas, kuriam išduodama paskola, nebuvo nustatytas, galėjo po mėnesio susimokėti visą sumą arba dalimis, bet kol grąžins visą sumą, reikėjo mokėti pratęsimą po 300 litų. Dėl to, kad jai iš karto nuskaitė 600 Lt, jo jokio dokumento negavo, jai tiesiog vietoje parašytų 1500 Lt išmokėjo 900 Lt. Kai pasirašė sutartį, kasos išlaidų orderio nepasirašė, tik sutartį pasirašė, kad davė pinigus.

Liudytoja D. J. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, tai buvo seniai, ji ėmė kreditą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Ji tarėsi dėl 1500 Lt paskolos, iš įmonės į rankas gavo 1200 Lt, ar 1300 Lt paskolą, tiksliai sumos neatsimena, ir iš karto buvo nuskaičiuotas administravimo mokestis – 300 Lt. Visus dokumentus tvarkė ir pinigus jai padavė tamsaus gymio vyriškis, o kaltinamoji R. T. visą laiką buvo šalia. Paskola buvo išduota labai trumpam laikui, nes praleidus sumokėjimo terminą, už kiekvieną mėnesį reikėdavo mokėti po 400 Lt baudą ar delspinigius. Pasirašius sutartį, daugiau jokių kvitų lyg ir negavo. Kelis mėnesiu mokėjo normaliai po 400 litų delspinigių ar pratęsimo mokestį. Vienus pinigus mokėjo bankiniu pavedimu, o kitus įdėjo į autobusą, per vairuotoją. Pratęsimo dokumentų ji nepasirašė. Paskui ji nebegalėjo mokėti paskolos, todėl skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliams. Šiai dienai ji pilnai atsiskaičiusi. Mano, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 2011-04-27.

Pagarsinus 2011-09-14 sutartį (3 t., b. l. 68), liudytoja D. J. parodė, kad šiandiena neatsimena antrosios sutarties.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisme buvo pagarsinti liudytojos D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 70), kad 2011 m. rugsėjo 14 d. pasirašė paskolos sutartį. Šį paskolos tiekėją susirado pati. Paskolos sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), Kaune. Kas atstovavo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ negali pasakyti, asmens vardo, pavardės nežino, tik prisimena, kad pavardė buvo nelietuviška. Asmuo atrodė tamsaus gymio ant rankų pirštų buvo daug žiedų. Atpažinti asmenį galėtų, metų jam maždaug galėjo būti 40-45. Kalbėjo su akcentu, tiksliai nepamena, net galėjo būti rusiškas akcentas. Paskolos suma, kurią gavo buvo 1200 Lt, jokios palūkanų normos sutartyje nebuvo numatytos, tačiau buvo numatytas pratęsimo mokestis ir nuostolių atlyginimo sąlygos. Ar buvo sutarties sudarymo mokestis neprisimena. Jos prašyta suma buvo 1500 Lt, tačiau į rankas gavo 1200 Lt, o sutartyje nurodyta suma buvo 3900 Lt. Šią didesnę sumą jos minėtas asmuo pateisino kaip savo apsidraudimą. Pinigai – 1200 Lt jai buvo išmokėti grynaisiais. Pinigus išėmė iš seifo, kuris buvo kitame kambaryje, ant jokio kitos (pinigų išmokėjimo faktą patvirtinančio) dokumento nepasirašė. Dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo grąžinti pasiskolintos pinigų sumos, todėl pratęsinėjo paskolos sutartį. Sutarties pratęsimo mokestį mokėjo bankiniais pavedimais. Iš viso atliko ne mažiau kaip du mokėjimus. Mokama suma buvo 400 Lt per mėnesį. Taip pat kelis kartus paskolos davėjo liepimu sutarties pratęsimo mokestį 400 Lt perdavė per autobuso vairuotoją, t. y., Telšiuose autobuso vairuotojui padavė voką, kuriame buvo sutarties pratęsimo mokestis, ant voko užrašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad Kaune ateis voko pasiimti, kas neprisimena. Gali būti, kad tokiu būdu perdavus pinigus – sutarties pratęsimo mokestį – ji minėtam asmeniui skambino ir klausė, ar gavo pinigus, tačiau tiksliai neprisimena. Skambino sutartyje nurodytu telefonu. Pinigų perdavimas tokiu būdu vyko nemažiau dviejų kartų. Taip pat 2012 m. pradžioje praleidus vieną sutarties pratęsimo mokestį, 2012 m. kovo mėn. perdavė į teismą, reikalavo grąžinti 3900 Lt ir 2878,20 Lt nuostolių, 1200 Lt sutarties pratęsimo mokestį. Iš viso iš jos buvo reikalaujama grąžinti 7978,20 Lt. Ginčas su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyksta civiline tvarka, kuris iki šiol nėra baigtas.

Išklausiusi parodymus, liudytoja D. J. juos patvirtino, kaip teisingus, paaiškino, kad apklausiama apie tai, kad 2011-04-27 ėmė paskolą nenurodė, nes galbūt jau buvo išmokėjusi, neatsimena. Patvirtino, kad kreditą ėmė rugsėjį, o dėl balandžio mėnesio nepamena. Paskolą ėmė vieną kartą, o rugsėjo mėnesį galbūt sutartis buvo perdaryta.

Pagarsinamas liudytojos D. J. paaiškinimas mokesčių inspekcijai (1 t. b. l. 41), liudytoja parodė, kad paaiškinime aplinkybės nurodytos teisingai, dabar prisiminė, kad mokesčių inspekcijai aplinkybes nurodė teisingai, o apklausos metu ji nurodė tik vieną sutartį, gal dėl to, kad neatsiminė, nes daug turėjo bėdų to metu. Parodžius liudytojai kasos išlaidų orderį (3 t., b. l. 74), ji patvirtino, kad parašas yra jos, tačiau ji tokios sumos, kuri nurodyta kasos išlaidų orderyje negavo, gavo tik 1300 litų ar 1200 litų, bet ne 3500 litų.

2014-05-04 specialisto išvada dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, patvirtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu (2011-01-01 – 2011-08-09) ūkinių operacijų žurnale bei pajamų-sąnaudų suvestinėse fiksavo, kad tiriamuoju laikotarpiu iš viso gavo 1800 Lt (1200+600) pajamų už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį: • pagal 2011-04-07 paskolos sutartį Nr.4, sudarytą su M. Ž., įmonė ūkinių operacijų žurnale 2011-06-03 fiksavo, kad iš M. Ž. gavo 1200 Lt pajamų už sutarties pratęsimo mokestį. • pagal 2011-02-24 paskolos sutartį Nr. 2, sudarytą su S. A. T., įmonė ūkinių operacijų žurnale apskaitė 600 Lt pajamų už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį.

Tyrimo metu nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pajamas apskaitydama pinigų principu (t. y. pajamas pripažindama faktišku pajamų gavimo momentu), uždirbo pajamas už sutartyje nurodytą sutarties pratęsimo mokestį iš karto, kai suėjo paskolos sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16 (detaliai tiriamosios dalies 2 lentelėje) nurodyti paskolų grąžinimo terminai, nes įmonė paskolų sudarymo metu neišmokėdavo visos paskolų sutartyse nurodytos paskolos sumos, t. y. iš karto pasilikdavo sau avansą už vieno mėnesio mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį. Iš viso pagal paskolos sutartis nuo Nr. 2 iki Nr. 16 įmonė suėjus šių paskolų grąžinimo terminui gavo 8420 Lt (arba 2438,60 €) pajamų. Iš 8420 Lt sumos 600 Lt pajamų (2011-06-03 gautų iš M. Ž. pagal 2011-04-07 paskolos sutartį Nr.4) įmonė apskaitė 2011-06-03, nors turėjo apskaityti 2011-05-06, t. y, tada, kada suėjo 2011-04-07 sutartyje Nr. 4, sudarytoje su M. Ž., nurodytas paskolos grąžinimo terminas, dėl ko įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 - 8 straipsnio 1 dalį: „Taikant pinigų apskaitos principą, Lietuvos vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu“. Įmonė ūkinių operacijų žurnaluose bei pajamų-sąnaudų suvestinėse tiriamuoju laikotarpiu (2011-01-01 – 2011-08-09) neapskaitė likusių 7820 Lt pajamų už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį suėjus sutartyse nuo Nr.1 iki Nr.3 ir nuo Nr.5 iki Nr.16 nurodytai paskolos grąžinimo datai.

Pagal tyrimui pateiktus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio – 2011-01-01 – 2011-08-09 – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kadangi įmonė tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeidė:

1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2008-07-03 Nr. X-1679) 19 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ bei LR Dokumentų ir archyvų įstatymo 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084 - 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus: „<...> įmonės <..> privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, nes neišsaugojo ūkinę operaciją patvirtinančio apskaitos dokumento, t. y. 2011-04-27 paskolos sutarties, sudarytos su D. J..

2. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2003-12-18 Nr. IX-1914) 6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes

2.1. Įmonė ūkinių operacijų žurnaluose bei pajamų-sąnaudų suvestinėse tiriamuoju laikotarpiu (2011-01-01 – 2011-08-09) neapskaitė pajamų 7820 Lt sumai už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį suėjus sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 5 iki Nr. 16 nurodytai paskolos grąžinimo datai, taip pat įmonė ūkinių operacijų žurnaluose neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. gautų avansų iš paskolų gavėjų pasirašius paskolos sutartis, kai jiems buvo išmokėta 8420 Lt (arba 2438,60 €) mažesnė pinigų suma negu nurodyta paskolos sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16.

2.2. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (ūkinių operacijų žurnale) neapskaitė ūkinės operacijos, t. y., kad pagal 2011-04-27 paskolos sutartį įmonė „(duomenys neskelbtini)“ D. J. suteikė 2000 Lt paskolą.

3. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 16 straipsnio 3 dalį: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ bei šio Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, kadangi įmonė tiriamojo laikotarpio ūkinių operacijų žurnaluose fiksavo, kad pagal paskolos sutartis nuo Nr.2 iki Nr.16 išdavė 37180 Lt paskolų, nors paskolos sutartyse nurodė išduodanti 45600 Lt, t. y. ūkinių operacijų žurnale fiksavo išdavusi paskolų 8420 Lt suma mažiau negu nurodė paskolų sutartyse nuo Nr.2 iki Nr.16.

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2007-06-07 Nr.X-1178) 11 straipsnio 1 dalį: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2007-06-07 Nr.X-1178) 10 straipsnio 1 ir 4 dalis: „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. <..> 4. Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas“. Tyrimui IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė sutarties su buhalteriu ar apskaitos paslaugas teikiančia įmone, tačiau IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė R. T. 2016-05-03 rašte „Atsakymas į 2016 04 22 d. reikalavimą Nr.25/11-1-11-7684“ nurodė, kad „Įmonė buhalterio nesamdė, viską tvarkiau aš, įmonės savininkė“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas nuo 2009-10-05 iki dabar yra R. T. (ji taip pat yra ir įmonės direktorė) (3 t., b. l. 150-200, 4 t., b. l. 1-60).

2016-08-04 specialisto išvada dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, patvirtina, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu (2011-08-09 – 2015-12-31) ūkinių operacijų žurnalų sąskaitose „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“ bei „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ atitinkamai fiksavo pajamas už pratęsimo mokestį ir už „nuostolius“. Iš viso įmonė pajamų už pratęsimo mokestį per 2011 m. fiksavo - 53543 Lt, per 2012 m. - 224200,65 Lt, per 2013 m. - 360871,38 Lt, per 2014 m. - 423866,53 Lt, per 2015 m. - 141269,82 €. Iš viso įmonė pajamų už „nuostolius“ per 2011 m. fiksavo - 6916,50 Lt, per 2012 m. - 123422,91 Lt, per 2013 m. - 78154,14 Lt, per 2014 m. - 38967,39 Lt, per 2015 m. - 1850,37 €. Tačiau negalima nustatyti ar įmonė teisingai apskaitė pajamas už pratęsimo mokestį ir „nuostolius“, kadangi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė:

1. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 12 straipsnio 1 dalį: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ Taip pat šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, nes įmonė apskaitos dokumentais nepagrindė įrašų 2011-08-09 – 2015-12-31 ūkinių operacijų žurnaluose: „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ – t. y. nuo kokios negrąžintos paskolos sumos ir už kiek dienų įmonė paskaičiavo „nuostolius“ – iš viso per 2011 m. - 6916,50 Lt, per 2012 m. - 123422,91 Lt, per 2013 m. - 78154,14 Lt, per 2014 m. - 38967,39 Lt, per 2015 m. - 1850,37 €, bei „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, t. y. kurių klientų, už kokius ir už kiek mėnesių (dienų) įmonė fiksavo pajamų už pratęsimo mokestį, iš viso per 2011 m. - 53543 Lt, per 2012 m. - 224200,65 Lt, per 2013 m. - 360871,38 Lt, per 2014 m. - 423866,53 Lt, per 2015 m. - 141269,82 €.

2. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 4 straipsnio 1 ir 3 punktus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes įmonė tyrimui nepateikė skolų (gautinų sumų) registro pagal atskirus paskolos gavėjus (t. y. pagal vardą, pavardę ar paskolos sutarties numerį), taip pat įmonė apskaitos dokumentais nepagrindė įrašų tiriamojo laikotarpio (2011-08-09 – 2015-12-31) ūkinių operacijų žurnalų sąskaitose – „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ bei „Paskolos be užstato sumažėjimas“ – dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kiek konkretus paskolos gavėjas pagal konkrečią paskolos sutartį tam tikru laikotarpiu turėjo įsipareigojimų įmonei, t. y. koks buvo negrąžintos paskolos dydis, sumokėti pratęsimo mokesčiai, „nuostoliai“. Dėl netinkamo apskaitos tvarkymo negalima patikrinti ar įmonė gavusi iš fizinio asmens (paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį) pavedimą į banko sąskaitą teisingai apskaitė pajamas už pratęsimo mokestį ir „nuostolius“ bei grąžintą paskolos dalį, t. y. ar įmonė gavusi į banko sąskaitą pavedimą iš fizinio asmens (kliento) pirmiausiai apskaitoje fiksavo pratęsimo mokesčio ir „nuostolių“ sumokėjimą, o tik paskui paskolos grąžinimą, t. y. taip, kaip įmonė nurodė paskolos sutartyse bei ar teisingai pavedimu gautą sumą išskaidė į dalis, t. y. kokią sumą iš pavedimu gautos sumos klientas turėjo grąžinti kaip paskolos dalį, kokią dalį sumos sumokėjo pratęsimo mokesčio ir kiek „nuostolių“.

Pagal tyrimui pateiktus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-09 – 2012-12-31 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei 2013-01-01 – 2015-12-31 turto ir nuosavo kapitalo, kadangi įmonė tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeidė:

1. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2003-12-18 Nr. IX-1914) 6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, šio Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, taip pat šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį: „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes:

1.1. įmonė 2011 metų ūkinių operacijų žurnale neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. neišmokėtos paskolų dalies (įmonei pasiliekant sau kaip avansą), lygios mėnesiniam sutarčių pratęsimo mokesčiui, kai paskolų gavėjai paskolų sutartyse nuo Nr.11/01 iki Nr.11/156 pasirašytinai patvirtino, kad gavo 64860 Lt (arba 18784,75 €) didesnes paskolų sumas, negu, kad jiems buvo išmokėta iš įmonės kasos.

1.2. įmonė 2012 metų sausio mėn. ūkinių operacijų žurnale neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. neišmokėtos paskolų dalies (įmonei ją pasiliekant sau kaip avansą), lygios mėnesiniam sutarčių pratęsimo mokesčiui, kai paskolų gavėjai paskolų sutartyse nuo Nr.11/157 iki Nr.11/180 pasirašytinai patvirtino, kad gavo 6260 Lt (arba 1813,02 €) didesnes paskolų sumas, negu, kad jiems buvo išmokėta iš įmonės kasos.

2. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 12 straipsnio 1 dalį: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, bei šio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“, nes įmonė apskaitos dokumentais nepagrindė įrašų 2011-08-09 – 2015-12-31 ūkinių operacijų žurnaluose:

2.1. „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ – t. y. nuo kokios negrąžintos paskolos sumos ir už kiek dienų įmonė paskaičiavo „nuostolius“ – iš viso per 2011 m. - 6916,50 Lt, per 2012 m. - 123422,91 Lt, per 2013 m. - 78154,14 Lt, per 2014 m. - 38967,39 Lt, per 2015 m. - 1850,37 €,

2.2. „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, t. y. kurių klientų, už kokius ir už kiek mėnesių (dienų) įmonė fiksavo pajamų už pratęsimo mokestį, iš viso per 2011 m. - 53543 Lt, per 2012 m. - 224200,65 Lt, per 2013 m. - 360871,38 Lt, per 2014 m. - 423866,53 Lt, per 2015 m. - 141269,82 €.

2.3. „Paskolos be užstato sumažėjimas“ – paskolos grąžinimas iš viso per 2011 m. – 53496 Lt, 2012 m. – 237199,63 Lt, 2013 m. – 315386,35 Lt, 2014 m. – 320824,51 Lt, 2015 m. – 80091,79 €.

3. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 16 straipsnio 3 dalį: „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka“ bei šio Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes:

3.1. įmonė laikotarpio 2011-08-09 - 2011-12-31 ūkinių operacijų žurnale fiksavo išdavusi paskolų 64860 Lt suma mažiau negu nurodė paskolų sutartyse nuo Nr.11/01 iki Nr.11/156, kuriose paskolų gavėjai pasirašytinai patvirtino, kad pinigus, nurodytus sutartyje, gavo paskolų sutarčių sudarymo dieną.

3.2. įmonė 2012 m. sausio mėn. pagal sutartis nuo Nr.11/157 iki Nr.11/180 ūkinių operacijų žurnale fiksavo išdavusi paskolų 6260 Lt suma mažiau negu nurodė paskolų sutartyse nuo Nr.11/157 iki Nr.11/180, kuriose paskolų gavėjai pasirašytinai patvirtino, kad pinigus, nurodytus sutartyje, gavo paskolų sutarčių sudarymo dieną.

4. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 4 straipsnio 1 ir 3 punktus: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes įmonė tyrimui nepateikė skolų (gautinų sumų) registro pagal atskirus paskolos gavėjus (t. y. pagal vardą, pavardę ar paskolos sutarties numerį), taip pat įmonė apskaitos dokumentais nepagrindė įrašų tiriamojo laikotarpio (2011-08-09 – 2015-12-31) ūkinių operacijų žurnalų sąskaitose – „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ bei „Paskolos be užstato sumažėjimas“ – dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kiek konkretus paskolos gavėjas pagal konkrečią paskolos sutartį tam tikru laikotarpiu turėjo įsipareigojimų įmonei, t.y. koks buvo negrąžintos paskolos dydis, sumokėti pratęsimo mokesčiai, „nuostoliai“. Dėl netinkamo apskaitos tvarkymo negalima patikrinti ar įmonė gavusi iš fizinio asmens (paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį) pavedimą į banko sąskaitą teisingai apskaitė pajamas už pratęsimo mokestį ir „nuostolius“ bei grąžintą paskolos dalį, t. y. ar įmonė gavusi į banko sąskaitą pavedimą iš fizinio asmens (kliento) pirmiausiai apskaitoje fiksavo pratęsimo mokesčio ir „nuostolių“ sumokėjimą, o tik paskui paskolos grąžinimą, t. y. taip, kaip įmonė nurodė paskolos sutartyse bei ar teisingai pavedimu gautą sumą išskaidė į dalis, t. y. kokią sumą iš pavedimu gautos sumos klientas turėjo grąžinti kaip paskolos dalį, kokią dalį sumos sumokėjo pratęsimo mokesčio ir kiek „nuostolių“.

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2007-06-07 Nr.X-1178) 11 straipsnio 1 dalį: „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (aktuali redakcija 2007-06-07 Nr.X-1178) 10 straipsnio 1 ir 4 dalis: „1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. <..> 4. Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas“. Tyrimui IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė sutarties su buhalteriu ar apskaitos paslaugas teikiančia įmone, tačiau IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. T. 2016-02-03 liudytojo apklausos protokole nurodė, kad „IĮ „(duomenys neskelbtini)“ aš esu ir direktorė ir buhalterė, t. y. tvarkau buhalterinę apskaitą“.

Pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 – 21 straipsnio 1 dalį: „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2011-08-09 iki dabar vadovo pareigas eina R. T. (2 t., b. l. 148–200, 3 t., b. l. 1–146).

Specialistė L. J. patvirtino išvadų teisingumą. Paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo surašytos dvi specialisto išvados, tai yra dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo vertinama ikiteisminio tyrimo medžiaga, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tai yra 2011 kasos knyga, kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, kasos operacijų žurnalą kasos aparato OMRON GR-25, kuris pradėtas pildyti 2011 m. sausio 3 d., baigtas pildytis 2011 m. gruodžio 30 d., ūkinių operacijų žurnalas už 2011 metus, pajamų ir sąnaudų suvestinės už 2011 metus, Lietuvos banko padalinio SNORO įmokoms išrašas už 2011 m. vasario – lapkričio mėn., taip pat tyrimui pateikti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuostatai, paskolų sutartys, pagal pateiktą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutarčių registravimo žurnalą. Buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad kitas žmogus, pasiėmęs, galėtų patikrinti ar visi įrašai yra padaryti registre ar ūkinių operacijų žurnale, tačiau paėmus ūkinių operacijų žurnalą, nebuvo galima patikrinti įrašų teisingumo, nes įrašai nebuvo pagrįsti. Buvo neapskaityta 2264,82 eurų pajamų už mėnesį pratęsimo mokestį. Tokią išvadą padarė, kadangi paskolų sutartyse paskolų gavėjai pasirašytinai patvirtindavo, kad pinigus nurodytus sutartyse gaudavo sutarčių pasirašymo dieną, tačiau iš kasos paskolos gavėjams buvo išimama mažesnė suma, todėl įmonė apskaitoje turėjo fiksuoti tą dalį, kurios neišmokėjo, tai turėjo būti fiksuojama ūkinių operacijų žurnale, kaip gautas avansas, ją turi fiksuoti, nes neatitinka apskaitos dokumentų informacijos, kadangi sumą išmokėjo ne visą paskolos gavėjui, o atskaičius pratęsimo mokestį. Realią sutarties paskolą, išduodant, turi fiksuoti, kaip įmonės pajamas, dėl to, kad paskolos išdavimo dieną, jie fiksavo, kad išduoda paskolos gavėjui tą sumą. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ išvados, nurodė, kad buvo pažeistas buhalterinio įstatymo 16 str. 3 d., nebuvo pagrįsti įrašai ūkinių operacijų žurnaluose, bendros įplaukos, nuostoliai, turėjo būti surašomi papildomi apskaitos dokumentai, kurie paaiškintų, kaip apskaičiuotas pratęsimo mokestis, už kiek mėnesių apskaičiuotas ir už kokius konkrečiai mėnesius, kad viskas būtų aišku, bet tokių duomenų nebuvo. Šios sumos nurodytos iš ūkinių operacijų žurnalo, t. y. buvo padaryti įrašai, bet jie nėra pagrįsti.

Pagal paskolos sutartį, yra parašyta, kad asmuo, paskolos gavėjas, paskolą turi sumokėti suėjus paskolos grąžinimo terminui, taip nurodyta sutartyse, o realiai mokestis būdavo minusuojamas paskolos sudarymo dieną, tas paskolų skirtumas buvo neapskaitytas. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini), nebuvo dokumentų, kurie patvirtina įrašą, bet pats įrašas buvo.

Faktiškai išduota paskolos suma nustatyta pagal paskolos sutartis, taip pat vertinti kasos dokumentai, kokia suma paskolos sudarymo dieną išmokėta žmogui. Paskolos sutartyse 2011-2012 sausio mėnesį buvo nurodyta tik paskolos suma, nebuvo nurodyta grąžintina suma ir paskolos sutartyse visi paskolos gavėjai pasirašytinai patvirtindavo, kad pinigus, nurodytus sutartyje, gavo paskolų sutarčių sudarymo dieną, tai yra pati paskutinė paskolos sutarties eilutė, kur buvo parašyta: „ aš, vardas pavardė, pinigus gavau, data, parašas“. Prie parašo konkrečios sumos nėra nurodyta, bet konkreti suma nurodyti sutartyje ir pasirašo už tą sutartyje nurodytą sumą, kuri yra nurodytą tik viena, tai yra „paskolos suma“. Vėlesnėse sutartyse keitėsi paskolų sąlygos, jos buvo nurodomos kitaip, tai buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Paskolos sutartyje yra nurodyta ūkinė operacija, tai yra, kad žmogus gauna tą sumą, kuri yra nurodyta paskolos sutartyje, kitaip vertinti konkrečios sumos gavimo fakto nėra galimybių, nes žmogus gauna tą sumą, kuri nurodyta paskolos sutartyje. Išmokėjimas nustatomas pagal kasos išlaidų orderį, kur yra nurodoma, kiek žmogui išmokėta piniginių lėšų. Specialistė patvirtino, kad susipažino su R. T. parodymais ikiteisminiame tyrime, liudytojai ir pati kaltinamoji nurodė, kad neišmoka visos sumos paskolos gavėjui. Ta neišmokėta paskolos gavėjui suma turi būti apskaitoma, kaip avansas, kaip neišmokėta piniginių lėšų suma. Skirtumą tarp neišmokėtos paskolos dalies ir likusios dalies nustatė pagal paskolos sutartį, pagal kasos išlaidų orderį, tai yra įmonės dokumentai, ir šis apskaitos trūkumas trukdo nustatyti įmonės turtą, nuosavybę, įsipareigojimus, kadangi nėra atvaizduota ūkinė operacija, nėra išmokėta visa paskolos suma. Norint pagrįsti apskaitos įrašus, turėjo būti surašoma paprasčiausia buhalterinė pažyma. Šiandien surašyti buhalterinę pažymą nėra galimybės, nes yra nurodyta buhalterinės apskaitos įstatyme, kad buhalteriniai dokumentai turi būti surašomi tada, kai įvyko ūkinė operacija. Dėl paskolos sutarties su D. J., kasos išlaidų dokumentai nebuvo pateikti tyrimui, bet sutartyje buvo surašyta: „aš, D. J., pinigus gavau, 2011-04-27, parašas“, todėl ji rėmėsi buhalterinės apskaitos įstatymu, kur nurodoma, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarką atsako ūkio subjekto vadovas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2017 m. vasario 9 d. konsultacinę specialisto išvadą (pavadinta specialisto išvada) dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir jos tvarkymo, iš kurios matyti, kad tyrimą atlikęs UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ direktorius – auditorius A. K. į klausimus: 1. ar pateiktuose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose yra apskaitomas sutarties pratęsimo mokestis, sutarties sudarymo mokestis, netesybos, kitos gautos pajamos? Jei šios gautos pajamos nėra apskaitomos, kas už tai atsakingas ir kokie teisės aktai pažeisti?; 2. Ar IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir ar tiriamuoju laikotarpiu galima visiškai nustatyti Įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių?, atsakė sekančiai:

- Pinigų apskaitos principu vertinant Įmonės 2011 m. apskaitą, visos Įmonės ūkinės operacijos (sutarties pratęsimo mokestis ir kitos gautos pajamos) pagal 16 paskolos sutarčių (Nr. l-Nr. 16) yra užfiksuotos apskaitos dokumentuose: skolinamos pinigų sumos išmokėjimas, pinigų sumų gavimas, išmokėtų ir gautų pinigų sumų paskirstymas (į paskolos grąžinimą, palūkanų ir kitas pajamas). Jokios formos paskolos gavėjo avanso mokėjimas ir atitinkamai, avanso sumos įskaitymas mažinant Įmonės išduodamą paskolos sumą, paskolų sutartyse nenumatytas, avanso piniginių lėšų pagal 16 paskolos sutarčių (Nr. l-Nr.16) 2011 m. Įmonė negavo ir jų gavimo ūkinių operacijų apskaitoje neapskaitė ir apskaityti neprivalėjo.

- Įmonės apskaitos dokumentuose nėra apskaitytos jokios ūkinės operacijos pagal 2011 - 04-27 paskolos sutartį su D. J. ir tiriamoje medžiagoje nėra duomenų, kad iš Įmonės lėšų (apskaitomų arba nepagrįstai neapskaitomų) būtų išmokėta paskola D. J., todėl ši sutartis nekeičia Įmonės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros (BAĮ 6 str. 2 d. ir 2 str. 18-19 d.) ir jos nėra pagrindo fiksuoti Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tik nustačius pagal 2011-04-27 paskolos sutartį Įmonės vardu faktiškai atliktas ir neapskaitytas ūkines operacijas, būtų pagrindas spręsti klausimą, kas yra atsakingas už jų neapskaitymą ir kokias pasekmes toks pažeidimas sukėlė.

- Įmonė, vadovaujantis apskaitoje piniginiu principu, pažeidimų nepadarė.

- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų. Įmonė vadovavosi Pelno mokesčio įstatymo 9 str., ir apskaitą tvarkė piniginių principu, tačiau neteisingai 2011 m. pelno mokesčio deklaracijoje nurodė, kad apskaita tvarkoma kaupimo principu. Net jei butų laikoma, kad Įmonė apskaitą turėjo tvarkyti pajamų principu (palūkanų/sutarties pratęsimo ir kitas pajamas pripažindama ne pinigų gavimo, bet pajamų uždirbimo momentu), arba išmokėtos ir paskolos sutartyse nurodytos sumos skirtumas būtų kvalifikuotas kaip avansas, tai abu šie trūkumai galėtų būti laikomi tik metodinėmis apskaitos tvarkymo klaidomis. Tokios metodinės klaidos netrukdo iš pačios Įmonės apskaitos dokumentų tiksliai nustatyti kada ir kokios pajamos ir avansai turi būti apskaityti, todėl netrukdo nei iš dalies nei visiškai nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

- Įmonės apskaitos dokumentuose nėra apskaitytos jokios ūkinės operacijos pagal 2011-04-27 paskolos sutartį su D. J. ir tiriamoje medžiagoje nėra duomenų, kad iš Įmonės lėšų (apskaitomų arba nepagrįstai neapskaitomų) būtų išmokėta paskola D. J., todėl ši sutartis nekeičia Įmonės turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros (BAĮ 6 str. 2 d. ir 2 str. 18-19 d.) ir jos nėra pagrindo fiksuoti Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tik nustačius pagal 2011-04-27 paskolos sutartį Įmonės vardu faktiškai atliktas ir nepagrįstai neapskaitytas ūkines operacijas, būtų pagrindas spręsti klausimą, kas yra atsakingas už jų neapskaitymą ir kokias pasekmes toks pažeidimas sukėlė.

- pagal pateiktą tyrimui medžiagą galima visiškai nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 9 d.

Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ 2017 m. kovo 6 d. konsultacinę specialisto išvadą (pavadinta specialisto išvada) dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir jos tvarkymo, iš kurios matyti, kad tyrimą atlikęs UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ direktorius – auditorius A. K. į klausimus: 1. Ar pateiktuose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose yra apskaitomas sutarties pratęsimo mokestis, sutarties sudarymo mokestis, netesybos, kitos gautos pajamos? Jei šios gautos pajamos nėra apskaitomos, kas už tai atsakingas ir kokie teisės aktai pažeisti?; 2. Ar IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir ar tiriamuoju laikotarpiu galima visiškai nustatyti Įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies ir dėl kokių priežasčių?, atsakė:

- Pinigų apskaitos principu, vertinant Įmonės 2011 - 2012 m. apskaitą, visos Įmonės ūkinės operacijos yra užfiksuotos apskaitos dokumentuose: skolinamos pinigų sumos išmokėjimas, pinigų sumų gavimas, išmokėtų ir gautų pinigų sumų paskirstymas (į paskolos grąžinimą, palūkanų ir kitas pajamas). Pagal pateiktus Įmonės apskaitos registrus už 2011-01- 01 - 2012-12-31 nustatyta, kad juose buvo fiksuojamos visos atitinkamos dienos pajamos pinigų apskaitos principu, skirstant jas į palūkanas ir kitas pajamas. Per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 fiksuodavo pajamas vis tiek piniginių Principu, t. y. tada, kai paskolos buvo grąžinamos. Nors Įmonė apskaitą turėjo tvarkyti pajamų principu (palūkanų/sutarties pratęsimo ir kitas pajamas pripažindama ne pinigų gavimo, bet jų uždirbimo momentu), arba išmokėtos ir Paskolos sutartyje nurodytos sumos skirtumas būtų kvalifikuotas kaip avansas, tai abu šie trūkumai galėtų būti laikomi tik metodinėmis apskaitos tvarkymo klaidomis.

- 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo įsteigta individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, o šios įmonės savininkė K. H.. Nuo pat įmonės įsteigimo dienos Įmonės vadovė buvo R. T.. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 4 punktą yra numatyta, kad „ individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas“. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus matyti, kad buhalterinę apskaitą tvarkė vadovė R. T., t. y. ne Įmonės savininkė. Tačiau laikotarpyje nuo 2011-08-09 iki 2012-12-31 Įmonės vadovas galėjo vesti buhalterinę apskaitą, nes tam Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje apribojimų nebuvo. Tik nuo 2013 m. sausio 1 d., pasikeitus Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsniui, atsirado 2 punktas, kuris nurodė, kad „ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį“.

Nuo 2013-01-01 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkė turėjo sudaryti naują darbo sutartį su vyriausiu buhalteriu ar sutartį su apskaitos įmone. Tačiau pagal tyrimui pateiktą medžiagą matyti, kad Įmonės vadovė R. T. toliau vedė buhalterinę apskaitą.

Įmonės apskaitos dokumentai patvirtina, kad Įmonės apskaita 2011 - 2015 m. tvarkyta taikant pinigų apskaitos principą. Pajamų ir kaupimo principų skirtumas paskolų veiklos apskaitos atveju lemia pajamų fiksavimo momentą apskaitoje: pvz., pagal kaupimo principą Įmonės palūkanų (sutarties pratęsimo mokesčio) pajamos turėtų būti pripažįstamos laikotarpyje, kai sueina paskolos sutarties terminas, nepaisant to, kad pinigai dar nesumokėti (t. y. pasibaigus mėnesiui po paskolos suteikimo, jei paskolos sutartyje numatyta, kad paskola suteikiama mėnesiui); tuo tarpu pagal pinigų principą Įmonės palūkanų (sutarties pratęsimo mokesčio) pajamos turėtų būti pripažįstamos tik tada, kai gaunami pinigai (faktiškai sumokama).

Nuo 2013 metų Įmonė turėjo pereiti prie kaupimo principo, nes pagal Pelno mokesčio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą yra nurodyta, kad „Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos Principą privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to kestinio laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų“ Kadangi, 20 Įžymėtais Įmonė viršijo 100 tūkst. Lt pajamų sumą, todėl turėjo pereiti prie kaupimo principo. Tačiau, pagal tyrimui pateiktą medžiagą matyti, kad Įmonė pajamas apskaitė piniginiu principu.

Įmonė neperėjusi prie kaupimo principo nuo 2013 m. sausio 1 d., apskaičiuodama uždirbamas pajamas ir tai yra buhalterinės apskaitos pažeidimas, tačiau visos paskolos sutartys yra Įmonės apskaitoje apskaitytos, todėl galima pagal paskolos sutartis tiksliai apskaičiuoti Įmonės pajamas už atitinkamus laikotarpius.

Tačiau turint pirminius apskaitos dokumentus, t. y. visas paskolos sutartis, kurios buvo suvestos į apskaitos registrą, kur galima nustatyti, kada buvo išmokėtos ir kada grąžintos, galima Įmonės pajamas nustatyti cento tikslumu, kartu nustatyti neatitikimus su pateiktomis pelno mokesčio deklaracijomis, o tuo pačiu tiksliai apskaičiuoti ir pelno mokestį.

- Pagal pateiktą tyrimui medžiagą galima visiškai nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2011 -08-09 iki 2015-12- 31.

Išvadas pateikęs auditorius A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino duotas išvadas. Paaiškino, kad atliko įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ tyrimą pagal gynėjo J. R. užsakymą. Jam buvo pateiktos bylos medžiagos, liudytojų apklausų protokolų, registrų, susijusių su paskolomis, kasos išlaidų, pajamos orderių, banko dokumentų, FNTT specialistės išvados kopijos. Individualių įmonių apskaita yra supaprastinta, lyginant su. Nors buvo nustatytas pažeidimas, kad buvo apskaičiuojami mokesčiai piniginiu principu, o ne kaupimo principu, bet yra visi registrai, sutarys, pagal tai galima nustatyti ūkinės veiklos rezultatą, turtą, nuosavybę, įsipareigojimus. Piniginis ir kaupimo principas tame ir skiriasi, kad piniginiu principu tvarkant apskaitą, pajamos apskaitomos, kada gaunami pinigai, o kaupimo principu tvarkant apskaitą, net ir negavus pinigų, reikia pripažinti pajamas, tačiau tai netrukdo nustatyti ūkinės veiklos rezultatą, turtą, nuosavybę, įsipareigojimus. Sutartis su D. J., nėra neapskaityti, nors kopija byloje pridėta, tačiau jokių pinigų išmokėjimo faktų įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra. Jo praktikoje pirmą kartą pasitaikė, kad paskola išduodama 1000 litų, o išmokėjimas 800 t. y. tie 200 litų yra uždarbis, kaip palūkanos. Skaičiavimas neįprastas, palūkanos gaunasi kaip pajamos, bet pajamos pripažįstamos tuomet, kada baigiasi paskolos sutartis. Visi pirminiai buhalteriniai dokumentai, sutartys, registrai yra. Jeigu yra sudaryta paskolos sutartis, numatyta, kad suteikiant paskolą 1000 litų parašyta, kad pinigus gavo, o kasos išdavimo dokumentuose nurodyta išduota mažesnė suma, neatitikimas fiksuojamas kaip įmonės pajamos. Šiuo atveju, jeigu į registrą įtraukiami teisingai skaičiai ir nurodžius tuos 200 Lt, kad tai įmonės uždirbamos pajamos, tai nėra pažeidimas, nes sumos apskaitytos buhalterinėje apskaitoje.

Galimai yra neteisingai skaičiuotas pelno mokestis, tai pažeidimas, bet tai neįtakoja, kad negalima apskaičiuoti turto, nuosavybės, įsipareigojimų. Mokestinius pažeidimus daug kas daro. Šiuo atveju, kad apskaičiuoti įmonių turtą, nuosavybę, įsipareigojimus, reikėtų papildomų skaičiavimų. Mano, kad specialistė pateikė neteisingas išvadas, kadangi žiūrint iš įstatymo pusės, tai nėra jokių reikalavimų, kaip skaičiuoti palūkanas, abi įmonės nėra kredito įstaigos, joms nekeliami reikalavimai. Specialisto vertinimu, Specialistės išvadose nustatyti įmonių buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai tai tik metodinės klaidos. Buhalterinės apskaitos įstatymas kaip ir įmonių įstatymas sako, kad vidaus tvarką, apskaitą nusistato įmonė, taigi ir šiuo atveju konkretaus registro pasirinkimas, tai įmonės vidaus nusistatymas. Trūkumus galti nustatyti mokesčių administratorius, duoti nurodymus įmonei ištaisyti trūkumus. Įstatymas gali pavesti ar kažkokį atskirą dalyką pateikti, ar net sutvarkyti. Registras yra pirminių dokumentus suvedimas, jeigu nebūtų pirminių dokumentų, sąskaitų-faktūrų, sutarčių, kasos aparato čekių, tai tada negali būti ir registro ir negalima būtų nustatyti ūkinės veiklos rezultatą, turto, nuosavybės, įsipareigojimų.

Siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus tarp FNTT specialistės pateiktų išvadų ir UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ pateiktų išvadų, byloje buvo paskirta IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė-buhalterinė ir gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 7 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2259 (17), kuris patvirtina, kad:

1. 2011-01-01 - 2011-08-09 laikotarpio IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaitytas: 2.554,45 € (8.820 Lt) pirminis sutarties pratęsimo mokestis, kuris nurodytas 16-koje paskolos sutarčių (Nr.2 - 17); D. J. suteikta 579,94 € (2.000 Lt) paskola, 115,85 € (400 Lt) mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis ir 86,89 € (300 Lt) dokumentų paruošimo mokestis; fiziniams asmenims - E. B., R. Č., S. M., V. Z., J. Š., V. D., A. L., A. T. suteiktos paskolos, sumokėti mėnesiniai sutarties pratęsimo mokesčiai, nuostoliai (delspinigiai). IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 2011-01-01 - 2011-08-09 laikotarpiu suteikiant paskolas apskaitytos ne visos ūkinės operacijos.

2. pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus 2011-04-27 d. D. J. paskola suteikta nebuvo ir įmonės apskaitoje paskolos suteikimas neatvaizduotas;

3. Dėl D. J. paskolos sutarties neatvaizdavimo įmonės apskaitoje buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 IX-574) 6 str. 2 punkto reikalavimo, t. y. ūkinė operacija neatvaizduota įmonės apskaitoje;

4. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-01 - 2011-08-09 laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant šių norminių aktų reikalavimų:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (2001-11-06 IX-574): 4 str. – įmonėje nebuvo tvarkomi fizinių asmenų įsipareigojimo žiniaraščiai, žurnalai, iš kurių būtų galima nustatyti išduotos paskolos likutį, sumokėtų mėnesinių sutarties pratęsimo mokesčio sumą, nuostolių (delspinigių); 6 str. 2 p. - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. apskaitoje neatvaizdavo pirminio mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio, kuris per 2011 metus sudarė 2.554,45 Eur (8.820 Lt);

- Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675): 57 str. 1 p. - sumažintos 2011 m. pajamos (įplaukos), pelnas, pelno mokestis;

- Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (2010-12-23 Nr.IX-1253): 11 str. 4 p. - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ visose paskolų sutartyse nenurodytos kreditų išmokėjimo sąlygos dėl mėnesinio pratęsimo mokesčio bei dokumentų paruošimo mokesčio išlaikymo iš išmokamos paskolos.

Dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio apskaitą bei neapskaitant D. J. paskolos sutarties bei fizinių asmenų E. B., R. Č., S. M., V. Z., J. Š., V. D., A. L., A. T. paskolos sutarčių iš dalies negalima nustatyti įmonės 2011 metų veiklos - pajamų, sąnaudų, pelno, turto - piniginių lėšų likučių, nuosavo kapitalo - savininkų įnašų, paskolos gavėjų įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5. Pateiktuose IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-09 - 2015-12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentuose mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis apskaitytas tik nuo 2012 metų. Sutarties sudarymo mokesčiai, netesybos bei kitos gautinos pajamos nenurodytos.

Nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. 2 p. reikalavimų IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-2012 m. apskaitoje neatvaizdavo pirminio mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio, kuris per 2011 m. sudarė 18784,75 Eur (64860 Lt) ir per 2012 m. sudarė 1813,02 Eur (6260 Lt).

6. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-09 - 2015-12-31 laikotarpiu buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant šių norminių aktų reikalavimų:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 str. 2 p. - IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2011-2012 m. apskaitoje neatvaizdavo pirminio mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio, kuris per 2011 m. sudarė 18.784,756 (64.860 Lt) ir per 2012 m. sudarė 1.813,02 6 (6.260 Lt). 4 str.- įmonėje nebuvo tvarkomi fizinių asmenų įsipareigojimo žiniaraščiai, žurnalai, iš kurių būtų galima nustatyti išduotos paskolos likutį, sumokėtų mėnesinių sutarties pratęsimo mokesčio sumų, nuostolių (delspinigių);

- Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr.IX-675): 9 str. 2 p. - įmonė nuo 2013 metų neperėjo nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo ir dėl to 2013-2015 metais apskaita buvo tvarkoma ne darant dvejybinį įrašą ir nesudarant apskaitos registrų, balansų, finansinių ataskaitų;

- Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (2010-12-23 Nr. IX-1253) 11 str. 4 p. – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutartyse nenurodytos kreditų išmokėjimo sąlygos dėl mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio, dėl to įmonės apskaitoje neatvaizduota 2011 m. 64 860 Lt ir 2012 m. – 6260 L šio mokesčio.

Dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant apskaitą iš dalies negalima nustatyti įmonės 2011 ir 2012 m. veiklos: pajamų, sąnaudų, pelno, turto - piniginių lėšų likučių, nuosavo kapitalo - savininkų įnašų.

Dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant įpareigojimų apskaitą iš dalies negalima nustatyti įmonės 2011-2015 m. įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ekspertas J. V. teisme patvirtino ekspertizės akto teisingumą. Paaiškino, kad pirmas įnašas už suteiktą paskolą nebuvo atvaizduotas nei vienos įmonės apskaitoje, tai tarsi nuslėptos pajamos. Nebuvo apskaitoma ir skolininkų skola, nesumokėtos palūkanos, kitaip vadinamas mėnesinis pratęsimo mokestis, delspinigiai buvo neatvaizduoti apskaitoje. Nors kaltinamoji teigia, kad tai buvo galimai daroma vėliau, tačiau pagal buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, apskaita turi būti tiksli, t. y. operacija turi būti užfiksuota atlikimo momentu, tai turi būti atvaizduota apskaitoje. Nors įmonėje klaidų taisymas numatytas, jis galimas, bet apskaitoje turėjo būti nurodytos palūkanos, nesumokėti delspinigiai. Vėlesnis apskaičiavimas nėra pagrįstas buhalteriniais įstatymais.

Suteikiant paskolą, pagal sudarytas sutartis, pirminis pratęsimo mokestis buvo išskaitomas iš paskolos sumos, tačiau jis turėjo būti užpajamuotas ir apskaitytas apskaitoje kaip gauti pinigai. Paskolos gavėjai nurodė, kad jie skolingi visą sumą, nors faktiškai gavo mažesnę. Pagal paskolų grąžinimo dokumentus pilno atsiskaitymo nesimato. Ne visos ūkinės operacijos buvo atvaizduotos, t. y. kasos operacijų nėra. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik kasos aparato žurnalas, kuriame nurodomos tik gautos palūkanos, pavyzdžiui, 75 eurai, 95 eurai, o išmokamų sumų nėra. Kasos žurnalo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė supaprastintą apskaitą, yra tik operacijų vedimo žurnalas ar knyga, kurioje nurodomos ūkinės operacijos. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vedė paskolų registrą, kur nurodyta tik kas paėmė paskolą ir ar moka ją, ar ne. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti apskaityta ta neišmokėta likusi dalis, turėjo būti vedamas kasos žurnalas ir nurodoma, kad įmonė gavo iš konkretaus asmens atitinkamą sumą ir šią sumą užpajamuoti.

Pirmoje ekspertizės akto lentelėje, t. y. 5 puslapyje, nurodoma, kad pagal paskolų registrą įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sudarė 17 sutarčių su fiziniais asmenimis, kur iš viso kredito suma siekė 58016,00 Lt sumą, tai įmonės duomenys pagal paskolų registrą. Pagal kasos operacijų žurnalą neįmanoma to sutikrinti.

Ekspertas J. V. teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų žurnalą (ekspertizės akte įvardintas kaip EKA – Elektroninis kasos aparato žurnalas), paaiškino, kad įmonė neteisingai pradėjo pildyti kasos operacijų žurnalą, iš šio žurnalo galima matyti atskiras operacijas, dienos įplaukas, galimai tai kažkokios palūkanos, gaunamos už suteiktą paskolą, o ta dalis, kuri neišmokėta fiziniam asmeniui, nėra įrašyta. Kasos knygos įmonė nevedė, nebuvo atvaizduotas pirminės apskaitos užpajamavimas. Nors įmonė pajamas apskaitė pinigų principu, tačiau tas pirminis mokestis turi būti atvaizduotas. Ekspertas J. V. teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų žurnalą, paaiškino, kad pats žurnalas neatitinka nustatytos formos ir jame sunku kažką suprasti, nustatyti, kiek ir ko išmokėta ar gauta, nustatyti negalima. Tai nurodyta ir ekspertizės akte. Įmonės paskolų registre yra sumos, bet nėra datų, kada išmokėta. Nėra duomenų, kada vyko išmokėjimai. Abiejų įmonių buhalterinės apskaita buvo tvarkoma iš esmės vienodai, tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo naudotis ir dvejybiniu įrašu, kur yra ir daugiau operacijų, ir kasos išlaidų orderiai, daugiau apskaitos, bet pajamų apskaitymo ar neapskaitymo mechanizmas abejose įmonėse tas pats.

Juridinio asmens duomenų išrašas patvirtina, kad ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2009-10-05, buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas, įmonės vadovė – R. T. (1 t., b. l. 110-111).

Juridinio asmens duomenų išrašas patvirtina, kad ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2011-08-09, buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas, įmonės direktorė – R. T. (1 t., b. l. 130).

Iš 2015-09-10 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos atsakingų asmenų galimai nusikalstamų veiksmų (1 t., b. l. 1) matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas šio pranešimo pagrindu.

Iš 2012-09-21 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atliekant ĮĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, įvertinti paskolų gavėjų paaiškinimai ir nustatyta, kad paskolų gavėjai mokėjo sutarties sudarymo mokestį, kuris Įmonės nėra apskaitytas (1 t., b. l. 2–4).

2012-08-28 Paaiškinime Kauno AVMI R. Č. paaiškino, kad 2011-12-13 ėmė paskolą iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės atstovas – J. H., sutarties Nr. 11/132. Ji skolinosi 900 Lt, sutartyje nurodyta suma – 1500 Lt, įsipareigojo grąžinti paskolą 2012-01-12. Negrąžinus paskolos, įsipareigojo mokėti 300 Lt sutarties pratęsimo mokestį ir 0,9 proc. dydžio nuostolius per dieną už negautas pajamas. Paskolą gavo grynais pinigais – 900 Lt. Paskolos negrąžinus laiku, 2012-01-10 sumokėjo sutarties pratęsimo mokestį bankiniu pavedimu (1 t., b. l. 13, 14).

2011-04-27 Paskolos sutartis patvirtina, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. H., suteikė paskolą paskolos gavėjai D. J., paskolos suma nurodyta – 2000 Lt, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 400 Lt, paskolos gražinimo data – 2011-05-26, išpildyti abiejų šalių parašai, bei įrašas, nurodantis, kad D. J. pinigus gavo 2011-04-27 (1 t., b. l. 44-45).

2011-09-14 Paskolos sutartyje Nr. 11/35 nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. H., suteikė paskolą paskolos gavėjai D. J., paskolos suma nurodyta – 3900 Lt, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 400 Lt, paskolos gražinimo data – 2011-10-13, išpildyti abiejų šalių parašai, bei įrašas, nurodantis, kad D. J. pinigus gavo 2011-09-14 (2 t., b. l. 68).

2012-08-13 Paaiškinime Klaipėdos AVMI D. J. paaiškino, kad 2011-04-27 iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą 2000 Lt sumai, nors į rankas teko tik 1300 Lt, motyvuojant dokumentų tvarkymu. Paskolą suteikė asmuo J. H.. Sutartį pasirašė Kaune, (duomenys neskelbtini). Paskolą gavo be užstato 1 mėnesiui. Mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 400 Lt, paskolą gavo grynais, išrašant čekį. Susidarius sunkiai finansinei padėčiai 2011-09-14 buvo sudaryta nauja paskolos sutartis 3900 Lt sumai, kuris susidarė, kai įmonė negavo pajamų (t. y. nuostoliai). Draugiškai dėl mokėjimo dalimis susitarti nepavyko. 2011-10-13 ji pervedė 400 Lt pratęsimo mokestį, praleido nesumokėjus 1 mėnesį, perdavė į teismą, teismas priteisė iš jos 3900 Lt skolos, 2246,20 Lt delspinigių, sutartinių palūkanų – 1200 Lt (1 t., b. l. 41).

2012-08-21 Paaiškinime Vilniaus AVMI R. J. paaiškino, kad neatsimena su kuria įmone, „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2011 m. rudenį, datos neatsimena, sudarė paskolos sutartį, kredito įmonę atstovavo moteris. Pagal sutartį jam buvo suteikta 2000 Lt paskola viena mėnesiui, realiai jis šios sumos negavo, nes iš karto buvo atskaičiuotas 20 proc. mėnesio palūkanos, t. y. 400 Lt, ir dar jis papildomai sumokėjo 400 Lt už sutarties sudarymą, jam grynais pinigais buvo išmokėta 1200 Lt. Paskolą grąžino laiku. Paskolos suteikimo sąlygos buvo nurodytos sutartyje, kiek prisimena, sutarties pratęsimo mokestis sutartyje buvo numatytas 400 Lt (1 t., b. l. 49-50).

2011-10-20 Paskolos sutartis Nr. 11/93 patvirtina, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama R. T., suteikė paskolą paskolos gavėjui R. J., paskolos suma nurodyta – 2000 Lt, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 400 Lt, paskolos gražinimo data – 2011-11-19, išpildyti abiejų šalių parašai, bei įrašas, nurodantis, kad R. J. pinigus gavo 2011-10-20 (1 t., b. l. 58).

2011-09-26 Paskolos sutartyje Nr. 11/64 nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. H., suteikė paskolą paskolos gavėjui M. Ž., paskolos suma nurodyta – 17000 Lt, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 3400 Lt, paskolos gražinimo data – 2011-10-25, išpildyti abiejų šalių parašai, bei įrašas, nurodantis, kad M. Ž. pinigus gavo 2011-09-26 (1 t., b. l. 80).

2011-12-13 Paskolos sutartis Nr. 11/132 patvirtina, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. H., suteikė paskolą paskolos gavėjai R. Č., paskolos suma nurodyta – 1500 Lt, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 300 Lt, paskolos gražinimo data – 2012-01-12, išpildyti abiejų šalių parašai, bei įrašas, nurodantis, kad R. Č. pinigus gavo 2011-12-13 (1 t., b. l. 82).

2011-10-03 Paskolos sutartyje Nr. 11/76 nurodyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. H., suteikė paskolą paskolos gavėjai D. M., paskolos suma nurodyta – 11800 Lt, mėnesinis sutarties pratęsimo mokestis – 1300 Lt, paskolos gražinimo data – 2011-11-02, išpildyti abiejų šalių parašai, bei įrašas, nurodantis, kad D. M. pinigus gavo 2011-10-03 (1 t., b. l. 83).

Veikų kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. T. apgaulingai tvarkius individualios įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pasitvirtino.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015).

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji R. T. laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2011-08-09 buvo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, todėl ji yra tinkamas BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad R. T., būdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ faktine vadove, tvarkydama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tvarkė ją apgaulingai, nes IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskolų sutarčių nuo Nr. 2 iki Nr. 16 sudarymo metu neišmokėjus paskolų gavėjams visose minėtose paskolų sutartyse nurodytų paskolų sumos, t. y. iš karto pasilikus avansą –mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, paskolų sutartyse, suėjus paskolų grąžinimo terminams, pagal paskolų sutartis nuo Nr. 2 iki Nr. 16 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavus iš viso 2438,60 Eur pajamų, iš kurių R. T. ūkinių operacijų žurnaluose bei pajamų-sąnaudų suvestinėse neapskaitė 2264,82 Eur pajamų už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, suėjus sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 5 iki Nr. 16 nurodytai paskolų grąžinimo datai, taip pat ūkinių operacijų žurnaluose neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. gautų avansų iš paskolų gavėjų, pasirašius paskolų sutartis ir jiems išmokėjus 2438,60 Eur mažesnę pinigų sumą negu nurodyta paskolų sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16, bei neapskaitė ūkinės operacijos pagal 2011-04-27 paskolos sutartį D. J. suteikus 579,24 Eur paskolą, neišsaugojo ūkinę operaciją patvirtinančio apskaitos dokumento, t. y. 2011-04-27 paskolos sutarties, sudarytos su D. J., ūkinių operacijų žurnaluose fiksavo, kad pagal paskolų sutartis nuo Nr. 2 iki Nr. 16 išdavus paskolų už 10768,07 Eur, nors paskolų sutartyse IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodžius išduodant 13206,67 Eur, t. y. ūkinių operacijų žurnale fiksavo išdavusi paskolų 2438,60 Eur suma mažiau negu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nurodžius paskolų sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1, 3 punktus, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, 4 dalį, 16 straipsnio 1, 3 dalis, dėl to iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-08-09 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamoji R. T. kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino, pripažino tik faktinę aplinkybę, kad paskolų gavėjams nebuvo išmokama visa sutartyje nurodyta paskolos suma, tačiau nurodė, kad būdavo pasiliekamas paskolos pratęsimo mokestis, o kadangi įmonė buhalterinę apskaitą tvarkė pinigų principu, todėl ji tą neišmokėtą paskolų gavėjams sumą – sutarties pratęsimo mokestį, apskaitydavo tada, kai gaudavo iš paskolos gavėjo. Taip pat nurodė, kad ši neišmokėta suma neturėjo būti apskaityta kaip nors papildomai, kadangi suma nebūdavo išimama iš įmonės kasos. Taip pat kaltinamoji nurodė, kad jokia sutartis 2011-04-27 su D. J. nebuvo sudaryta, todėl ši sutartis ir nėra apskaityta buhalterinėje apskaitoje.

Be pačios kaltinamosios paaiškinimų byloje surinkta ir daugiau įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina R. T. padarytus pažeidimus.

Byloje apklausti liudytojais M. Ž., D. M. ir D. J. patvirtino, kad imant paskolas iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodyta paskolos suma nebūdavo išmokama visa, dalis (sutarties pratęsimo mokesčio dydžio) likdavo įmonei, nurodant, kad tai dokumentų tvarkymo mokestis ar administravimo mokestis.

Padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai konstatuoti ir aprašyti ir 2016-05-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/65, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistė išvadą pateikė ištyrusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinius dokumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą su paskolų gavėjų paaiškinimais. Nustatė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16 nurodytos skolinamų pinigų sumos dalies paskolos sumos neišmokėjo (pasiliko sau), t. y. iš karto pasiliko avansą už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį, kurį paskolos gavėjas turėtų sumokėti paskolos sutartyje nurodytą paskolos grąžinimo dieną, tai reiškia, kad įmonė pajamas apskaitydama pinigų principu (t. y. pajamas pripažindama faktišku pajamų gavimo momentu), uždirbo pajamas už sutartyje nurodytą paskolos pratęsimo mokestį iš karto, kai suėjo paskolos sutartyse nurodyti paskolų grąžinimo terminai. Įmonė ūkinių operacijų žurnaluose bei pajamų –sąnaudų suvestinėse tiriamuoju laikotarpiu neapskaitė likusių pajamų 7820 Lt (2438,60 Eur) sumai už mėnesinį sutarties pratęsimo mokestį suėjus sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 3 ir nuo Nr. 5 iki Nr. 16 nurodytai paskolos grąžinimo datai bei neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. gautų avansų iš paskolų gavėjų pasirašius paskolos sutartis, kai jiems buvo išmokėta 8420 Lt mažesnė pinigų sumą negu nurodyta paskolos sutartyse nuo Nr. 2 iki Nr. 16. Taip pat išvadoje konstatuota, kad įmonė neapskaitė ūkinės operacijos pagal 2011-04-27 paskolos sutartį D. J. suteikus 579,24 Eur (2000 Lt) paskolą, neišsaugojo ūkinę operaciją patvirtinančio apskaitos dokumento, t. y. 2011-04-27 paskolos sutarties, sudarytos su D. J..

Specialistė L. J. savo išvadą patvirtino kaip teisingą. Netikėti specialisto išvada teismas neturi jokio pagrindo. Išvada dalyje dėl neišmokėtos paskolos sumos dalies, pasiliekant šią dalį kaip avansą sutampa ir su pačios kaltinamosios paaiškinimais, liudytojų M. Ž., D. M. ir D. J. parodymais, o dalyje dėl 2011-04-27 paskolos sutarties su D. J. sutampa su liudytojos D. J. parodymais, duotais teisme, rašytine bylos medžiaga – D. J. paaiškinimu Klaipėdos apskrities VMI, jos pateikta 2011-04-27 sutartimi su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2000 Lt paskolos suteikimo, kurioje išpildyti abiejų sutarties šalių parašai, sutartis patvirtinta įmonės antspaudu bei D. J. parašu, kad pinigus ji gavo būtent 2011-04-27.

Nors liudytoja D. J. teisme negalėjo tiksliai prisiminti gautos paskolos tikslios sumos, tačiau patvirtino, kad paskolą ji ėmė tik vieną kartą ir pinigus ji gavo tik vieną kartą, pinigai jai buvo išmokėti grynais, pinigus išmokėjo nelietuvių kilmės vyriškis, kartu buvo ir kaltinamoji R. T., kas patvirtina, kad ir kaltinamoji, ne tik vadybininkas, žinojo apie 211-04-27 paskolos sudarymą ir pinigų išmokėjimą D. J.. Nors D. J., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė kiek kitas paskolos sutartyje nurodytą bei faktiškai išmokėtą sumas, tačiau teisiamojo posėdžio metu logiškai paaiškino šio neatitikimo priežastį, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu jau nelabai gerai atsiminė paskolos ėmimo aplinkybes, kas yra visiškai tikėtina, kadangi paskola imta 2011 metais, o ikiteisminio tyrimo metu liudytoja buvo apklausta tik 2015-12-21, teisme ji apklausta dar vėliau. Tačiau liudytoja, pagarsinus jos 2012-08-13 paaiškinimą, kurį ji davė Klaipėdos AVMI, apie tai, kad ji 2011-04-27 iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą 2000 Lt sumai, nors į rankas teko tik 1300 Lt, motyvuojant dokumentų tvarkymu, nurodė, kad teikdama paaiškinimą gerai atsiminė paskolos ėmimo aplinkybes, be to, kaip matyti iš 2012-07-18 vykdomojo rašto (4 t., b. l. 183), jos nurodytos paskolos ėmimo pasekmės nurodytos visiškai teisingai, kas leidžia neabejoti ir visu jos paaiškinimu.

Be to, tą aplinkybę, kad liudytoja D. J. teisingai nurodė sudariusi paskolos sutartį būtent 2011-04-27, nors ir netiesiogiai, bet patvirtina ir liudytojų M. Ž. ir D. M. parodymai, duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo. Liudytoja D. M. analogiškai nurodė paskolos ėmimo aplinkybes iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir D. J., nors jos sudarytos paskolos sutarties su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nėra šios įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau tai patvirtina, kad D. J. nurodytos paskolos ėmimo aplinkybės yra iš esmės teisingos. Taip pat ir liudytojas M. Ž. patvirtino, kad su juo buvo sudaryta viena sutartis dėl paskolos, o vėliau kita sutartis, neva kaip garantas, kad jis grąžins ankstesnę paskolą, kas taip pat, nors ir netiesiogiai, bet patvirtina liudytojos D. J. parodymų teisingumą.

Nors ir netiesiogiai, tačiau byloje nustatytas paskolų suteikimo aplinkybes IĮ ‚(duomenys neskelbtini)“, tai, kad asmenims nebuvo išmokama visa paskolos suma, o neišmokėta suma įvardijama kaip sutarties sudarymo, administravimo ar dokumentų tvarkymo mokestis, patvirtina ir liudytojų R. J., R. Č. parodymai. Nors šie liudytojai paskolas ėmė iš vėliau pradėjusios savo veiklą IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaltinamoji pati patvirtino, kad iš pradžių IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskolas teikė analogiškai kaip ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tik vėliau pakeitė sutarčių turinį. Ekspertas J. V. patvirtino, kad paskolų suteikimo aplinkybės bei buhalterinė apskaita abiejose bendrovėse buvo tvarkoma iš esmės panašiai, padaryti analogiški pažeidimai, tik įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, apskaita jau buvo pradėta tvarkyti aiškiau.

Be to, specialisto išvadą Nr. Nr. 5-2/65 patvirtina ir 2018 m. kovo 7 d. ekspertizės akto Nr. 11-2259 (17) išvados, kurios yra iš esmės analogiškos. Ekspertizę atliko LTEC Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turintis 33 metų ekspertinio darbo patirtį, ekspertizė atlikta vadovaujantis ekonominės ekspertizės metodais. Ekspertas J. V. patvirtino savo atlikto ekspertinio tyrimo išvadas, parodė, kad suteikiant paskolą, pagal sudarytas sutartis, pirminis pratęsimo mokestis buvo išskaitomas iš paskolos sumos, tačiau jis turėjo būti užpajamuotas ir apskaitytas apskaitoje kaip gauti pinigai, amo, kad taip buvo slepiamos pajamos. Įvertinus aukščiau paminėtas specialistės L. J. išvadą, ekspertizės aktą, specialistės ir eksperto paaiškinimus, sugretinus juos su kita bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad byloje atlikti specialūs tyrimai ir gautos dvi jo išvados abejonių nekelia.

Nors auditorius A. K. pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir pagal pateiktą tyrimui medžiagą galima visiškai nustatyti Įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 9 d., tačiau teismas šia išvada nesivadovauja, kadangi ji prieštarauja dviejų kitų byloje pateiktų specialiųjų tyrimų išvadoms, kurios iš esmės tarpusavyje sutampa.

Nors kaltinamoji nurodė, kad paskolų gavėjams buvo išmokama mažesnė paskolos suma, nei buvo nurodyta sutartyje, kadangi būdavo pasiliekamas paskolos pratęsimo mokestis, tačiau, kadangi įmonė buhalterinę apskaitą tvarkė pinigų principu, todėl ji tą neišmokėtą paskolų gavėjams sumą – sutarties pratęsimo mokestį, apskaitydavo tada, kai gaudavo iš paskolos gavėjo. Toks kaltinamosios aiškinimas nėra logiškas, kadangi išduodant paskolą konkrečiam terminui, nėra pagrindo manyti, kad paskolos gavėjas būtinai turės tęsti sutartį ir paskolos grąžinimo terminą, t. y. mokėti ir sutarties pratęsimo mokestį. Akivaizdu, kad įmonė iš karto iš duodamos paskolos išskaičiusi atitinkamą mokestį (avansą, paskolos pratęsimo mokestį, ar sutarties sudarymo mokestį), privalėjo jį apskaityti kaip gaunamas pajamas. Jei įmonė šią faktiškai neišmokėtą paskolos dalį laikė avansiniu sutarties pratęsimo mokesčiu, kaip nurodė kaltinamoji, tai jį turėjo apskaityti iš karto suėjus sutarties terminui, t. y. vienam mėnesiui.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-124-648/2015, 2K-334-677/2015).

Kaltinamoji nurodė, kad 2012 metais buvo atliekami įmonės mokestiniai patikrinimai ir pažeidimų nebuvo nustatyta, taip pat tai, kad buhalterinės apskaitos pažeidimai buvo nustatyti vien tik iš įmonės buhalterinių dokumentų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti juridinio asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tačiau, kaip matyti iš 2012-09-21 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliekant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą, įvertinti ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskolų gavėjų paaiškinimai ir nustatyta, kad paskolų gavėjai mokėjo sutarties sudarymo mokestį, kuris Įmonės nėra apskaitytas, kas paneigia kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad buvo atliekami įmonės mokestiniai patikrinimai ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi, ikiteisminio tyrimas buvo pradėtas būtent atlikus mokestinį patikrinimą, o BK 222 straipsnio padariniai nustatyti ne tik analizuojant buhalterinius dokumentus, o būtent atliekant mokestinį patikrinimą, kuris neapsiribojo dokumentų tyrimu ir vertinimu, bet buvo atliekamos paskolų gavėjų apklausos, gaunami ir analizuojami jų paaiškinimai.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo tyčios turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Spręsdamas kaltinamosios R. T. valinį ryšį su nusikalstama veika, teismas pažymi, kad jos tyčia pasireiškė tuo, kad buvo padaryti net keli buhalteriniai pažeidimai ir jų turinys rodo, kad tie pažeidimai nebuvo atsitiktiniai. R. T. veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, sistemingai ir buvo nukreipti būtent apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Teismo nuomone, iš bylos duomenų matyti, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia, kuri buvo nukreipta neįforminti ir neįtraukti į apskaitą realiai įvykusių ūkinių operacijų, suteikiant paskolą neišmokėtų paskolos gavėjui piniginių sumų, įvardijamų byloje kaip avansinio sutarties pratęsimo mokesčio, neįtraukiant į apskaitą D. J. suteiktos paskolos, taigi, ji suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir liudytojo R. J. parodymai, kad jam paėmus paskolą, skambino asmuo, išdavęs jam paskolą, t. y. J. H., ir prašė esant kokiam nors valstybinių įstaigų tikrinimui nesakyti, kad buvo imamas sutarties sudarymo mokestis. R. T. veiksmai laikytini sistemingu sąmoningu buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimu, o ne paprasčiausiomis metodinėmis klaidomis, kaip tikino pati kaltinamoji.

