Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-771-480/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-20
Bylos Nr.: e2-771-480/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00328-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Albina Rimdeikaitė
Ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: Antstolės R, uždarosios akcinės bendrovės „Sporto televizija“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Dominykas Varnas, Ina Kurauskienė

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
116.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-771-480/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00328-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.6.1; 116.1; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š., atsakovės Antstolės R. S. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams uždarosios akcinės bendrovės „Sporto televizija“ vadovui R. Č., Antstolei R. S., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei „Sporto televizija“, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinusi žalos dydį, prašė solidariai priteisti iš R. Č. ir Antstolės R. S. (toliau – antstolė) ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ieškovė, arba VMI) naudai 50422,09 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodo, kad 2012 m. sausio 17 d. buvo priimtas VMI sprendimas Nr. (23.17-08)-320-4476 išieškoti 177 024,11 Lt (51 269,72 Eur) mokestinę nepriemoką iš UAB „Sporto televizija“ turto. Šis sprendimas perduotas vykdyti antstolei R. S.. Antstolė skolos išieškojimo užtikrinimui buvo areštavusi tik skolininkės transporto priemones, tačiau jos Lietuvos kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) LTL, Lietuvos kredito unijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Eur, AB Šiaulių bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neareštavo. Bendrovės laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. spalio 31 d. per jai priklausančias sąskaitas įvairiuose bankuose ir kredito įstaigose įplaukos sudarė 332 954,58 Eur, taip pat vyko pinigų judėjimas tarp bendrovės sąskaitų bankuose dėl lėšų pervedimo į valiutines sąskaitas ir bankų viduje, pinigai buvo išimami grynais. Antstolė 2015 m. sausio 12 d. raštu Nr. 0106/12/02949 ieškovei nurodė, jog UAB „Sporto televizija“ nekilnojamojo turto neturi, areštuotos transporto priemonės Ford Cougar ir VW Sharan, banko sąskaitos areštuotos, tačiau jose piniginių lėšų nėra. Antstolei tinkamai vykdant savo pareigas, skola turėjo būti operatyviai išieškota, nes vykdytino sprendimo suma sudarė 51 269,72 Eur, o įplaukos į skolininkės sąskaitas – 332 954,58 Eur, iš kurių buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, išimami grynieji pinigai, teikiama parama, tačiau nedaroma jokių įmokų į valstybės biudžetą. Ieškovės nuomone, bendrovė yra nemoki, todėl išieškoti skolą valstybės biudžetui nėra galimybių. Mano, kad abu atsakovai turi būti patraukti solidarion civilinėn atsakomybėn, kadangi žala ieškovei atsirado dėl abiejų atsakovų kaltės: antstolė, pažeisdama CPK 634 straipsnio 2 dalies ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nesiėmė visų teisėtų priemonių tinkamai įvykdyti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, neareštavo skolininkės sąskaitų Lietuvos kredito unijoje ir AB Šiaulių banke, nesikreipė į išieškotoją dėl papildomos informacijos (CPK 613 str.); UAB „Sporto televizija“ vadovas R. Č. pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, dėl ko buvo nubaustas administracine bauda, jau nuo 2008 m. VĮ Registrų centrui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nebevykdė ūkinės – komercinės veiklos, nemokėjo darbuotojams atlyginimų, pažeisdamas ĮBĮ nuostatas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neužtikrino mokesčių sumokėjimo ir atliko nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškove, o antstolė sudarė jam palankias sąlygas, tuo prisidėdama prie žalos atsiradimo ieškovei. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nors ir pripažino, kad vykdant 51 269,74 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Sporto televizija“ pagal 2012-01-17 sprendimą antstolė išieškojo 4043,63 Eur, o 47226,11 Eur mokestinė nepriemoka buvo užskaityta iš biudžeto grąžintino pridėtinės vertės mokesčio, pateikus minėto mokesčio deklaraciją ir nurašyta pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų (po sprendimo perdavimo vykdyti), tačiau palaikė ieškinio reikalavimus, motyvuodama tuo, grąžintino PVM teisėtumas yra tikslinamas, o kadangi sprendimas nebuvo įvykdytas operatyviai, prašo priteisti 5 % dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki jo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė R. S. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, jog tam, kad būtų galima taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 - 6.249 str.), tačiau vienos iš jų – žalos ir jos dydžio – ieškovė neįrodė. Tik negrįžtamai (realiai) praradęs galimybę gauti jam priklausantį turtą, kreditorius įgyja teisę į visišką prarasto turto kompensaciją (CK 6.251 str.1 d.). Žalos padarymo faktas gali būti nustatytas tik tada, kai nustatomas visiškas negalimumas įvykdyti prievolę. Vykdant išieškojimą pagal 2012 m. sausio 17 d. VMI sprendimą iš UAB „Sporto televizija“ išieškota ir 2015 m. kovo 4 d. pavedimu į ieškovės sąskaitą pervesta 847,63 Eur; vykdomoji byla nėra baigta, nėra nustatyti vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui pagrindai; pati ieškovė, veikdama kaip mokesčių administratorius, atlikusi bendrovės patikrinimą, nustatė, kad pas bendrovės vadovą R. Č. yra į kasą negrąžintų lėšų likutis sumoje 25 782,18 Eur; UAB „Sporto televizija“ nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o iš informacijos apie jos lėšų apyvartą, galima daryti išvadą, kad įmonė tęsia ūkinę-komercinę veiklą, gauna pajamas. Tiek VMI sprendime, tiek ir 2012 m. vasario 17 d. lydraštyje nurodoma mokestinę nepriemoką išieškoti iš mokesčių mokėtojo turto. Vykdant šį prašymą antstolė surado ir areštavo UAB „Sporto televizija“ turtą, t. y. transporto priemones Ford Cougar ir VW Sharan; t. y. atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Antstolė pagrįstai sprendė, jog ieškovė, turėdama galimybę tiesiogiai ir betarpiškai pati išieškoti UAB „ Sporto televizija“ mokestinę nepriemoką iš lėšų kredito įstaigų sąskaitų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau –MAĮ) 33 str. 8 p., 63 str. 1 p., 95 str. 1 d. 3 p., 102 str., 106 str. 1 d. 1 ir 3 p.), ir neturėdama galimybės tiesiogiai išieškoti mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) iš skolininko turto, prašė surasti ir aprašyti skolininko UAB „Sporto televizija“ turtą, į kurį būtų galima papildomai nukreipti priverstinį išieškojimą (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.). Už tai, kad UAB „Sporto televizija“ mokestinė nepriemoka atsirado ir iki ieškinio pateikimo dienos buvo nesumokėta, atsakingas UAB „Sporto televizija“ dalyvis ir direktorius R. Č.. Teismo posėdyje antstolės atstovė paaiškino, kad antstolė vykdė jai pateiktą dokumentą ir joks įstatymas nenumato termino, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas. Ieškovė savo patvarkymu pati galėjo areštuoti lėšas. Po bylos sustabdymo situacija pasikeitė: pagal aukščiau minėtą sprendimą buvo išieškota 4043,63 Eur, likusi mokestinė nepriemoka – 47 226,11 Eur buvo užskaityta iš biudžeto grąžintino pridėtinės vertės mokesčio; 2016-04-08 antstolės patvarkymu vykdomoji byla užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai. Valstybė jokios žalos nepatyrė, todėl nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Atsakovas R. Č. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti ir nurodo, kad ieškovė neįrodė UAB „Sporto televizija“ nemokumo. Pateikiami viešojo registro 2015 m. liepos 1 d. duomenys rodo, jog UAB „Sporto televizija“ yra veikianti įmonė, teikianti finansinės atskaitomybės duomenis. Faktas, kad įmonės vadovas buvo nubaustas administracine nuobauda dėl ATPK 50⁶ straipsnio 1dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nepanaikina ieškovės pareigos įrodyti, kad UAB „Sporto televizija“ nebeturi galimybių atsiskaityti su ieškove ateityje. Nors ieškovė teigia, jog UAB „Sporto televizija“ niekada jai nesumokės teisėtai priskaičiuotos bei reikalaujamos mokesčių sumos, tačiau ji nesikreipė į teismą dėl UAB „Sporto televizija“ bankroto bylos iškėlimo, šiuo savo neveikimu faktiškai pripažindama ja veikiančia ir dėl to galinčia sumokėti visas priskaičiuotas sumas su augančiomis palūkanomis ir delspinigiais įmone. Ieškovė nepagrindė, kad iš UAB „Sporto televizija“ reikalaujamos sumokėti mokesčių sumos yra priskaičiuotos teisingai. Atsakovui žinoma, kad ieškovė 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (19)-K3-172 patvirtino mokestinio patikrinimo metu surašytą Patikrinimo aktą, kuriuo buvo konstatuota PVM ir pelno mokesčio nepriemoka, susidariusi iš 2009 m. lapkričio 16 d. 220 011,47 Lt dydžio PVM sąskaita faktūra Nr. 0026 parduotų paslaugų (premijuojamų telefoninių pokalbių) apmokestinimo. Tačiau tiek Kauno apylinkės teismas (2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-1724-713/2012), tiek Kauno apygardos teismas (2013 m. liepos 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1123-264/2013) laikė, kad UAB „Sporto televizija“ 2009 m. lapkričio 16 d. pagal sąskaitą Nr. 0026 nepardavė jokių paslaugų UAB „Teledema“. Vadinasi, ieškovės 2011 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo padarytos neteisingos išvados dėl tariamai egzistuojančios UAB „Sporto televizija“ mokestinės nepriemokos 2009 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0026 bei jos išrašymo pasekmių atžvilgiu.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime į ieškinį su ieškiniu antstolės R. S. atžvilgiu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu. Draudiko pozicija dėl antstolės civilinės atsakomybės yra tokia, kad sprendžiant klausimus dėl šios atsakomybės, turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Ieškovė neįrodė žalos buvimo fakto (CPK 178 str.), nes apie žalą būtų galima kalbėti tik tada, kai išieškotojas pateiktų įrodymus, kad negrįžtamai prarado galimybę gauti skolininko prievolės įvykdymą, patirdamas realią materialinę žalą, todėl nėra teisinio pagrindo analizuoti ir nagrinėti kitas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas. Mano, kad šioje byloje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo antstolei taikyti solidariąją atsakomybę su atsakovu – vieninteliu bendrovės dalyviu, vienvaldžiu valdymo organu – bendrovės vadovu, kuris jau administracine tvarka yra pripažintas kaltu ir pažeidusiu ieškovės teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 17 d. buvo priimtas VMI viršininko sprendimas Nr. (23.17-08)-320-4476 (toliau – Sprendimas) išieškoti 177 024,11 Lt (51 269,72 Eur) mokestinę nepriemoką iš UAB „Sporto televizija“ turto. Sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei R. S. (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, transporto priemonėms VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD COUGAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. vasario 22 d. taikytas antstolės R. S. areštas. Vykdant išieškojimą pagal 2012 m. sausio 17 d. Sprendimą iš UAB „Sporto televizija“ išieškota ir 2015 m. kovo 4 d. pavedimu Nr. 1544 į VMI sąskaitą pervesta 847,63 Eur. UAB „Sporto televizija“ vadovas nuo 2008 m. vasario 1 d. yra R. Č., turintis ir 100 procentų bendrovės akcijų. 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-1090) VMI informavo antstolę, kad pagal 2012-01-17 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-4476 ši yra išieškojusi 4043,63 Eur, likusi bendrovės mokestinė nepriemoka 47226,11 Eur buvo užskaityta iš biudžeto grąžintino pridėtinės vertės mokesčio, pateikus minėto mokesčio deklaracijas ir nurašyta pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų (po sprendimo perdavimo vykdymui). Vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu antstolė 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-16-106-2142 užbaigė vykdomąją bylą ir visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nenustatyta teisminio ginčo dėl minėto patvarkymo.

Dėl antstolės R. S. atsakomybės

LR Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010; kt.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat LR Antstolių Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008). Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė antstolės neteisėtus veiksmus ir kaltę sieja tuo, jog ji nevykdė visų jai nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), kad būtų kuo greičiau įvykdytas Sprendimas, t. y. skolos išieškojimo užtikrinimui neareštavo skolininkės sąskaitų ir iš jose esančių lėšų nebuvo išieškoma. Sprendimas buvo priimtas išieškoti 177 024,11 Lt mokestinę nepriemoką iš UAB „Sporto televizija“ turto. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad ir pateikiant Sprendimą vykdyti 2012 m. vasario 17 d. lydraštyje Nr. (23.1-08)-RNA-6926 nurodyta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vykdant išieškojimą, antstolė surado ir areštavo UAB „Sporto televizija“ turtą, t. y. transporto priemones VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD COUGAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ, ginčui aktuali jo nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 106 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos išieškojimo būdus, išskiria priverstinį išieškojimą iš mokesčių mokėtojo turto ir priverstinį išieškojimą iš sąskaitų. Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. MAĮ 63 straipsnio 1 dalis numato, kad kredito įstaiga mokesčių administratoriaus nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos privalo įvykdyti visiškai. Minėtas mokesčių administratoriaus nurodymas turi būti priimamas bei vykdomas ir tuomet, kai mokesčių mokėtojo sąskaitoje nėra pinigų arba yra mažesnė pinigų suma negu nurašytina. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas tol, kol iš mokesčių mokėtojo sąskaitos bus nurašyta visa nurodyme nurodyta suma. Mokesčių administratorius sumažina savo nurodyme, kuris jau pateiktas kredito įstaigai, numatytą nurašytiną sumą, jei mokestinė nepriemoka iš dalies padengiama kitokiu būdu. Šiuo atveju mokesčių administratorius apie reikalavimo sumažinimą nedelsdamas informuoja kredito įstaigą, kuri pateiktą nurodymą vykdo pagal patikslintą sumą. Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas (MAĮ 33 str. 8 p.), pagal MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, įgyvendindama savo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmenų sąskaitų, pati tiesiogiai kredito įstaigai pateikia sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens sąskaitos, nurodydama kredito įstaigai nurašyti iš asmens sąskaitos atitinkamą pinigų sumą, o užtikrindama mokestinės prievolės įvykdymą, turi tiesę kartu su sprendimu pateikti ir nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, kuris kredito įstaigai yra privalomas; o tokiu atveju, kai priimamas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, šį sprendimą vykdo antstoliai CPK nustatyta tvarka. Taigi, remiantis CPK 587 straipsnio 9 punktu, VMI sprendimai yra vykdomieji dokumentai. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. 2014 m. gruodžio 19 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-14466 ieškovė nurodo, kad nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti iš lėšų, 2012 m. sausio 17 d. priimtas sprendimas 177024,11 Lt mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto, kuris 2012 m. gruodžio 17 perduotas Antstolės R. S. kontorai. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, kai ieškovė turi galimybę tiesiogiai ir betarpiškai išieškoti mokestinę nepriemoką iš lėšų kredito įstaigų sąskaitose, antstolė iš esmės teisingai sprendė, kad neturėdama galimybės tiesiogiai išieškoti mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) iš skolininko turto, ieškovė prašė surasti ir aprašyti skolininko UAB „Sporto televizija“ turtą, į kurį būtų galima papildomai nukreipti priverstinį išieškojimą (MAĮ 106 str. 1 d. 4 p.). Teismas neturi pagrindo nepritarti antstolės atstovės argumentui, kad joks įstatymas nenumato termino, per kurį turi būti įvykdytas sprendimas. Ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, nepateikė įrodymų, jog išieškojimas CPK nustatyta tvarka iš įmonės turto yra visiškai negalimas ir ieškovei yra grąžinti vykdomieji dokumentai (CPK 631 straipsnis) pagal jos sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Priešingai, pati ieškovė 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-1090) informavo antstolę, kad pagal 2012-01-17 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-4476 ši yra išieškojusi 4043,63 Eur, likusi bendrovės mokestinė nepriemoka 47226,11 Eur buvo užskaityta iš biudžeto grąžintino pridėtinės vertės mokesčio, pateikus minėto mokesčio deklaracijas ir nurašyta pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų (po sprendimo perdavimo vykdymui). Vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu antstolė 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-16-106-2142 užbaigė vykdomąją bylą ir visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiai institucijai iš šių antstolės veiksmų ieškovė neskundė (Liteko duomenys). Visa tai leidžia spręsti, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė žalos nepatyrė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog byloje neįrodytos reikšmingos aplinkybės antstolės civilinės atsakomybės sąlygoms atsirasti: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.) ir žalos dydis bei faktas (CK 6.249 str.), o nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys, jos atžvilgiu, kaip neįrodytas ir nepagrįstas, atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl įmonės vadovo R. Č. atsakomybės

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas R. Č. valdant bendrovę nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuoto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. Č. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str., nubaustas 1600 Eur bauda. Taigi, bendrovės vadovas savo kaltais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI teises. Bendrovė nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos per 30 d. nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada. Pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą paskutinę finansinę atskaitomybę, bendrovės įsipareigojimai 2008 m. du kartus viršijo pusę į jos balansą įrašyto pusės turto vertės, tačiau bendrovės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Teigia, kad yra visos sąlygos atsirasti juridinio asmens dalyvio papildomai civilinei atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas R. Č. yra UAB „Sporto televizija“ direktorius. Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota (Liteko duomenys, Kauno apylinkės teismo Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.2.-1117-540/2015), jog R. Č., būdamas UAB „Sporto televizija“ direktoriumi, suprato, kad nuo 2008 m. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, o UAB „Sporto televizija“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Įvertinus surinktus įrodymus, už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, R. Č. nubaustas1600 Eur bauda. Tačiau administracinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už UAB „Sporto televizija“ tinkamą prievolės nevykdymą sąlygų, todėl administracinėje byloje nustatyti faktai savaime nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

Įstatymai neįtvirtina atskiro juridinio asmens valdymo organo nario, taigi ir vadovo, atsakomybės juridinio asmens kreditoriams pagrindo. Kreditorių galimybė reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. CK 6.263 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens (taigi ir įmonės vadovo) pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Tačiau, nagrinėdamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovės kreditoriams klausimą, kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles <..> juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. <..> įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Įvertinus minėtus išaiškinimus, akivaizdu, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei prieš konkretų kreditorių konstatuoti visų pirma būtina nustatyti, jog pati įmonė negali įvykdyti savo prievolių šiam kreditoriui, nes priešingu atveju, t. y. jeigu įmonė yra pajėgi vykdyti įsipareigojimus, tokios skolos išieškojimas iš įmonės valdymo organo reikštų juridinio asmens subjektiškumo ir savarankiškumo principų pažeidimą.

Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas. Nagrinėjamu atveju, jau pasikartodamas teismas pažymi, jog pati ieškovė 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-1090) informavo antstolę, kad pagal 2012-01-17 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-4476 ši yra išieškojusi 4043,63 Eur, likusi bendrovės mokestinė nepriemoka 47226,11 Eur buvo užskaityta iš biudžeto grąžintino pridėtinės vertės mokesčio, pateikus minėto mokesčio deklaracijas ir nurašyta pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų (po sprendimo perdavimo vykdymui). Vadovaudamasi CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu antstolė 2016 m. balandžio 8 d. patvarkymu Nr. S-16-106-2142 užbaigė vykdomąją bylą ir visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Taigi, byloje galima konstatuoti faktą, jog nagrinėjamo ginčo atveju trečiasis asmuo UAB „Sporto televizija“ neturi neįvykdytos prievolės ieškovei, o tuo pačiu negalima daryti išvados, kad dėl delsimo įvykdyti prievolę ieškovė patyrė žalą, dėl kurios civilinė atsakomybė taikytina jos vadovui, t. y. nagrinėjamu atveju negalima nustatyti nei atsakovo padarytos žalos fakto, nei jos dydžio (CK 6.249 straipsnis), o nenustačius vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys šiam atsakovui, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, neanalizuojant kitų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Teisės aktai nenumato ieškovės teisės reikalauti, kad žalą atsakovai atlygintų solidariai, kai pati ieškovė šių atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę siekė nustatyti ne bendrais, o atskirais, savarankiškais atsakovų veiksmais. Be to, konstatavus civilinės atsakomybės taikymo negalimumą kiekvienam iš atsakovų, tuo labiau negalima jų solidari atsakomybė.

Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, nes šios palūkanos mokamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, todėl jos reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovą R. Č. pagal Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. K24-2015(D) atstovavo advokatas Dominykas Varnas. Už suteiktas teisines paslaugas 2015 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000000058 R. Č. apmokėjo 500 Eur sąskaitą už teisines paslaugas, o 2015 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000000081 – 608 Eur. Atsiliepime į ieškinį, kurį pateikė atsakovo R. Č. atstovas advokatas D. Varnas, yra pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus patvirtinančius įrodymus. Iš ieškovės atsakovui priteistinas jo faktiškai byloje turėtų 1 108 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, nes šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų (jų 8.2 p., 8.19 p.) nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 98 str.).

Atsakovę Antstolę R. S. pagal 2015 m. birželio 9 d. Atstovavimo sutartį Nr. IK-35FA/2015 atstovavo advokatė Ina Kurauskienė. Už atstovavimą teisme atsakovė turėjo 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2016 m. gegužės 4 d. ji pateikė prašymą priteisti šias išlaidas ir išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų (jų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p.) nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį, patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752: atsakovei Antstolei R. S. ((duomenys neskelbtini), sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke) 480 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, ir atsakovui R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 108 Eur (vieną tūkstantį šimtą aštuonis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė