Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Č., pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei D. Š., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), duomenų apie baustumą administracine tvarka nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-01-14 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta mokestinė nepriemoka 91 167,45 Eur, iš jos: 13,90 Eur Įmokos į Garantinį fondą ir 4,05 Eur šio mokesčio delspinigių, 7 303,71 Eur Gyventojų pajamų mokesčio, 167,69 Eur bauda bei 962,07 Eur šio mokesčio delspinigių, 3,66 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio, 21 573,60 Eur Pelno mokesčio, 3 995,31 Eur šio mokesčio bauda, 1 030,41 Eur šio mokesčio delspinigių bei 3 059,54 Eur šio mokesčio avansas, 44 257,08 Eur Pridėtinės vertės mokesčio, 4 306,07 Eur bauda bei 4 490,36 Eur mokesčio delspinigių. Mokestinė nepriemoka pradėjo formuotis nuo 2008 m. atlikus kompleksinį mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 01 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. bei pagal pateiktas Bendrovės deklaracijas.

2014 m. gruodžio 19 d. atlikus operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), kurio metu Bendrovėje buvo patikrintas lėšų judėjimas nuo 2013-11-04 iki 2014-10-31. Bendrovė turi atsidariusi atsiskaitomąsias sąskaitas AB SEB banke, UAB Šiaulių banke Kauno filiale, AB DNB banke, Akademinėje kredito unijoje. Pagal pateiktą Lietuvos kredito unijos sąskaitos išrašą matyti, kad į sąskaitą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. įplaukė 238 917,98 Eur, išlaidos sudarė – 239 265,76 Eur. Pagrindinės išlaidos sudarė: per 2014 m. rugpjūčio mėn. išimta iš sąskaitos arba pervesta tretiesiems asmenims – 11 323 Eur. Per 2014 m. rugpjūčio mėn. pervesta į valstybės biudžetą 0,00 Eur, įsiskolinimas valstybės biudžetui 2014 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 66 420,59 Eur. Per 2014 m. rugsėjo mėn. išimta iš sąskaitos arba pervesta tretiesiems asmenims – 54 976,55 Eur. Per 2014 m. rugsėjo mėn. pervesta į valstybės biudžetą 0,00 Eur, įsiskolinimas valstybės biudžetui 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarė 66 526,86 Eur. Per 2014 m. spalio mėn. išimta iš sąskaitos arba pervesta tretiesiems asmenims – 27 413,71 Eur. Per 2014 m. spalio mėn. pervesta į valstybės biudžetą 0,00 Eur, įsiskolinimas valstybės biudžetui 2014 m. spalio 31 d. sudarė 69 149,13 Eur. Paskutinis piniginių lėšų pervedimas, pažeidžiantis kreditorių tenkinimo eilę, buvo atliktas 2014 m. spalio 22 d. Tuo UAB (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. Č., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė turi pakankamai lėšų sumokėti privalomai į valstybės biudžetą mokesčius, to nedarė ir tuo pažeidė CK 6.930¹ str. 3 d. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė D. Š. paaiškino, kad institucija palaiko pareiškimą ir prašo R. Č. taikyti administracinės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. sankcijoje, vidurkį. Atlikto patikrinimo metu buvo akcentuota, kad pati buhalterija bendrovėje buvo vedama netikslingai. Vadovas patikrinimo metu nepateikė nei dokumentų, nei apskaitos. Savo veiksmų pasekoje nevedė buhalterijos tinkamai, elgėsi neatsakingai, susidarė nepriemoka ne per vienerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-2), operatyvaus patikrinimo Nr. (23.30-08) FR1042-14466 pažymos kopija (b. l. 3-5), UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balansas, iš kurio matyti, kad įmonės skola 2015 m. sausio 14 d. valstybei sudarė 91 167,45 Eur (b. l. 6-9), Lietuvos kredito unijos, sąskaitos Nr. LT33 5010 9000 1400 4560 išrašų kopijos (b. l. 10-46), Kasos knygos išrašo kopija (b. l. 47-49), piniginių likučių akto kopija (b. l. 50).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. numatytas pažeidimas padaromas tyčia, t.y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2008-12-15 vykdomas UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2014-10-31duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 238.758,12 Lt, 2015-01-14 duomenimis Bendrovės nustatyta mokestinė nepriemoka 91 167,45 Eur. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1d. 5p. numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad nuo 2008 m. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, 2012-01-17 buvo priimtas sprendimas išieškoti 51 269,73 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas perduotas vykdyti antstolei R. S.. VMI prie LR FM vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Taip pat, iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais Bendrovėje vykdomas per atskaitingus asmenis, t. y. direktorių R. Č., G. V., E. Š. ir kt. Avansu išmokėtais pinigais buvo mokama už kurą, transporto išlaidas, automobilių nuomą, atsiskaitymą su tiekėjais ir kt. 2014 m. spalio 31 d. grynųjų pinigų likutis pas atskaitingus asmenis buvo 152 959,98 Eur, iš jų 52 039,86 Eur pas Bendrovės vadovą. Nepanaudotos ir negrąžintos lėšos pažeidžiant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktą Bendrovėje nėra grąžinamos pasibaigus kiekvienam kalendoriniam mėnesiui, taip pat iš negrąžintų likučių nėra apmokami ir mokesčiai valstybei. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad nors bendrovė turėjo įsiskolinimų valstybei, tačiau 2013-11-04 iki 2014-10-31 laikotarpiu į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Lietuvos kredito unijoje buvo įplaukusios pakankamai didelės įplaukos, tačiau bendrovė gautas įplaukas panaudojo ne pilnam atsikaitymui su valstybei, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir gryniesiems pinigams išimti, net paramai. Tuo UAB (duomenys neskelbtini), būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, darbuotojais tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises.

Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad R. Č., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie R. Č. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. sankcijos ribose. Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiama į UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo valstybės biudžetui dydį bei R. Č. paaiškinimus dėl skolos susidarymo priežasčių. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. R. Č. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo, nes vien administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str., ir jį nubausti 1600 Eur (tūkstančio šešių šimtų eurų) bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.