Aktualu šiai bylai ir tai, kad šio nusikaltimo dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o, kaip minėta, negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, nors ir nebuvo padaryta žalos valstybės biudžetui, tačiau tai neįtakoja R. T. nusikalstamų veiksmų, nes vis tiek yra padaryti buhalterinės apskaitos įstatymų pažeidimai, kas užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas daro išvadą, kad R. T. veiksmai apgaulingai tvarkant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu R. T. taip pat pasitvirtino, t. y. įrodyta, kad R. T. laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2015-12-31 , dirbdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į, k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune) direktore ir vyr. buhaltere ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. ir 2 d. būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, nepagrindė įrašų 2011-08-09 – 2015-12-31 ūkinių operacijų žurnaluose: punkte „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“, t. y. nuo kokios negrąžintos paskolos sumos ir už kiek dienų įmonė paskaičiavo „nuostolius“: iš viso per 2011 m. – 2003,15 Eur, per 2012 m. – 35745,74 Eur, per 2013 m. – 22635 Eur, per 2014 m. – 11285,73 Eur, per 2015 m. - 1850,37 Eur, ir punkte „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, t. y. kurių klientų, už kokius ir už kiek mėnesių (dienų) įmonė fiksavo pajamų už pratęsimo mokestį: iš viso per 2011 m. – 15507,12 Eur, per 2012 m. – 64 932,99 Eur, per 2013 m. – 104515,57 Eur, per 2014 m. – 122760,23 Eur, per 2015 m. - 141269,82 Eur, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, taip pat įmonės apskaitos dokumentais nepagrindė tiriamojo laikotarpio (2011-08-09 – 2015-12-31) ūkinių operacijų žurnalų sąskaitose – „Bendrosios įplaukos – pratęsimo mokestis“, „Bendrosios įplaukos – nuostoliai“ bei „Paskolos be užstato sumažėjimas“ įrašų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktus, dėl šių priežasčių negalima nustatyti, kiek konkretus paskolos gavėjas pagal konkrečią paskolos sutartį tam tikru laikotarpiu turėjo įsipareigojimų įmonei, t. y. koks buvo negrąžintos paskolos dydis, sumokėti pratęsimo mokesčiai, „nuostoliai“, taip pat negalima patikrinti, ar įmonė, gavusi iš fizinio asmens (paskolos gavėjo pagal paskolos sutartį) pavedimą į banko sąskaitą, teisingai apskaitė pajamas už pratęsimo mokestį ir „nuostolius“ bei grąžintą paskolos dalį, t. y. ar įmonė, gavusi į banko sąskaitą pavedimą iš fizinio asmens (kliento), pirmiausiai apskaitoje fiksavo pratęsimo mokesčio ir „nuostolių“ sumokėjimą, o tik paskui paskolos grąžinimą, t. y. taip, kaip įmonė nurodė paskolos sutartyse bei ar teisingai pavedimu gautą sumą išskaidė į dalis, t. y. kokią sumą iš pavedimu gautos sumos klientas turėjo grąžinti kaip paskolos dalį, kokią dalį sumos sumokėjo pratęsimo mokesčio ir kiek „nuostolių“, 2011 metų ūkinių operacijų žurnale neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. neišmokėtos paskolų dalies (įmonei ją pasiliekant kaip avansą), lygios mėnesiniam sutarčių pratęsimo mokesčiui, kai paskolų gavėjai paskolų sutartyse nuo Nr.11/01 iki Nr.11/156 pasirašytinai patvirtino, kad gavo 64860 Lt (arba 18784,75 Eur) didesnes paskolų sumas negu kad jiems buvo išmokėta iš įmonės kasos, taip pat 2012 metų sausio mėn. ūkinių operacijų žurnale neužregistravo ūkinių operacijų, t. y. neišmokėtos paskolų dalies (įmonei ją pasiliekant kaip avansą), lygios mėnesiniam sutarčių pratęsimo mokesčiui, kai paskolų gavėjai paskolų sutartyse nuo Nr.11/157 iki Nr.11/180 pasirašytinai patvirtino, kad gavo 6260 Lt (arba 1813,02 Eur) didesnes paskolų sumas negu kad jiems buvo išmokėta iš įmonės kasos, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 1 dal, dėl to laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2012-12-31 iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 turto ir nuosavo kapitalo.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šioje byloje aktualus aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga.

Kaltinamoji savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies (2018-04-12 teisiamojo posėdžio metu, 5 t., b. l. 141-143), nurodė, kad ji, kaip bendrovės direktorė, buvo atsakinga už IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pripažįsta, kad nepildė kaltinime nurodytų buhalterinių dokumentų – žurnalų, tačiau dėl kaltinimo, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo atvaizduotas pirminis sutarties pratęsimo mokestis, nesutinka, kadangi šis mokestis buvo apskaitomas tik tada, kai būdavo gaunamas iš paskolos gavėjo. Ji manė, kad toks apskaitos vedimas buvo teisingas. Pripažino, kad paskolų gavėjams buvo išmokama paskolos suma, sumažinta vieno mėnesio sutarties pratęsimo mokesčiu.

Be kaltinamosios dalinio prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti įrodymai byloje. Liudytojai V. M., R. J., R. Č. patvirtino, kad jie gavo paskolą, mažesnę, nei nurodyta sutartyje paskolos suma. Liudytojai R. J. bei R. Č. paaiškino, kad jiems buvo paaiškinta, kad neišmokėta suma tai sutarties sudarymo, administravimo mokestis. Liudytojas V. M. parodymai taip pat patvirtina, kad jis mokėdamas įmokas kas mėnesį nesuprato, ką grąžina – paskolą ar mėnesinį paskolos pratęsimo mokestį.

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal nuo 2011-08-09 iki šiol IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra kaltinamoji R. T., įmonė buhalterio nesamdė, kaltinamoji buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos vedimą ir tvarkymą, ką ji pati pripažino, todėl R. T. yra tinkamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Aplaidaus, kaip ir apgaulingo, buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai konstatuoti ir aprašyti ir 2016-08-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje dėl IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/110, kurioje konstatuoti konkretūs įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumai ir pažeidimai bei konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Teismas, analogiškais motyvais, kaip ir dėl BK 222 straipsnio 1 dalies padarymo, vadovaujasi būtent šia specialisto išvada, kuri buvo patvirtinta ir specialistės L. J. teisiamojo posėdžio metu ir kurios išvados iš esmės sutampa su 2018-03-07 Ekspertizės akto Nr. 11-2259 (17) išvadomis. Taip pat teismas analogiškais motyvais nesivadovauja UAB „Mokesčių biuras“ auditoriaus A. K. konsultacine išvada, prieštaraujančia tiek specialisto išvadai, tiek ekspertizės akto išvadoms.

Nagrinėjamu atveju, remiantis specialisto išvada, ekspertizės aktu nustatyta, kad būtent aukščiau išvardinti buhalterinės apskaitos pažeidimai sukėlė nusikalstamas pasekmes – dėl jų laikotarpiu nuo 2011-08-09 iki 2012-12-31 iš dalies negalima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros bei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 turto ir nuosavo kapitalo. Specialistė L. J. bei ekspertas J. V. teisme paaiškino, kad ištaisyti padarytų pažeidimų įmonė neturi galimybių, kadangi vėlesnis apskaičiavimas nėra pagrįstas buhalteriniais įstatymais, su kuo sutinka ir teismas.

Nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tik neatsargia kaltės forma, t. y. arba dėl nusikalstamo pasitikėjimo, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009). Veika dėl nusikalstamo pasitikėjimo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdo arba juos vykdo netinkamai ir numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, bet lengvabūdiškai tikisi to išvengti. Veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo laikoma padaryta tuo atveju, kai asmuo nežino arba blogai žino įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus ir nenumato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tačiau pagal užimamas pareigas ar darbo specifiką privalo ir gali tai žinoti bei numatyti tų įstatymų nevykdymo pasekmes.

Spręsdamas, koks buvo kaltinamosios R. T. psichinis santykis su daroma veika, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė tyčia, laikytina, kad ji šią nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo pasitikėjimo. Nors įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2011-2015 metais nepildė įsipareigojimų žiniaraščių ir netvarkė jų apskaitos, kas trukdo nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžius ir struktūras, 2011-2012 metais neatvaizdavo pirminio mėnesinio sutarties pratęsimo mokesčio, kas trukdo nustatyti įmonės veiklos pajamas, sąnaudas, pelną, turtą, nuosavą kapitalą, paskolos gavėjų įsipareigojimų dydį ir struktūrą, t. y. daryti iš esmės analogiški pažeidimai, kaip ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kaip matyti iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie buvo įvertinti ir specialisto išvadoje ir ekspertizės aktu, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama aiškiau, t. y. paskolų sutartyse imta nurodyti grąžintiną paskolos sumą su pirminiu sutarties pratęsimo mokesčiu, kuris nurodomas kaip įmonės pajamos (įplaukos), todėl už 2013-2015 galima nustatyti įmonės pajamas, sąnaudas, pelną ir turtą, nuosavą kapitalą, ekspertas J. V. taip pat patvirtino, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama aiškiau, jau buvo pildomi ir kasos išlaidų orderiai išmokant paskolas, kuriuose atsispindi išmokama suma, todėl teismas sprendžia, kad tai rodo, jog įmonės vadovė, iš esmės žinodama įstatymo reikalavimus, dėjo pastangas vykdyti juos, tačiau tai darė netinkamai, nepakankamai, todėl kilo BK 223 straipsnyje numatyti aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, kas užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Teismas daro išvadą, kad R. T. veiksmai aplaidžiai tvarkant IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Sprendžiant kaltinamosios R. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jos prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir M. T. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato (5 t, b. l. 17).

Teismas sprendžia, kad nėra nustatytos visos būtinos sąlygos BK 40 straipsnyje numatytam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriškai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, t. y. pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Savanoriškumą paneigia parodymų keitimas, prisipažinimas tik dėl byloje surinktų įrodymų ir panašios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-685/2012, 2K-137/2015). Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2015). Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji R. T. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepripažino, iš dalies pripažino savo kaltę dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje R. T. pozicija dėl kaltės teisme neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

Kadangi nėra nustatyta viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės R. T. negali būti taikomas, todėl dėl kitų BK 40 straipsnio numatytų pagrindų ir sąlygų laidavimui taikyti teismas nepasisako.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji R. T. padarė du – apysunkį ir nesunkų nusikaltimus (BK 222 straipsnio 1 dalis, 223 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamos veikos baigtos, vien jų padaryta tiesiogine tyčia kita dėl neatsargumo. Kaltinamoji neteista, dirbanti, priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrinio kabineto įskaitoje neregistruota. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai švelniausias nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes – baudas (BK 47 str.), jų dydį parenkant žemesnį nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų redakcija, galiojusi veikų padarymo metu, 2007 06 28 įstatymas Nr. X-1233 (nuo 2007 07 21).

Bausmės, vadovaujantis BPK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir R. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kardomoji priemonė neskirta ir neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, esantys dėžėje, saugomi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, grąžintini IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje ir jai bausmes:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - skirti 100 MGL, t. y. 3766 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ) dydžio, baudą;

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį - skirti 70 MGL, t. y. 2636,20 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų, 20 ct ) dydžio, baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti R. T. 135 MGL dydžio, t. y. 5084,10 Eur (penkių tūkstančių aštuoniasdešimt keturių eurų 10 ct) baudą.

Įpareigoti R. T. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, esančius dėžėje, saugomus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, grąžinti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė